Byla 2A-108-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvesta“ ir trečiojo asmens R. O. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-577/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.TA Line“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transvesta“ dėl įsiskolinimo ir baudos pagal statybos rangos sutartį priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvesta“ priešieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „R.TA Line“ dėl kainos už atliktus darbus bei baudos priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais O. G. ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami klausimai dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį, darbų kainos sumažinimo, įskaitymo teisėtumo.

5Ieškovė BUAB „R.TA Line“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 332 459,36 Lt skolą už atliktus rangos darbus, 250 000 Lt baudą, 27 904 Lt delspinigių, 51 284,98 Lt skolą už statybines medžiagas, 7,46 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-5; t. 4, b.l. 124-128). Nurodė, kad šalys 2010 m. rugpjūčio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuri yra tos pačios dienos preliminariosios sutarties neatsiejamas priedas. Rangos sutartimi UAB „R.TA Line“ (rangovė) įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos darbus pagal pridėtą techninį projektą ir suderintą statybų grafiką. Statybų vykdymo eigoje statinio projektas ne kartą buvo koreguojamas, dėl ko didėjo reikalingų atlikti darbų apimtis ir nebuvo galimybės užbaigti darbų Rangos sutartyje numatytais terminais ir sulygta kaina. 2011 m. vasario 3 d. Rangos sutarties pakeitimu nustatyta 2 180 000 Lt statybos darbų kaina gali būti laikoma tik orientacine, pagal kurią gali būti nustatomi rangovės atliekamų darbų fiksuoti įkainiai. Po susitarimo pasirašymo atsakovės (užsakovės) pageidavimu nuolat keičiant projektinius sprendinius, keitėsi ir statinio bendrieji rodikliai bei didėjo reikalingų atlikti statybos darbų kiekiai. Faktiškai atliktų darbų kiekiai gerokai skiriasi nuo kiekių, kurie turėjo būti atlikti pagal techninį projektą, pagal kurį ir buvo nustatyta bendra statybos darbų kaina 2 180 000 Lt. Ieškovė prašė vadovautis faktiškai atliktų darbų kiekiais ir tokių darbų vienetiniais įkainiais, apskaičiuotais pagal 2011 m. vasario 3 d. patvirtintą objektinę sąmatą. Nurodė, jog pateikė atsakovei 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą (toliau – Ginčo aktas), tačiau darbai nepriimti, atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo 482 459,36 Lt. Ieškovės teigimu, objekto statybos darbų kainos viršijimas nėra pagrindas atsisakyti priimti darbus, nes kainos padidėjimas buvo sąlygotas darbų apimties padidėjimo. 2010 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties 3 dalyje šalių buvo sulygta dėl 150 000 Lt paskolos ieškovei, kurią pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. susitarimą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gegužės 1 d. Kadangi atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus, atsirado pagrindas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kuriuos įskaičius, ieškovės prievolė grąžinti atsakovei 150 000 Lt paskolą pasibaigė, o atsakovės skola už atliktus rangos darbus pagal Ginčo aktą sumažėjo nuo 482 459,36 Lt iki 332 459,36 Lt. Dėl atsakovės esminių sutarties pažeidimų: nevykdė pareigos pateikti patvirtintą galutinį techninį projektą, pagal kurį ieškovė galėtų vykdyti ir užbaigti darbus, be teisėto pagrindo atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, ieškovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį. Ją nutraukus, statybvietėje liko ieškovės lėšomis nupirktos 51 284,98 Lt vertės statybinės medžiagos, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi.

6Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovės 592 770,22 Lt - sumažintą darbų kainą pagal Rangos sutarties kainą; 250 000 Lt baudą; 8,49 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 1-8). Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 24 d. ir 2012 m. sausio 9 d. raštais, ieškovei grubiai pažeidžiant savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį, pareikalavo pašalinti visus prievolių vykdymo trūkumus per papildomą terminą. To neįvykdžius, 2012 m. sausio 24 d. Rangos sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės. Atsakovė už atliktus darbus ieškovei iš viso sumokėjo 2 095 150,16 Lt. Atsakovė nepriėmė darbų pagal Ginčo aktą ir už juos nemokėjo, nes galutinė objekto statybos kaina pakilo iki 2 577 609,52 Lt, tokia objekto sąmata nebuvo derinta su atsakove, todėl šį aktą laikė nepagrįstu. 2012 m. vasario 14 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ Atliktų darbų tyrimo aktu (toliau – Tyrimo aktas) nustatyti darbų trūkumai bei tai, kad ieškovė netinkamai (nurodydavo daugiau atliktų darbų nei realiai buvo atlikta) aktavo atliktus darbus, faktiškai objekte buvo atlikta darbų tik už 1 600 751,94 Lt, darbai atlikti su defektais, defektų ištaisymo kaštai sudaro 98 372 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 494 398,22 Lt daugiau nei darbų buvo faktiškai atlikta, taip pat į defektų pašalinimo išlaidas, atsakovė prašė sumažinti atliktų darbų kainą, kurią sudaro skirtumas tarp sumokėtos kainos ir faktinės atliktų darbų kainos bei defektų šalinimo kaštai, t. y. 592 770,22 Lt (2 095 150,16 Lt – 1 600 751,94 Lt + 98 372 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, vėlavo baigti darbus, darbus atliko nekokybiškai bei už ženkliai didesnę kainą, ji privalo sumokėti atsakovei 250 000 Lt baudą.

7Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. O. G. savo ieškinyje prašo pripažinti, kad BUAB „R.TA Line“ prievolė grąžinti UAB „Transvesta“ 150 000 Lt skolą, atsiradusią 2010 m. rugsėjo 20 d. susitarimo pakeisti 2010 m. rugpjūčio 11 d. preliminariąją sutartį ir patikslinti Rangos sutartį pagrindu, yra pasibaigusi atlikus vienašalį įskaitymą (t. 5, b.l. 35-38). Nurodė, kad atsakovė suteikė ieškovei 150 000 Lt paskolą, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gegužės 1 d. Šios paskolos grąžinimui užtikrinti rangovė hipotekos lakštu įkeitė B. G. priklausantį turtą, kurį po jo mirties paveldėjo R. O. G.. Ieškovė vykdė statybos darbus, už kuriuos atsakovė tinkamai atsiskaitydavo; nors iki nustatyto termino paskola nebuvo grąžinta, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl skolos grąžinimo. Atsakovė nepagrįstai neapmokėjo ieškovei už 2011 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus, be teisinio pagrindo atsisakydama pasirašyti pateiktą Ginčo aktą 482 459,36 Lt sumai. Ieškovei į atsakovę turint 482 459,36 Lt reikalavimo teisę, o pastarajai turint 150 000 Lt reikalavimo teisę į ieškovę, ši 2011 m. sausio 5 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio įskaitymo, kuriuo informavo, kad vienašališkai įskaito priešpriešinius piniginius reikalavimus. Todėl įskaitymu padengta 150 000 Lt suma, kurią ieškovė buvo skolinga atsakovei. Ieškovės atliktas įskaitymas laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisines pasekmes atsakovei, t. y. prievolės grąžinti 150 000 Lt paskolą, kuri užtikrinta trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, pasibaigimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.

10Dėl darbų kainos. Iš Rangos sutarties (su pakeitimais) turinio matyti, jog šalys sulygo dėl objekto statybos pagal 2010 m. rugsėjo mėnesio techninį projektą (toliau – Techninis projektas Nr. 1), kuris turėjo būti parengtas iki 2010 m. spalio 25 d. ir būtent pagal šio projekto sprendinius statybų kaina padidėjo nuo buvusios 1 500 000 Lt iki 2 180 000 Lt. Todėl 2011 m. vasario 3 d. pasirašant susitarimą dėl Rangos sutarties keitimo, kuriuo nustatyta objekto sąmatos suma 2 180 00 Lt, buvo vertinti susitarimo priedu ieškovei atsakovės perduoto Techninio projekto Nr. 1 sprendiniai ir remiantis jais paskaičiuota statybos darbų atlikimo kaina. Tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami pagal 2011 m. gegužės mėnesio Techninį projektą (toliau – Techninis projektas Nr. 2), kuris patvirtintas 2011 m. gegužės 31 d. bei pagal kurį ženkliai padidėjo statinio bendras plotas - nuo 1 271,26 kv. m iki 1 855,36 kv. m. Todėl padidėjo ir darbų apimtis. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sulygo su ieškove dėl darbų atlikimo pagal Techninį projektą Nr. 2, byloje nėra. Tačiau, teismo vertinimu, tarp šalių realiai egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų kainą skaičiuoti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pasirašė, priėmė ir apmokėjo visus, išskyrus už gruodžio mėnesį, ieškovės atliktų darbų aktus, nors ir buvo viršyta 2011 m. vasario 3 d. sąmatoje nurodyta atitinkamos rūšies darbų kaina. Teismas nustatė, jog užbaigus statybas, faktinis pastato plotas buvo 1 790,87 kv.m, t. y. 40,89 proc. daugiau nei buvo numatyta pagal Techninį projektą Nr. 1. Nutraukus Rangos sutartį, atlikti pastato kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad pastato baigtumas 84 proc., t. y. faktiškai ieškovė atliko 23,27 proc. daugiau darbų nei buvo numatyta Techniniam projekte Nr. 1. Todėl sprendė, jog kainos pokyčius nulėmė objektyvios, nuo ieškovės nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Konstatavo, jog tiek ieškovė, tinkamai nepasinaudojusi įstatymo nustatyta galimybe reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, apskaičiuoti papildomų darbų kainą ir suderinti ją su atsakove papildomu raštišku šalių susitarimu (CK 6.685 str. 2 d.), tiek atsakovė, kuri priėmė ir apmokėjo ieškovės pateiktuose aktuose nurodytus darbus nesigilindama į nurodytus darbų kiekius ir jų kainą, buvo neatidžios ir nerūpestingos. Todėl, teismo vertinimu, abi šalys turi prisiimti riziką: ieškovė dėl tinkamai neįformintų papildomai atliktų darbų apmokėjimo, o atsakovė dėl atliktų darbų kainos sumažinimo, kas atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 6.158 str. 1 d.).

11Dėl 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų akto. Rangos sutarties 4 punktu šalys detaliai aptarė tiek atsiskaitymo tvarką, tiek darbų priėmimą – perdavimą. Tyrimo akte konstatuota, jog ginčo objekte 2012 m. sausio 27 d. atlikta darbų už 1 600 751,94 Lt. Teismas nustatė, kad ekspertai vadovavosi 2011 m. vasario 3 d. objektinėje sąmatoje nustatytomis kainomis, kurios nustatytos pagal Techninio projekto Nr. 1 sprendinius, tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami pagal Techninį projektą Nr. 2, pagal kurį statinio bendras plotas padidėjo 45,96 proc. Nors tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo nei dėl papildomų darbų, atsiradusių po Techninio projekto Nr. 1 korekcijos, nei dėl jų apmokėjimo, tačiau šalių veiksmai sudaro pagrindą spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo ir jos jo laikėsi. Teismo nuomone, atliktų darbų įvertinimas pagal 2011 m. vasario 3 d. objektinėje sąmatoje nurodytas kainas nėra teisingas ir šioje dalyje eksperto išvadomis teismas nesivadovavo. Nustatyta, kad atliktų darbų kiekiai buvo aktuojami procentine išraiška atsižvelgiant į numatytus darbus pagal Techninį projektą Nr. 1, tuo tarpu faktiškai darbai buvo atliekami pagal ženkliai pakitusio projekto sprendinius, o tam tikros rūšies atliktinų darbų kiekiai, padidėjus statinio bendram plotui, turėjo padidėti. Teismas pažymėjo, kad atliekamus darbus prižiūrėjo atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas, atlikti ir priimti darbai užfiksuoti darbų žurnale, atsakovė ieškovės atliktų darbų aktus priėmė, pasirašė ir apmokėjo, iki ginčo dėl paskutinio akto apmokėjimo jokių pretenzijų nei dėl išpildančios dokumentacijos, nei kokių nors kitų papildomų dokumentų nereiškė. Teismas sutiko su eksperto išvadomis dalyje dėl nustatytų neatliktų darbų kiekių. Darbų žurnaluose padaryti įrašai patvirtina, jog nuo 2011 m. spalio 27 d. šis žurnalas nebuvo pildomas; dėl nustatytų pažeidimų statybos darbai sustabdyti. Teismo vertinimu, Ginčo akte yra iš dalies aktuoti darbai, kurių ieškovė iš viso neatliko arba atliko su defektais, be to, Tyrimo akte nustatyti ir darbų trūkumai, todėl sprendė, kad ieškovė nebuvo sąžininga atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčo akte nurodyti darbai net nebuvo užfiksuoti darbų priėmimo žurnale, į tai, kad ieškovė pildė aktus nurodydama atliktų darbų kiekį procentais ir bendrą kainą, jos nedetalizuodama; kad pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyti, kokia apimtimi darbai buvo priimti anksčiau (apmokėtais aktais) ir kokia apimtimi nurodyti Ginčo akte, už kuriuos atsakovė nesumokėjo, neįmanoma, teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimų apmokėti pagal Ginčo aktą neįrodė (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovė, būdama verslo subjektu, pasirinkusi netinkamą atliktų darbų bei kainos pokyčių įforminimą, savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl įsiskolinimo už atliktus darbus apmokėjimo.

12Dėl reikalavimo sumažinti atliktų darbų kainą. Atsakovė šį reikalavimą grindžia Tyrimo aktu, kuriame konstatuota, jog ginčo objekte 2012 m. sausio 27 d. atlikta darbų už 1 600 751,94 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, priimdama darbus ir apmokėdama už juos, pripažino, kad kaina pakito, ji sutiko su kainos padidėjimu, į minėto akto išvadas bei į tai, kad atliktų darbų įvertinimas pagal 2011 m. vasario 3 d. objektinėje sąmatoje nurodytas kainas nėra teisingas, taip pat į šalių veiksmų ir dėl jų atsiradusių pasekmių prisiėmimo rizikos aspektą, teismas sprendė, jog atsakovės reikalavimai dėl 494 398,22 Lt neva permokėtos sumos priteisimo yra nepagrįsti. Nė viename iš atsakovės priimtų atliktų darbų aktų nėra įrašų dėl nustatytų defektų; taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kad kokie nors iš eksperto nurodytų defektų buvo užsakovės užfiksuoti CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nustatyta tvarka priimant iš ieškovės atliktus darbus ar atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Teismo vertinimu, dėl nustatytų defektų dėl darbų, kurie atsakovės buvo priimti, atsakovės atžvilgiu būtų pagrindas taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ekspertas akte nenurodo, ar nustatyti defektai atliktų darbų, išvardintų Ginčo akte, ar darbų, kurie atsakovės buvo priimti ir apmokėti anksčiau; iš pateiktų į bylą priimtų darbų aktų, darbų žurnalų, ginčo akto turinio, nesant atliktų darbų detalizavimo, vienareikšmiškai spręsti, ar defektai yra nustatyti dėl atliktų darbų, kurie jau buvo priimti atsakovės, ar dėl darbų, kurie yra išvardinti Ginčo akte, galimybės nėra. Teismo vertinimu, atsakovė savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.). Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo Tyrimo akte užfiksuotų defektų ištaisymo kaštų – 98 372 Lt suma.

13Dėl Rangos sutarties pažeidimo, jos nutraukimo bei reikalavimų priteisti 250 000 Lt baudą. Ieškovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį esminiu jos pažeidimu laikydama aplinkybes, jog atsakovė neperdavė suderinto ir patvirtinto projekto ir nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydama pasirašyti Ginčo aktą ir grąžindama pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus. Tačiau įtvirtinti Rangos sutartyje šalių susitarimai (dėl darbų apimties, kainos, dokumentacijos pateikimo, darbų atlikimo terminų), atsakovei 2011 m. gegužės mėnesį suderinus Techninį projektą Nr. 2, pakito, todėl tokia situacija buvo toleruojama ir priimtina abiem šalims. Teismo vertinimu, ieškovė apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl atsakovės veiksmų, bet ir jos pačios nesąžiningų veiksmų (pvz., nurodant akte darbus, kurie iš viso nebuvo atlikti) bei netinkamo dokumentų forminimo ir kitų sutartinių sąlygų nesilaikymo. Ieškovė nutraukė Rangos sutartį faktiškai jau po to, kai atsakovė jai rašė pretenzijas, reikalavo pateikti paaiškinimus dėl atliktų darbų, išpildančią dokumentaciją ir t.t., į kurias ieškovė nereagavo.

14Atsakovė pranešime dėl sutarties nutraukimo sutarties nutraukimo priežastimi įvardija Rangos sutarties pažeidimus: darbų grafiko ir sutartyje nustatyto termino nesilaikymas, išpildančios dokumentacijos nepateikimas, objekto kainos padidinimas, vienašališkas užsakovo patvirtintų projektinių sprendinių pakeitimas, netinkamas statybos dokumentacijos forminimas. Bylos nagrinėjimo metu esminiu sutarties nutraukimo pagrindu nurodė ir Tyrime akte nustatytus darbų trūkumus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2012 m. sausio 24 d. pranešime dėl Rangos sutarties nutraukimo bei ankstesnėse pretenzijose tomis aplinkybėmis nesirėmė, teismas jų nevertino. Nors darbų atlikimo terminai ieškovės buvo pažeisti, tačiau tai iš esmės buvo sąlygota atsakovės veiksmų. Byloje nustatyta, jog ieškovei projektiniai sprendiniai nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 23 d. buvo siunčiami architekto elektroniniu paštu; nė vienas iš projektinių sprendinių nebuvo architektų pasirašytas. Todėl būtent toks techninio projekto sprendinių pateikimo būdas šalims buvo priimtinas. Šalys netinkamai vykdė Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl jų interesai liko pažeisti, o lūkesčiai neįgyvendinti ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo, nenoro derybų būdu išspręsti ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą, kas sudaro pagrindą konstatuoti šalių CK 6.691 straipsnio įtvirtintos pareigos bendradarbiauti pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutarties nutraukimą nulėmė abiejų šalių kalti veiksmai (neveikimas), teismas sprendė, kad nėra pagrindo nė vienai iš šalių taikyti sankcijos, įtvirtintos Rangos sutarties 9 punkte baudos forma.

15Dėl reikalavimo priteisti 51 284,98 Lt už statybos objekte likusias statybines medžiagas. Ieškovė šį reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau teismas nurodė, kad iš jų galima spręsti tik dėl statybinių medžiagų rūšies, kainos, pirkėjo ir pardavėjo, o įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomos statybinės medžiagos buvo pirktos ginčo objekto statybai, pristatytos į ginčo objektą ir liko jame nutraukus Rangos sutartį, ieškovė nepateikė. Liudytojas D. B. patvirtino, kad dalis statybinių medžiagų buvo palikta objekte, tačiau jų (išskyrus paaiškinimus apie likusią armatūrą ir darbo įrankius, kurių PVM sąskaitose-faktūrose nėra) negalėjo detalizuoti. Teismas sprendė, kad ieškovė šio reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.).

16Dėl reikalavimo pripažinti prievolę pasibaigusia. Ieškovė reikalavimo teisę atlikti įskaitymą grindžia Ginčo aktu, dėl kurio apmokėjimo iškilo tarp šalių ginčas. Atsakovės pretenzija, kuria buvo pranešta ieškovei dėl Ginčo akte nurodytų atliktų darbų apmokėjimo sustabdymo, ieškovei įteikta 2011 m. gruodžio 27 d., todėl, teismo vertinimu, ieškovė negalėjo spręsti dėl vienašališko priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties ir jų apmokėjimo, tapo neaišku, kokio dydžio ieškovės reikalavimus galima laikyti galiojančiais ir vykdytinais, todėl ir nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2012 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl priešpriešinių reikalavimų 150 000 Lt sumai įskaitymo ir atsakovės įsiskolinimo ieškovei 150 000 Lt suma sumažinimo, tik patvirtina, kad ieškovė laikė įskaitymą neįvykusiu. Nenustačius visų būtinų įskaitymui atlikti sąlygų, reikalavimo pranešti apie įskaitymą nesilaikymą, teismas netenkino trečiojo asmens reikalavimų pripažinti, kad ieškovės prievolė grąžinti atsakovei 150 000 Lt skolą yra pasibaigusi atlikus vienašalį įskaitymą.

17Atmetus ieškinio ir priešieškinio pagrindinius reikalavimus, teismas atmetė šalių reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

19Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas ir jį tenkinti, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė bendrąsias rangos sutartį reglamentuojančias CK nuostatas dėl rangos darbų kainos nustatymo, kainos keitimo, netinkamai vertino šalių susitarimą bei kitas faktines aplinkybes, patvirtinančias šalių išreikštą valią dėl darbų kainos, neteisingai interpretavo liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių realiai egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų kainą skaičiuoti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius.
  2. Rangos sutartimi buvo nustatyta fiksuota galutinė darbų kaina, taip pat įtvirtinta, kad ji gali būti didinama tik atskiru šalių susitarimu. Paskutinė patikslinta šalių sulygta galutinė objekto darbų kaina – 2 180 000 Lt, įtvirtinta 2011 m. vasario 3 d. šalių pasirašytoje objektinėje sąmatoje. Nors šalių susitarimai dėl kainos kito, tačiau teismas neteisingai vertino, kad jie netikslūs. Šalys 2011 m. vasario 3 d. Rangos sutarties pakeitimu kainą patikslino atsižvelgusios į naują techninį projektą, t. y. kaina buvo skaičiuojama pagal Techninio projekto Nr. 2 sprendinius.
  3. Ieškovė, sudarydama 2011 m. vasario 3 d. objektinę sąmatą, žinojo galutines darbų apimtis, o tvirtinant objekto kainą įvertino visas esamas ir būsimas išlaidas ir laikė šią kainą pakankama atlikti visus statybos darbus bei užbaigti pastato statybas. Nebuvo nustatomi nauji (papildomi) darbai, dėl kurių galėtų atsirasti poreikis keisti kainą, juo labiau nepaisyti Rangos sutartyje nustatytos kainos ir skaičiuoti ją pagal faktą. Vien tai, kad atsakovė priėmė darbus, nors ir buvo viršyta 2011 m. vasario 3 d. sąmatoje nurodyta atitinkamos rūšies darbų kaina, priešingai nei teigia teismas, negali būti vertinama kaip pritarimas kainos pakeitimui ir atliktų darbų apmokėjimui pagal faktą.
  4. Teismas remtis liudytojų parodymais siekiant nustatyti, ar egzistavo tarp šalių susitarimas skaičiuoti kainą pagal faktą negalėjo. Nesant rašytinio susitarimo keisti kainos apskaičiavimo tvarką, tokio neįforminimo pasekmės yra analogiškos paprastos rašytinės formos sudarant sandorius nesilaikymo pasekmėms, t. y. atima šalių teisę kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo remtis liudytojų parodymais. Be to, liudytojo D. B. parodymai vertintini kritiškai.
  5. Reikalavimas sumažinti atliktų darbų kainą grindžiamas dviem priežastimis, dėl kurių atsirado permoka: atsakovės už ieškovės neatliktus darbus permokėta 494 398,22 Lt suma bei defektų šalinimo išlaidų 98 372 Lt suma. Šios aplinkybes paremtos rašytiniais įrodymais: 2012 m. sausio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei Tyrimo aktu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis, nes 2011 m. vasario 3 d. sąmata buvo paruošta pagal Techninį projektą Nr. 2 (oficialiai patvirtintą 2011 m. gegužės mėnesį). Todėl pagal šioje sąmatoje nustatytas kainas atliktas eksperto tyrimas yra teisingas ir tikslingas. Tyrimo aktas yra patikimas rašytinis įrodymas, kitų dokumentų, paneigiančių išvados turinį nėra, ekspertizė atlikta nebuvo, nes jos atsisakė pats ieškovė. Todėl atsakovės reikalavimas grąžinti sumokėtą 494 398,22 Lt permoką netenkintas nepagrįstai.
  6. Teismas nemotyvuoja, kodėl atsakovė turi prisiimti riziką dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nes būtent ieškovė buvo nesąžininga, aktavo darbus, kurių neatliko ar atliko su defektais. Ieškovė, pažeisdama atsakovės interesus, nepagrįstai praturtėjo.
  7. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą sumažinti darbų kainą dėl defektų šalinimo išlaidų. Teismas pripažino, kad defektai buvo, tačiau neteisingai pripažino atsakovės kaltę ir taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Nustačius darbų rezultato trūkumus, atsakovė turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, vienas kurių yra atitinkamai sumažinti darbų kainą. Ieškovei nepašalinus trūkumų, atsakovė pašalino juos savo sąskaita, dėl to teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei jos turėtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
  8. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 250 000 Lt baudą. Nustatyta, kad 2012 m. sausio 24 d. būtent atsakovė nutraukė Rangos sutartį su ieškove dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas ir nebuvo pripažintas kaip neteisėtas. Atsakovės, priešingai nei ieškovės, nurodyti ir įrodymais pagrįsti Rangos sutarties pažeidimai sudaro pagrindą laikyti juos esminiais. Ieškovė nepagrįstai nesilaikė darbų grafiko ir sutartyje nustatyto termino bei vienašališkai padidino objekto kainą nepranešus atsakovei, nepateikė išpildančios dokumentacijos, o teismas nepagrįstai vertino, jog tokia situacija susidarė dėl atsakovės kaltės. Teismas turėjo įvertinti ir netinkamą statybos dokumentacijos forminimą. Atsakovės teigimu, visuma šių pažeidimų sudarė pagrindą laikyti pažeidimą esminiu, nes buvo pažeista fundamentali atsakovės teisė ir interesas ekonomiškiausiomis sąlygomis gauti kokybišką darbų rezultatą sulygtais terminais.
  9. Teismas pripažino, kad Rangos sutarties pažeidimų atsakovės atžvilgiu būta, tačiau nepagrįstai teigia egzistuojant abiejų šalių kaltę. Byloje nustatyti faktai rodo, kad būtent ieškovė veikė nesąžiningai, nesivadovavo bendradarbiavimo, kooperavimosi bei ekonomiškumo principais.

20Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas, ir ieškovės prievolę atsakovei pripažinti pasibaigusia. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl darbų atlikimo pagal faktą, nes techninis projektas buvo pastoviai koreguojamas atsakovės, kuri pagal faktą ir turi prisiimti visą atsakomybę dėl statybos darbų įvykdymo terminų. Be to, atsakovė pranešime dėl Rangos sutarties nutraukimo būtent ir nurodė priežastis, įtakojusias statybos vykdymo terminus – techninių sprendinių keitimas.
  2. Teismo išvada dėl ieškovės rizikos prisiėmimo, nesudarius papildomų susitarimų dėl kainos nustatymo, prieštarauja teismo nustatytai ir konstatuotai faktinei aplinkybei, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika, jog už darbus atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus kiekius. Todėl atsakovė privalėjo perduodamus darbus priimti, nes be pagrindo juos atsisakyti priimti negalima. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados buvus bent vieną sąlygą dėl atsisakymo priimti perduotą darbų rezultatą pagrįstumo ir/ar buvus pagrindo konstatuoti ginčo akto negaliojimą. Šis aktas yra galiojantis, todėl atsakovė privalo pagal jį atsiskaityti.
  3. Bylos duomenimis šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, nes įskaitymo metu buvo galiojanti, vykdytina, apibrėžta ir konkreti reikalavimo teisė. Dėl pranešimo dėl įskaitymo įteikimo nuodo, kad atsakovės adresas (buveinė) per visą šalių bendradarbiavimą nepakito. Teismas taip pat turėjo problemų su dokumentų įteikimu atsakovei jos buveinės adresu. Tačiau procesine prasme tokiu atveju kyla teisinės pasekmės, kuomet dokumentai laikomi įteiktais juridinio asmens buveinės adresu (CPK 123 str. 4 d.). Todėl teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens reikalavimą pripažinti prievolę pasibaigusia.

21Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarp šalių neegzistavo praktika dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos pagal faktą. Nors oficialus projektas, pagal kurį pastatytas namas, buvo patvirtintas tik 2011 m. gegužę, tačiau ieškovei kaip darbinis variantas jis buvo pateiktas nuo pat statybų pradžios. Priešingu atveju statybos apskritai nebūtų pradėtos vykdyti arba galutiniame rezultate statinys būtų neatitikęs naujojo projekto sprendinių. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, jog tarp šalių egzistavo kitokia praktika dėl atliktų darbų bei kainos apskaičiavimo nei buvo numatyta Rangos sutartimi ir jos pakeitimais. Atsakovės atsisakymas priimti ieškovės perduodamus darbus buvo teisėtas, nes darbai pagal Ginčo aktą nepriimti dėl objektyvių priežasčių.
  2. Priešpriešinių reikalavimų tarp šalių nėra ir nebuvo – atsakovė yra ieškovės kreditorė, tačiau pastaroji jokios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu neturi ir niekada neturėjo, todėl bet kokie reikalavimai pripažinti prievolę pasibaigusia įskaitymu yra nepagrįsti bei neteisėti.
  3. Ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti. Nors įskaitymas atliktas ginčui dar neatsidūrus teisme, tačiau tai nepaneigia fakto, jog tarp šalių jau egzistavo teisinis ginčas, kas lėmė, jog reikalavimai jau tuomet nebuvo apibrėžti, juo labiau aiškūs, todėl neatitiko būtinųjų sąlygų, kad įskaitymas būtų laikomas įvykusiu.
  4. Trečiasis asmuo nepagrįstai neigia, jog buvo pažeista informavimo apie vienašalį įskaitymą pareiga. Teismas tinkamai sprendė, jog nesant pagrindo laikyti prievolę pasibaigusia atlikus vienašalį įskaitymą ir dėl tos priežasties, kad jis atliktas nesilaikant CK 6.131 straipsnio reikalavimo pranešti užsakovei apie įskaitymą. Byloje neįrodyta, jog pranešimas apie įskaitymą buvo tinkamai įteiktas atsakovei.
  5. Trečiasis asmuo ignoruoja pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei greičiausiai veikia ne savo, bet sūnaus N. G. interesais, kuris buvo įstojęs į bylą kaip naujasis ieškovas, perėmęs iš BUAB „R. TA Line“ reikalavimo teisę į atsakovę 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartimi bei 2012 m. rugsėjo 6 d. papildomu susitarimu. Tačiau reikalavimų perleidimas yra pripažintas negaliojančiu ab initio įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-577/2014.

22Ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės skundą atmesti, o dėl trečiojo asmens skundo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimais dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytus faktus, jog ieškovės vadovų nebuvo pildomi statybų žurnalai, dėl ko nebuvo galimybės atlikti ekspertizės, siekiant nustatyti atliktų darbų apimtis ir atitinkamai vertę, nebuvo atsakingų asmenų sudaryti susitarimai su užsakove dėl kainos pakeitimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiras pagrindas prisiteisti lėšas iš tiesiogiai atsakingų asmenų, t.y. buvusių įmonės vadovų.
  2. Trečiojo asmens skundą prašo spręsti teismo nuožiūra, nes įskaitymo teisiniai santykiai susiklostė iki bankroto bylos iškėlimo, o ginčas vyksta dėl faktinių įskaitymo aplinkybių, kurios administratoriui nėra žinomos ir dokumentai, galintys patvirtinti kokius nors faktus, administratoriui neperduoti.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovės bei trečiojo asmens reikalavimus. Apeliacinius skundus pateikė atsakovė ir trečiasis asmuo. Apeliantai nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ex officio jų neįžvelgia. Todėl skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pateiktų apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindo ribose.

