Byla e2S-2475-221/2017
Dėl piniginių lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl piniginių lėšų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei KSB „Asoleta“/jos likvidatoriui/jos likvidacinei komisijai iki įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas ieškinys dėl piniginių lėšų priteisimo iš KSB „Asoleta“, padalinti/perduoti/išmokėti KSB „Asoleta“ nariams bendrovės likvidavimo metu likusį turtą/pinigines lėšas; uždrausti Juridinių asmenų registrui iki įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas ieškinys dėl piniginių lėšų priteisimo iš KSB „Asoleta“, išregistruoti likviduojamą KSB „Asoleta“ iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė prašyme nurodė, kad yra vykdomas atsakovės KSB „Asoleta“ pabaigos procesas ją likviduojant, artimiausiu metu bendrovė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jei atsakovė KSB „Asoleta“/jos likvidatorius/jos likvidacinė komisija padalins/perduos/išmokės KSB „Asoleta“ nariams bendrovės likvidavimo metu likusį turtą/pinigines lėšas, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas taps neįgyvendinamas, kadangi bendrovė jau nebedisponuos turtu, kurį būtų galima panaudoti atsiskaitymui su ieškove. Atsakovės KSB „Asoleta“ išregistravimas iš Juridinių asmenų registro reikštų jos, kaip juridinio asmens, pabaigą, todėl tokiu atveju ieškinio tenkinimas taptų neįmanomas.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Motyvuodamas tuo, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, jei atsakovė nebeturės turto, kurį būtų galima panaudoti atsiskaitymui su ieškove, atsakovė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20885-214/2017 įsiteisėjimo uždraudė atsakovei KSB „Asoleta“/jos likvidatoriui/jos likvidacinei komisijai padalinti/ perduoti/išmokėti KSB „Asoleta“ nariams bendrovės likvidavimo metu likusį turtą/pinigines lėšas; iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20885-214/2017 įsiteisėjimo uždraudė išregistruoti likviduojamą KSB „Asoleta“ iš VĮ Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų ir aplinkybių, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytos, taip pat nenurodė motyvų, sudarančių pagrindą teigti, jog ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei, ieškinys yra pagrįstas. Civilinėje byloje Nr. e2-20885-214/2017 pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau pasisakė Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2385-752/2016. Ieškovės pareikštas ieškinys yra neteisėtas, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovė nėra apsisprendusi ir dėl reikalavimo sumos. Nors ieškinio rezoliucinėje dalyje ji prašo priteisti 3 000 Eur, tačiau aprašomojoje dalyje nurodo negali įvardinti reiškiamo ieškinio sumos ir minėtą sumą 3 000 Eur nurodo formaliai, ateityje planuodama ieškinio sumą didinti ar mažinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos atsakovės teisės, nes ieškovė, pateikdama nepagrįstą ieškinį, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apribodama vykdomą likvidacinį procesą, siekia sukelti nepatogumus ir apribojimus atsakovei ir jos nariams, dėl kurių atsakovė patirs nepagrįstų nuostolių. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovės pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas atliekamas nenagrinėjant ieškinio (ginčo) iš esmės. Atsakovės argumentai, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, neginčijant konkrečių skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas ieškovės ieškinį, buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų keldamas klausimą dėl atsakovės nurodytų bylų sąsajumo. Ieškovė pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateikė detalius paaiškinimus, jog civilinėje byloje Nr. 2-2385-752/2016 ieškinys buvo reiškiamas kitu pagrindu. Teismas, sutikdamas su ieškovės pateiktu paaiškinimu, priėmė ieškinį, todėl atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinio reikalavimo dydis yra konkretus. Ieškinyje nurodyta, kad ieškinio reikalavimo suma gali kisti priklausomai nuo atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, kuriuos ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudaro reali grėsmė, jog toliau tęsiant bendrovės likvidavimo procedūrą gali būti perleistas likęs turtas, kurį būtų galima panaudoti atsiskaitymui su ieškove, bendrovė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė kvestionuoja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes yra tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-2385-752/2016, be to, nutartis nepakankamai motyvuota. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Visgi preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Visgi nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendęs, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, tikslios ieškinio sumos nenurodymo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu. Nesant duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmetami. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštą ieškinį, įvertino jo galimą tapatumą ieškovės civilinėje byloje Nr. 2-2385-752/2016 pareikštam ieškiniui, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinių tapatumo neįvertinimu, taip pat pripažintini nepagrįstais. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė tuo, kad, likviduojant atsakovę, gali būti perleidžiamas jos turtas, be to, pati bendrovė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiais ieškovės argumentais ir patenkino jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, paneigiančių grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu nebūtų taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai