Byla A-619-261/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J., uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J., uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai K. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kovertas“ (toliau – ir pareiškėjai, UAB „Kovertas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–12) prašydami panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. GT-29(14)S „Dėl drausminės nuobaudos K. J. skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

5Paaiškino, kad 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d. užsakovės Z. B. prašymu UAB „Kovertas“ vardu turto vertintojas K. J. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-06-102 (toliau – ir Ataskaita). 2014 m. kovo 18 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Direkcija) kreipėsi su paklausimu į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir TVPT) dėl Ataskaitos atitikties turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. 2014 m. rugsėjo 4 d. Turto vertinimo priežiūros tarnyba kreipėsi į Garbės tesimą dėl drausminės bylos K. J. inicijavimo. Skundžiamu sprendimu Garbės teismas konstatavo, kad, rengiant Ataskaitą, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 22 straipsnio 4 dalies 7, 9, 13 ir 14 punktų bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 28, 35.1, 35.2, 57, 58.1, 61, 62.2, 62.3 ir 62.4 punktų ir skyrė pareiškėjui K. J. drausminę nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000142 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis) ir visų kitų jo turimų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. TVPT 2014 m. spalio 7 d. parengė išvadą Nr. T-26(14)-I, kurioje konstatavo analogiškus Ataskaitos neatitikimus kaip ir Garbės teismas skundžiamame sprendime.

6Dėl Ataskaitos atitikties TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams pažymėjo, kad 5 iš 8 nustatytų pažeidimų laikytini tik formalaus pobūdžio neatitikimais, neturinčiais įtakos K. J. drausminei atsakomybei. Dėl nustatyto Metodikos 57, 61 ir 58.1 punktų pažeidimo – nepagrįsto palyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos, nenurodant duomenų, patvirtinančių, jog vertinimo momentu nebuvo informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius – paaiškino, kad Metodikoje įtvirtintas reikalavimas nurodyti informacijos šaltinius tų palyginamųjų objektų, kurie naudoti nustatant turto kainą, o ne reikalavimas atskirais šaltiniais pagrįsti, kad palyginimui tinkamų sandorių rinkoje nebuvo. Metodikos 61 punkto reikalavimas pateikti Ataskaitoje naudotų pasiūlos sandorių šaltinius buvo įvykdytas. Jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, vadinasi, jog panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo. Siekiant kaip įmanoma tiksliau ir teisingiau nustatyti turto vertę, dalis turto (pastatai ir dalis žemės sklypo) vertinti naudojant VĮ Registrų centro pateiktus sandorius, o kita dalis (žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis) dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalioje vietoje) – naudojant pasiūloje esančius sandorius, turto vertę šiuo atveju nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius, nes VĮ Registro centro informacija yra neišsami (joje neužsimenama apie lokalizaciją vietovėje), taigi, nebuvo remiamasi išimtinai pasiūloje esančiais objektais. Dėl nustatyto Metodikos 62.2 punkto pažeidimo – Ataskaitoje nenurodyta, kokie konkretūs kriterijai lėmė atitinkamų palyginamųjų objektų pasirinkimą – paaiškino, kad sandoriai, nors ne plačiai, tačiau aptarti buvo. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 punktų pažeidimų – Ataskaitoje neaprašytos padarytų pataisų būtinumo aplinkybės ir nepateiktas taikytų pataisos koeficientų dydžių pagrindimas – paaiškino, kad šie pažeidimai turi būti laikomi formalaus pobūdžio arba techninėmis klaidomis, nes turto vertintojo asistentė buvo padariusi klaidą, tačiau galutinė turto vertė, nurodyta Ataskaitoje, yra pagrįsta ir apskaičiuota teisingai, nenuginčyta. Turto vertintojo asistentės padaryta techninė klaida turėtų būti ištaisyta kaip formalus neatitikimas, o ne būti pagrindu drausminei atsakomybei kilti. Turto pataisų skaičiavimų neišsamumas turi būti vertinamas išimtinai kaip naujų teisės aktų nepilnumo, neišbaigtumo pasekmė, neturinti įtakos nustatytai turto vertei. Pažymėjo, kad Ataskaitoje yra detalizuotas vertinimo tikslas – pageidaujant užsakovui savo asmeniniam naudojimui. Pareiškėjai negali būti atsakingi už tai, kad užsakovas ataskaitą panaudojo kitais tikslais, nei nurodė prieš užsakydamas ataskaitos parengimą. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimų – nepateikė duomenų apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie UAB „Kovertas“ – paaiškino, kad toks įstatymo reikalavimas yra formalaus pobūdžio, registras (VĮ Registrų centras) yra vienintelis Lietuvoje. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimų – Ataskaitoje nepateiktas reikiamas vertinamų objektų fotonuotraukų skaičius – paaiškino, kad vertinant turtą buvo įsitikinta, jog jis egzistuoja ir kokios yra būklės, apžiūrėtas ir užfiksuotas nuotraukose, kuriose matosi visi turto požymiai, galintys turėti įtakos turto rinkos vertei. Pagrindinis vertinimo objektas buvo vienas – žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, kiti objektai laikomi jo priklausiniais (pagalbiniai pastatai), neturėjusiais esminės reikšmės pagrindinio objekto vertei, todėl Ataskaitoje nebuvo pateiktos jų vidaus fotonuotraukos, nors jie visi buvo apžiūrėti. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimų – Ataskaitoje nenurodyta, ar ji buvo parengta dėl to, kad buvo kilęs ginčas tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų dėl turto vertės nustatymo – paaiškino, kad minėta informacija nebuvo nurodyta, nes tuo metu buvo ką tik įsigalioję nauji teisės aktai nagrinėjamu klausimu, jų aiškinimo ir taikymo praktika buvo tik pradėjusi formuotis, toks pažeidimas turi būti laikomas formaliu.

7Kartu pažymėjo, kad K. J. atžvilgiu inicijuojant drausmės bylą, Turto vertinimo priežiūros tarnyba padarė procedūrinių pažeidimų – vilkino paklausimo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, pažeidė kreipimosi į Garbės teismą terminus. Manė, kad K. J. skirta drausminė nuobauda yra neproporcingai griežta, nes pažeidimai formalaus pobūdžio, pareiškėjas K. J. turi didelę profesinę patirtį, kvalifikaciją, neturi jokių drausminių nuobaudų, nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad Ataskaitą rengė ir skaičiavimus atliko turto vertintojo asistentė.

8Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 101–114) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9Dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos nurodė, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Ataskaitoje turėjo būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nebuvo informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, vertintojas, gavęs informaciją iš VĮ Registrų centro, kad analogiško ar panašaus turto sandorių nėra ir tą aplinkybę pažymėjęs Ataskaitoje, galėtų naudoti analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, taigi, vertintojas nedėjo jokių pastangų, siekdamas išsiaiškinti, ar VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruota panašaus arba analogiško turto pirkimo–pardavimo sandorių. Be to, nėra pateikti naudotų duomenų apie pasiūlą šaltiniai. Pasiūlos duomenys vertinami kritiškai dėl šių duomenų nepatikimumo. Pažymėjo, kad analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos nepriklausomai nuo to, koks turtas yra vertinamas. Turto vertintojui keliamų pareigų netinkamas įgyvendinimas negali būti perkeliamas turto vertintojo asistentui, kuris nelaikytinas drausminio nusižengimo subjektu. Tai, kad suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose TVPT, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimų. Itin svarbu, jog Ataskaitoje pateikti duomenys būtų teisingi.

10Nurodė, kad TVVPĮ bei Metodikos redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., nustatė reikalavimą pateikti pataisų koeficientų skaičiavimus. Turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje negali būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu ar technine klaida, nes tai vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Atliktų skaičiavimų pagrindimas yra svarbus, kad rinkos dalyviai teisingai suprastų visus reiškinius, susijusius su įvertintu objektu. Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams.

11Atkreipė dėmesį į tai, kad konkretaus tikslo Ataskaitoje nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Vertinimo tikslo apibrėžimas vertinimo ataskaitoje aktualus pačiam turto vertintojui, kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso vertintojo atliekami vertinimo veiksmai. Turto rinkos vertės ir turto kainos sąvokos negali būti tapatinamos, Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Vertinimo tikslas Ataskaitoje neatskleistas.

12Pažymėjo, jog nagrinėjamoje Ataskaitoje vertinta 13 objektų, tačiau pateiktos tik 27 nuotraukos, visiems objektams teisinė registracija privaloma, todėl jie visi turėjo būti nufotografuoti ir (arba) nufilmuoti. Iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, koks vertinamas objektas kiekvienoje iš jų pavaizduotas.

13Nurodė, kad TVVPĮ nauja redakcija priimta 2011 m. birželio 22 d., todėl vertintojas turėjo pakankamai laiko susipažinti su naujais teisės aktų reikalavimais, o kilus neaiškumams kreiptis į TVPT.

14Dėl pareiškėjų nurodytų procedūrinių pažeidimų nurodė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba nepažeidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paklausimo nagrinėjimo termino, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai paklausimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, 10 darbo dienų terminas, per kurį TVPT turi kreiptis į Garbės teismą, pradedamas skaičiuoti nuo TVPT išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo. Tiek tokia išvada, tiek teikimas Garbės teismui surašyti tą pačią dieną, todėl terminas nebuvo praleistas.

15Kartu pažymėjo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio pažeidimais, vien tik didelės profesinės patirties turėjimas ir drausminių nuobaudų nebuvimas nepaneigia vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą bei nėra pagrindas skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, vertintojas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė jam priskirtų pareigų, o remiantis TVVPĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Turto vertinimo priežiūros tarnybos teigimu, pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių Garbės teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 87–90) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad tik Direkcijai 2014 m. balandžio 29 d. pateikus mokėjimo nurodymą, TVPT galėjo pradėti nagrinėti jos prašymą, todėl pareiškėjų teiginys, kad prašymas pradėtas nagrinėti 2014 m. kovo 18 d. yra nepagrįstas, be to, TVPT paklausimo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2014 m. spalio 30 d. TVPT išvadą Direkcijai pateikė 2014 m. spalio 7 d. Manė, kad nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, pareiškėjų skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Skaičiavimai turi būti aiškūs ir nekeliantys papildomų klausimų nei jos naudotojui, nei tikrintojui. Skaičiavimai nėra pateikti nei Ataskaitoje, nei jos prieduose, o skaičiavimų ar tik paaiškinimų apie atliktus skaičiavimus pateikimas vėliau, kai vertintojas teikė paaiškinimus TVPT, negali būti laikomas tinkamu.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 65-71) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas nustatė, kad turto vertintojas K. J. 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-06-102 (I t., b. l. 13–39). 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.1)2-1239 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą dėl Ataskaitos atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams (I t., b. l. 115–116). TVPT 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. (1.13)A2-633(14) paprašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikti rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (I t., b. l. 164), kurį Direkcija pateikė 2014 m. balandžio 30 d. (I t., b. l. 164). TVPT 2014 m. rugsėjo 4 d. surašė išvadą Nr. GT-36(14) (I t., b. l. 186–188) ir teikimą Nr. GT-36(14)-T dėl drausmės bylos iškėlimo (I t., b. l. 184–185). TVPT 2014 m. rugsėjo 22 d. pratęsė paklausimo nagrinėjimo terminą iki 2014 m. spalio 30 d. (II t., b. l. 1). Garbės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. GT-29(14)-S (I t., b. l. 59–65). TVPT 2014 m. spalio 7 d. surašė išvadą Nr. T-26(14)-I (II t., b. l. 13–17).

21Dėl nustatytų Metodikos 57, 58.1, 61 punktų pažeidimų

22Remdamasis Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų nuostatomis, teismas nustatė, kad tik nesant informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas VĮ Registrų centre, galima naudoti informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, privalomai turi būti nurodyti tokios informacijos šaltiniai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Ataskaitos rengimo metu vertintojas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su aukščiau nurodytu prašymu dėl informacijos gavimo, vadinasi, informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas nebuvimo tinkamai nepagrindė, be to, pats VĮ Registrų centras kartu su 2014 m. gruodžio 5 d. raštu teikiama pažyma (II t., b. l. 25–33) patvirtino tokių sandorių egzistavimą, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, vadinasi, panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo. Kartu pastebėta, kad vertintojas, naudodamas informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, tinkamai nenurodė tokios informacijos šaltinių, nors Metodikos 61 punktas įpareigoja jį tai padaryti. Pareiškėjų teiginys, kad informacijos šaltiniai nurodyti Ataskaitos 5 lape yra nepagrįstas, kadangi įvertinus Ataskaitos 5 lape nurodytus šaltinius (I t., b. l. 17) matyti, kad jie nieko bendro neturi su informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pareiškėjai pažymėjo, kad dalis turto vertinti naudojant VĮ Registrų centro pateiktus sandorius, o kita dalis dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalioje vietoje) – naudojant pasiūloje esančius sandorius, tačiau tai nepaneigia, jog vietoj informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas, buvo naudota informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pabrėžta, kad skelbimuose esanti kaina negali būti prilyginama realiai sandorio kainai, kadangi skelbime esanti kaina, vykstant deryboms pirkimo procese tarp šalių, gali kisti ir tikrąją, realią turto vertę rodo būtent santoryje nurodyta kaina. Pareiškėjų teiginys, kad nagrinėjamu atveju turto vertę nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius, nes turtas yra specifinis (unikalioje vietoje), atmestas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktų nuostatos neįtvirtina galimybės pagal turto specifiškumą rinktis, kokią informaciją naudoti – sandorių vertę ar pasiūlos vertę. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog pagrįstai konstatuoti Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų pažeidimai.

23Dėl nustatytų Metodikos 62.2 punkto pažeidimų

24Remdamasis Metodikos 62.2 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog Ataskaitoje privalo būti nurodyta analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nenurodyta, kokios aplinkybės lėmė konkrečių lyginamųjų objektų pasirinkimą, kuo jie laikomi analogiškais ar panašiais į vertinamą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad vertinamam turtui nesant specifiniam, pasirinkti sandoriai nebuvo itin plačiai aptarti, tačiau teisės aktai neįtvirtina jokio atskiro rūšiavimo pagal objektų specifiškumą, vadinasi, vertinant visus be išimties objektus privalo būti nurodytos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Kadangi nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, pagrįstai nustatytas Metodikos 62.2 punkto pažeidimas.

25Dėl nustatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 bei 62.4 punktų pažeidimų

26Pareiškėjai yra nurodę, kad vertinant dalį turto buvo padaryta asistentės klaida, Ataskaita parengta neseniai įsigaliojus naujos redakcijos teisės aktams, nesant praktikos, pažeidimai laikytini tik formaliais, tačiau teismas akcentavo, kad TVVPĮ įtvirtina savarankišką vertintojo vertinimą (TVVPĮ 14 str. 2 d. 2 p.), Ataskaitą pasirašo vertintojas (TVVPĮ 22 str. 2 d.), vadinasi, būtent vertintojui, o ne jo asistentui, tenka atsakomybė už tinkamą Ataskaitos parengimą. Teismas sutiko su Turto vertinimo priežiūros tarnybos pozicija, kad tai, jog suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose Turto vertinimo priežiūros tarnybai, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimų. Įvertinęs teisės aktų nuostatų redakcijas, teismas nustatė, kad reikalavimas vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimus buvo nustatytas teisės aktuose ir iki 2012 m. gegužės 1 d., ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiose teisės aktų redakcijose, todėl pareiškėjų teiginys, kad keitėsi teisės aktų nuostatos ir nebuvo praktikos šiuo klausimu, yra visiškai nepagrįstas. Teismas sutiko su TVPT pozicija, kad turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje negali būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu ar technine klaida, nes tai vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Teismas laikė, kad turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje leidžia abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas, Metodikos 62.4 punktas imperatyviai nurodo, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, formalūs ar techniniai, neesminiai netikslumai nenustatyti, todėl pagrįstai nustatyti minėtų punktų pažeidimai.

27Dėl nustatytų Metodikos 28 punkto pažeidimų

28Įvertinęs Ataskaitos turinį, teismas nustatė, kad Ataskaitoje tinkamai nenurodytas jos parengimo tikslas, yra tik nurodyta, kad ji rengiama kitu tikslu, užsakovui siekiant sužinoti turto rinkos kainą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Turto vertinimo priežiūros tarnyba, tokio pobūdžio informacija yra dviprasmiška, kadangi Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Be to, šias dvi skirtingas sąvokas patvirtina atskiri jų apibrėžimai TVVPĮ 2 straipsnio 10 ir 20 dalyse. Vadinasi, vertinimo tikslas Ataskaitoje tinkamai ir aiškiai neatskleistas, dėl ko pagrįstai konstatuotas Metodikos 28 punkto pažeidimas.

29Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimų

30TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas imperatyviai nurodo, kad Ataskaitoje turi būti nurodytas registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, kas nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta, todėl pagrįstai konstatuotas šios normos pažeidimas.

31Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimų

32Patys pareiškėjai patvirtino, kad Ataskaitoje nebuvo pateiktos visų objektų vidaus fotonuotraukos, nors jie visi buvo apžiūrėti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visi vertinamieji objektai turi skirtingus unikalius numerius (I t., b. l. 41–47), todėl Metodikos 36 punktas negali būti taikomas, vadinasi, visi objektai privalėjo būti fotografuojami po 3 nuotraukas. Be to, iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, kurioje nuotraukoje, kuris objektas nufotografuotas. Todėl teismas sutiko ir su nustatytais TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimais.

33Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimų

34Pareiškėjai pripažino TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimą, tačiau nurodė, kad jį padarė dėl naujų teisės aktų nuostatų priėmimo. Pabrėžta, kad turto vertintojas ir juridinis asmuo, atlikdami savo pareigas, privalo būti itin atidūs, rūpestingi, domėtis naujai priimamais jų darbo specifikoje taikomais teisės aktais ir jais vadovautis, todėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimas tinkamai nustatytas, nes Ataskaitoje nenurodyta, ar Ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo.

35Dėl skirtos drausminės nuobaudos

36Teismas akcentavo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio pažeidimais, atsižvelgiant į anksčiau teismo nurodytus argumentus. Be to, vien tik vertintojo nurodomas jo didelės profesinės patirties turėjimas ir drausminių nuobaudų nebuvimas nepaneigia jo padarytų pažeidimų, rengiant Ataskaitą, jis neįvykdė jam priskirtų pareigų pagal TVVPĮ ir Metodikos nuostatas, o remiantis TVVPĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Teismas vertintojui skirtą drausminę nuobaudą laikė tinkama, adekvačia, proporcinga padarytiems pažeidimams.

37Dėl procedūrinių nuostatų laikymosi

38Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba vilkino paklausimo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, pažeidė kreipimosi į Garbės teismą terminus, kadangi laikoma, jog TVPT tinkamai pateiktą (su visais reikiamais priedais) paklausimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos gavo 2014 m. balandžio 30 d. (I t., b. l. 165), kadangi tik tinkamai pateiktas paklausimas gali būti pradėtas nagrinėti, taigi jo išnagrinėjimo 5 mėn. terminas pagal TVPT direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktą suėjo 2014 m. rugsėjo 30 d., vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, terminas buvo pratęstas 1 mėn., t. y. iki 2014 m. spalio 30 d., Turto vertinimo priežiūros tarnyba išvadą parengė 2014 m. spalio 7 d. (II t., b. l. 13–17), vadinasi, išvada parengta nepraleidus Taisyklių nustatyto termino. Kartu teismas pažymėjo, kad minėta išvada nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl pareiškėjų nurodyto TVPT kreipimosi į Garbės teismą pažeidimo pastebėta, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas, per kurį TVPT turi kreiptis į Garbės teismą, turi būti pradedamas skaičiuoti nuo TVPT išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo. Nagrinėjamu atveju tokia išvada ir teikimas Garbės teismui surašyti tą pačią dieną – 2014 m. rugsėjo 4 d. (I t., b. l. 184–188), todėl terminas nebuvo praleistas. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Teismas patvirtino, kad procedūrinių nuostatų buvo laikytasi.

39III.

40Pareiškėjai K. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kovertas“ pateikė apeliacinį skundą (II t. b. l. 76-92), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

41Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, t. y. buvo skirta neproporcingai griežta drausminė nuobauda.

432. Garbės teismo konstatuotų tariamų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visuma nesudaro pagrindo pareiškėjo K. J. atžvilgiu taikyti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų numatytų TVVPĮ. Pareiškėjų nuomone, dauguma Garbės teismo konstatuotų bei skundžiamame sprendime aptartų turto vertinimui taikytinų teisės aktų pažeidimų tokiais nelaikytini arba yra tik formalaus pobūdžio, neturėję ir negalėję turėti įtakos teisingos vertinamo turto rinkos vertės nustatymui, neįtakoję ir negalėję įtakoti kokios nors žalos užsakovui ar tretiesiems asmenims atsiradimo bei negalintys pateisinti itin griežtos drausminės nuobaudos pareiškėjui K. J. taikymo:

44a) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimo. Registras, kuriame tvarkomi duomenys apie turto vertinimo įmonę, t. y. pareiškėją UAB „Kovertas“, yra vienintelis toks Lietuvoje (VĮ Registrų centras), o pagrindiniai duomenys apie įmonę yra viešai prieinama informacija, todėl registro nepaminėjimas Ataskaitoje jokiu būdu nesusijęs su pareiškėjo kompetencija ir / ar kvalifikacija bei neįtakoja ir negali įtakoti Ataskaita nustatytos vertės teisingumo ir / ar žalos tretiesiems asmenims;

45b) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimo. Ataskaita buvo parengta netrukus po to kai 2012 m. įsigaliojo nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, todėl šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika buvo tik pradėjusi formuotis, o didžioji dalis nuostatų buvo gan dviprasmiškos, todėl paminėta TVVPĮ nuostata nagrinėjamuoju atveju buvo aiškinama tiesiogiai – kadangi vertintojui nebuvo pateikta ir (ar) žinoma kokia nors informacija apie ginčus tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų dėl vertinamo turto, apie tokius ginčus ar jų nebuvimą nebuvo užsiminta ir pačioje Ataskaitoje. Tokios informacijos vertintojas nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nebuvo ginčo šalimi ar kokiu nors būdu su šiuo ginču susijęs. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ta aplinkybė, kad rengiant Ataskaitą ką tik buvo įsigaliojusi nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, nelaikytina reikšminga ar negalėjusia neigiamai įtakoti tuo metu rengtų turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nors TVVPĮ buvo priimta 2011 m. birželio 11 d. ir teoriškai turto ir verslo vertintojai turėjo laiko su juo susipažinti, esminių įstatymo nuostatų reikalavimų praktinė reikšmė atliekant vertinimą ir rengiant ataskaitas buvo detalizuota tik Metodikoje, kuri buvo priimta tik 2012 m. balandžio 27 d., t. y. 15 dienų iki Ataskaitos parengimo. Todėl, nėra protinga tikėtis, jog vertintojai, rengę ataskaitas 2012 m. pirmoje pusėje, turėjo ir galėjo žinoti, kaip praktikoje taikyti tiek TVVPĮ, tiek ir Metodikos nuostatas. Nuosekli šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika bei TVPT ir administracinių teismų pozicija dėl atitinkamų šių teisės taikymo nuostatų pradėjo formuotis kur kas vėliau;

46c) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimų. Šios nuostatos apskritai nebuvo pažeistos. Pirma, vertinant turtą, buvo įsitikinta, jog šis turtas egzistuoja ir kokios jis yra būklės, nurodytos atitinkamos datos, t. y. turto apžiūros ir Ataskaitos surašymo. Antra, vertinamas objektas buvo tinkamai apžiūrėtas ir užfiksuotas fotonuotraukose. Metodika ar kiti teisės aktai iš esmės nepateikia vertinamo objekto (vertinamo turto) sąvokos. Įstatymas aiškiai nenumato, jog objektu laikytini bet koks turtas, turintis unikalų numerį. Neretai, nepaisant to, kad turtas turi unikalų numerį, jis yra didesnio objekto priklausinys, vertintinas neatskiriamai nuo tokio turto, nes toks objektas atskirtas nuo pagrindinio objektų būtų tiesiog bevertis. Taip pat nesant aiškaus apibrėžimo, kas laikoma vertinamu objektu, reikalavimas dėl vertinamo objekto nuotraukų skaičiaus yra itin dviprasmiškas. Pareiškėjų nuomone, vienu vertinamu objektu laikytina toks objektas kaip namų valda, kuri susideda iš pagrindinio ir pagalbinių pastatų, kurie atskirai nevertintini. Tokį Metodikos nuostatų dėl to, kas sudaro vertinimo objektą, aiškinimą pagrindžia ir vertintojų Garbės teismo narių paaiškinimai (žr., Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos 2014 m. birželio 26 d. seminaro „Vertintojų patirtis Garbės teisme. Dalyvių įspūdžiai. Ar galima pasimokyti iš kolegų klaidų?” medžiagą, priedas Nr. 1). Nagrinėjamu atveju buvo vertinamas vienas objektas, kuris susidėjo iš kelių elementų: buvo vertinama namų valda – pagrindinis gyvenamasis pastatas, jo priklausiniai (ūkiniai/pagalbiniai pastatai) ir žemės sklypas. Ataskaitoje pateiktos net 27 vertinamo objekto nuotraukos, t. y. užfiksuotas pagrindinis pastatas bei jo priklausiniai (pagalbiniai pastatai arba objekto elementai, turintys įtakos jo vertei). Asistentė padarė kur kas daugiau vertinamo objekto fotonuotraukų, pagrindžiančių tinkamą objekto apžiūrą; jos buvo pateiktos TVPT kartu su papildomais paaiškinimais (žr., priedą Nr. 2);

47d) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 28 straipsnio pažeidimų. Turto vertinimo ataskaitoje tinkamai nurodytas turto vertinimo tikslas ir atitinkamos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos ir negalėjo neigiamai įtakoji pareiškėjo K. J. drausminės atsakomybės. Ataskaitose tituliniame lape bei Ataskaitos turto vertės nustatyto pažymoje (žr., Ataskaitos 2 psl.) aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, jog Ataskaita sudaryta ir turtas įvertintas kitu tikslu, t. y. to pageidaujant užsakovui, kuris siekė sužinoti, kokia buvo tuometinė jam priklausančio turto kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamuoju atveju turto vertinimo ataskaitoje visur vartojama sąvoka „turto vertė“ ir Rinkos vertė“ bei taikomi atitinkami vertinimo metodai šiai vertei, o ne kainai, nustatyti. Taigi, akivaizdu, kad Ataskaitos tikslas buvo nustatyti būtent turto rinkos vertę, o ne kainą, kaip bando teigti TVPT. Turto vertinimo ataskaitos skiltyse dėl turto vertinimo tikslo nurodyta: turto vertės nustatymas kai to pageidauja turto vertinimo užsakovas, o toliau detalizuotas konkretus užsakovo prašymas, jo neperfrazuojant, dėl to Ataskaitoje atsirado ir terminas „turto kaina“, kurį išimtinai vartojo tik užsakovas. Pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad užsakovas Ataskaitą panaudojo kitais tikslais, nei nurodė prieš užsakydamas Ataskaitos parengimą. Kadangi dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjamu atveju kreipėsi valstybės institucija, t. y. Direkcija, vadinasi Ataskaita buvo panaudota kitu tikslu, nei buvo užsakyta, o apie tai vertintojas nežinojo ir negalėjo žinoti. Ataskaita nagrinėjamu atveju nebuvo rengiama kokiu nors kitu tikslu, o parengta tiesiog pageidaujant užsakovui dėl jo nurodytų priežasčių (savo asmeniniam naudojimui) ir laikytina neprivalomuoju turto vertinimu (TVVPĮ 2 str. 6 d.);

48e) dėl Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų pažeidimų. Metodika neįtvirtina reikalavimo šaltiniais pagrįsti patį analogiško ar panašaus turto neegzistavimo faktą. Metodika taip pat nereikalauja ataskaitoje nurodyti šaltinių, kurie pagrįstų aplinkybę, jog vertinant objektą nebuvo informacijos apie analogiško ar panašaus turto sandorius jau įvykusius rinkoje. Metodikoje tik įtvirtintas reikalavimas nurodyti informacijos šaltinius tų palyginamųjų objektų, kurie naudoti nustatant turto vertę, o ne reikalavimas atskirais šaltiniais pagrįsti, kad palyginimui tinkamų sandorių rinkoje nebuvo. Metodikos 61 punkto reikalavimas pateikti Ataskaitoje naudotų pasiūlos sandorių šaltinius buvo įvykdytas (žr., Ataskaitos 5 psl.). Taigi, jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, darytina pagrįsta išvada, jog panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo, juolab, kad priešingą faktą patvirtinančios informacijos nėra pateikęs nei Garbės teismas, nei TVPT. Be to, nagrinėjamu atveju turto dalis (pastatai ir dalis žemės sklypo) buvo įvertinti pagal jau įvykusius analogiško turto sandorius (žr., Ataskaitos 22-23 psl.), o kita dalis – pagal pasiūloje esančius sandorius. Nei TVVPĮ, nei Metodika nedraudžia naudoti pasiūloje esančių sandorių palyginimui su vertinamu turtu, todėl vertinant kitą turto dalį dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas) buvo naudoti pasiūloje esantys sandoriai. VĮ Registrų centro informacija apie jau įvykusius sandorius buvo itin neišsami, t. y. neužsimenama apie žemės sklypų lokalizaciją, kuri gali iš esmės įtakoti sklypo vertę (pvz., ar sklypas yra prie kelio ar prie ežero). Ataskaitoje vertinto turto vieta unikali – aplink komercinės paskirties sklypai, automobilių turgavietė, augalų prekyvietė ir pan. Taigi, palyginimui naudotinų objektų lokalizacija nagrinėjamuoju atveju yra itin svarbi. Informaciją apie sklypo lokalizaciją galima gauti ir kur kas tikslesnę turto vertę šiuo atveju nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius. Toks turto suskaidymas į dalis, jį vertinant, buvo, be kita ko, pagrįstas VĮ Registrų centras turto išraše pateiktu suskaidymu ir informacija (žr., Ataskaitos 11-16 psl.). Be to, pareiškėjas K. J. dėl tikslios informacijos apie įvykusių sandorių objektus buvo kreipęsis į VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centrui pateikus užklausą ar jis galėtų gauti tikslią informaciją apie įvykusiame sandoryje perleistą objektą, buvo gautas neigiamas atsakymas (priedas Nr. 3);

49f) dėl Metodikos 62.2 punkto pažeidimo. Ši Metodikos nuostata apskritai nebuvo pažeista, nes palyginamieji sandoriai, nors ir neišsamiai, bet vis dėlto buvo aptarti Ataskaitoje. Turto vertinimui buvo pasirinkti atitinkami palyginamieji sandoriai, t. y. buvo pasirinkti į vertinamą turtą kaip įmanoma panašesni objektai (pagal savo vietą, paskirtį ir pan.). Kadangi vertinamas turtas nebuvo specifinis, t. y. pastatai ir žemės sklypas, pasirinkti sandoriai nebuvo itin plačiai, tačiau, vis dėl to, aptarti Ataskaitoje (žr., Ataskaitos 22-23 psl.);

50g) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 punktų pažeidimo. Pareiškėjų vertinimu, šie pažeidimai laikytini tik formalaus pobūdžio ar techninėmis klaidomis, padarytomis ne tiesiogine pareiškėjo K. J. tyčia ar dėl nepakankamos pareiškėjo kompetencijos, o išimtinai dėl asistentės neapdairumo. Kaip nurodė turto vertintojo asistentė savo paaiškinimuose TVPT, vertinant dalį turto (pastatą ir dalį žemės sklypo), įvyko klaida, t. y. dėl turto vertintojo asistentės kaltės į Ataskaitą buvo perkeltos palyginamųjų objektų lentelės, kurios nebuvo suderintos su vertintoju ir kuriose pateikti ne tie pataisos koeficientai, kurie turėjo būti taikomi. Paminėta turto dalis buvo vertinama jį lyginant su analogišku turtu (kas akivaizdu iš Ataskaitoje pateiktos informacijos), todėl nebuvo būtinas nei pataisų taikymas, nei atitinkamai tokių pataisų netaikymo pagrindimas. Su pareiškėju K. J. suderintą lentelę su palyginamaisiais objektais, kuri ir turėjo būti perkelta į Ataskaitą, asistentė pateikė kartu su paaiškinimais TVPT. Nepaisant šios išimtinai asistentės klaidos, galutinė turto vertė, nurodyta Ataskaitoje, yra pagrįsta ir apskaičiuota teisingai bei kol kas nėra nuginčyta. Remiantis Metodikos 51 punkto nuostatomis, tokia turto vertintojo asistentės padaryta techninė klaida turėtų būti ištaisyta kaip formalus neatitikimas, o ne būti pagrindu pareiškėjo K. J. drausminei atsakomybei kilti. Dėl pataisų taikymo pagrindimo vertinant kitą turto dalį, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, paminėtina, kad Ataskaita buvo parengta 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d., t. y. netrukus po to, kai įsigaliojo nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, todėl šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika buvo tik pradėjusi formuotis. Remiantis iki tol galiojusia TVVPĮ ir Metodikos redakcija, nebuvo reikalaujama pateikti detalaus pataisų apskaičiavimo pagrindimo. Taigi, iki naujų teisės aktų įsigaliojimo bei tik pradėjus formuotis naujų teisės aktų redakcijų taikymo ir aiškinimo praktikai, Ataskaitoje nebuvo pateikti dalies turto pataisų skaičiavimai, kurie buvo panaudoti, todėl aplinkybė, jog Ataskaita buvo parengta tik įsigaliojus TVVPĮ ir Metodikai bei tik pradėjus formuotis šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktikai, turėtų būti laikoma svarbia sprendžiant dėl pareiškėjo K. J. drausminės nuobaudos sušvelninimo.

513. Nagrinėjamuoju atveju egzistuoja pagrindas švelninti ir net panaikinti K. J. Garbės teismo paskirtą drausminę nuobaudą. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino bei neatsižvelgė į pareiškėjo K. J. drausminę atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, jog Ataskaitą rengė asistentė. Pareiškėjas K. J. neturi jokios galiojančios drausminės nuobaudos, kas teismų praktikoje laikoma viena pagrindinių drausminę atsakomybę lengvinančių aplinkybių (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-0794-189/2014). Taip pat pareiškėjas K. J. yra ilgametę profesinę patirtį bei aukštą kvalifikaciją turintis turto ir verslo vertintojas, turto ir verslo vertinimo veikla užsiimantis nuo 1995 m. Be to, pareiškėjas K. J. nuo 2006 m. yra ir teismo ekspertas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo srityje. Per tą laiką pareiškėjas yra paruošęs apie 100 teismo ekspertizių (neskaičiuojant ekspertizių antstoliams), tačiau nėra gavęs nė vieno nusiskundimo dėl neteisingų ekspertinių išvadų (žr., pvz., priedą Nr. 4). Dėl ilgametės patirties ir kompetencijos turto ir verslo vertinimo srityje, pareiškėjas yra pelnęs ne tik savo klientų, bet ir advokatų, prokurorų bei teismų pasitikėjimą. Todėl, pareiškėjų nuomone, paminėtos aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiomis, sprendžiant dėl pareiškėjui K. J. skirtinos drausminės nuobaudos griežtumo. Taip pat pareiškėjas K. J. bendradarbiavo su TVPT ir Garbės teismu pastariesiems tiriant vertinimo ataskaitos atitiktį taikytinų teisės aktų reikalavimams, teikė paaiškinimus, nevilkino bylos nagrinėjimo, kas teismų praktikoje taip pat laikytina drausminę atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013). Garbės teismas nenustatė, jog pareiškėjas K. J. pažeidė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso nuostatas, kas teismų praktikoje taip pat laikytina jo drausminę atsakomybę švelninančia aplinkybe (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013). Ataskaitoje nurodyta vertinto objekto rinkos vertė nebuvo pripažinta neteisinga ar kokiu nors būdu nuginčyta, Ataskaita ir joje nurodyti duomenys nesukėlė jokios žalos užsakovui ar / ir tretiesiems asmenims. Antra, aplinkybė, jog Ataskaitą rengė bei atitinkamas klaidas joje padarė asistentė, o ne pareiškėjas K. J., nepagrįstai buvo traktuojama kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nei turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, nei jų taikymą ir aiškinimą detalizuojanti teismų praktika to nenumato. Kaip pareiškėjas K. J. ir asistentė nurodė 2014 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimuose, skirtuose TVPT, jis dėjo maksimalias pastangas, siekdamas tinkamai kontroliuoti ir tikrinti vertintojo asistentės darbą. Tačiau, kaip pripažįsta ir pati asistentė, ji pati dėl neatidumo į ataskaitą įvėlė klaidų, pavyzdžiui, į Ataskaitą perkeldama pareiškėjo patikrintas skaičiavimų lenteles, perkėlė neteisingus duomenis ir pan. Tokių dalykų pasirašydamas ataskaitą pareiškėjas K. J. negalėjo iš naujo patikrinti bei sukontroliuoti, tuo labiau, jog asistentės darbą nuosekliai tikrino anksčiau, t. y. prieš jai sudarant ataskaitą, bei pagrįstai tikėjosi, jog asistentė jo patikrintą informaciją į ataskaitą perkėlė teisingai. Be to, net jei pareiškėjo K. J. elgesys ir galėtų būti pripažintas netinkamu, kiek tai susiję su nepakankama asistentės atliekamo darbo priežiūra ir kontrole, nepagrįsta ir neproporcinga už tai pareiškėjui skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų. Tariami Ataskaitos neatitikimai turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams buvo padaryti ne dėl pareiškėjo K. J. tiesioginės tyčios, kompetencijos ar patirties trūkumo. Tokius neatitikimus tiesiogiai lėmė net nuo pareiškėjo kontrolės nepriklausiusios asistentės klaidos.

524. Administraciniai teismai panašiose bylose už ženkliai grubesnius TVVPĮ ir Metodikos pažeidimus vertintojams skiria kur kas švelnesnes drausmines nuobaudas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-490-822/2015 pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino Garbės teismo sprendimą, kuriuo vertintojui buvo skirta drausminė nuobauda kvalifikacijų pažymėjimų galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas net už dvi ydingas turto vertinimo ataskaitas (parengė pirmąją ataskaitą nesilaikydama TVVPĮ 22 str. 4 d. 7 p., 12 p. ir 13 p. bei Metodikos 35.1 p., 35.2 p., 57 p., 58 p., 61 p., 62.4 p., 71.2 p., 71.5 p., ir 83.5 p. reikalavimų, o antrąją ataskaitą – nesilaikydama TVVPĮ 22 str. 4 d. 5 p., 7 p. ir 13 p. bei Metodikos 43 p., 44 p., 58.1 p., 62.2 p., 62.3 p. ir 62.4 p. reikalavimų). Apeliacinės instancijos teismas kai kuriuos ataskaitų trūkumus (nepateiktas minimalus vertinamo objekto nuotraukų skaičius ir pan.) vertino kaip formalius, neesminius. Pripažino tik TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimų konstatavimą pagrįstu, todėl Garbės teismo pareiškėjai skirtą nuobaudą laikė akivaizdžiai neproporcinga. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2413-244/2014 (apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą) nagrinėjo Garbės teismo sprendimą, kuriuo vertintojui buvo skirta drausminė nuobauda pastaba už TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimų nesilaikymą, ir teismai paliko galioti šią Garbės teismo sprendimu paskirtą drausminę nuobaudą. Be to, minėtuoju atveju turto vertinimas net įtakojo žalos tretiesiems asmenims atsiradimą. Nepaisant to, tiek Garbės teismas, tiek ir teismai pripažino, jog minėti grubūs pažeidimai lemia tik švelniausios drausminės nuobaudos, t. y. pastabos, vertintojui taikymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2377/2013 drausminę nuobaudą papeikimą už TVVPĮ (redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose, 12 straipsnio 2 punkte nustatytų sąžiningumo, rūpestingumo ir profesionalumo principų bei Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 82 ir 83 punktų reikalavimų pažeidimą, sušvelnino į drausminę nuobaudą pastabą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-565/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą). Teismas nurodė, jog ne visi pažeidimai yra nustatyti pagrįstai, dalis pažeidimų konstatuota tik iš dalies. Be to, dalis konstatuotų pažeidimų yra pakankamai formalūs. Etikos kodekso normų pažeidimas iš viso nenurodytas. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė dokumentus, teikė paaiškinimus telefonu, netgi turėdama nedarbingumo pažymėjimą, nors galėjo kategoriškai atsisakyti bendradarbiauti su Garbės teismu, nevilkino klausimo galutinio išsprendimo. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės administracinių teismų praktikos panašiose bylose, t. y. nagrinėjamuoju atveju atsižvelgiant į Garbės teismo konstatuotų tariamų pažeidimų pobūdį, mastą bei sukeltas pasekmes, pagrįstai manytina, kad pareiškėjui K. J. turėjo būti skirta kur kas švelnesnė drausminė nuobauda.

535. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda pareiškėjui bei tretiesiems asmenims sukels neadekvačiai sunkias ekonomines pasekmes. Dėl Garbės teismo paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas UAB „Kovertas“ bus priverstas neapibrėžtam laikui sustabdyti veiklą bei atleisti darbuotojus, nes turto ir verslo vertinimas yra vienintelė šios bendrovės veikla, o pareiškėjas K. J. yra vienintelis atitinkamą kvalifikaciją vertinti verslą ir turtą bendrovėje turintis asmuo. Taigi, sustabdžius vienintelio bendrovės vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą, bendrovė negalės toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamų bei mokėti atlyginimų darbuotojams, nuomos bei kitų mokesčių. Be to, egzistuoja didelė tikimybė, kad didžiausi bendrovės klientai, t. y. bankai, nutrauks bendradarbiavimo sutartis su bendrove, šiai negalint vykdyti veiklos, o iš šių ilgalaikių ir sunkiai gautų sutarčių UAB „Kovertas“ gauna net iki 90 procentų visų pajamų. Dar daugiau, šiai būklei užsitęsus bendrovė gali prarasti galimybę grįžti į rinką tokiomis pat sąlygomis, ypač jei praras klientus, darbuotojus, nuomojamas patalpas ir tikėtina – įsiskolins valstybei.

546. Inicijuojant pareiškėjo K. J. drausminę bylą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti Garbės teismo priimtą sprendimą. TVPT pažeidė Direkcijos paklausimo išnagrinėjimo terminą bei galimai vilkino paklausimo dėl Ataskaitos atitikties taikytinų teisės aktų reikalavimams nagrinėjimą. Remiantis Taisyklių 18 punktu Direkcijos paklausimas, gautas TVPT 2014 m. kovo 18 d., turėjo TVPT būti išnagrinėtas per 5 mėn. nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. įskaitytinai. TVPT direktoriaus įsakymu šis terminas galėjo būti pratęstas 1 mėn., t. y. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. įskaitytinai. Tačiau aptariamas paklausimas buvo išnagrinėtas ir išvada parengta tik 2014 m. spalio 7 d. Paklausimas dėl informacijos pateikimo apie Ataskaitos rengimą pareiškėjui buvo pateiktas tik 2014 m. liepos 22 d., t. y. po 4 mėn. po Direkcijos paklausimo gavimo ir likus vos 1 mėn. iki paklausimo išnagrinėjimo termino pabaigos. TVPT kreipėsi į Garbės teismą tik 2014 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau pasibaigus paklausimo išnagrinėjimo terminui. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog paminėtas 5 mėn. terminas skaičiuojamas tik nuo tada, kai iš Direkcijos buvo gautas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis atitinkamos rinkliavos už prašymą sumokėjimą. Paminėtame Taisyklių punkte aiškiai nurodyta, jog paklausimas dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams turi būti išnagrinėtas per 5 mėn. nuo jo gavimo dienos. Be to, remiantis TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalimi, TVPT privalo teikti prašymą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba TVPT turimą) informaciją apie teisės aktų pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos. Turto vertinimo priežiūros tarnyba šiuo atveju pripažįsta, kad pareiškėjo bei turto vertintojo asistentės paaiškinimus į 2014 m. liepos 22 d. paklausimus dėl informacijos pateikimo gavo 2014 m. rugpjūčio 5 d. (žr., priedą Nr. 3), tačiau į Garbės teismą su paklausimu kreipėsi tik po 1 mėn., t. y. 2014 m. rugsėjo 4 d., nors terminas kreipimuisi baigėsi 2014 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, TVPT kreipėsi į Garbės teismą per daugiau nei 20 darbo dienų, t. y. dvigubai daugiau nei numatyta įstatyme. Paminėtas 10 darbo dienų terminas skaičiuojamas ne nuo atitinkamo dokumento (šiuo atveju – išvados) surašymo dienos, bet nuo informacijos apie pažeidimus gavimo (paaiškėjimo). Akivaizdu, kad TVPT tariami turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių aktų pažeidimai (jų dalis) turėjo ir galėjo būti akivaizdūs jau gavus ir preliminariai įvertinus Direkcijos prašymą arba vėliausiai gavus pareiškėjų paaiškinimus dėl turto vertinimo ataskaitos 2014 m. rugpjūčio 5 d. Manytina, kad tokio ilgo laiko tarpo TVPT, kaip institucijai, kuri specializuojasi turto ir verslo vertinimų ataskaitų atitikties taikytinų teisės aktų reikalavimams, įvertinime, objektyviai nereikėjo nustatyti tariamų teisės aktų pažeidimų su tikslu kreiptis į Garbės teismą, juolab, kad Direkcijos prašymas jau buvo nagrinėjamas daugiau nei 5 mėn. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Todėl, akivaizdu, kad TVPT veiksmai vilkinant Direkcijos paklausimo dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjimą bei delsiant kreiptis į Garbės teismą yra nesuderinami ne tik su įstatyme įtvirtintais reikalavimais, tačiau ir pažeidžia pamatinius pareiškėjo K. J. teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principus.

55Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

56Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą (Metodikos 57, 58.1 ir 61 p.), Ataskaitoje turėjo būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai nebuvo įvykusių analogiškų arba panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorių. Taikant lyginamąjį metodą, visų pirma, turi būti analizuojama informacija apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, o pasiūlos duomenys gali būti naudojami tik tokiu atveju, jeigu nėra informacijos apie nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai įvykusius analogiško arba panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorius. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nurodyta, kad „vertinamo turto rinkos vertė lyginamosios vertės metodu apskaičiuota lyginant pasiūloje esančių 2012 m. birželio mėnesį analogiško arba panašaus turto pasiūlų“, tačiau nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys, jog nėra informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius. Taigi, Ataskaitoje nėra informacijos, patvirtinančios, jog vertintojas dėjo kokias nors pastangas, siekdamas išsiaiškinti, ar VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruota panašaus arba analogiško turto pirkimo-pardavimo sandorių. Be to, Ataskaitoje taip pat nėra pateikti naudotų duomenų apie pasiūlą šaltiniai (Metodikos 61 p.).
  2. Valstybės įmonės Registrų centro 2014 m. gruodžio 5 d. pateikta informacija apie analogiškus arba panašius VĮ Registrų centro sandorių duomenų bazėje įrašytus žemės sklypo žemės ūkio paskirties pirkimo-pardavimo sandorius Marijampolės r. savivaldybėje, įregistruotus 2011 m. gegužės mėn. – 2012 m. gegužės mėn. (Priedas Nr. 2), patvirtina, kad buvo įvykusių analogiškų arba panašių į vertinamą turtą pirkimo-pardavimo sandorių, t. y. pagal minėtus kriterijus iš viso buvo įregistruoti 89 pirkimo-pardavimo sandoriai. Todėl ši aplinkybė pareiškėjų skunde nurodytą argumentą, kad tuo atveju, jei ataskaitoje palyginamaisiais sandoriais pasirenkami ne įvykę sandoriai, o pasiūloje esantys sandoriai, reiškia, jog panašių ar analogiškų įvykusių sandorių rinkoje nebuvo, daro visiškai nepagrįstu.
  3. Teisės aktų nuostatos neįtvirtina galimybės pagal turto specifiškumą (nagrinėjamu atveju vertinamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas) rinktis, kokią informaciją naudoti – įvykusių sandorių ar pasiūloje esančių sandorių duomenis. Metodikos nuostatos, reglamentuojančios lyginamojo metodo taikymą, įtvirtina bendro pobūdžio reikalavimą, nepriklausomai nuo vertinamo turto specifikos, jog, visų pirma, turi būti analizuojama informacija apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (Metodikos 58.1 p.), o pasiūlos duomenys gali būti naudojami tik tokiu atveju, jeigu nėra informacijos apie įvykusius sandorius (Metodikos 61 p.). Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pasiūlos duomenys vertintini kritiškai dėl šių duomenų nepatikimumo. Todėl naudojimasis pasiūlos duomenimis tais atvejais, kai yra įvykusių analogiško arba panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorių (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), vertintinas itin kritiškai.
  4. Pareiškėjo argumentas dėl VĮ Registrų centro duomenų neišsamumo apie lyginamųjų objektų lokalizaciją nepaneigia vertintojo pažeidimų, padarytų pasirenkant lyginamuosius objektus vertinamo objekto rinkos vertei nustatyti, kadangi turto vertintojui nedraudžiama naudoti informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, tačiau ji gali būti naudojama tik tokiu atveju, jeigu nėra įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių, o naudojant pasiūlos duomenis, turi būti pateikiami konkretūs naudotų duomenų apie pasiūlą šaltiniai (Metodikos 61 p.).
  5. Vertinant visus be išimties objektus, privalo būti išsamiai aptartos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės (Metodikos 62.2 p.). Nagrinėjamoje Ataskaitoje pareiškėjas pateikė pasirinktų lyginamųjų objektų lenteles (1-4 lentelės), kuriose nurodomos lyginamųjų objektų individualios savybės, tačiau neatskleidžiama, kodėl vertės skaičiavimams buvo pasirinkti būtent tokie lyginamieji objektai ir dėl kokių priežasčių jie laikytini analogišku ar panašiu turtui, kuris buvo vertinamas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad bendro pobūdžio informacijos apie lyginamųjų objektų pasirinkimą, nenurodant kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo pasirinkti konkretūs įvykę sandoriai ir dėl ko jie laikytini analogišku ar panašiu turtui, kuris buvo vertinamas, pateikimas nelaikytinas Metodikos 62.2 papunkčio reikalavimo įvykdymu (Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs 2014 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3166-596/2014).
  6. Už tinkamą ataskaitos parengimą atsakingas pats turto vertintojas, o ne vertintojo asistentas. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014, kurioje nurodyta, kad vertintojas atsako už įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, o vertintojo asistentas negali būti drausminio nusižengimo subjektu, nagrinėjamu atveju už Ataskaitos rengimą yra atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjas, netinkamai (nekvalifikuotai, neprofesionaliai) vadovaudamas ir organizuodamas asistentės darbą, formuoja ydingą patirtį pačios asistentės vertinimo praktikoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TVVPĮ įtvirtina savarankišką vertintojo vertinimą (14 str. 2 d. 2 p.), vertinimo ataskaitą pasirašo vertintojas, vadinasi, vertintojui, o ne asistentui tenka atsakomybė už tinkamą vertinimo ataskaitos parengimą, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad su juo suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose Tarnybai, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimo. Visi skaičiavimai, įskaitant ir pataisų koeficientų skaičiavimus, turi būti pateikti pačioje vertinimo ataskaitoje, o jų pateikimas su papildomais vertintojo paaiškinimais Tarnybai negali būti laikomas tinkamu TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto įgyvendinimu. Tokios pozicijos laikosi ir administraciniai teismai (pvz., įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2191-121/2014, 2014 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3166-596/2014). Nagrinėjamu atveju paminėtinos ir Europos vertinimo standartų (2012) nuostatos, kurios numato, jog „vertinimo ataskaita ar pažyma negali būti dviprasmiška, kokiu nors būdu klaidinti skaitytoją ar sukurti neteisingą įspūdį. Dėl šios ir kitų priežasčių ji turi būti suformuluota taip, kad ją tinkamai suprastų ir asmuo, neturintis jokių žinių apie turtą ar vertinimo veiklą“ (5 4.1.5 p.). Atsižvelgiant į tai, visi teisingi duomenys turi būti pateikti pačioje vertinimo ataskaitoje ir pateikti tokiu būdu, kad dėl jų nekiltų papildomų klausimų nei vertinimo ataskaitos naudotojui, nei vertinimo ataskaitos tikrintojui.
  7. Ataskaitoje nustatyti trūkumai negalėjo būti tikslinami Metodikos 51 punkto prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015 yra pažymėjęs, kad „Metodikos 50-53 punktų prasme klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl apsirikimo turto vertinimo ataskaitoje padarytos klaidos ar netikslumai, tačiau, kaip numato Metodikos 51 punktas, klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams“. Atsižvelgiant į TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 papunkčių nuostatas, esminės informacijos, t. y. turto vertės nustatymo pagrindimo, pateikiant skaičiavimus, nepateikimas Ataskaitoje negali būti laikomas klaida ar netikslumu Metodikos 51 punkto prasme, t. y. padaryti TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3, 62.4 papunkčių pažeidimai nelaikytini formaliais ar techniniais, neesminiais netikslumais.
  8. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, galiojusio iki 2012 m. gegužės 1 d., redakcijos 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas numatė reikalavimą ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, o Metodikos, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d., 33 punktas įtvirtino reikalavimą ataskaitoje nurodyti taikomų koeficientų reikšmių ir kitus skaičiavimus, taikant palyginamosios vertės metodą. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančio TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte įtvirtintas reikalavimas ataskaitoje pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant skaičiavimus. Taigi, reikalavimas vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimus buvo nustatytas ir iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiuose turto vertinimą reglamentavusiuose teisės aktuose, ir po 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose. Pareiškėjas jau vien dėl jo turimos profesinės kvalifikacijos turi domėtis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų naujausiais pakeitimais. Be to, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su teisės aktų pakeitimais daug anksčiau nei buvo parengta Ataskaita (Ataskaita parengta 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d.), kadangi TVVPĮ, galiojantis nuo 2012 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas 2011 m. birželio 22 d., t. y. likus beveik 11 mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo, apie tai viešai paskelbiant oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ (t. y. prieš dešimt mėnesių iki jo įsigaliojimo). Be to, Lietuvos turto vertintojų asociacija ir Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija 2011 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. vasario mėn. (iki naujos TVVPĮ redakcijos įsigaliojimo) organizavo seminarus tiek dėl šio įstatymo, tiek dėl Metodikos, kurios įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 1 d., taikymo („Turto ir verslo vertinimo teisinės ir metodinės bazės naujovės ir aktualijos“, „Turto ir verslo vertinimo metodikos projekto rengimo aktualijos“), tačiau nei viename iš šių seminarų pareiškėjas nedalyvavo, o tai galėtų reikšti, jog pats pareiškėjas nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų, siekdamas susipažinti su jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų naujausiais pakeitimais.
  9. Pagal Metodikos 8 punktą vertinimas gali būti atliekamas vienu iš Metodikos 8.1-8.5 papunkčiuose nurodytų tikslų arba kitu tikslu. Vertintojas bet kuriuo atveju turi išsiaiškinti ir įvardinti konkretų vertinimo tikslą ir vertindamas į jį atsižvelgti. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4163-331/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1004-502/2015). Pareiškėjas Ataskaitoje nurodė, kad vertinimas atliktas „kitu tikslu“ ir pažymėjo, jog užsakovas pageidavo sužinoti, kokia buvo tuometinė jam priklausančio turto kaina. Ši aplinkybė nereiškia konkretaus vertinimo tikslo atskleidimo, t. y. tokio pobūdžio informacija yra dviprasmiška ir klaidinanti, kadangi Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Tai traktuotina kaip įrodymas, kad vertintojas nesupranta pagrindinių turto vertinimo veikloje naudojamų sąvokų skirtumo (dėl ko Garbės teismo parinkta nuobauda vertintina kaip adekvati). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinimo tikslo apibrėžimas vertinimo ataskaitoje aktualus pačiam turto vertintojui, kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso vertintojo atliekami vertinimo veiksmai (vertinimo metodų parinkimas, informacijos apie vertinamo turto buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius, rinkos konjunktūrą, finansavimo sąlygas surinkimas ir pan.). Taigi, laikytina, kad vertinimo tikslas Ataskaitoje neatskleistas.
  10. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikalaujamų konkrečių duomenų nenurodymas reiškia minėtos nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamoje Ataskaitoje, kaip ir pripažįsta pats pareiškėjas, nepateikti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie vertinimo įmonę, todėl Garbės teismo sprendime pagrįstai konstatuotas TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimas.
  11. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto reikalavimas yra susijęs su vertinamo turto arba verslo egzistavimo nustatymu, kuris detalizuojamas Metodikos 35 punkte, numatančiame reikalavimus, pagal kuriuos apžiūros metu turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas vertinamas objektas. Pažymėtina, kad visais atvejais Metodikos 35 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas suponuoja ir TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto pažeidimą. Kadangi nagrinėjamu atveju Garbės teismas nustatė, jog pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Metodikos 35.1 ir 35.2 papunkčių reikalavimų, detalizuojančių TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatą, buvo pagrįstai konstatuotas ir minėtos įstatymo nuostatos pažeidimas.
  12. Išimtis dėl nuotraukų pateikimo ataskaitoje yra nustatyta tik Metodikos 36 punkte, pagal kurį fotografuoti tik vieną iš vienu metu vertinamų ir apžiūrimų vienarūšių objektų galima, jei objektams nėra taikoma privaloma teisinė registracija. Nagrinėjamoje Ataskaitoje vertinta 13 nekilnojamojo turto objektų, turinčių atskirus unikalius numerius, todėl kiekvienas objektas turėjo būti apžiūrėtas ir nufotografuotas pagal Metodikos 35 punkte įtvirtintus reikalavimus ir visos nuotraukos pateiktos Ataskaitoje. Ataskaitoje turėjo būti pateiktos bent trys kiekvieno vertinamo objekto nuotraukos, tačiau pateiktos tik 27 nuotraukos (nors turėjo būti pateikta mažiausiai 39). Be to, iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, koks vertinamas objektas kiekvienoje iš jų pavaizduotas, t. y. Ataskaitoje nebuvo identifikuotas kiekvienas vertinamas nekilnojamojo turto objektas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014 nurodė, kad „pareiškėjas ataskaitoje nepateikė minimalaus reikalaujamo vertinamo objekto nuotraukų skaičiaus, todėl buvo pripažintas pažeidusiu Metodikos 35 punkto reikalavimą“.
  13. Vertintojas turėjo pakankamai laiko susipažinti su nauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija, kuri buvo priimta 2011 m. birželio 22 d., 2011 m. liepos 13 d. apie tai viešai paskelbiant oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“. Kilus neaiškumams dėl atitinkamų TVVPĮ nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjas galėjo kreiptis į Tarnybą (iki 2012 m. gegužės 1 d. – į viešąją įstaigą Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutą, kuris po 2012 m. gegužės 1 d. buvo pertvarkytas į Turto vertinimo priežiūros tarnybą) dėl konsultacijos, tačiau minėto pobūdžio paklausimo pareiškėjas Tarnybai nei raštu, nei žodžiu neteikė.
  14. Reikalavimas pateikiant išvadą dėl turto vertės nurodyti, ar Ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo, yra įtvirtintas TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte, tačiau ne Metodikoje.
  15. Tarnyba nepažeidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos paklausimo nagrinėjimo termino, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai paklausimas dėl vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams atitinka visus paklausimui, kuriuo prašoma įvertinti kartu su kreipimusi pateikiamos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, keliamus reikalavimus (Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių 4 p. reikalavimus). Nagrinėjamu atveju TVPT Direkcijos paklausimą gavo 2014 m. kovo 18 d., su kuriuo nebuvo pateiktas dokumentas (jo kopija), pavirtinantis valstybės rinkliavos, mokamos už ataskaitų įvertinimą, sumokėjimą. Tarnyba Direkcijos mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją gavo tik 2014 m. balandžio 30 d., todėl paklausimas buvo laikomas tinkamai paduotu 2014 m. balandžio 30 d., t. y. atitiko visus paklausimui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Taisyklių 4 punkte. Todėl terminas, per kurį turėjo būti išnagrinėtas paklausimas Tarnyboje, buvo pradėtas skaičiuoti nuo minėtos datos. Vadinasi, remiantis Taisyklių 18 punktu, 5 mėn. terminas suėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 19 punktu, pratęsė minėtą terminą dar vienam mėnesiui – iki 2014 m. spalio 30 d. Tarnybos Išvada buvo parengta 2014 m. spalio 7 d., t. y. nepraleidus Direkcijos paklausimo nagrinėjimo termino.
  16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014), 10 darbo dienų terminas (TVVPĮ 29 str. 2 d.), per kurį Tarnyba turi kreiptis į Garbės teismą, pradedamas skaičiuoti nuo Tarnybos išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo. Šis terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. išvados „Dėl turto vertintojo K. J. veiksmų rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-06-102“, kurioje konstatuoti vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo dienos. Nagrinėjamu atveju informacija apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus pateikta minėtoje Tarnybos išvadoje. Teikimas dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo buvo parengtas tą pačią dieną, kaip ir išvada, todėl galiojančio TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas (skaičiuojamas, nuo informacijos apie pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) dienos) teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo parengti ir Garbės teismui pateikti nebuvo praleistas.
  17. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, akcentavo ne tai, kad Ataskaitą rengė ir skaičiavimus atliko asistentė, kaip nurodo pareiškėjas, o tai, kad vertintojas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė jam TVVPĮ ir Metodika pavestų pareigų. Pagal TVVPĮ 14 straipsnio 2 dalį, tik vertintojo ar vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis asmuo turi teisę savarankiškai vertinti turtą, o vertintojo asistentas vertinimus gali atlikti tik vadovaujamas vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio asmens. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, o tai, kad jis, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė savo pareigų, t. y. nekvalifikuotai ir nekompetentingai vadovavo asistentės darbui: nepatikrino asistentės atliktų vertės skaičiavimų, taikytų pataisų pagrįstumo ir kt., laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir veiksmais, pažeidžiančiais TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus apdairumo ir atsargumo principus. Tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas visą atsakomybę už TVVPĮ ir Metodikos nuostatų nesilaikymą siekia perkelti asistentei, kas reiškia, kad pareiškėjas ir toliau nesupranta savo, kaip turto vertintojo, atsakomybės už tinkamą turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Šiuo aspektu paminėtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3572-815/2015.
  18. Garbės teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo profesinę patirtį, kvalifikacijos turėjimą ir galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimą, neskyrė pareiškėjui pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į aplinkybę, jog jis neturėjo kitų galiojančių drausminių nuobaudų (ši aplinkybė buvo vertinama kaip švelninanti drausminę atsakomybę sprendžiant dėl pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo), tačiau pareiškėjo profesinės patirties trukmė (laikotarpis), turima kvalifikacija nelaikytinos aplinkybėmis, objektyviai švelninančiomis drausminę atsakomybę (analogiškai traktuojama ir teismų praktikoje, pvz., įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2711-426/2014). Nagrinėjamu atveju, Garbės teismas, įvertinęs tai, kad Ataskaitoje nėra esminės vertinimo ataskaitose privalomos būti informacijos – vertės nustatymo pagrindimo, ir atsižvelgdamas į šioje byloje sunkinančią aplinkybę – pareiškėjas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė savo pareigų, t. y. neperžiūrėjo asistentės atliktų vertės skaičiavimų, parinktų pataisų pagrįstumo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, rengiant Ataskaitą, sudaro pagrindą abejoti paties pareiškėjo kompetencija, kvalifikacija ir profesionalumu, t. y. pareiškėjas nesupranta lyginamojo metodo esmės: lyginamaisiais objektais pasirinko pasiūloje esančius duomenis ir neįsitikino, ar buvo įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių; nenurodė taikytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybių ir pataisų koeficientų pagrindimo; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybių, be to, formuluodamas vertinimo tikslą nepagrįstai sutapatino dvi pagal savo esmę skirtingas sąvokas (turto rinkos vertė ir turto kaina). Todėl paskirta drausminė nuobauda aptariamu atveju neabejotinai yra tikslingiausia. Kvalifikacijos patikrinimo metu, pareiškėju laikant turto vertintojo kvalifikacijos egzaminą, sudaroma galimybė įsitikinti, ar jo kompetencija atitinka turimą kvalifikaciją, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Garbės teismas nagrinėjamu atveju paskyrė drausminę nuobaudą, savo pobūdžiu, sunkumu atitinkančią padarytų pažeidimų pobūdį ir reikšmingumą.
  19. Drausminė nuobauda vertintojams gali būti skiriama už bet kurio iš TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Todėl kiekvienu atveju nebūtina nustatyti Etikos kodekso nuostatų pažeidimo. Šiuo atveju ir TVVPĮ bei Metodikos nuostatų nesilaikymas buvo pagrindas pareiškėjui taikyti drausminę atsakomybę, t. y. skirti trečią pagal griežtumą drausminę nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.
  20. Vien tai, kad pareiškėjas parengė Ataskaitą nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, reiškia, kad buvo sukeltos neigiamos pasekmės užsakovui ir tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad vertinimo metu padaryti pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su parengta vertinimo ataskaita. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė fundamentalios pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, t. y. nesilaikė ne rekomendacinio pobūdžio, bet imperatyvių TVVPĮ reikalavimų. Esant tokiai situacijai, neįmanoma įsitikinti apskaičiuotos vertės pagrįstumu. Todėl vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtai Ataskaitai yra esminės – nesant esminės informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, likęs Ataskaitos turinys yra beprasmis. Kiekviena vertinimo ataskaita, jeigu ji atitinka teisės aktų reikalavimus, yra oficialus dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2213/2012), kuriuo gali vadovautis tiek užsakovas, tiek tretieji asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo veiksmais parengė Ataskaitą, neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, ir sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. suteikė nekokybišką vertinimo paslaugą vertinimo užsakovui. Be to, Ataskaita buvo pateikta ir Automobilių kelių direkcijai, kurios pagrindu vertinamo turto savininkė (užsakovė) prašo jai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį. Jeigu Direkcija, vadovaudamasi Ataskaitoje nustatytu visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės dydžiu būtų išmokėjusi kompensaciją už minėtą turtą, atitinkamai būtų sukeltos neigiamos pasekmės ir valstybės biudžetui, t. y. būtų išmokėta nepagrįsta (neteisinga) pinigų suma už žemės sklypą.
  21. Pareiškėjo cituojamos administracinės bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A490-822/2015) faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nagrinėjamo atvejo, t. y. nagrinėjamoje byloje yra faktinių aplinkybių, kurias Garbės teismas laikė sunkinančiomis, skirdamas pareiškėjui konkrečią drausminę nuobaudą: pareiškėjas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė savo pareigų (neperžiūrėjo asistentės atliktų vertės skaičiavimų, parinktų pataisų pagrįstumo); visą atsakomybę už TVVPĮ ir Metodikos nuostatų nesilaikymą siekia perkelti asistentei; nesupranta savo, kaip turto vertintojo, atsakomybės už tinkamą turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, t. y. jog būtent pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą asistentės darbo vadovavimą ir organizavimą. Pareiškėjo cituojamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra pateikęs jokių teisės aiškinimo taisyklių dėl vertintojo atsakomybės už vertintojo asistento netinkamą darbo vadovavimą ir organizavimą. Todėl pareiškėjo nurodyta teismų praktika šios bylos kontekste yra nereikšminga.
  22. Asmuo, pažeidęs turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negali tikėtis, jog tai būtų toleruojama vien dėl tos aplinkybės, kad vertinimo veikla asmeniui yra pragyvenimo šaltinis. Turto ir verslo vertinimas yra rinkos saugumo sudedamoji dalis – atliktais vertinimais ir parengtomis vertinimo ataskaitomis naudojamasi ir remiamasi finansų rinkose, ataskaitų pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos, užtikrinami kreditoriniai reikalavimai, vykdomi sandoriai, nustatoma mokestinė vertė ir kt. Vadinasi, vertintojo profesinė veikla yra svarbi ekonomine prasme ir neatsiejama nuo viešojo intereso. Garbės teismas turi stiprinti visuomenės pasitikėjimą vertintojo paslaugomis, vertintojo profesija, todėl turi adekvačiai reaguoti į nustatomus vertintojo profesinei veiklai keliamų reikalavimų pažeidimus. Taigi, Garbės teismas nagrinėjamu atveju paskyrė drausminę nuobaudą, savo pobūdžiu, sunkumu atitinkančią padarytų pažeidimų pobūdį ir reikšmingumą. Pažymėtina tai, kad įsigaliojusi pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda apribotų pareiškėjui galimybę užsiimti vertinimo veikla tik tam tikrą laiką, t. y. pareiškėjui išlaikius aukščiausią iš vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijų egzaminą, būtų iš karto (nedelsiant) atstatytas visų jo turimų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, o pareiškėjas ir toliau turėtų teisę verstis vertinimo veikla.

57Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti.

58Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjai savo padarytų pažeidimų rengiant nekilnojamojo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) ataskaitą Nr. NTA-12-06-102 patys arba nelaiko pažeidimais, arba laiko juos tik formalaus pobūdžio, neva neturėjusiais ir negalėjusiais turėti įtakos teisingos vertinamo turto rinkos vertės nustatymui. Tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas teisės aktų, reglamentuojančių turto arba verslo vertinimą, nuostatomis. Taip pat pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2413-244/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014, pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 51 punktą, tik klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir šios metodikos reikalavimams. Taip pat ginčo Ataskaitoje nesančių vertės skaičiavimų ir paaiškinimų vėlesnis pateikimas Turto vertinimo priežiūros tarnybai negali būti laikomi klaidos ištaisymu, nes jau pačioje vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus.
  2. Dėl pareiškėjų teiginio, kad inicijuojant pareiškėjo K. J. drausminę bylą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, mano, kad ir šis teiginys nepagrįstas ir taip pat neatitinka faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime kaip tik detaliai pagrįsta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos veiksmai ir jų atlikimo terminai atitiko Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių reikalavimus tokių paklausimų nagrinėjimo terminams (su galimybe juos pratęsti), išvados, kurioje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo terminams, ir kreipimosi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą terminams.

59Pareiškėjai papildomai pateikė paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, ir nurodo:

  1. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 4, 6 dalių, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Garbės teismo nuostatai, Nuostatai), 22, 27 punktų nuostatas kiti asmenys, dalyvaujantys Garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, iš esmės gali teikti tik informaciją. Pareiškėjo K. J. drausmės bylos nagrinėjime dalyvavo ir kiti asmenys, tarp jų ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos vadovė L. L., kuri taip pat aktyviai replikavo pareiškėjui kalbant (19:53; 20:05; 20:25 min), uždavinėjo klausimus jo asistentei, darė įtaką Garbės teismo nariams, ir kartais atliko Garbės teismo nario bei pirmininko funkcijas (Nuostatų 29 p.). Pavyzdžiui, ji taip pat priminė Garbės teismui dėl pareiškėjo turėtų drausminių nuobaudų, t. y. tikino, kad pareiškėjas yra baustas drausmine tvarka (19:53 min). Tai patvirtina, kad Garbės teismas nebuvo nešališkas, nes pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka daugiau kaip prieš metus, todėl remiantis TVVPĮ 29 straipsnio 5 dalimi, turėjo būti laikomas nebaustu drausmine nuobauda. Šią aplinkybę nurodžius Garbės teismo pirmininkei, ji sutrikusi pasitaisė, bet nedviprasmiškai leido suprasti, kad į negaliojančias nuobaudas vis tik atsižvelgta (37:16 - 37:29 min.), nes neva pareiškėjas nesimoko iš pažeidimų. Taigi matyti, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos vadovė L. L. darė įtaką Garbės teismo posėdžio eigai ir patiems Garbės teismo nariams. Todėl Garbės teismo posėdis buvo neteisėtas ir Garbės teismo sprendimas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias Garbės teismo posėdžio eigą, negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.
  2. Ankstesnė nuobauda – pastaba – pareiškėjui K. J. buvo skirta už to paties laikmečio (2012 m. gegužės mėn.) kaip ir šio ginčo atveju ruoštą ataskaitą, bei už tuo pačiu metu padarytas analogiškas klaidas. Minėtos ataskaitos Nr. KTA-12-05-082, dėl kurios jam buvo skirta pastaba, surašymo data 2012 m. gegužės 23 d. – 2012 m. gegužės 31 d., o ginčo ataskaitos Nr. NTA-12-06-102 surašymo data 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d., t. y. tuo pat metu. Kitaip tariant skundžiama drausminė nuobauda buvo skirta ne už pažeidimą, o už skirtingas ataskaitas, kuriose buvo padaryti analogiški pažeidimai, už kuriuos anksčiau pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju kyla klausimas ne dėl pakartotinumo, bet dėl TVVPĮ 29 straipsnio 5 dalies taikymo.
  3. Nebuvo laikytasi Garbės teismo nuostatų 33 punkto nuostatų, kadangi Garbės teismo sprendimo priėmimo metu Turto vertinimo priežiūros tarnybos vadovė L. L. taip pat buvo patalpoje ir dalyvavo priimant sprendimą.
  4. Remiantis Garbės teismo nuostatų 39 punktu, šiuo atveju Garbės teismas visiškai neatsižvelgė į vertintojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. vertintojas pripažino pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi; vertintojas geranoriškai bendradarbiavo nagrinėjant ataskaitą – teikė papildomą naudingą informaciją, kurios nebuvo prašytas pateikti; neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Netgi atvirkščiai – jas pavertė sunkinančiomis. Tačiau sunkinančių aplinkybių nenurodė. Taip pat Garbės teismas net neatsižvelgė į esminį momentą, kad ginčo Ataskaita buvo parengta vieninteliu tikslu – užsakovui žinoti asmeniškai vertinamo turto vertę, kas turi esminės reikšmės turto vertinimo atlikimui ir Ataskaitos turiniui, nes iš esmės Garbės teismas Ataskaitą vertino kaip ruoštą turto vertinimui dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, kas nėra tapatu, ir kas taip pat sąlygojo neteisingo bei neteisėto sprendimo priėmimą.
  5. Faktą, kad Garbės teismas įtakotas kitų asmenų, kad netinkamai atskleidė bylos esmę ir netinkamai išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes dėl Ataskaitos turinio teisėtumo ir pažeidimų mažareikšmiškumo, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A-1039-552/2015 ir Nr. A-2479-261/2016 ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Daugumos nustatytų Ataskaitos pažeidimų mažareikšmiškumą patvirtina ir šiuo metu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ruošiamos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės (projektas, pateikiama prieduose). Pagal čia pateikiamas nuostatas tik du pažeidimai gali būti pripažinti nepatenkantys į nereikšmingus. Visi kiti nereikšmingi ir neturintys įtakos nustatytai vertei, o kai kurie net neminimi tarp pažeidimų – turto vertinimo tikslas.
  6. Kyla abejonė dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos pateikiamos informacijos, kad ji kartu su kreipimusi į Garbės teismą (2014 m. rugsėjo 4 d.) kartu parengė ir išvadą dėl UAB „Kovertas“ vardu parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-12-06-102 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams. Šia išvada remiamas teiginys, kad 10 dienų terminas dėl kreipimosi į Garbės teismą nepraleistas. Vertintojui ši išvada nebuvo pateikta. Jos pareiškėjai nematė tiek Garbės teismo nagrinėjimo metu, tiek Vilniaus apygardos teisme vykusio posėdžio metu. Ši išvada neminima ir pareiškėjų ankstesniuose skunduose tarp faktinių aplinkybių. Pareiškėjui žinoma tik 2014 m. spalio 7 d. TVPT išvada Nr. T-26(14)-I „Dėl UAB „Kovertas“ vardu parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-12-06-102 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams“. Šioje išvadoje (2 psl.) pati Turto vertinimo priežiūros tarnyba pripažįsta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. teikimu Nr. GT-36(14)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausminės bylos iškėlimo, bet nemini jiems pateiktos išvados.

60Turto vertinimo priežiūros tarnybos teisių perėmėjas atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, nurodo, jog palaiko Turto vertinimo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.

61Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninių ryšių priemonėmis pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose į pareiškėjų rašytinius paaiškinimus nurodo, kad:

  1. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl drausmės bylos nagrinėjimo procedūros pažeidimo nekėlė Garbės teismo posėdžio metu, šių argumentų nenurodė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl šie jo argumentai turėtų būti vertinami kaip jo gynybinė pozicija. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodytus argumentus grindžia kartu su paaiškinimais pateiktu garso įrašu, kuris pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo, todėl turėtų būti vertinamas kaip naujas įrodymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d.). Nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui įrašą pateikti jau pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymėtina, jog TVPT direktorė, užduodama klausimus pareiškėjui Garbės teismui pateikė informaciją, susijusią su nagrinėjama drausmės byla, kaip numato Garbės teismo nuostatų 27 ir 29 punktai. Taigi, direktorė, turinti kito asmens, dalyvaujančio Garbės teismo posėdyje, statusą, 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusiame Garbės teismo posėdyje turėjo teisę teikti informaciją (užduoti klausimus), kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Tai reiškia, kad TVPT direktorė neprivalėjo visą posėdį tik tylėti ir klausytis, o jos klausimų, susijusių su nagrinėjama drausmės byla, kuriais siekiama gauti vertintojo paaiškinimus aktualiais drausmės bylai klausimais, uždavimas negali būti vertinamas kaip esminių Garbės teismo procedūrų pažeidimas. Be to, tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų procesas neįsivaizduojamas be galimybės proceso šalims teikti klausimus viena kitai. Tas pats pasakytina ir apie Garbės teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-552/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3759-142/2016). Todėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorės klausimų pareiškėjui uždavimas, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris nulėmė Garbės teismo sprendimo neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad administraciniuose teismuose išnagrinėta daugybė bylų, kuriose konstatuota, kad vertintojų teisė į teisingą teismo procesą (net kai Tarnybos atstovai Garbės teismo posėdžių metu uždavinėdavo klausimus vertintojams) nebuvo pažeista (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-569-143/2016, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3759-142/2016). Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1039-552/2015) yra vienintelis atvejis, kada buvo konstatuota, jog Tarnybos atstovams nesuteikta teisė užduoti klausimus vertintojams Garbės teismo posėdžio metu, tačiau šia nutartimi išnagrinėta byla ir nagrinėjama administracinė byla nėra analogiškos ar iš esmės panašios, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Sutampa tik viena (ir tai tik dalyje dėl Tarnybos atstovo klausimų uždavimo vertintojo atstovui) nustatytų aplinkybių, dėl kurių konstatuota, jog Garbės teismo pagrindinės procedūros buvo pažeistos, t. y. priešingai nei 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje, nagrinėjamu atveju TVPT direktorė buvo pristatyta pareiškėjui. Be to, nors pareiškėjas ir kelia klausimą, kad direktorė liko patalpoje Garbės teismui priimant galutinį sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau jo samprotavimai neva iš įrašo galima suprasti, kad direktorė liko minėtoje patalpoje nepatvirtina, kad būtent taip ir buvo. Be to, kaip girdėti iš įrašo, Garbės teismo posėdžio metu vyko lygiavertė diskusija su direktore, kurios metu pareiškėjui buvo užtikrinta jo teisė, numatyta Garbės teismo nuostatų įtvirtinta Garbės teismo nuostatų 26.2 papunktyje, teikti paaiškinimus.
  2. Garbės teismas, priimdamas sprendimą, nenubaudė pareiškėjo už analogiškus pažeidimus antrą kartą, kadangi jam iki Garbės teismo sprendimo priėmimo nebuvo taikyta drausminė atsakomybė už šiame ginče nagrinėjamos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-12-06-102 rengimą. Pareiškėjui 2013 m. sausio 8 d. Garbės teismo sprendimu Nr. GT-1(13)-S buvo skirta pastaba už veiksmus rengiant Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KTA-12-05-082. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nebuvo nubaustas už tą patį veiksmą du kartus – skundžiamame Garbės teismo sprendime ir ankstesniame Garbės teismo sprendime nagrinėti ne tie patys pareiškėjo veiksmai, kadangi nagrinėjamos ne tos pačios vertinimo ataskaitos, kuriose įvertintas ne tas pats turtas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014.
  3. Turto vertinimo priežiūros tarnyba kartu su teikimu GT-36(14)-T iškelti pareiškėjui drausmės bylą parengė ir savo išvadą. Minėti dokumentai sudaro pareiškėjo drausmės bylą. Vertintojui iškėlus drausmės bylą, jam suteikiama teisė susipažinti su šiais dokumentais. Garbės teismas, 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui iškėlęs drausmės bylą, 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (1.13)A2-1605 (pridedama) informavo pareiškėją apie jo teisę, numatytą Garbės teismo nuostatų 26 punkte, susipažinti su drausmės byla, gauti išrašus ir nuorašus, tačiau pareiškėjas minėta teise nepasinaudojo. Tarnyba drausmės bylos medžiagą (įskaitant minėtą Tarnybos išvadą) būtų pateikusi, tačiau tokio prašymo iš pareiškėjo negavo. TVPT negalima kaltinti dėl to, jog pats pareiškėjas nesielgė pakankamai apdairiai ir atsakingai, nes nesidomėjo savo drausmės byla ir jos eiga.
  4. Projektas neturi jokios juridinės galios, kadangi jis nėra patvirtintas. Šiuo metu galiojančios (galiojusios ir ginčijamo Garbės teismo sprendimo priėmimo metu) Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintos Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14, neįtvirtina sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, mažareikšmių pažeidimų, nedarančių įtakos vertės nustatymo pagrindimui ir pažeidimų, kurie negali būti laikomi mažareikšmiais, jeigu jie daro (gali daryti) įtaką turto vertės nustatymo pagrindimui. Tačiau Garbės teismas, skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, vadovavosi Garbės teismo nuostatų 3.5, 36 punktais, t. y. atsižvelgė į padarytų pažeidimų mastą, pasekmes, pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas ir motyvuotai parinko adekvačią drausminę nuobaudą. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į aplinkybę, jog jis neturėjo kitų galiojančių drausminių nuobaudų (ši aplinkybė buvo vertinama kaip švelninanti drausminę atsakomybę sprendžiant dėl pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo). Garbės teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 7, 9, 13 ir 14 punktų bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28, 57, 61 punkto, 35.1, 35.2, 58.1, 62.2-62.4 papunkčių reikalavimų. Garbės teismas, įvertinęs tai, kad Ataskaitoje nėra esminės vertinimo ataskaitose privalomos būti informacijos – vertės nustatymo pagrindimo ir atsižvelgdamas į šioje byloje sunkinančią aplinkybę – pareiškėjas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė savo pareigų, t. y. neperžiūrėjo asistentės atliktų vertės skaičiavimų, parinktų pataisų pagrįstumo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai rengiant Ataskaitą sudaro pagrindą abejoti paties vertintojo kompetencija, kvalifikacija ir profesionalumu, t. y. vertintojas nesupranta lyginamojo metodo esmės: lyginamaisiais objektais pasirinko pasiūloje esančius duomenis ir neįsitikino, ar buvo įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių; nenurodė taikytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybių ir pataisų koeficientų pagrindimo; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybių, be to, formuluodamas vertinimo tikslą nepagrįstai sutapatino dvi pagal savo esmę skirtingas sąvokas (turto rinkos vertė ir turto kaina). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirta drausminė nuobauda aptariamu atveju neabejotinai yra tikslingiausia. Kvalifikacijos patikrinimo metu vertintojui laikant turto vertintojo kvalifikacijos egzaminą, sudaroma galimybė įsitikinti, ar vertintojo kompetencija atitinka turimą kvalifikaciją, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Garbės teismas nagrinėjamu atveju paskyrė drausminę nuobaudą, savo pobūdžiu, sunkumu atitinkančią padarytų pažeidimų pobūdį ir reikšmingumą. Netgi vertinant pareiškėjo padarytų pažeidimų apimtį Projekto kontekste, vertintojo padaryti pažeidimai yra esminiai ir susiję su vertės nustatymo pagrindimu (TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 57, 61 p. ir Metodikos 62.2-62.4 p.), kurie negali būti laikomi mažareikšmiais pagal Projekto nuostatas.

62Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą žodine tvarka ir į teismo posėdį kviesti buvusios Turto vertinimo priežiūros tarnybos vadovę L. L. ir Garbės teismo posėdyje dalyvavusius Garbės teismo narius Ž. T., K. K. ir A. Š.. Nurodo, kad byla labai sudėtinga, būtina užduoti klausimus Garbės teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, kad būtų galima suprasti priimtų sprendimų, išsakytų teiginių, lėmusių Garbės teismo sprendimo priėmimą, priežastis.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Bylos ginčas yra dėl drausminės nuobaudos, paskirtos turto vertintojui, teisėtumo.

66Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui, parengusiam Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-12-06-102, paskirta teisėtai.

67Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei nesivadovavo teismų praktika, suformuota panašiose bylose.

68Byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

69Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas šiuo atveju žodinį nagrinėjimą sieja su būtinumu į posėdį kviesti liudytojus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prašymas yra nepagrįstas, nes nuobaudos skyrimą lemia padaryti pažeidimai, kurie yra tyrimo objektas, o ne procedūrinis drausmės bylos nagrinėjimas. Todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir netiriant naujų, šalių pateiktų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 138 str. 3 d.).

70Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, daro išvadą, kad teismo sprendimas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies prasme yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo teismo sprendimo motyvus.

71Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Todėl pareiškėjo nesutikimas dėl pažeidimo aplinkybių kvalifikavimo ir dėl teismo pateikto teisės aiškinimo bei taikymo nepaneigia teismo motyvų, kurie yra pagrįsti ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ko, nesant tai paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo tirti nustatytas faktines aplinkybes iš naujo bei jas vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

72Pažymėtina, kad administracinių aktų priėmimo objektyvumo principas įpareigoja administravimo subjektą, priimant aktą, atsižvelgti į visus su konkrečiu administraciniu aktu susijusius reikšmingus veiksnius ir tinkamai juos įvertinti. Nesusiję veiksniai neturi būti svarstomi.

73Atsakovas, skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, objektyvumo principo nepažeidė. Taip pat nėra padaręs procedūrinių pažeidimų, paneigiančių drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą.

74Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kviesti į teismą liudytojus Turto vertinimo priežiūros tarnybos vadovę L. L. ir Garbės teismo posėdyje dalyvavusius Garbės teismo narius Ž. T., K. K. ir A. Š., kad būtų galima išsiaiškinti Garbės teismo priimtų sprendimų, išsakytų teiginių, lėmusių Garbės teismo sprendimo priėmimą, priežastis, jo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą ir tai motyvavo, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo argumentais, jog Garbės teismui buvo daromas neteisėtas poveikis ir kad dėl to Garbės teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.

75Drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta numatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir nėra pati griežčiausia iš įstatyme numatytų nuobaudų.

76TVVPĮ 28 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros.

77Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, 3.5 punktu nustatytas nuobaudos skyrimo proporcingumo principas, pagal kurį Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms.

78Šiuo atveju nustatytas proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Garbės teismas motyvavo paskirtos nuobaudos skyrimą, siedamas jį su pareiškėjo kvalifikacijos patikrinimo būtinumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia Garbės teismo pozicija yra pagrįsta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, kurį sudaro pareiškėjo parengtos Ataskaitos trūkumai. Padaryti pažeidimai galėjo suformuoti Garbės teismo nuomonę dėl būtinumo tikrinti pareiškėjo kvalifikaciją ir drausminės nuobaudos parinkimo rūšį ir tokie argumentai išdėstyti Garbės teismo sprendime. Todėl nėra pagrindo abejoti Garbės teismo objektyvumu ir jo narių nešališkumu.

79Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Garbės teismo sprendimu pripažinta pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis netinkamai vadovavo vertintojo asistentės darbui, kadangi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra numatyta. Dėl šios priežasties minėta aplinkybė šalintina iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. GT-29(14)S „Dėl drausminės nuobaudos K. J. skyrimo“ motyvuojamosios dalies. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pakankamas pagrindas keisti drausminės nuobaudos rūšį, todėl nuobauda nekeistina.

80Drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, kurį praleidus, byla nutraukiama, nebuvo pažeistas.

81Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad drausminės nuobaudos rūšis parinkta tinkama ir paskirta teisėtai, įvertinus Nuostatų 36 punkte nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas.

82Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

83Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

84pareiškėjų K. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ apeliacinį skundą atmesti.

85Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai K. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kovertas“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d. užsakovės... 6. Dėl Ataskaitos atitikties TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams pažymėjo, kad 5... 7. Kartu pažymėjo, kad K. J. atžvilgiu inicijuojant drausmės bylą, Turto... 8. Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą (I... 9. Dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos nurodė, kad... 10. Nurodė, kad TVVPĮ bei Metodikos redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1... 11. Atkreipė dėmesį į tai, kad konkretaus tikslo Ataskaitoje nenurodymas... 12. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje Ataskaitoje vertinta 13 objektų, tačiau... 13. Nurodė, kad TVVPĮ nauja redakcija priimta 2011 m. birželio 22 d., todėl... 14. Dėl pareiškėjų nurodytų procedūrinių pažeidimų nurodė, kad Turto... 15. Kartu pažymėjo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie... 17. Nurodė, kad tik Direkcijai 2014 m. balandžio 29 d. pateikus mokėjimo... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu... 20. Teismas nustatė, kad turto vertintojas K. J. 2012 m. gegužės 11 d. – 2012... 21. Dėl nustatytų Metodikos 57, 58.1, 61 punktų pažeidimų... 22. Remdamasis Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų nuostatomis, teismas nustatė, kad... 23. Dėl nustatytų Metodikos 62.2 punkto pažeidimų... 24. Remdamasis Metodikos 62.2 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog... 25. Dėl nustatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4... 26. Pareiškėjai yra nurodę, kad vertinant dalį turto buvo padaryta asistentės... 27. Dėl nustatytų Metodikos 28 punkto pažeidimų... 28. Įvertinęs Ataskaitos turinį, teismas nustatė, kad Ataskaitoje tinkamai... 29. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimų... 30. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punktas imperatyviai nurodo, kad Ataskaitoje... 31. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2... 32. Patys pareiškėjai patvirtino, kad Ataskaitoje nebuvo pateiktos visų objektų... 33. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimų... 34. Pareiškėjai pripažino TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimą,... 35. Dėl skirtos drausminės nuobaudos... 36. Teismas akcentavo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali... 37. Dėl procedūrinių nuostatų laikymosi... 38. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Turto vertinimo priežiūros... 39. III.... 40. Pareiškėjai K. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kovertas“ pateikė... 41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 42. 1. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatitinka... 43. 2. Garbės teismo konstatuotų tariamų turto vertinimą reglamentuojančių... 44. a) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimo. Registras, kuriame... 45. b) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimo. Ataskaita buvo... 46. c) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų... 47. d) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 28 straipsnio pažeidimų.... 48. e) dėl Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų pažeidimų. Metodika neįtvirtina... 49. f) dėl Metodikos 62.2 punkto pažeidimo. Ši Metodikos nuostata apskritai... 50. g) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 punktų... 51. 3. Nagrinėjamuoju atveju egzistuoja pagrindas švelninti ir net panaikinti K.... 52. 4. Administraciniai teismai panašiose bylose už ženkliai grubesnius TVVPĮ... 53. 5. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda pareiškėjui bei... 54. 6. Inicijuojant pareiškėjo K. J. drausminę bylą buvo padaryti esminiai... 55. Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį... 56. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atsižvelgiant... 57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie... 58. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjai... 59. Pareiškėjai papildomai pateikė paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie... 60. Turto vertinimo priežiūros tarnybos teisių perėmėjas atsakovas Audito,... 61. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie... 62. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą žodine tvarka ir į... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. Bylos ginčas yra dėl drausminės nuobaudos, paskirtos turto vertintojui,... 66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui,... 67. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir... 68. Byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos... 69. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą... 70. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus... 71. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 72. Pažymėtina, kad administracinių aktų priėmimo objektyvumo principas... 73. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, objektyvumo principo... 74. Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kviesti į teismą... 75. Drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta numatyta Lietuvos Respublikos turto... 76. TVVPĮ 28 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojų... 77. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 78. Šiuo atveju nustatytas proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Garbės... 79. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Garbės teismo sprendimu... 80. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Turto ir verslo vertinimo... 81. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad drausminės nuobaudos rūšis... 82. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 83. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 84. pareiškėjų K. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“... 85. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą... 86. Nutartis neskundžiama....