Byla 2A-90-153/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

3sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

4dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. D., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos ir suinteresuoto asmens J. D.-D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-326-97/2010 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno duona“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, V. V., E. V., A. G., A. E., J. D.-D., L. Č., G. R., I. G., V. D., J. G., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Nustatė

6Pareiškėja AB „Kauno duona“ patikslintu pareiškimu prašė nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 240 vietų valgyklos pamatus, esančius 2,3 ha žemės sklype ( - ) ; nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinio ūkio pastato pamatus, esančius 2,3 ha žemės sklype ( - ) ; nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatą, esantį ( - ) .

7Pareiškime nurodė, kad AB „Kauno duona“ 1976-02-17 Darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.10 buvo suteiktas valdyti 7 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. 1999-10-25 Kauno apskrities viršininko administracija rašte Nr. 856 nurodė, kad AB „Kauno duona“ naudoja 2,3038 ha žemės sklypą, šis plotas patvirtintas 1995-04-12 žemės sklypo ribų planu. Šiuo metu, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, sprendžiamas pareiškėjos naudojamo sklypo, esančio ( - ) , nuomos klausimų įforminimas, kuris užsitęsė dėl vykdomos žemės reformos. 1980 m. pareiškėja pradėjo statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį ūkio pastatą, kurio buvo pastatyta 16 proc. 1989-01-10 pareiškėja kreipėsi į Valstybinės statybos inspekcijos viršininką su prašymu išduoti leidimą 240 vietų pionierių stovyklos valgyklos statybai, taip pat pareiškėja išleido su tuo susijusius įsakymus bei pasirūpino Darbų vykdymo vadovo ir techninės priežiūros specialisto įsipareigojimais. 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architektas išdavė leidimą ir tais pačiais metais statyba buvo pradėta – pastatyta 9 proc. pastato. 1996 m. stovyklos eksploatacijai žemės sklype buvo pastatytas ir pradėtas valdyti 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas, žymėjimas 30H1p. Iš 1996-08-16 Valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ir 2007-12-03 IĮ „Paulimatas“ sudarytų lauko tualetų pastato planų ir užfiksuotų kadastrinių duomenų matyti, kad dar 1996 m. rugpjūčio mėn. 100,67 m2 bendro ploto patalpose įrengti sanitariniai mazgai, dušai, prausyklos, pagalbinės patalpos ir kt. Pareiškėjai nėra jokių kliūčių įgyti nuosavybės teises į Statinius įgyjamosios senaties pagrindais, nes valdymas tęsiasi daugiau nei 10 metų, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu.

8Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodyti statiniai yra sukurti statybos būdu, todėl nuosavybė į juos negali būti įgyjama įgyjamosios senaties pagrindu, nes tam nėra įstatymo nustatytų sąlygų.

9Suinteresuotieji asmenys J. D.-D. ir G. R. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja siekia užvaldyti žemės sklypą, į kurį yra pretendentų ir ginčas realiai kilęs dėl to, kas valdys sklypą. Neužstatyta žemė turi būti grąžinama buvusiems savininkams. Pareiškėjos nurodyti pagalbinio ūkio pastatas ir valgykla neatitinka Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinti nekilnojamojo turto objektais. Pareiškėja siekia legalizuoti neteisėtus statinius ir gauti teisę į žemės sklypą. Tokie pareiškėjos veiksmai pažeidžia pretendentų teises.

10Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, kai nuosavybės teisės gali būti įgytos kitais būdais. Pareiškėjos nurodyti statiniai nėra nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti. Tik vienam statiniui buvo pateiktas statybos leidimas, o kiti du pradėti statyti be statybos leidimų. Registruotini nekilnojamieji daiktai privalo būti įformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos aktai nėra surašyti, tačiau remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, savavališka statyba laikoma nuo to momento, kai buvo pradėta statyti be leidimo, o ne nuo savavališkos statybos akto surašymo momento.

11Suinteresuotieji asmenys V. V., E. V., A. G. ir A. E. su pareiškimu sutiko.

12Suinteresuotas asmuo V. D. pareiškimo išsprendimo klausimą paliko teismo nuožiūrai.

13Suinteresuotas asmuo L. Č. su pareiškimu sutiko.

14Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai, nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja AB „Kauno duona“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 240 vietų valgyklos pamatus (žymėjimas 31E1p), pagalbinio ūkio pastato pamatus (žymėjimas 32I1p), 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatą (žymėjimas 30H1p), esančius 2,3 ha žemės sklype ( - ) , bei priteisė iš pareiškėjos 281,15 Lt pašto išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

15Teismas nustatė, kad 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10 pareiškėjai buvo suteiktas žemės sklypas ( - ) , pionierių stovyklos statybai. 1980 m. pareiškėja pradėjo statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį ūkinį pastatą, kurio buvo pastatyta 16 proc. Pagalbinio ūkio pastato pamatai buvo išviešinti planuose. 1989-01-10 pareiškėja kreipėsi į Valstybinės statybos inspekcijos viršininką su prašymu išduoti leidimą 240 vietų pionierių stovyklos valgyklos statybai. 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architektas išdavė leidimą valgyklos statybai. Buvo pastatyta 9 procentai pastato. Nebaigtos valgyklos statybos faktas taip pat buvo išviešintas planuose. 1996 m. stovyklos eksploatacijai, tame pačiame žemės sklype, buvo pastatytas ir pradėtas valdyti 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas. Statiniai, kuriems prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, neįregistruoti trečiojo asmens vardu.

16Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjos pastatai buvo statomi neteisėtai. Statybos teisėtumo kriterijai buvo įtvirtinti tik nuo 1989 m. Lietuvos Ministrų tarybos 1988-12-14 nutarimu, o pagalbinis ūkio pastatas pradėtas statyti 1980 m. Teismo nuomone, būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjai 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu buvo suteiktas valdyti 7 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 931 „Dėl Statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiūros vykdymo“ statinių statybos valstybinę priežiūrą tualetų statinio statybos metu vykdė miestų (rajonų) valdybos pareigūnai. Kauno rajono valdybai 1995 m. buvo žinoma apie nebaigtas statinių statybas ( - ) , ir tai patvirtina Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovo parašas ant žemės sklypo plano, kuriame nurodytos statinių statybos. Kauno apskrities viršininko administracija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu, nepateikė į bylą dokumentų, kurie liudytų savavališkos statybos faktą. Iš Kauno apskrities archyvo 2008-07-04 rašto Nr.(01.6.) V10-3680 matyti, jog nėra jokių žinių, kad pagalbinio ūkio pastato pamatai, valgyklos pamatai ir tualetų pastatai yra pastatyti neteisėtai. Teismo nuomone, atvirą pareiškėjos daiktų valdymo faktą patvirtino ir suinteresuoti asmenys, kurie nurodė, jog jiems visą laiką buvo žinoma, kad statiniai, esantys ( - ), priklauso pareiškėjai, ir per visą valdymo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl statinių. Teismas nurodė, kad pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sąžiningai įgytus statinius, t. y. pagalbinio ūkio pastato pamatus valdo nuo 1980 m., valgyklos pamatus valdo nuo 1989 m., tualetų pastatą valdo nuo 1996 m. Tai reiškia, jog pareiškėjos valdymas trunka žymiai ilgiau, nei to reikalauja CK 4.68 str. nuostatos. Teismas laikė, kad pareiškėja į statinius nuosavybės teisės neįgijo statybos būdu, nes pagalbinis ūkinis pastatas ir valgykla nebuvo baigti statyti, todėl jie negalėjo būti įregistruoti ūkinėse knygose pagal iki 1991 m. galiojusią tvarką. Teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog nuosavybės teisė į šiuos statinius buvo įgyta statybos būdu, turi būti taikomas įgyjamosios senaties institutas, nes pagal pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai statinius valdo kaip savus.

17Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos AB „Kauno duona“ patikslintą pareiškimą. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir nevisiškai juos ištyrė, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodė šiuos motyvus:

181) teismas netinkamai pritaikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisėtai konstatavo, kad nesant duomenų, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius buvo įgyta statybos būdu, turi būti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Teismų praktikoje laikoma, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas (pareiškėja) negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68–4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Teismas nenustatė, kad ginčo statiniai būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, todėl negalėjo nustatyti, kad jie gali būti valdymo teisės objektais, į kuriuos būtų galima nustatyti nuosavybės teises;

192) teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo statinių statyba vyko teisėtai, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias materialinė teisės normas. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad 1980 m. pradedant statyti pagalbinio ūkio pastatą, nebuvo nustatyti statybos teisėtumo kriterijai. Iki LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“ galiojo Ministrų Tarybos 1976-12-30 įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“. Visų ginčo statinių statymo metu galiojo teisės aktai, nustatantys, jog statyba galima tik turint projektą ir statybos leidimą;

203) byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagalbinio ūkio pastatas (žymėjimas 32Ilp) ir 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas (žymėjimas 30Hlp) buvo pradėti statyti teisėtai. Tai, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdžiusios institucijos laiku nebuvo konstatavusios savavališkos statybos fakto, nepatvirtina, kad statiniai yra pastatyti teisėtai. 240 vietų valgyklos statybai 1989-03-01 išduotas statybos leidimas Nr. 05 galiojo tik iki 1989-12-31, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent leidimo galiojimo metu buvo atliekami valgyklos statybos darbai. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, ir nustatė nuosavybės teisę į ginčo statinius;

214) teismas netyrė ir nevertino, ar pareiškėja yra tinkamas subjektas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu į statinius, pradėtus statyti 1980 m. Kauno duonos pramonės gamybinio susivienijimo, t. y. valstybinės įmonės. 1980 m. ir 1989 m. ginčo statiniai buvo pradėti statyti valstybės. Ginčo statinių statymo metu tokio juridinio asmens kaip AB „Kauno duona“ nebuvo. CK 4.69 str. 3 d. numatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Byloje esantis LR Žemės ūkio ministerijos 1996-06-24. įsakymas Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ patvirtina, kad reorganizavus valstybinę akcinę įmonę „Kauno duona“ į AB „Kauno duona“ jai buvo perduoti tik konkretūs statiniai, buvę VAĮ „Kauno duona“ balanse, ir jai nebuvo perduoti ginčo statiniai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai, kurie buvo pradėti statyti valstybinės įmonės, nebuvo perduoti AB „Kauno duona“, nėra pagrindo teigti, kad jei jie buvo padėti statyti teisėtai, jie nepriklauso valstybei.

22Apeliaciniu skundu J. D.-D. prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apelianto nuomone, teismo sprendimo pagrindimas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai:

231) Pagalbinio ūkio pastatas ir valgykla buvo sukurti statybos būdu, todėl ir nuosavybės teisė įjuos turi būti įgyjama CK 4.47 str. 4 p., o ne CK 4.47 str. 11 p. pagrindu;

242) pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 1980 m. pareiškėja pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pradėjo teisėtai ir turėdamas atitinkamą statybos leidimą statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį ūkio pastatą. Pastatų statybą kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, o nuo 1983 m. rugpjūčio 31 d. iki 1988 m. gruodžio 14 d. –Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213, ir Kaimo gyvenviečių statymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240;

253) nors pareiškėja ir pateikė 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architekto išduotą leidimą Nr. 5 valgyklos statybai, tačiau šis leidimas galiojo tik iki 1989-12-31. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad minėto leidimo galiojimas buvo pratęstas;

264) pagalbinio ūkio pastato ir valgyklos kadastrinių matavimų darbai ir jų pagrindu parengti planai, kurie buvo atlikti pareiškėjos užsakymu, nėra suderinti su VĮ Registrų centru, kuris atsako už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą;

275) kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo galima tik tuomet, kai ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, neišlikusios ar dingusios. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, yra neišlikusios ar dingusios, priešingai – yra nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastatas ir valgykla nėra baigti statyti ir nustatyta tvarka priduoti eksploatacijai;

286) teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto (iki 2003-01-01 galiojusio CPK 272 str. 2 d. 6 p.), jeigu pastatai (namų valda) ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą sudarančių sąlygas šiam viešojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu;

297) asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pareiškėja patvirtino, kad pagalbinio ūkio pastatas buvo pradėtas statyti neturint tam statybos leidimo, o statybos leidimas valgyklos statybai pasibaigė 1989-12-31, nors valgyklos baigtumas yra tik 9 procentai. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek pagalbinio ūkio pastato statyba buvo ir šiandien yra nelegali, tiek ir valgyklos statybos užbaigimas nebuvo įteisintas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o šiuo metu pareiškėja nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti pagalbinio ūkio pastato ir valgyklos statybos, o siekia įregistruoti valgyklos pamatus ir pagalbinio ūkio pastato pamatus Nekilnojamojo turto registre;

308) ginčijamu teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius 2,3 ha žemės sklype ( - ), tokiu būdu teismas sprendimu suformavo ir priskyrė minėtiems nekilnojamojo turto objektams 2,3 ha bendro ploto žemės sklypą, nors bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė aplinkybių dėl 2,3 ha bendro ploto dydžio žemės sklypo priskyrimo minėtiems nekilnojamojo turto objektams. Konkretaus žemės sklypo dydis prie konkrečių nekilnojamojo turto objektų yra priskiriamas teritorijų planavimo proceso metu rengiant, derinant ir tvirtinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus (LR teritorijų planavimo įstatymo 15 ir 22 str.), todėl sprendimas yra naikintinas ir dėl šių priežasčių.

31Atsiliepime į apeliacinius skundu suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi teisinio intereso šioje byloje, todėl sprendimą teismui palieka priimti savo nuožiūra.

32Atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. D.-D. nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, palaiko jame išdėstytus argumentus.

33Atsiliepime į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo V. D. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo statiniai nepatenka į jai grąžintino sklypo ribas, todėl pareiškėjo reikalavimai jos interesų nepažeidžia.

34Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. D.-D. apeliacinį skundą suinteresuoto asmens L. Č. atstovas advokatas S. D. nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas. Dėl ginčo statinių suinteresuoto asmens L. Č. tiesioginio intereso nėra.

35Atsiliepime į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nurodė, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir turi būti tenkinami, o priimtas teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

36Suinteresuotieji asmenys I. G. ir J. G. prašė apeliacinių skundų patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

37Atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškėja AB „Kauno duona“ prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti teismo sprendimą. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:

381) apeliantai neteisingai nustatė valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybų teisėtumui taikytinus teisės aktus ir nepagrįstai jais rėmėsi. Šiuo atveju tualetų pastato ir pagalbinio ūkio pastato statybų teisėtumą reglamentuoja 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 278, nustatantis dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą (toliau – nutarimas), kuriame yra nustatyti dokumentai, patvirtinantys senų statinių, įsigytų ar pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d. statybų teisėtumą. Nutarimas yra vėlesnis, nei apeliantų nurodyti teisės aktai, todėl juo turi būti remiamasi nustatant, ar valgyklos ir pagalbinis ūkio pastato statybos pradėtos teisėtai. Apeliantai nenurodo, kaip jų nurodyti LTSR galioję teisės aktai įrodo, jog valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybos buvo pradėtos neteisėtai. LTSR galioję teisės aktai, kurie galiojo statybų metu, negali turėti viršenybės prieš dabar galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Remiantis nutarimu turi būti nustatomas valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybų teisėtumas;

392) Nutarimo nuostatos patvirtina, jog valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybos pradėtos teisėtai. Nutarimo 6 punkte nurodyta, kad vienas iš dokumentų, įrodančių statinių, pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d. ir neįregistruotų ūkinėse knygose, statybų teisėtumą, yra Vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statyboms. 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10 pareiškėjai buvo suteiktas valdyti 7,0 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad valgyklos pastatui buvo išduotas statybos leidimas, reiškia, jog ir pagalbinio ūkio pastatui turėjo būti išduotas statybos leidimas, kuris į bylą nebuvo pateiktas, neįrodo pagalbinio ūkio pastato statybų neteisėtumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų rodo, jog valgyklos pastatas ir pagalbinis ūkinis pastatas buvo pradėti statyti teisėtai;

403) aplinkybę, kad tualetų pastato statybos yra teisėtos, patvirtina bylos medžiaga: tualetų pastatas buvo išviešintas 1995-04-12 žemės sklypo ribų plane, VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996-05-17 parengtame žemės sklype esančių statinių plane, 2007-12-03 IĮ „Paulimatas“ sudarytame statinių išdėstymo plane. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tualetų pastato statybos vyko neteisėtai;

414) pareiškėja ginčo statinius pastatė, bet nuosavybės teisės į juos neįgijo, nes ginčo statiniai nebuvo suformuoti pagal jų statybos metu galiojusią tvarką. Pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius statybos būdu. Pagal iki 1991 m. galiojusią tvarką įgyjama nuosavybė buvo žymima ūkinėse knygose, įskaitant atvejus, jei nuosavybė įgyjama statybos būdu (tuo pačiu tai reiškė naujai pastatytų statinių priėmimą eksploatacijai). Jeigu pastatai ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, o tai reiškia jog pastatai apskritai nebuvo priimti eksploatuoti, tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu teisės aktu pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Vienintelė viešojo administravimo procedūra, skirta iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytų statinių įregistravimo, yra numatyta 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278. Pareiškėja turi tik vieną būdą įregistruoti teisėtai pradėtus statyti, tačiau nebaigtus statyti ir nepriimtus eksploatuoti statinius, – pateikti teritoriniam registratoriui, be kita ko, teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į statinius statybos būdu, nes pagal tuo metu galiojusią tvarką statiniai nebuvo priimti eksploatuoti ir nuosavybė į juos nebuvo pažymėta ūkinėse knygose;

425) atmestinas apeliantų argumentas, kad valdymo (kaip ir nuosavybės teisės) objektais gali būti tik tokie statiniai, kurie yra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, t. y. įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Įgyjamosios senaties institutas netaikomas jau įregistruotiems statiniams, nes įregistruojant statinius kartu nurodomas ir jų savininkas. Pagal 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintą įregistravimo tvarką, norint įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (pastatytus iki 1991-07-25) Nekilnojamojo turto registre, reikia pateikti registratoriui, be kitų dokumentų, teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąja senatį fakto nustatymo. Be įgyjamosios senaties nėra jokio kito instituto, kuris užtikrintų pareiškėjos teisės į ginčo statinius įgyvendinimą.

43Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

44Apeliaciniai skundai netenkintini.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų visetą, neteisingai sprendė, jog nustatyti nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu pagal įgyjamąją senatį faktą konkrečiu atveju trukdo tai, jog statiniai nebuvo priimti eksploatuoti ir nuosavybės teisė nebuvo pažymėta ūkinėse knygose. Tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą.

46Formuodamas teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose, sprendžiant dėl daiktų, kurie gali būti įgyti įgyjamąja senatimi, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/02009 pagal pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo).

47Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atsiliepimo į apeliantų skundus motyvais, kad ginčo pastatai (valgykla – žymėjimas 31 E1p, ūkio pastatas – žymėjimas 32/1p, tualetai – žymėjimas 30H1p) buvo statomi kaip pionierių stovyklos komplekso sudėtinė dalis, nes pionierių stovyklos statyboms vykdyti buvo suteiktas DŽDT Tarybos VK 1976-02-17 sprendimu Nr. 10 žemės sklypas (1 t., b. l. 176). Todėl tas faktas, jog pagalbinio ūkio pastato statyba pradėta 1980 m. (iki statybos leidimo išdavimo), o tualeto pastatų statyba buvo vykdoma 1995–1996 metais (pasibaigus statybos leidime nustatytam terminui, po 1989 m.), nesudaro pagrindo pripažinti, jog pastatai negali būti įgyti pareiškėjos pareiškime nurodytu būdu. Taip pat negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad valgyklos pastatas yra pastatytas neteisėtai, nes šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikta įrodymų, o esantis byloje statybos 1989-03-01 leidimas patvirtina, jog valgyklos statyba pradėta teisėtai. Tas faktas, jog atlikta tik dalis darbų (9 proc.), nesudaro pagrindo pripažinti, jog pastatas buvo statomas be leidimo, t. y. pasibaigus leidime nustatytam terminui, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, reikšminga yra ir tai, jog ginčo pastatų statybos faktas buvo išviešintas 1995-04-12 žemės sklypo ribose, VĮRIPPB 1996-05-17 parengtame žemės sklype esančių statinių plane, IĮ „Paulimatas“ sudarytame statinių išdėstymo 2007-12-03 plane, ir nei vienas iš ginčo pastatų (pastato pamatų) neįregistruotas kaip savavališkos statybos objektas. Taip pat negalima sutikti su apeliantų motyvais, jog ginčo pastatai yra valstybės turtas, nes tokių duomenų byloje nėra. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs numeriai yra 4400-1288-8149 (1 t., b. l. 12), 5297-4010-9291 (1 t., b. l. 18), 4400-1288-8138 (1 t., b. l. 11), nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinti savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi pareiškėjos AB,,Kauno duona“reikalavimo objektas atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

49Kaip paminėta anksčiau, Kauno duonos pramonės gamybinio susivienijimui buvo paskirtas žemės sklypas pionierių stovyklos statybai ir išduotas statybos leidimas. Tad paaiškėjus, jog pastatai buvo statomi teisėtai, pareiškėja įgijo į juos teisę statybos būdu. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pareiškėja neteisėtai perėmė ginčo pastatų valdymą. Bylos duomenimis, pareiškėja akcinė bendrovė ,,Kauno duona“ įsteigta, reorganizuojant Valstybinę įmonę į akcinę bendrovę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas naujai įsikūrusiai bendrovei buvo perduotas, tačiau tokia išvada išeina iš byloje nenuginčytos aplinkybės, kad AB ,,Kauno duona“ yra Valstybinės įmonės ,,Kauno duona“ teisių ir pareigų perėmėja (CK 38 str. 1964 m.), tad įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir prievolės. Nors po reorganizacijos pareiškėja ir galėjo perimti pirminio statytojo teises, ginčo daikto ji pati statybos būdu nesukūrė, nes kaip nustatyta byloje, statybos darbus atliko valstybinė įmonė, t. y. pareiškėja nėra šio daikto savininkė. Antra vertus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo yra pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008 pagal UAB „Antana“ pareiškimą). Situacija, kai po valstybinės įmonės, daiktus sukūrusios statybos būdu, reorganizacijos jos pastatyto daikto valdymas perėjo naujai sukurtai bendrovei, šį teisėto ir sąžiningo valdymo apibrėžimą atitinka.

50Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pagal A. B. pareiškimą LR Vyriausybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei). Dėl to, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų prašyme nurodytus statybos objektus atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė, mokėjo žemės nuomos mokestį (1 t., b. l. 140-151), ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra. Tai, kad visą valdymo laiką pareiškėja ginčo statybos objektus valdė kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į šiuos pastatus, patvirtina nurodytosios aplinkybės, pareiškėjos atstovo parodymai bei tai, kad dėl valdymo fakto pareiškėjai niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų, statybos objektų nuosavybės teisės nebandė įteisinti įgyjamosios senaties arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėja neturi ir šiuo metu nebegali turėti visų Statybos įstatyme nustatytų dokumentų, reikalingų ginčo objektų statybos įteisinimui šiame įstatyme nustatyta tvarka (pvz., atskiro leidimo statybai pareiškime nurodytiems objektams). Suinteresuotieji asmenys, ginčijantys prašymo pagrįstumą, neišreiškė nuomonės dėl alternatyvaus ginčo daikto nuosavybės teisės įteisinimo būdo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aukščiau nurodytais įstatymų leidėjo tikslais, įsteigiant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį institutą bei esant visoms įgyjamosios senaties fakto nustatymui būtinoms sąlygoms, numatytoms CK 4.68–4.71 straipsniuose, pripažįsta apelianto reikalavimą pagrįstu.

51Kiti apeliantų motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

52Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmestini (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.).

53Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–330 straipsniais,

Nutarė

54Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo nekeisti.