Byla 2A-1392/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1467-252/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „LITHUN“ (šiuo metu įmonė yra bankrutuojanti) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ teisių perėmėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „LITHUN“ 2001-10-24 ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Naujasis užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ (toliau tekste ir Direkcija) teisių perėmėjas) ieškovui 333 615,62 Lt: 25 000,09 Lt skolos, 15 307,35 Lt delspinigių, 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) paskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, 2 928,36 Lt metinių palūkanų, susikaupusių iki 2003-01-22, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5Nurodė, kad ieškovas per 1998–2000 laikotarpį atliko Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos darbus (inžinerinių tinklų įrengimas bei aikštės dangos pakeitimas) laimėjęs atvirus rangos konkursus šiems darbams atlikti. Šie darbai buvo atlikti bendrai 8 895 406 Lt sumai pagal statybos rangos sutartis (ir vėlesnius sutarčių papildymus), sudarytas su UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, kuri šiose sutartyse veikė kaip užsakovas. Šie darbai buvo atlikti ir priimti priėmimo naudoti atitinkamos komisijos aktais – 1999-11-30 ir 2000-07-12. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ pagal sutartis su AB „LITHUN“ pasirašė atliktų darbų aktus bendrai 8 895 406 Lt sumai, o faktiškai už atliktus darbus AB „LITHUN“ sumokėjo 8 482 183,95 Lt, t. y. iki ieškinio padavimo dienos (2001-10-24) nesumokėjo 413 222,05 Lt sumos. UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ nevykdė šalių pasirašytų minėtų sutarčių nustatyto įsipareigojimo laiku apmokėti už atliktus darbus ir visiškai atsiskaityti su rangovu. Nurodė, kad tarpusavyje pasirašytose sutartyse nenumatyta užsakovo atsakomybė dėl ne laiku atlikto apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau užsakovas šiuo atveju privalo atlyginti AB „LITHUN“ padarytą žalą bei patirtus nuostolius. UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ faktiškai vykdė pagal sutartis tik techninės priežiūros funkcijas, o šių darbų finansavimą turėjo užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakomybę dėl vėluojamo apmokėjimo už atliktus darbus ir padarytą žalą turi prisiimti ne tik užsakovas, bet solidariai turi atsakyti ir Vilniaus miesto valdyba. AB „LITHUN“ be pagrindinio įsiskolinimo už atliktus darbus turi būti atlyginta ir šiais neteisėtais veiksmais padaryta žala, t. y. 99 707,97 Lt negautų pajamų dėl ne laiku atliekamo atsiskaitymo už atliktus darbus, 35 814,95 Lt delspinigių iš bendraatsakių už nesavalaikį apmokėjimą už trinkeles, tiesioginius nuostolius dėl darbuotojų išeitinių kompensacijų. Po ieškinio pareiškimo atsakovai iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus: UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ pervedė 85 000 Lt į UAB „Betono statiniai“ sąskaitą, sumažinant skolą nurodyta suma, taip pat AB „LITHUN“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido teisę gauti iš UAB „Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija“ 89 970,11 Lt sumą, todėl minėta suma sumažino ieškinio reikalavimus. Taigi pagrindinės skolos likutis - 25 000,09 Lt. 2003 m. vasario 25 d. teismo nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta, kol bus išspręstas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriame AB „LITHUN“ pareiškė ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro dėl reorganizacijos ir jos teisių perėmėjas tapo UAB „Naujasis užupis“. Ieškovas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovai po ieškinio pareiškimo, vykstant teismo procesui, sumokėjo didelę dalį pagrindinio įsiskolinimo, tačiau atsiskaitymas vėlavo labai ilgai ir netinkamu sutartinės prievolės vykdymu bendrais atsakovų veiksmais įmonei padaryta didelė žala.

