Byla e2-2484-614/2016
Dėl nuomos mokesčio ir eksploatacinių išlaidų bei palūkanų priteisimo iš administravimui skirtų lėšų. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo vadovei G. M. ir atstovams advokatui M. Š. ir advokato padėjėjai E. P., atsakovo atstovui advokatui D. B., viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ARMITANA PROPERTY“ ieškinį atsakovui LAB bankui SNORAS dėl nuomos mokesčio ir eksploatacinių išlaidų bei palūkanų priteisimo iš administravimui skirtų lėšų. Teismas

Nustatė

2Ieškovas UAB „ARMITANA PROPERTY“ 2015-10-06 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui LAB bankui SNORAS, prašydamas priteisti iš atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų 45.326,12 Eur nuomos mokesčio ir 2.141,49 Eur eksploatacinių išlaidų (viso – 47.467,61 Eur), o taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad UAB „ARMITANA“ su atsakovu 2006-08-21 sudarė patalpų nuomos sutartį dėl 214,18 kv.m ploto prekybos patalpų adresu ( - ), pagal kurią nuomotojas patalpas išnuomojo, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui kas mėnesį 45.000,00 Lt nuomos mokestį, kiekvienų nuomos termino metų sausio 1 d. padidinant jį trijų procentų indeksu, bei mokėti faktines eksploatacines išlaidas. 2007-08-01 susitarimu Nr.2 dėl sutarties pakeitimo, nuomotojo teises ir pareigas perėmė ieškovas UAB „ARMITANA PROPERTY“. Vilniaus apygardos teismui iškėlus atsakovui bankroto bylą, 2012-01-19 viešoje erdvėje buvo paskelbtas pranešimas apie atsakovo sudarytų sandorių nevykdymą (ĮBĮ 11 str.3 d. 13 p.). Nepaisant paskelbimo apie sandorių nevykdymą, atsakovas toliau valdė ir naudojo patalpas, o ieškovas reikalavo atsiskaityti už einamuosius kalendorinius mėnesius pateikdamas sąskaitas-faktūras. Patalpas atsakovas ieškovui perdavė tik 2012-05-01 ir liko skolingas už vasario, kovo ir balandžio mėnesius 156.502,02 Lt / 45.326,12 Eur nuomos mokesčio, o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki balandžio mėn. patalpų eksploatacinės išlaidos sudarė 7.394,15 Lt / 2.141,49 Eur. Nagrinėjant bankroto bylą atsakovas pripažino įsiskolinimą, patvirtino byloje 208.993,93 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, apimdamas minimą skolą (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr.B2-1950-611/2014). Tačiau ieškovas nurodo, jog pagal ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. kreditoriai nustatytu terminu turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju reikalavimas susidarė ne iki bankroto bylos iškėlimo, o po, todėl ieškovo reikalavimai įstatymo nustatyta tvarka teismo negalėjo būti tvirtinami bankroto byloje. Ieškovas bankroto byloje atsisakė šių reikalavimų ir sumažino savo reikalavimus bankui iki 13.061,21 Eur (ĮBĮ 26 str. 1 d., 2 d.) ir taip ištaisė teismo klaidą. 2015-07-16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo prašymą, priėmė atsisakymą nuo 47.467,61 Eur reikalavimo. Kreditorinių reikalavimų patvirtinimas procesiniu požiūriu nėra tapatus, jam nėra taikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena, o pagal ĮBĮ 26 str. 1 d. kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimtam išnarinėjus bylą iš esmės. Sumažinęs savo reikalavimą bankroto byloje, ieškovas prašo priteisti minimą sumą iš atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų. Bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovas 2012-01-19 viešai paskelbė apie sandorių nevykdymą, tačiau sutartis toliau buvo vykdoma – atsakovas valdė ir naudojo patalpas, o ieškovas tam neprieštaravo. Tokiu atveju, kai bendrovei iškėlus bankroto bylą ji, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo sandorį, kitos sutarties šalies (ieškovo) padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 str. 3 d. prasme. Atsakovas nurodė, kad jis negalėjo iš karto atlaisvinti patalpų, nes turėjo pasirūpinti banko turto, saugomo minėtose patalpose, išsaugojimu, demontavimu, išvežimu. Administratoriaus veiklai įgyvendinti ir naudojamos administravimo išlaidos. Pagal minėtą ĮBĮ straipsnį administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų paskirtį – bankroto procedūroms atlikti. Patalpos buvo reikalingos atsakovo turto demontavimui, apsaugojimui, išvežimui. Kad išsaugoti atsakovo turtą iki 2012-05-01 ir buvo panaudotos ieškovo patalpos. Palūkanos iš atsakovo priteistinos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 p. pagrindu. Ieškovas taip pat pateikė dubliką. Nurodė, kad nutraukti bylą pagrindo nėra, nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, negali būti prilyginama teismo sprendimui, tuo labiau, kad nagrinėjamas ginčas ne dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skiriasi ir tokio nagrinėjimo pasekmės - teismui patenkinus ieškinį, ieškovas galėtų tenkinti savo reikalavimą, atsiradusį po bankroto bylos atsakovui iškėlimo be jokios kreditorių eilės, pirmiau nei visų kitų. Ieškovas kaltas dėl to, kad tris mėnesius neatlaisvino patalpų, Sutarties 5.10 p., 8.7 p. aiškiai numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ar sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti patalpas nuomotojui visiškai atlaisvintas sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dieną. Ieškovas taip pat nurodė, kad iškėlus bankroto bylą netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik toms prievolėms, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo tokios ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos (b.l. 1-5; 56-60).

3Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

4Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 40-46) ir tripliką (b.l. 77-82), nurodydamas, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas, ieškovo prašoma priteisti suma jau buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2014-01-29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1950-611/2014 tvirtinant ieškovo kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje. Ieškovas reikalavimų atsisakė 2015-04-13 d. pareiškimu, kurį patenkino teismas 2015-07-16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.B2-811-614/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nutarties prilygintinumą teismo sprendimui iš esmės lemia byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų apibrėžtumo lygis. Pagal apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą kreditorių reikalavimai gali būti skirtingi, o tokio ieškovo reikalavimo, koks buvo iš nagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2014-01-29 d. nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo iš esmės atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kadangi ieškovo reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitiko ieškinį, kuris, jei atsakovui nebūtų buvusi iškelta bankroto byla, butų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Atsakovas ieškovo reikalavimus ginčijo ir teismas juos išnagrinėjo žodiniame teismo posėdyje, tenkino iš dalies. Todėl konstatuotina, jog ieškovo reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitiko civilinės bylos nagrinėjimą, o teismo 2014-01-29 d. nutartis iš esmės atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakyta į ieškovo materialinį teisinį reikalavimą galutinai išsprendžiant ginčą. Dėl šios priežasties ieškovas neteko teisės reikšti tapatų reikalavimą, nes jis įgijo teisę reikalauti patenkinti kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o dabar civilinė byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.). Ieškovas atsisakė teismo 2014-01-29 d. nutartimi priteistų jam sumų reikalavimo ir teismo 2015-07-13 d. nutartimi civilinėje byloje B2-811-614/2015 ieškovo (kreditoriaus) pareiškimas buvo patenkintas, tačiau reikalavimai sumažinti ne dėl to, kad jie tariamai nepagrįstai patvirtinti. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų (ĮBĮ 26 str. 2 d.). Kadangi ieškovas atsisakė šios sumos išieškojimo iš atsakovo, dalytina išvada, kad jam atsisakius teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų skolininko bankroto byloje, kreditorius nebegali iš naujo reikalauti nei juos patvirtinti, nei kitokia procesine forma priteisti, nei išieškoti (CPK 639 str. 8 p., 629 str. 1 d. 1 p. 3 d.). Net jei teismas nepripažintų šių atsakovo argumentų, ieškovo reikalavimas neturėtų būti tenkintas, kadangi ieškovas neįrodė, jog sąskaitos buvo pateiktos atsakovui, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl patalpų grąžinimo. Akivaizdu, kad bankroto procedūros sąlygotų spręstinų klausimų gausa nesuteikė atsakovo bankroto administratoriui galimybės iš karto atlaisvinti patalpas. Trijų mėnesių laikotarpis tokiu atveju laikytinas protingu terminu atsakovo turto, buvusio ieškovo patalpose, demontavimui, apsaugojimui ir išvežimui. 2012-04-30 patalpos atsakovo buvo visiškai atlaisvintos. Ieškovas buvo pasirinkęs savo teisių gybimo būdą – reikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Ieškovas yra verslininkas, jis realizavo savo pasirinkimo teisę ir suprantą kokią riziką prisiėmė atsiimdamas reikalavimą. Prieš tai įgijęs reikalavimo teisę ir jos atsisakęs, ieškovas galimybių tą pačią sumą tuo pačiu pagrindu gauti inicijavus naują, bet analogišką buvusiajam, ginčą nėra ir toks teisių gynimo būdas pripažintinas netinkamu. Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovo reikalavimas, negali būti tenkintinas ir reikalavimas nukreipti sumos išieškojimą į administravimo išlaidas ir priteisti palūkanas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, turi būti atsižvelgta į tokių išlaidų paskirtį, prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Prašomos priteisti sumos pagrindas yra iki bankroto bylos sudaryta nuomos sutartis. Nuomos santykiai niekaip nebuvo susiję su atsakovo bankroto procedūra ir jo bankroto procedūra ir bankroto bylos administravimu, todėl nepagrįstas teiginys, jog šios sumos gali būti prilygintos atsakovo bankroto bylos administravimo išlaidoms. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas taip pat nepagrįstas, nes pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. iškėlus bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad nutraukiamos tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją palūkanų bei procesinių palūkanų skaičiavimas.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė nutraukti bylą ar atmesti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

6Ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178 str.).

7Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo šalis – ieškovą UAB „ARMITANA PROPERTY“ ir atsakovą AB banką SNORAS siejo nuolatiniai sutartiniai teisiniai santykiai, kilę iš 2006-08-21 Patalpų nuomos sutarties Nr.2 ir 2007-08-01 Susitarimo (b.l. 6-11). Šalys vieningai nurodė, jog atsakovas nuomavo iš atsakovo prekybos paskirties patalpą – parduotuvę už šalių sulygtą nuomos mokestį. Sutarties 2.1. p. šalys susitarė, jog patalpos bus naudojamos banko (ir jo dukterinių įmonių) veiklai (b.l. 6).

8Remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. atsakovo bankroto administratorius 2012-01-19 paskelbė kontrahentams, įskaitant ir ieškovą, apie sudarytų sandorių nevykdymą, todėl laikytina, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta patalpų nuomos sutartis nuo šios dienos yra pasibaigusi, tačiau ieškovo patalpas atsakovas atlaisvino tik 2012-04-30, 2012-05-01 buvo pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas (b.l. 12).

9Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir jų priedų, bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas nesumokėjo ieškovui už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio iki patalpų grąžinimo, o taip pat neapmokėjo eksploatavimo išlaidų. Dėl skolos laikotarpio ir sumos ginčo tarp šalių nėra.

10LAB banko SNORAS bankroto byloje 2014-01-29 nutartimi teismui išnagrinėjus atsakovo administratoriaus ginčijamą ieškovo finansinė reikalavimą buvo patvirtintas ieškovo UAB „ARMITANA PROPERTY“ 208.993,93 Lt (60.528,83 Eur) dydžio ketvirtis eilės finansinis reikalavimas likviduojamam bankui (b.l. 26-30). Kaip matyti iš teismo nutarties, bankroto administratorius tuo metu neginčijo pavėluoto patalpų grąžinimo fakto ir ieškovo nurodyto nuomos mokesčio dydžio bei sumos, o taip pat eksploatacinių išlaidų, atsakovas ginčijo tik ieškovo reikalavimą įskaityti (avansą) ir kreditoriaus reikalavimą mokėti dvigubą nuomos mokestį. Teismas išnagrinėjęs ginčą nustatė, jog ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir eksploatacinių išlaidų tenkintinas, o netesybos už ne laiku atlaisvintas patalpas (dvigubas nuomos mokestis) negali būti taikomos ir ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo perduotas ieškovui 135.000,00 Lt avansas turi būti grąžintas bankui, o įskaitymas negalimas.

112015-04-14 ieškovas UAB „ARMITANA PROPERTY“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies reikalavimų – o būtent 47.467,61 Eur dydžio ketvirtos eilės reikalavimo (b.l. 31-33). Teismas 2015-05-16 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo 47.467,61 Eur kreditorinio reikalavimo likviduojamam AB bankui SNORAS priėmė ir UAB „ARMITANA PROPERTY“ ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą sumažino iki 13.061,21 Eur (b.l. 34-35).

12Taigi, ieškovas reikalavimą iš esmės grindžia LR Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 36 str. (Administravimo išlaidos) ir CK 6.56 str., bei nurodo, jog pavėluotai grąžinęs patalpas, pagal CK 6.499 str. atsakovas turi sumokėti nuomos mokestį už visą laiką bei nuostolius.

13Kaip jau minėta, atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Toks teisinis reguliavimas ir susiklosčiusi faktinė situacija (atsakovas – bankrutuojanti įmonė) apriboja ieškovo galimybes savo teises ginti alternatyviais teisių gynimo būdais. Tačiau sprendžiant šalių ginčą pažymėtina, jog toks draudimas netaikytinas tada, kai egzistuoja abstrakti galimybė apginti savo teises alternatyviu būdu. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisių gynimo būdas (pareiškiant reikalavimus atsakovo bankroto byloje, o vėliau jų atsisakius) negali būti laikomas adekvačiu ir lygiaverčiu ĮBĮ 36 str. prasme (išieškant sumas iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų).

14Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet daro įtaką ir kitų subjektų interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas atliekamas taikant ĮBĮ nuostatas. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra pasižymi tam tikra specifika – kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir per įstatyme nustatytą terminą pateikia jį teismui tvirtinti, o, jo nuomone, nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Administratoriaus ginčijamus finansinius reikalavimus, išnagrinėtus žodinio proceso tvarka, teismas patvirtina vėliau, nustačius, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 str. 2 p.). Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama.

16Svarbu ir tai, kad ĮBĮ tvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas atliekamas tik šioje byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą yra skirtingi. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Arba gali būti pateikiami kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Taip pat gali būti pateikiami nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šių kreditorių pagrįstus reikalavimus bei juos patvirtinančius dokumentus, sutikrintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, bankroto administratorius teismui perduoda, o teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti.

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas būtent dėl tokio kreditoriaus - ieškovo reikalavimų patvirtinimo. Atsakovas bylą nutraukti prašo dėl nutarties, kuria buvo patvirtinti nauji, iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos nepareikšti kreditoriaus UAB „ARMITANA PROPERTY“ reikalavimai, kuriuos atsakovo bankroto administratorius ginčijo. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. 2014-01-29 d. teismo nutartimi buvo sprendžiami materialieji teisės klausimai – ja buvo sukurtas teisinis pagrindas kreditoriui - ieškovui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto.

18Kartu ĮBĮ 26 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria buvo patvirtinti bankroto administratoriaus neginčijami kreditoriaus reikalavimai (ginčijami buvo tik reikalavimai dėl netesybų ir įskaitymo), negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovui atsisakius reikalavimo teisės į neginčytą ir teismo patvirtintą 47.467,61 Eur kreditorinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovo prašymas priteisti (išieškoti) tokią sumą iš atsakovo bankroto administravimui skirtų lėšų ĮBĮ 36 str. pagrindu yra tapatus ir negali būti nagrinėjamas teisme. Šiais argumentais teismas atmeta atsakovo prašymą dėl šios civilinės bylos nutraukimo.

19Dėl nuostolių atlyginimo ir apmokėjimo iš administravimui skirtų lėšų pažymėtina, jog įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti. Lygiai taip pat įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei. Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos. ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 str. nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 36 str. 3 d. nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Kasacinės instancijos teismas panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, jog aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2011).

20Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs keliais aspektais. Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 str. 3 d. prasme. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2013 N.V. v BAB SNORAS). Teismas taip pat nurodė, jog nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką.

21Kaip teisingai nurodė ieškovas, CK 6.499 str. 1 d. nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui: CK 6.499 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minimoje normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Taigi CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK 6.499 str. 2 d. prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo.

22Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimo prigimtis – ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui atlyginti nuostolius, patirtus laiku negrąžinus patalpų po bankroto bylos iškėlimo.

23Kaip jau minėta, ginčo šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2012-01-19, atsakovui paskelbus apie sutarties nevykdymą, t. y. po bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas išnuomotu turtu, nemokėdamas nuomos mokesčio, naudojosi iki 2012-04-30 ir patalpas grąžino tik 2012-05-01 d. aktu.

24ĮBĮ 36 str. nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro inter alia atlyginimas administratoriui, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti, o bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad būtent dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo.

25Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl reikalaujamų nuostolių pripažinimo administravimo išlaidomis yra svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius nustatant, kokiu tikslu buvo suteiktos patalpos ir kokią reikšmę išlaidoms už naudojimąsi patalpomis (nuomos mokesčiui) suteikė šalys. Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovui ginčo patalpos buvo išnuomotos įmonės – banko veiklai vykdyti. Ieškovo atstovai nurodė, jog minimose patalpose buvo banko darbuotojų darbo vietos ir banko saugyklos. Atsakovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneigė. Kaip teismo posėdžio metu nurodė davusi priesaiką ieškovo vadovė, jai kreipusis į banko atsakingus asmenis, buvo paaiškinta, jog patalpos bankui dar reikalingos, ten yra saugomas banko turtas. Byloje nėra įrodyta, kad tarp šalių buvo susitarta dėl nemokamo atsakovo patalpų naudojimo.

26Pagal 2006-08-21d. nuomos sutartį patalpų naudojimas kitokiai paskirčiai ar veiklai galėjo būti tik raštu suderinus su nuomotoju (Sutarties 2.1. p.). Byloje teismo nėra nustatyta, kad ieškovas davė leidimą kitokiai veiklai. Todėl, teismo manymu, kad nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra pakankamos konstatuoti, jog išlaidos nuomos mokesčiui priskirtinos administravimo išlaidomis. Minėta, kad bankroto procedūroms vykdyti reikalingų sandorių šalys yra lygios, todėl dėl tokių sandorių neįvykdymo patirti kreditoriaus nuostoliai laikytini administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 str. 3 d. prasme.

27Teismo vertinimu atsakovas atsiliepime dėl procesinių palūkanų nepagrįstai nurodo, jog palūkanos iš jo negali būti priteisiamos. Kaip žinoma, ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos draudžia išieškoti skolas, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, o ne po bankroto bylos iškėlimo. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), atlieka kompensacinę funkciją ir skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas nutraukiamas procesinių palūkanų skaičiavimas už prievoles, atsiradusias ir neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nes skolininkui esant nemokiam procesinės palūkanos nepasiekia savo tikslo, t. y. neskatina skolininko greičiau įvykdyti prievolę, nes tai yra objektyviai neįmanoma. Nutraukiant procesinių palūkanų skaičiavimą įgyvendinamas ir kreditorių lygiateisiškumo principas (lot. par conditio creditorum) bankroto procese, nes procesinį sprendimą dėl palūkanų skaičiavimo turintiems kreditoriams neteikiamas prioritetas prieš tokio sprendimo neturinčius kreditorius. Tačiau minimos nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu. Minėta, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, negali būti sudarytos palankesnės sąlygos po bankroto bylos iškėlimo sudarytiems sandoriams vykdyti. Bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiu atveju nėra pagrindo netaikyti ir minimalių nuostolių prezumpcijos (CK 6.261 str.).

28Dėl to teismas konstatuoja, kad bankrutuojanti įmonė, vykdydama anksčiau ar naujai sudarytas sutartis, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, privalo savo prievoles vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius, t. y. sumokėti reikalaujamas procesines palūkanas. Tokia pozicija neprieštarauja procesinių palūkanų instituto tikslui, nes skatina bankrutuojančią įmonę, atstovaujamą profesionalaus bankroto administratoriaus, laiku atsiskaityti su kreditoriais pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o to nepadarius, – užtikrina kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimą.

29Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinį tenkina pilnoje apimtyje, priteisia iš atsakovo administravimo išlaidų ieškovui 47.467,61 Eur sumą, o taip pat priteisia procesines palūkanas.

30Nuo bylinėjimosi išlaidų šalys atleistos pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Byloje susidarė 16,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios teismui atmetus ieškinį valstybės naudai taip pat išieškotinos iš atsakovo administravimo išlaidų.

31Duomenų apie atstovavimo išlaidas ieškovas nepateikė.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti visiškai.

34Priteisti iš atsakovo LAB banko SNORAS (j.a.k. ( - )) administravimui skirtų lėšų ieškovo UAB „ARMITANA PROPERTY“ (j.a.k. ( - )) naudai 47.467,61 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt septyni eurai 61 ct) sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Išieškoti 16,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Lietuvos Valstybei iš atsakovo LAB banko SNORAS administravimo išlaidų.

36Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. Ieškovas UAB „ARMITANA PROPERTY“ 2015-10-06 kreipėsi į teismą ieškiniu... 3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai palaikė ieškinį... 4. Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškinį... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė nutraukti bylą ar atmesti... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178 str.).... 7. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų... 8. Remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. atsakovo bankroto administratorius... 9. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir jų priedų, bei šalių... 10. LAB banko SNORAS bankroto byloje 2014-01-29 nutartimi teismui išnagrinėjus... 11. 2015-04-14 ieškovas UAB „ARMITANA PROPERTY“ pateikė bankroto bylą... 12. Taigi, ieškovas reikalavimą iš esmės grindžia LR Įmonių bankroto... 13. Kaip jau minėta, atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 d. nutartimi... 14. Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 16. Svarbu ir tai, kad ĮBĮ tvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas būtent dėl tokio kreditoriaus - ieškovo... 18. Kartu ĮBĮ 26 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo... 19. Dėl nuostolių atlyginimo ir apmokėjimo iš administravimui skirtų lėšų... 20. Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po... 21. Kaip teisingai nurodė ieškovas, CK 6.499 str. 1 d. nustatyta, kad, pasibaigus... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimo prigimtis – ieškiniu reiškiamas... 23. Kaip jau minėta, ginčo šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos... 24. ĮBĮ 36 str. nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro inter... 25. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl... 26. Pagal 2006-08-21d. nuomos sutartį patalpų naudojimas kitokiai paskirčiai ar... 27. Teismo vertinimu atsakovas atsiliepime dėl procesinių palūkanų nepagrįstai... 28. Dėl to teismas konstatuoja, kad bankrutuojanti įmonė, vykdydama anksčiau ar... 29. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismas ieškinį tenkina pilnoje apimtyje,... 30. Nuo bylinėjimosi išlaidų šalys atleistos pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d.... 31. Duomenų apie atstovavimo išlaidas ieškovas nepateikė.... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 33. Ieškinį tenkinti visiškai.... 34. Priteisti iš atsakovo LAB banko SNORAS (j.a.k. ( - )) administravimui skirtų... 35. Išieškoti 16,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Lietuvos... 36. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo...