Byla P-261-88-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. (K. B.) prašymą atnaujinti procesą K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2699/2011.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 210 m. rugsėjo 16 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, K. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda. K. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 16 d., apie 11.55 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodamas automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. ( - ) nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET), tokiais veiksmais pažeidė KET 38 punkto reikalavimus.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota tinkamai.

7Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo parodymus ir skundžiamą nutartį pagrindė neaiškiais policijos pareigūno pasisakymais teisme. Pažymėjo, jog prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai prie jos jau iš anksčiau stovėjo policijos pareigūnų automobilis, o ne tada, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo priešais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį važiavęs kitas automobilis. Pažymėjo, kad Institucijos nutarime neaiškiai nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

8II.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi K. B. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. padarė ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įvykio metu galiojusių KET 38 punktas numatė, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, o jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Institucijos pareigūnas P. S., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykio metu pirmojoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėstįjį, kuris jau žengė į važiuojamąją dalį, tačiau K. B. vairuojamas automobilis, važiavęs antrąja eismo juosta, nesustojo ir nuvažiavo. Policijos pareigūnas taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo neginčijo. Teismas pabrėžė, jog policijos pareigūno paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, aplinkybes, jog įvykio metu pirmojoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos stovėjo automobilis ir du pėstieji, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie perėjos nesustojo, patvirtino ir pats K. B. tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, kad prieš pėsčiųjų perėją sumažino automobilio važiavimo greitį ir įsitikinęs, jog perėjoje pėsčiųjų nėra, nesustodamas nuvažiavo. Tačiau tokia apelianto iškelta versija teismo vertinimu prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto liudytojo parodymams, kad įvykio metu pėstysis jau žengė į važiuojamąją dalį. Be to, KET 38 punktas numato, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmąja eismo juosta važiavusiam automobiliui sustojus prie pėsčiųjų perėjos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis taip pat turėjo sustoti, o ne sumažinti greitį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad K. B. padarė ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarime neaiškiai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, savaime nesudaro pagrindo naikinti minėtą Institucijos nutarimą. Juolab kad iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, jog K. B. yra visiškai aiški jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė minėtą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi K. B. teismui nepateikė jokių jo prašymą patvirtinančių įrodymų.

13Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda.

14III.

15K. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2699/2011.

16Prašyme nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, kaip galima pažeisti KET 38 punkto reikalavimus Žirmūnų gatvėje, jei joje nėra nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Teismas nepagrįstai rėmėsi policininko P. S. parodymais. K. B. paaiškino, kad protokolas buvo surašytas Žirmūnų gatvėje, bet tai tik protokolo surašymo vieta, bet ne pažeidimo padarymo vieta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

21Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės teisminės procedūros, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktikoje yra pabrėžiama, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009, kt.). Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų ribotos atsakomybės bendrovės „Sevnaučflot“ ir žvejybinio kolektyvinio ūkio „Z. Z.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, bylos Nr. 3K-3-20/2010).

22Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės institutas, kuris yra taikomas tik ypatingais, įstatyme griežtai įvardytais atvejais, tokiu būdu siekiant užtikrinti po galutinio teismo procesinio sprendimo susiklosčiusių teisinių santykių tarp ginčo šalių bei trečiųjų asmenų stabilumą, taip pat apsaugoti visos teisėtvarkos darną ir pastovumą. Kaip yra nurodoma administracinių teismų praktikoje (byla Nr. P146-17/2012), dėl šios priežasties ABTĮ 153 straipsnis, reglamentuojantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, tokio pagrindo kaip, pareiškėjo manymu, netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas, nenumato. Minėta įstatymo leidėjo pasirinkta pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taigi argumentai, susiję su teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, šiuo atveju – aplinkybių, susijusių su K. B. padarytu administraciniu teisės pažeidimu, nesudaro pagrindo procesui K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinti.

23Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

25atsisakyti atnaujinti procesą K. B. (K. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2699/2011 pagal K. B. (K. B.).

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. (K. B.)... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 210 m. rugsėjo 16 d.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi... 7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. prašė... 8. II.... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi... 10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įvykio metu galiojusių KET 38 punktas... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 13. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi K. B. atsakomybę... 14. III.... 15. K. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą... 16. Prašyme nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, kaip galima pažeisti KET... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra... 21. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės teisminės procedūros,... 22. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės... 23. Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas... 24. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 25. atsisakyti atnaujinti procesą K. B. (K. B.) administracinio teisės pažeidimo... 26. Nutartis neskundžiama....