6Atsakovas UAB „Naujasis užupis“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė skola šiuo metu yra sumokėta, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija į antstolių depozitines sąskaitas sumokėjo 25 000 Lt sumą pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus, kuriais buvo vykdomas išieškojimas iš AB „LITHUN“, todėl ieškovas turėtų atsisakyti reikalavimo dėl 25 000,09 Lt priteisimo arba jos reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal visas tuo metu UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ ir AB „LITHUN“ sudarytas sutartis tik vienintelėje 2000-07-10 sutartyje Nr. 57 buvo numatytas delspinigių skaičiavimas už ne laiku apmokėtus atliktus darbus. Tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja ir manipuliuoja skaičiavimais, nepagrįstai siekdamas papildomų sumų išieškojimo iš atsakovų. Atsakovo manymu, AB „LITHUN“ neįrodė, kad atsakovų įsiskolinimas, nuo kurio jis skaičiavo delspinigius, susidarė būtent dėl netinkamo atsiskaitymo pagal 2000-07-10 sutartį Nr. 57. Tikrasis Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos darbų statytojas (užsakovas) buvo Vilniaus miesto savivaldybė, o ne Direkcija, tai patvirtina tuo metu galiojantis Statybos įstatymas ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000-12-05 sprendimu Nr. 2383V patvirtino Direkcijos 74 619,00 Lt skolą ieškovui AB „LITHUN“ bei sumokėdama 25 000 Lt dydžio įsiskolinimą pripažino, kad ji, o ne Direkcija, yra skolininkas pagal ginčo statybos rangos sutartis. Direkcija, nors ir būdama privatus juridinis asmuo, šiuo atveju faktiškai neveikė savarankiškai, nes jai vykdyti Katedros aikštės rekonstrukcijos darbų užsakovo funkcijas buvo nurodyta administraciniu aktu – Vilniaus miesto valdybos 1998-07-16 sprendimu Nr. 1492V. Todėl vienintelis atsakovas šioje byloje turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė. Visus Katedros aikštės rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimus sprendė Vilniaus miesto savivaldybė. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Direkcija būtų netinkamai, dėl savo kaltės nevykdžiusi pagal sudarytų statybos rangos sutarčių esmę ir prasmę prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovui AB „LITHUN“ buvo žinoma, iš kokių lėšų bus atliekamas darbų finansavimas, sutartyse netgi buvo nurodomos maksimalios įsiskolinimo ribos, kurias pasiekus darbai turėtų būti nutraukiami. Nepaisant to, kad darbų finansavimas akivaizdžiai buvo sutrikęs, ieškovė toliau tęsė darbus, netgi sudarė naujas statybos rangos sutartis ir tuo pačiu prisiėmė galimų nuostolių riziką. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovo AB „LITHUN“ prašomi priteisti nuostoliai susidarė dėl Direkcijos kaltės ar dėl Direkcijos veiksmų rezultato, todėl nėra pagrindo konstatuoti Direkcijos civilinės atsakomybės buvimą.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.

8Nurodė, kad atsižvelgiant į gautus antstolių patvarkymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėdama 25 000 Lt į antstolių depozitines sąskaitas, tinkamai ir visiškai įvykdė prievolę ieškovui AB „LITHUN“, todėl ieškovas turėtų atsisakyti reikalavimo dėl 25 000,09 Lt priteisimo ar jos reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas prašė priteisti 15 307,35 Lt delspinigių ir 6 proc. palūkanas už pagrindinės prievolės nevykdymą, t. y. 2 928,36 Lt. 0,06 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos yra paskaičiuoti už ne laiku atliekamą atsiskaitymą pagal 2000 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 57. Įsiskolinimas nurodytas pradiniame ieškinyje yra mažesnis negu sąskaitų-faktūrų, pagal kurias yra apskaičiuoti delspinigiai. 0,06 proc. delspinigiai buvo numatyti tik 2000-07-10 sutartyje Nr. 57 už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, tačiau visose kitose sutartyse delspinigiai nenumatyti. Taigi, ieškovė klaidina teismą, prašydama priteisti 15 307,35 Lt dydžio delspinigius, apskaičiuotus ne pagal sąskaitas-faktūras, pagal kurias susidarė pradinio ieškinio įsiskolinimas. Ieškovas visiškai nepagrindė, kuo remiantis prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtent 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi pagal CK 6.210 str. 2 dalį prašyti 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, taigi taikyti 6 procentų procesinių palūkanų nėra pagrindo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja CK nuostatas visiškai nepagrįstai reikalauja ir netesybų ir nuostolių atlyginimo. CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos, numatytos už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensavimo funkciją, t. y. laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti ir nuostolius (palūkanas), ir netesybas (delspinigius), civilinės atsakomybės taikymo prasme laikytinas dvigubos atsakomybės skolininkui taikymu, iš esmės paneigiančiu civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus: teisiškai neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Ieškovas taip pat prašė priteisti 39 465,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV paskaičiuotais delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams. Taigi nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, ji yra atleistina nuo civilinės atsakomybės taikymo ir ieškinys, pareikštas šiam atsakovui, atmestinas. Ieškovas nesivadovavo negautų pajamų kaip nuostolių samprata bei jų dydžio tinkamai neįrodė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „LITHUN“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 15 307,35 Lt delspinigių, 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, 2 928,36 Lt metinių palūkanų, susikaupusių iki 2003-01-22, iš viso 308 615,53 Lt, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2001-10-24 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Bylos dalį dėl 25 000,09 Lt skolos priteisimo nutraukė. Ieškinio dalį UAB „Naujasis užupis“ (UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ teisių perėmėja) atmetė.

11Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos darbų užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, ji tik perleido savo funkcijas vykdyti kitam subjektui, t. y. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“, tačiau kaip užsakovas buvo suinteresuota finansavimu ir atsiskaitymu už atliktus darbus. Šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vienintelis ir tiesioginis užsakovas pagal sutartis, sudarytas su AB „LITHUN“. UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ veikė pagal Vilniaus miesto savivaldybės pavedimą. Visus pinigus, kuriuos gaudavo iš Vilniaus miesto savivaldybės, skirtus Katedros aikštės rekonstrukcijai, pervesdavo AB „LITHUN“. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimui atsakovams dėl skolos priteisimo negali būti taikoma solidari atsakomybė, nes tai nėra susiję su deliktine atsakomybe, tik su sutartine atsakomybe. Būtent savivaldybė kaip darbų finansuotojas turi sumokėti skolą. Teismas nustatė, kad nėra įrodyta Direkcijos kaltė dėl ne laiku atlikto atsiskaitymo su ieškovu, todėl šį reikalavimą atmetė.

12Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo prisiėmęs prievolę baigti darbus atitinkamai iki 1999-09-20, 2000-06-20 ir šias prievoles vykdė, o atsakovas pažeidė šalių sudarytų sutarčių sąlygas, t. y. užbaigus darbus atsiskaityti su ieškovu. Tačiau, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti 25 000,09 Lt skola pagal 2001-01-31 sąskaitas Nr. LBA0614028, Nr. LBA0614026, Nr. LBA0614029 yra padengta 2013-05-17 į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą pervedus nurodytą sumą, teismas šią bylos dalį nutraukė.

13Sprendime taip pat nustatyta, kad reikalavimas priteisti 15 307,35 Lt delspinigių už ne laiku atliekamą atsiskaitymą ir 2 928,36 Lt įstatymo nustatytas palūkanas už pagrindinės piniginės prievolės nevykdymą yra pagrįstas, todėl teismas jį tenkino. Teismas, priteisdamas šias sumas, vadovavosi CK 6.210 straipsniu, taip pat atsižvelgė į tai, kad, nors atsakovas po ieškinio pareiškimo, vykstant teismo procesui, apmokėjo visą pagrindinį įsiskolinimą, tačiau atsiskaitymas labai vėlavo, paskutinis apmokėjimas padarytas 2013-05-17, nuo sutartis įvykdymo iš ieškovo pusės praėjo daugiau kaip 10 metų. Teismo vertinimu, tokiu netinkamu sutarties vykdymu įmonei buvo padaryta žala.

14Teismas, vadovaudamasis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.245, 6.246 str.), taip pat tenkino reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, t. y. 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams, motyvuodamas tuo, kad atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nesumokėjus už atliktus darbus, tai sąlygojo ieškovo planuotų pajamų negavimą, netinkamą asignavimą, susidarė situacija, kad AB „LITHUN“ objektyviai nesugebėjo tinkamai išmokėti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Nuo 1999-11-29 iki 2001-06-18 buvo atleistas 21 darbuotojas ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių. Ne laiku vykdomas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas AB „LITHUN“ turėjo įtakos ir VSDFV paskaičiuotiems delspinigiams už ne laiku sumokėtas įmokas. Dėl netinkamo atsiskaitymo komplikavosi AB „LITHUN“ įsipareigojimų vykdymas kitoms bendrovėms, kurios buvo tiesiogiai susijusios su Katedros aikštės rekonstravimu, kadangi tiekė prekes ir paslaugas.

15Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą, dalį, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti, ieškinį atmesti.

18Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino jas patvirtinančių įrodymų ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo dalies priėmimui byloje. Teismas neišnagrinėjo prašomų delspinigių dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinę atsakomybę bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu, kuris turi įstatymo galią ir yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

19Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Katedros aikštės rekonstrukcijai vykdyti buvo numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje patvirtintos lėšos ir atitinkamoms institucijoms priskirtos atitinkamos sritys jų atsakomybei, todėl akivaizdu, kad pagal tokį teisinį reguliavimą Vilniaus miesto savivaldybės finansinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartis nėra, todėl negali būti ir jos kaltės bei kitų būtinų atsakomybės sąlygų. Nors Vilniaus miesto savivaldybė nurodoma kaip už projekto įvykdymą atsakinga institucija, tai nesudaro pagrindo perkelti jai atsakomybės už programos finansavimą. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už Katedros aikštės rekonstrukcijos programos parengimą ir jos įvykdymą, tačiau minėti rekonstrukcijos darbai buvo finansuojami ne iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, o iš Lietuvos Respublikos privatizavimo fondo lėšų.

20Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, pagrįstomis ilgu vėlavimu (daugiau kaip dešimt metų) atsiskaityti. Nurodo, kad tarp ieškovo nurodomų PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo neapmokėtos, nėra nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašoma priteisti delspinigius. Todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nesiaiškino, kaip yra paskaičiuotas prašomų priteisti delspinigių dydis.

21Be to, teismas nepagrįstai priteisė 2 928,36 Lt įstatymo nustatytų palūkanų už pagrindinės prievolės nevykdymą. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisė iš atsakovo 6 procentus palūkanų. Pasak apelianto, pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį prašyti 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo. Padidintas palūkanų priteisimas prieštarauja ir teismų suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). Apeliantas analogiškais argumentais nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos 6 procentų procesinės palūkanos.

22Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir nuostolius (palūkanas), kadangi tai civilinės atsakomybės taikymo prasme laikytina dvigubos atsakomybės skolininkui taikymu, iš esmės paneigiančiu civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

23Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo tenkino reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Teismas, nusprendęs priteisti žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, turėjo nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turėjo būti konstatuoti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.

24Teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog laiku nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, visiškai nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių atsiskaitymas šioje byloje vėlavo. Nurodo, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui ar kitam asmeniui, laikomi neteisėtais, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „LITHUN“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujasis užupis“ prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, laimėjęs viešojo pirkimo konkursą, pasirašė sutartis su vėlesniais papildymais su UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ dėl Katedros aikštės rekonstrukcijos (inžinerinių tinklų įrengimas bei aikštės dangos pakeitimas): 1998-09-17 statybos rangos sutartį Nr. 101, 2001-01-11 papildomus susitarimus Nr. 1, 2 (t. 1, b. l. 35–38, 39, 40), 1999-07-08 statybos rangos sutartį Nr. 139 ir 1999-12-01 papildomą susitarimą Nr. 1 (t. 1, b. l. 41–45, 47), 2000-06-29 statybos rangos sutartį Nr. 56 bei 2001-01-11 papildomą susitarimą Nr. 1 (t. 1, b. l. 48–51, 52), 2000-07-10 Dangos medžiagų tiekimo sutartį Nr. 57 (t. 1, b. l. 53–54), 2000-09-04 Statybos rangos sutartį Nr. 40 bei 2000-09-29 papildomą susitarimą Nr. 1 (t. 1, b. l. 56–59). Darbai buvo atlikti 8 895 406 Lt sumai, tačiau faktiškai buvo sumokėta tik 8 482 183,95 Lt. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad užsakovas ieškinio pateikimo dieną (2001-10-24) nebuvo apmokėjęs šių PVM sąskaitų faktūrų ir nurodytų sumų: 2000-06-30 Nr. GAE 7206211 – 0,23 Lt (iš 448 554,48 Lt), 2000-08-31 Nr. GAE 7206233 – 90 308,34 Lt (iš 248 253 Lt), 2000-09-29 Nr. LBA 0613953 – 82 940 Lt, 2000-11-30 Nr. LBA 0614002 – 28 375,48 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA0614026 – 60 563 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614027 – 9 337 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614028 – 137 077 Lt, 2001-01-31 Nr. LBA 0614029 – 4 621 Lt (t. 1, b. l. 184–196). Bylos nagrinėjimo metu šis įsiskolinimas buvo padengtas, todėl teismas bylos dalį dėl skolos (25 000,09 Lt pagal patikslintą ieškinį) priteisimo nutraukė.

30Dėl pavėluoto atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovas prašė priteisti 15 307,35 Lt delspinigių pagal 2000-07-10 Dangos medžiagų tiekimo sutartį Nr. 57. Taip pat prašė priteisti 2 928,36 Lt įstatyminių palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą. Ieškovas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindė tuo, kad buvo netinkamai vykdomi pagal sudarytas rangos sutartis prisiimti įsipareigojimai, t. y. laiku neatsiskaityta už atliktus darbus, ir tai sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą: 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams.

31Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą, sumokėti delspinigius bei palūkanas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako šiais klausimais (CPK 320 str.).

32Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį 2001-10-24 dėl sutarčių, sudarytų iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normų taikymą ir faktinių aplinkybių vertinimą revizuoja atsižvelgdamas į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas, t. y. pagal konkretaus reikalavimo esmę, taikant naujojo Civilinio kodekso normas.

33Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo

34Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. vėlavimo atsiskaityti už atliktus darbus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, konstatuodamas, kad šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, iš esmės nesiaiškino visų šių sąlygų, todėl nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad šį klausimą išsprendė tinkamai, teisingai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

35Nors apeliantas, nesutikdamas su teismo motyvais dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo, vadovaujasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas sutartiniu, bet ne deliktiniu pagrindu, todėl taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Nors pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šiuo konkrečiu atveju būtent Vilniaus miesto savivaldybė buvo suinteresuota Katedros aikštės rekonstravimo darbų finansavimu ir atsiskaitymu už atliktus darbus, todėl ji šioje byloje yra kaip vienintelis ir tiesioginis sutarties, sudarytos su AB „LITHUN“, užsakovas, yra pagrįstos, visgi ši aplinkybė nėra vienintelė sprendžiant civilinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimą. Pažymėtina, kad privatizavimo fondo lėšų šaltinius, naudojimo tikslus nustato Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnis, o šių lėšų naudojimo (pervedimo) tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-06 nutarimas Nr. 152 „Dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, Finansų ministerijos 2000-11-08 įsakymas Nr. 288 „Dėl išlaidų, numatomų privatizavimo fondo lėšų sąmatoje, finansavimo už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į gaunamas privatizavimo fondo pajamas tvarkos patvirtinimo“, kiti teisės aktai. Minėtame LRV nutarime nurodyta, kad Privatizavimo fondo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, šios lėšos kaupiamos specialiojoje valstybės iždo sąskaitoje; Finansų ministerija tvarko šių pajamų iš išlaidų apskaitą; atitinkama valstybės arba savivaldybės institucija, atsakinga už programos įgyvendinimą, pateikia Finansų ministerijai lėšų Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms finansuoti kiekvieno pusmečio poreikį, atitinkamo pusmečio suvestines išlaidų sąmatas pagal šią programą, paraiškas gauti lėšas ir lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų apie atliktus darbus suvestines ir kitus dokumentus. Minėti teisės aktai nustato Finansų ministerijos kompetenciją vykdant finansavimą už atliktus darbus (dokumentų pateikimą, jų priėmimą, lėšų pervedimo sąlygas ir kt.), taigi tik tinkamai ir laiku vykdydami privatizavimo lėšų naudojimą ir gavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus asignavimų valdytojai turėjo teisę nustatytu laiku gauti lėšas. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2002-11-22 rašte Nr. 12-9877 (t. 3, b. l. 92) nurodytas aplinkybes, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-11 nutarimu Nr. 1105 patvirtintą šalies programų ir joms vykdyti skirtų lėšų, nustatytų Privatizavimo fondo lėšų 1998 metų II pusmetį, programą, sąmatą, atsakingomis už Vilniaus miesto Katedros aikštės rekonstravimo programos įvykdymą buvo paskirtos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė (asignavimų valdytojai), tačiau nuo 2001-01-01 ši ministerija Lietuvos Respublikos Seimo 2000-10-17 įstatymu Nr. VIII-2049 buvo likviduota ir Vyriausybės nutarimais šios programos funkcija nebuvo perduota jokiai kitai ministerijai, todėl atsakinga už galutinį programos įgyvendinimą liko Vilniaus miesto savivaldybė. Nors iš nustatytų aplinkybių matyti, kad iš esmės Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už tinkamą ginčo sutarčių, sudarytų su AB „LITHUN“ vykdymą, taip pat ir atsiskaitymą už atliktus darbus, tačiau vien šios pareigos pažeidimas nesuponuoja išvados, kad tokiu būdu ieškovui buvo padaryta jo nurodoma žala. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nurodytame straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima padalyti į du etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, patvirtinantys tai, kad daugelyje rangos sutarčių, t. y. tiek 1998-09-17, tiek 1999-07-08, tiek 2000-09-04, buvo susitarta dėl tokios finansavimo tvarkos, kuri priklausė nuo tinkamo finansavimo arba iš Lietuvos Respublikos Privatizavimo fondo lėšų, arba iš Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo fondo lėšų, kitų šaltinių, taip pat duomenys apie tai, kad ginčo sutarčių vykdymo laikotarpiu visa valstybė buvo susidūrusi su itin dideliais ekonominiais, finansiniais sunkumais ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos valstybės biudžeto sudarymui ir vykdymui, įvairių valstybės finansinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui, neleidžia padaryti išvados, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga dėl ieškovo patirtos žalos. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė, kad būtent dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiku neatsiskaitė su ieškovu, jis patyrė jo nurodytą žalą. Be to, iš Vilniaus miesto mero 2000-08-25 rašto Nr. 31-01-1528 „Dėl Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos programos finansavimo (t. 2, b. l. 59) matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-11 nutarimu Nr. 1105 „Dėl šalies programų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-25 nutarimo Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2000 metų programos“ papildymo“ buvo patvirtinta Vilniaus miesto Katedros aikštės rekonstravimo programa ir jai vykdyti skirtos Privatizavimo fondo lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-09-13 nutarimu Nr. 984 ir 1999-12-22 nutarimu Nr. 1453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-25 nutarimo Nr. 882 „Dėl Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2000 metų programos“ papildymo“ dalinio pakeitimo“ pritarė Katedros aikštės rekonstrukcijos programai ir projektavimo darbams, visos aikštės inžinerinių tinklų rekonstrukcijai, esamų atraminių sienučių ir laiptų sutvarkymui, dangos konstrukcijos įrengimui, kartu atliekant archeologinius tyrimus, naujai granito dangai įsigyti, Arkikatedros pastato pamatų hidroizoliacijai ir cokolinės dalies sanuojančiam tinkui įrengti, seniesiems Arkikatedros pastato drenažo kolektoriams išvalyti ir renovuoti, dangos pagrindui armuoti, granito dangai pakloti, papildomiems nuotekų tinklams iš Arkikatedros varpinės ir Valdovų rūmų įrengti, granito blokams montuoti skyrė 15 072 800 Lt. Iki 2000-08-01 Finansų ministerija pervedė 14 334 022 Lt. Negautų lėšų likutis sudarė 738 778 Lt. Pažymėta, kad Katedros aikštės rekonstrukcija baigta 2000-07-30. Prašoma nurodytą sumą numatyti Valstybės investicijų 2000 metų programoje, o dalį lėšų – 500 000 Lt – skirti iš Privatizavimo fondo 2000 metų II pusmečio sąmatoje numatytų lėšų Vilniaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklams išplėsti, įtraukiant jas į Privatizavimo fondo 2001 metų I pusmečio programą. Vilniaus miesto mero 2001-04-04 rašte Nr. 05-01-764 „Dėl Vilniaus Katedros aikštės rekonstrukcijos programos finansavimo“ (t. 2, b. l. 37) matyti, kad iki 2001-03-21 Finansų ministerija pervedė 14 834 022 Lt. Negautų lėšų likutis sudaro 238 778 Lt. Rašte prašoma rasti galimybę nurodytą sumą numatyti Valstybės investicijų 2001 metų programoje, įtraukiant ją į Privatizavimo fondo 2001 metų I pusmečio sąmatą. 2001-12-05 Vilniaus mero susitikimo su AB „LITHUN“ generaliniu direktoriumi metu buvo svarstytas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės skolų AB „LITHUN“, kurio metu nutarta įpareigoti pervesti AB „LITHUN“ 85 000 Lt ir atitinkamai 313 397 Lt (t. 2, b. l. 55). Tokie į bylą pateikti duomenys sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp atsakovo pavėluoto atsiskaitymo pagal ginčo sutartis ir ieškovo patirtos žalos esantis priežastinis ryšys yra labai nutolęs ir nesudarantis pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 185 str.). Dėl nurodyto šie reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestini.

36Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo detaliai analizuoti kiekvieno ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

37Dėl delspinigių priteisimo

38Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomus delspinigius 15 307,35 Lt sumai (0,06 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos), kadangi šis jo reikalavimas grindžiamas kitomis PVM sąskaitomis faktūromis nei yra prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas prašė priteisti delspinigius 2000-07-10 sudarytos sutarties Nr. 57 pagrindu, kurioje buvo numatyti 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Tai, kad ieškovas neprašo priteisti įsiskolinimo pagal jo nurodytas PVM sąskaitas faktūras (Nr. LBC 5431085 ir Nr. LBC 8922252), nepaneigia jo teisės reikalauti netesybų už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, šiuo atveju – delspinigių (CK 6.71 str.), todėl darytina išvada, kad jis turėjo teisę pareikšti tokį reikalavimą, skirtingai nei nurodo apeliantas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000-07-10 sutarties Nr. 57 6.3 punkte aiškiai susitarta dėl to, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs laiku atsiskaityti su tiekėju, įsipareigoja mokėti 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (t. 1, b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog toks susitarimas būtų sudarytas prieš šalių valią, jis laikytinas galiojančiu ir privalomu vykdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šį ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino pagrįstai ir teisėtai (CK 6.71, 6.200 str.).

39Dėl įstatyminių bei procesinių palūkanų priteisimo

40Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų įstatymines bei procesines palūkanas (skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), kadangi šis subjektas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, be to, tai prieštarauja atsakovo nurodomai teismų praktikai. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

41Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose ir yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 6.210straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013). Šioje nutartyje nurodyta, kad sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo, todėl teismai nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sutarčių nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovui nustatytinos 5 procentų dydžio palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014). Taigi, nors apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamam atvejui negali būti taikoma, nes joje dėstomos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nurodytoje byloje nustatyta, jog viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas tiek verslininkų, tiek privačių juridinių asmenų atžvilgiu, todėl tokiu atveju nėra pagrindo taikyti 6 procentų metinių palūkanų), tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šis apelianto argumentas yra pagrįstas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, mažinant teismo priteistas 2 928,36 Lt įstatymines palūkanas, paskaičiuotas iki 2003-01-22, iki 2 451,14 Lt, atitinkamai mažinant priteistas 6 procentų procesines palūkanas iki 5 procentų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme 2001-11-14, bet ne nuo 2001-10-24, kaip nurodyta teismo sprendime.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Pakeitus teismo sprendimo dalį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 15 581 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumažinus patenkintų reikalavimų apimtį, priteista suma mažintina iki 533 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti tik labai maža dalimi lyginant su atmestais reikalavimais, teismo turėtos pašto išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė šiuo metu yra bankrutuojanti, šios išlaidos nepriteistinos, ši teismo sprendimo dalis naikintina.

44Esant išdėstytiems argumentams skundžiama teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo, įstatyminių bei procesinių palūkanų priteisimo keistina dėl netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo, atmetant ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, sumažinant įstatymines bei procesines palūkanas, taip pat priteistas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str. 1 d., 330 str.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

46pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo bei palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „LITHUN“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ją išdėstyti taip:

47priteisti bankrutuojančiai akcinei bendrovei „LITHUN“, juridinio asmens kodas 110006554, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 15 307,35 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus septynis litus 35 ct) delspinigių ir 2 451,14 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną litą 14 ct) įstatyminių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, t. y. 17 758,49 Lt (septyniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 49 ct), nuo bylos iškėlimo teisme 2001-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 533 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio;

48atmesti ieškinio reikalavimus dėl 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, 39 465,43 Lt žalos, susijusios su VSDFV delspinigiais ir baudomis, 106 702,34 Lt žalos, susijusios su delspinigių bei žyminio mokesčio priteisimu kreditoriams;

49panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 201,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „LITHUN“ 2001-10-24 ieškinyje prašė priteisti solidariai... 5. Nurodė, kad ieškovas per 1998–2000 laikotarpį atliko Vilniaus Katedros... 6. Atsakovas UAB „Naujasis užupis“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui... 8. Nurodė, kad atsižvelgiant į gautus antstolių patvarkymus, Vilniaus miesto... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Vilniaus Katedros aikštės... 12. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo prisiėmęs prievolę baigti darbus... 13. Sprendime taip pat nustatyta, kad reikalavimas priteisti 15 307,35 Lt... 14. Teismas, vadovaudamasis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės... 15. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 6 procentų metines palūkanas... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo... 19. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Katedros aikštės rekonstrukcijai... 20. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl delspinigių ir palūkanų... 21. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 2 928,36 Lt įstatymo nustatytų... 22. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir nuostolius... 23. Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo tenkino reikalavimą dėl nuostolių... 24. Teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „LITHUN“ prašo... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujasis užupis“ prašo... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, laimėjęs viešojo pirkimo... 30. Dėl pavėluoto atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovas prašė priteisti... 31. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 32. Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį 2001-10-24 dėl sutarčių,... 33. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo ... 34. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas... 35. Nors apeliantas, nesutikdamas su teismo motyvais dėl civilinės atsakomybės... 36. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo detaliai analizuoti kiekvieno... 37. Dėl delspinigių priteisimo ... 38. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomus... 39. Dėl įstatyminių bei procesinių palūkanų priteisimo ... 40. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo Vilniaus... 41. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Pakeitus teismo sprendimo dalį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalies... 44. Esant išdėstytiems argumentams skundžiama teismo sprendimo dalis dėl žalos... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį... 47. priteisti bankrutuojančiai akcinei bendrovei „LITHUN“, juridinio asmens... 48. atmesti ieškinio reikalavimus dėl 39 314,72 Lt negautų pajamų, 104 897,33... 49. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria valstybei iš Vilniaus miesto...