26Apeliaciniai skundai netenkintini.

27Dėl atsakovės apeliacinio skundo

28Atsakovės skundo argumentai apibendrintai susideda iš dviejų grupių: pirma yra susijusi su Rangos sutartyje šalių nustatytos darbų kainos – kaip galutinės - vertinimu ir apmokėtų darbų kainos sumažinimu, antra yra susijusi su reikalavimu skirti ieškovei baudą už netinkamą Rangos sutarties vykdymą.

291) Esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl darbų galutinės kainos nustatymo ir permokėto atlyginimo ieškovei už atliktus darbus siejami su tuo, kad 2011 m. vasario 3 d. susitarimu dėl Rangos sutarties pakeitimo buvo padidinta joje nustatyta galutinė objekto sąmatos suma nuo 1 500 000 Lt iki 2 180 000 Lt (t. 1, b.l. 23-27, 32). Pastaroji suma, pasak atsakovės, buvo nustatyta jau įvertinus darbų apimtis, numatytas Techniniame projekte Nr. 2 (t. 1, b.l. 165-183). Atsakovė yra ieškovei sumokėjusi 2 095 150,16 Lt, tačiau atsakovė teigia, kad pagal jos užsakymu atliktą Tyrimo aktą faktiškai objekte atlikta darbų už 1 600 751,94 Lt (t. 1, b.l. 147-151). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vis tik nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis atsakovei nepalankiomis išvadomis.

30Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatyminėmis nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, pagrįstai nurodė, kad iš esmės, nustačius rangos sutartyse darbų atlikimo kainą, keisti jos nebegalima (CK 6.653 str. 5 d.), tai galima tik išskirtiniais atvejais (CK 6.653 str. 6 d., 6.684 str. 4 d., 6.685 str.). Su tuo (galimu kainos keitimu išskirtiniais atvejais) faktiškai sutinka ir atsakovė savo apeliaciniame skunde darydama nuorodą į kasacinę bylą Nr. 3K-3-161/2012. Todėl nagrinėjamu atveju aktualu, ar 2011 m. vasario 3 d. susitarime nurodyta 2 180 000 Lt darbų kaina pačių šalių laikyta galutine, ar vis tik faktinių bylos aplinkybių kontekste yra pagrindas spręsti apie išskirtinių aplinkybių egzistavimą ir sutikti su ieškovės aiškinimu dėl atsiskaitymo už darbus pagal faktą.

31Kaip minėta, atsakovė ir apeliaciniame skunde įrodinėja, jog 2 180 000 Lt darbų kaina buvo nustatyta šalims įvertinus ne Techninio projekto Nr. 1 (t. 3, b.l. 10- 39), o Techninio projekto Nr. 2 (t. 1, b.l. 165-183) sąlygas net ir nepaisant to, kad šis projektas buvo patvirtintas tik po trijų mėnesių po tokios kainos nustatymo. Atsakovės teigimu, Techninis projektas Nr. 2 sudarant 2011 m. vasario 3 d. susitarimą jau buvo naudojamas kaip darbinis projektas ir šalys žinojo darbų apimtis būtent pagal šį projektą. Toks atsakovės aiškinimas neįtikino pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegijos nuomone, jis nėra įtikinamas ir apeliacinio skundo motyvų kontekste.

32Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Rangos sutartį techninio projekto parengimas buvo ieškovės pareiga. Tačiau pažymėtina, kad pagal pačios Rangos sutarties sąlygas jis turėjo būti suderintas su atsakove (Rangos sutarties 1.2.2 p.), o pagal Rangos sutarties papildymą būtent pati atsakovė įsipareigojo iki 2010 m. spalio 25 d. parengti Techninio projekto (Nr. 1) pakeitimus (t. 1, b.l. 28-29), pati atsakovė įgaliojo projektuotoją veikti jos vardu tiek rengiant projektą (Techninį projektą Nr. 1), tiek gaunant leidimus (t. 3, b.l. 24), vėliau jos vardu veikė pasirinktas projektuotojas ir gaunant statybos leidimą pagal Techninį projektą Nr. 2 (t. 1, b.l. 168). Taigi, techninio projekto rengimas buvo atsakovės pareiga, o ir faktiškai jis buvo rengiamas atsakovės. Visų pirma, akivaizdu, kad pačiai atsakovei dar 2011 m. vasario 3 d. tartis dėl darbų kainos pagal tik dar tikėtinai būsimą techninį projektą (Nr. 2) verslo logikos prasme būtų itin rizikinga (jei apskritai įmanoma), nes užfiksavus susitarimą dėl darbų kainos, o tvirtinimui numatomo kito projekto vėliau nepatvirtinus, atsakovei labai tikėtinai kiltų neigiamos pasekmės, t.y. tektų mokėti galutinę didesnę darbų kainą, nors darbų apimtis pagal ankstesnį projektą (Nr. 1) būtų mažesnė nei ta, kuri numatoma vėlesniame projekte (Nr. 2). Antra, minėto atsakovės aiškinimo dėl galutinės darbų kainos nustatymo 2011 m. vasario 3 d. susitarime, numatant darbų apimtis pagal Techninį projektą Nr. 2, nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir įvykių eiga. 2010 m. rugpjūčio 11 d. Rangos sutarties priedais nurodyti techninis projektas, sąmata 1 508 083,50 Lt sumai, darbų vykdymo grafikas. Tačiau tą pačią dieną sudarytas pirmiau minėtas Rangos sutarties papildymas dėl atsakovės įsipareigojimo parengti techninio projekto pakeitimus (Techninį projektą Nr. 1) (t. 1. b.l. 28-29). Būtent po to 2011 m vasario 3 d. atsakovė perduoda ieškovei statinio projektinę dokumentaciją (t. 2, b.l. 44) ir tos pačios dienos susitarime dėl darbų kainos priedais nurodomi tokie patys priedai kaip ir Rangos sutartyje - techninis projektas (Techninis projektas Nr. 1), sąmata, darbų vykdymo grafikas, tačiau sąmata jau yra pakitusi – 2 180 000 Lt sumai. Taigi, darbų sąmata iki pastarosios sumos pakito būtent po Techninio projekto Nr. 1 korektūros. Todėl yra pagrindas manyti, kad minėta kaina fiksavo kainą pagal Techninį projektą Nr. 1. Tuo tarpu pagal Techninį projektą Nr. 2 (netgi ir kaip darbinį, nes vadovautis juo teisinio pagrindo dar nebuvo - statybos leidimas pagal Techninį projektą Nr. 2 gautas tik 2011 m. gegužės 31 d. - t. 1, b.l. 166) dar padidėjus darbų apimčiai faktiškai turėjo keistis darbų atlikimo grafikai bei sąmatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrįsti atsakovės skundo teiginiai, jog Techninis projektas Nr. 2 tik detalizavo ankstesnį techninį projektą ir nekeitė darbų apimties, nes pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai nurodė pasikeitusius duomenis (teisėjų kolegija jų nekartoja) inter alia didesnes darbų apimtis Techniniame projekte Nr. 2 (tai iš esmės patvirtina ir šio projekto aiškinamajame rašte nurodomi korektūros pakeitimai (t. 1, b.l. 177-178, pavyzdžiui, vien statinio plotas padidėjo net trečdaliu – nuo 1 271 kv. m iki 1 855 kv. m, gyvenamas plotas – atitinkamai 419 kv. m ir 699 kv. m). Pirmosios instancijos teismas ir pagal faktą konstatavo, jog užbaigus statybas pastato plotas buvo 1 790 kv. m, t.y. statinio plotas yra daug didesnis nei buvo numatyta pagal Techninį projektą Nr. 1. Šios aplinkybės sutartos galutinės kainos keitimo draudimo aspektu leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju situacija negali būti vertinama tapačiai situacijoms, kuriose pats rangovas papildomų darbų ir kaštų nenumato, nors turi numatyti, ir dėl to turi prisiimti jų galimo neapmokėjimo riziką. Kartu tai leidžia spręsti, jog ieškovė iš esmės turėjo teisę reikalauti perskaičiuoti darbų kainas CK 6.685 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl statybos dokumentų pakeitimo. Sutiktina su atsakove, kad rašytinis susitarimas dėl kainos koregavimo nebuvo sudarytas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visa eilė, be jau minėtų, aplinkybių – ieškovės atliekamų darbų apmokėjimas iki pat kilusių nesutarimų pagal faktiškai atliktus didesnės apimties darbus; atsakovės vykdoma priežiūra per savo samdytą techninį prižiūrėtoją; rašant pretenziją ir įspėjimą ieškovei (iš dalies) pripažinimas, kad projekto pakeitimai galėjo įtakoti galutinę statybos kainą (t. 2, b.l. 64, 65-66) – rodo abiejų šalių suderintą valią dėl darbų vykdymo pagal Techninį projektą Nr. 2 ir atsiskaitymo už faktiškai atliktus didesnės apimties darbus pagal šį projektą nei nurodyta buvusioje sąmatoje. Todėl nors galutinė darbų kaina pagal Techninį projektą Nr. 2 šalių rašytiniu susitarimu nebuvo įforminta, tačiau, esant pagrindui konstatuoti faktinį abiejų šalių susitarimą dėl darbų atlikimo Techninio projekto Nr. 2 sąlygų pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, atliktų darbų kaina gali būti nustatoma ir pagal faktiškai atliktus darbus, nes toks jos nustatymas nėra prieštaraujantis verslo logikai (CK 6.193 str., 6.198 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė, nestabdydama darbų dėl keičiamo projekto, prisiėmė riziką dėl darbų apimties ir kainos, nes, kaip minėta, pati atsakovė darbų pagal faktą apmokėjimu neteikė pagrindo tokiems ieškovės veiksmams.

33Kaip minėta, atsakovė, remdamasi Tyrimo aktu, įrodinėja, kad faktiškai ieškovė yra atlikusi mažiau darbų - už 1 600 751,94 Lt, su kuo pirmosios instancijos teismas nesutiko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nemotyvavo, kodėl atsakovė turi prisiimti riziką dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nes, pasak atsakovės, ieškovė buvo nesąžininga, aktavo darbus, kurių neatliko ar atliko su defektais. Tačiau tokia argumentacija nėra pagrįsta, nes, jau minėta, kad darbų apimtys pagal Techninį projektą Nr. 2 padidėjo, darbų eiga ir jų apimtys buvo fiksuojami atliktų darbų žurnale, darbų atlikimo aktuose, atsakovė turėjo techninį prižiūrėtoją, taigi, atsakovė turėjo galimybę (ir pareigą) kontroliuoti tiek darbų kiekius, pobūdį bei grafikus, tiek teikiamų aktų teisingumą inter alia kainos dalyje ir neabejotina, kad pati atsakovė turėjo interesą nepermokėti už atliktus darbus. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Šiuo atveju, kaip minėta, iki pat kilusio konflikto pretenzijų ieškovei nebuvo reiškiama, buvo apmokama už faktiškai pagal aktus atliktų darbų kiekius ir kainas. Taigi, atsakovė turėtų prisiimti ir savo ar savo samdytų asmenų, kontroliavusių darbų eigą, neapdairumo (jei toks iš tikrųjų būtų) riziką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad iš Tyrimo akto duomenų ir neaišku, kaip konkrečiai Tyrimo akte yra apskaičiuota būtent 1 600 751,94 Lt suma – jame nurodyta, kad buvo įvertinti atliktų ir neatliktų darbų apimtys, pobūdis ir sutartyje nurodyta kainodara, tačiau tos kainodaros turinys išsamiau neatskleistas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti apie permokėjimą už atliktus darbus.

34Tyrimo akte iš tikrųjų yra konstatuoti darbų defektai, kurių ištaisymo kaštai yra 98 372 Lt. Tačiau net tuo atveju, jei šie defektai nėra pasekmė tų ieškovės darbų, už kuriuos ji ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės ir už juos, atmetus ieškovės ieškinį, nėra priteista, Tyrimo akte nurodytame iš esmės visame 14 pozicijų defektų sąraše trūkumai yra ir be specialių žinių tiek akivaizdūs, o ne paslėpti, kad jie turėjo būti matomi priimant darbus. Todėl jais remtis, siekiant sumažinti darbų kainą ar reikalaujant atlyginti defektų šalinimo išlaidas, atsakovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali (CK 6.662 str. 2 - 4 d. d.).

352) Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš ieškovės 250 000 Lt baudą, nes Rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė darbų grafiko, padidino objekto kainą, nepateikė išpildančios dokumentacijos, netinkamai formino statybos dokumentaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

36Nagrinėjamu atveju abi šalys faktiškai tuo pat metu buvo pareiškusios apie Rangos sutarties nutraukimą priešingai šaliai dėl pastarosios šalies kaltės, abi pareiškė viena kitai ieškinius prašydamos priteisti baudą, bet nė viena nereiškė reikalavimo dėl Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bauda yra kildinama iš Rangos sutarties nuostatų - jos 9.1, 9.2 punktai nustatė abiem sutarties šalims pareigą mokėti priešingai šaliai 250 000 Lt baudą, jei viena šalis „nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje“. Taigi, sutarties nutraukimas nėra būtina baudos skyrimo sąlyga. Todėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo vertinimas, nesant pareikšto reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra byloje nagrinėjimo dalykas, o spręstina, ar bauda ieškovei gali būti skirta Rangos sutarties 9.1 punkto pagrindu.

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėta pakankamai abstrakti ir plati savo taikymo turiniu sutarties sąlyga dėl baudos skyrimo galimybės negali būti aiškinama taip, kad suteiktų pagrindą reikalauti šalims viena kitos atžvilgiu tokio dydžio baudų už bet kuriuos neesminius, juo labiau, pavienius pažeidimus, nes priešingu atveju verslo praktikoje didelė dalis statybų procesų įstrigtų jau vien tik dėl šios priežasties (CK 6.193 str. 1 d.). Todėl nors, kaip minėta, šiuo atveju nenagrinėtinas klausimas dėl to, ar buvo esminiai pažeidimai sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimo požiūriu, tačiau vienos šalies kitai inkriminuojamų pažeidimų vertinimas jų esmingumo aspektu taip pat yra reikšmingas ir sprendimui dėl baudos (ne)priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai pasisakė (todėl teisėjų kolegija nekartoja) dėl kiekvieno iš atsakovės nurodomų Rangos sutarties nuostatų pažeidimų vertinimo jų neesmingumo aspektu, vertino tiek ieškovės, tiek pastarosios elgesį bei veiksmus sutarties vykdymo eigoje ir bylos aplinkybių visumos kontekste pagrįstai konstatavo, kad abi šalys, atsižvelgiant į jų elgesį, turi prisiimti neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentai, faktiškai tik atkartojantys dėstytus ir įvertintus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados nepaneigia.

38Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

39Trečiasis asmuo R. O. G., pareiškusi savarankišką reikalavimą pripažinti ieškovės prievolę grąžinti atsakovei 150 000 Lt paskolą pasibaigusia, grindė 2012 m. sausio 5 d. ieškovės pranešimu atsakovei dėl paminėtos sumos įskaitymo į sumą pagal 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą serija RTA Nr. 0021-11 (t. 5, b. l. 53).

40Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neturi prievolės apmokėti ieškovei pagal 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą. Ieškovė tokios teismo išvados apskritai neskundžia. Tuo tarpu trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl tokios išvados nepagrįstumo jos nepaneigia. Iš esmės jie yra susiję su tuo, kad ieškovė yra surašiusi atliktų darbų aktą, jai anksčiau pagal faktiškai atliktų darbų aktus buvo apmokama, vienos šalies pasirašytas aktas turi juridinę galią, jis neginčytas, todėl ir 2011 m. gruodžio 21 d. aktas turėjo būti atsakovės apmokėtas. Tačiau apeliaciniame skunde faktiškai ne(pa)neigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog nuo 2011 m. spalio 27 d. statybos darbų žurnalas nebuvo pildomas, statybos darbai sustabdyti, eilė darbų iki galo ieškovės ir nebuvo atlikti. Teismas nustatinėjo faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir sprendė, kad atsakovė ieškovei neturėjo ir neturi vykdytinos prievolės apmokėti pagal 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą, kitaip tariant, jo teisėtumas yra nuginčytas. Dėl to įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes įskaitomi gali būti tik vykdytini priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai (CK 6.130 str.). Todėl vien jau dėl šios priežasties apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Be to, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, o būtent, susijusių su netinkamu kitos šalies informavimu apie įskaitymą (teisėjų kolegija jų nekartoja) (CK 6.131 str. 2 d.), kas neleidžia pripažinti, jog įskaitymas apskritai buvo įvykęs ir ieškovės prievolė atsakovei pasibaigė.

41Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei padarė teisingas išvadas. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Apeliaciniai skundai atmesti. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami klausimai dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį, darbų... 5. Ieškovė BUAB „R.TA Line“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 332... 6. Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovės 592 770,22 Lt -... 7. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. O. G. savo ieškinyje... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį,... 10. Dėl darbų kainos. Iš Rangos sutarties (su pakeitimais) turinio matyti, jog... 11. Dėl 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų akto. Rangos sutarties 4 punktu... 12. Dėl reikalavimo sumažinti atliktų darbų kainą. Atsakovė šį reikalavimą... 13. Dėl Rangos sutarties pažeidimo, jos nutraukimo bei reikalavimų priteisti 250... 14. Atsakovė pranešime dėl sutarties nutraukimo sutarties nutraukimo... 15. Dėl reikalavimo priteisti 51 284,98 Lt už statybos objekte likusias... 16. Dėl reikalavimo pripažinti prievolę pasibaigusia. Ieškovė reikalavimo... 17. Atmetus ieškinio ir priešieškinio pagrindinius reikalavimus, teismas atmetė... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai... 19. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015... 20. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 21. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį... 22. Ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovės skundą... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškovės, tiek... 26. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 27. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 28. Atsakovės skundo argumentai apibendrintai susideda iš dviejų grupių: pirma... 29. 1) Esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl darbų galutinės kainos... 30. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatyminėmis nuostatomis ir... 31. Kaip minėta, atsakovė ir apeliaciniame skunde įrodinėja, jog 2 180 000 Lt... 32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Rangos sutartį techninio... 33. Kaip minėta, atsakovė, remdamasi Tyrimo aktu, įrodinėja, kad faktiškai... 34. Tyrimo akte iš tikrųjų yra konstatuoti darbų defektai, kurių ištaisymo... 35. 2) Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos... 36. Nagrinėjamu atveju abi šalys faktiškai tuo pat metu buvo pareiškusios apie... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau paminėta pakankamai abstrakti ir plati... 38. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo... 39. Trečiasis asmuo R. O. G., pareiškusi savarankišką reikalavimą pripažinti... 40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neturi... 41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 42. Apeliaciniai skundai atmesti. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie jos... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti...