Byla 2A-1012-640/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atstovui advokatui A. Š., atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ atstovui E. C., kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo „IF P & C Insurance AS” atstovaujamas „IF P & C Insurance AS” filialo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „VSA Vilnius“ patikslintu ieškiniu (b.l. 102-104) prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5827,72 Lt nuostolių atlyginimą už nekokybišką kurą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metinių palūkanų dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino, skaičiuojamų nuo 2009 02 18 iki 2010 04 23 imtinai, t.y. 410,97 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 01 23 UAB „VSA Vilnius“ automobiliai UAB „Lietuva Statoil“ priklausančioje degalinėje Gariūnų g. 45, Vilniuje užsipylė kuro su vandens priemaišomis. Kadangi kuras buvo nekokybiškas, automobiliai negalėjo važiuoti, buvo sugadinti kuro filtrai, atliekamas automobilių remontas, kuras iš automobilių buvo išpiltas, nes jo negalima buvo naudoti pagal paskirtį. Ieškovas nedelsiant po įvykio kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti žalą, tačiau ieškovui buvo nurodyta, jog visi dokumentai yra perduoti draudimo bendrovei („IF P&C Insurance AS” filialui), kur apdrausta įmonės civilinė atsakomybė. Draudimo bendrovė atlygino tik dalį padarytos žalos. Ieškovas pirko kurą atsakovo degalinėje, tai patvirtina kuro įsigijimo kvitai, kuras buvo nekokybiškas, jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako atlyginti žalą.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-22 sprendimu (b. l. 130-132) ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kadangi ieškovas nepagrindė savo nuostolių, neįrodė, jog žalą patyrė dėl atsakovo kaltės, neįrodė, jog iš atsakovo nupirktas daiktas – kuras – buvo nekokybiškas (CK 6.327str.), ieškinys dalyje dėl 5827,72 Lt priteisimo netenkintinas. Atmetus šį reikalavimą, teismas netenkino ir kitų, išvestinių reikalavimų.

5Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu (b.l. 135 – 138), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pateiktą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių aplinkybes, jog būtent dėl minėto kuro nekokybiškumo ieškovas buvo priverstas remontuoti automobilius. Nurodo, kad pats atsakovas dar sprendžiant ginčą ikiteisminėje stadijoje pripažino savo kaltę ir žalos egzistavimą. Taip pat nurodo, kad parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Įsigytas kuras neatitiko įprastų reikalavimų. Nurodo, kad teismas pažeidė esmines įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles. Vadovaujantis tikėtinumo bei logikos dėsniais, teismas turėjo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad kuras buvo netinkamos kokybės, nei tinkamos. Nurodo, kad teismas savo išvadas grindė iš esmės prielaidomis ir neišsamiais teiginiais, o toks teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimų. Teismas rėmėsi prielaidomis, o ne surinktais faktais. Apeliantas taip pat nurodo, kad ekspertizė nėra nei būtinoji, nei privalomoji įrodinėjimo priemonė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad šalys neprašė skirti ekspertizės siekiant nustatyti, ar parduotas dyzelinas buvo kokybiškas. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas įsigijo tinkamą kurą iš tiekėjo dar nereiškia, jog tinkamas kuras buvo parduotas ir atsakovo klientams. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino maksimalių dydžių, nurodytų Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose ir bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 146-150) atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog pardavėjas perdavė pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, tenka pirkėjui. Nurodo, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nevisiškai išsiaiškinus visas aplinkybes, o atsižvelgiant į gerus santykius su atsakovu, jo reputaciją, dėl to nėra pagrįsti apelianto teiginiai, jog kuras buvo nekokybiškas. Taip pat nurodo, kad liudytojų parodymai, dėl to, kad 2009-01-23 Statoil „Gariūnai“ degalinėje 8.06 val. buvo sustabdyta prekyba dyzelinu gavus ieškovo darbuotojų pranešimą, kad parduodami nekokybiški degalai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat nurodo, kad pilant dyzeliną į baką degalinėje, nėra galimybės pamatyti pilamo kuro spalvą bei tai, kad jis putoja, kadangi pistoletas yra įkišamas į kuro baką. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog įrodyti, kad ieškovo įsigytas kuras buvo nekokybiškas, yra būtina gauti specialistų išvadą. Ieškovo pateiktuose variklių diagnostikos pažymose nurodyta, kad minėtų automobilių gedimo priežastis – nešvarumai kuro bake ar visoje kuro sistemoje. Tačiau jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių minėti nešvarumai atsirado į bylą nėra pateikta.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 142-143) tretysis asmuo „IF P & C Insurance AS” prašo palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės 2010-09-22 teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais, išskyrus spėliojimus bei prieštaringus teiginius. Nėra pateikta jokių įrodymų, dėl atsakovo prekės nekokybiškumo, bei vienareikšmiškų duomenų, jog ieškovas buvo priverstas remontuoti automobilius būtent dėl kuro nekokybiškumo. Nurodo, kad tik teismo proceso metu paaiškėjo, jog ieškovas teikė nepagrįstą informaciją draudikui. Taip pat nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl advokato išlaidų dydžio priteisimo.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

10Dėl įrodymų vertinimo

11Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko kurą iš atsakovo 2009-01-23. Minėtą dieną dyzelino kuro prekyba buvo sustabdyta (b.l. 52). Dėl nekokybiško kuro ieškovo automobiliai sugedo ir ieškovas patyrė remonto, kurio priežastis nurodyta – pašalinės priemaišos degaluose, ar nešvarumai kuro bake, išlaidų. Ieškovas ekspertizės skirti neprašė, o savo reikalavimus įrodinėjo rašytiniais įrodymais, t.y. serviso raštais, atsakovo ir trečiojo asmens raštais, kuriuose patvirtinama aplinkybė, jog kuras buvo nekokybiškas, liudytojų parodymais.

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog jam buvo parduotas nekokybiškas kuras, nes nepateikė nenuginčytų įrodymų, t.y. eksperto išvados, ne maisto prekių inspekcijos atitinkamos išvados ir panašiai.

13Kolegija nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada, jog prekės nekokybiškumui įrodyti ieškovas privalėjo prašyti skirti ekspertizę ar pateikti atitinkamos institucijos išvadą. CPK 177 str. 3 d. nustato atvejus, kuomet bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisės norminių aktų normos neteikia pagrindo konstatuoti, jog CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių prasme vien tik ekspertizės aktas ar atitinkamos institucijos išvada gali būti neva vienintelės leistinos įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su prašomo apmokėti kuro kokybe. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pirmiau nurodytos aplinkybės, nėra draudimo remtis tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat nenustatyta reikalavimo remtis tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl šiuo atveju kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, duotus teismo posėdyje, taikytinos tikėtinumo bei logikos taisyklės.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi šioje byloje, darydama išvadas apie ieškovo nurodytos aplinkybės apie nekokybišką kurą pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

15Visų rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu, kolegija konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog parduotas ieškovui kuras buvo nekokybiškas. Vien tas faktas, jog atsakovas pateikė jo tiekėjo Mažeikių nafta kokybės pažymėjimą (b.l. 61), jog kuras yra kokybiškas, nesudaro pagrindo teigti, kad ir ieškovui parduotas kuras buvo kokybiškas. Pažymėtina, kad kuras yra laikomas talpyklose, todėl tiekiamas ne tiesiogiai iš tiekėjo, o iš atsakovo talpų. Tiek faktas, kad kuro pardavimas buvo sustabdytas, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog kuras buvo nekokybiškas. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir serviso nurodytos ieškovo automobilių gedimo priežastys. Be to, pats atsakovas sprendžiant ginčą tarp šalių iki kreipimosi į teismą, neneigė kuro nekokybiškumo fakto. Draudikas išmokėjo draudimo išmoką ieškovui ir jam taip pat nekilo abejonių dėl žalos atsiradimo priežasčių. Todėl visų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog ieškovui parduotas kuras buvo nekokybiškas. Todėl tretysis asmuo pagrįstai ieškovui išmokėjo draudimo išmoką.

16Ieškovui žalą dėl nekokybiško kuro atlygino draudikas, t.y. tretysis asmuo, tačiau ieškovas prašė iš atsakovo priteisti visą sumą, kurią jis sumokėjo už nekokybišką kurą.

17Pagal Civilinio kodekso 6. 334 str. 1 d. pirkėjas nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: pakeisti tinkamos kokybės daiktu, sumažinti kainą, kad pardavėjas pašalintų trūkumus, arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl nekokybiško kuro, įsigyto iš atsakovo, neprašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties, kuro atsakovui negrąžino ir nepateikė įrodymų, jog minėtas kuras buvo utilizuotas, todėl laikytina, kad neatsisakė sutarties ir jo reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą už kurą yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nustačius, jog ieškovui buvo parduotas nekokybiškas kuras, konstatuotina, jog nekokybiško kuro padarytus nuostolius ieškovui atlygino tretysis asmuo, t.y. draudikas, todėl papildomos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

19Apeliantas ginčija, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai. Kaip matyti iš teismo sprendimo, iš ieškovo priteista 1470 Lt už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui. Ieškovas savo pirminiame ieškinyje atsakovu buvo nurodęs „IF P & C Insurance AS”, todėl tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 45-46) ir už šio dokumento surašymą savo atstovui sumokėjo 1470 Lt bei pateikė tai įrodančius dokumentus (b.l. 47-50). Ir nors vėliau ieškovas reikalavimų „IF P & C Insurance AS” kaip atsakovui nereiškė, tačiau minėtas asmuo dalyvavo byloje kaip tretysis asmuo, dalyvavo teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme, todėl laikytina, kad priteista bylinėjimosi suma yra pagrįsta ir atitinkanti suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

20Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo nustatant aplinkybę dėl kuro nekokybiškumo yra pagrįsti ir su jais teisėjų kolegija sutinka, tačiau nustačius, jog pagrindo priteisti ieškovui kuro išlaidas nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

21Iš apelianto valstybės naudai taip pat priteistinos 8,70 Lt (b.l. 156) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš apelianto UAB „VSA Vilnius“ 8,70 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „VSA Vilnius“ patikslintu ieškiniu (b.l. 102-104) prašė... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-22 sprendimu (b. l. 130-132)... 5. Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu (b.l. 135 – 138), prašo... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 146-150) atsakovas UAB „Lietuva... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 142-143) tretysis asmuo „IF P &... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą,... 10. Dėl įrodymų vertinimo... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko kurą iš atsakovo 2009-01-23. Minėtą... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog jam buvo... 13. Kolegija nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada, jog prekės... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 15. Visų rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu, kolegija konstatuoja,... 16. Ieškovui žalą dėl nekokybiško kuro atlygino draudikas, t.y. tretysis... 17. Pagal Civilinio kodekso 6. 334 str. 1 d. pirkėjas nusipirkęs netinkamos... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio... 19. Apeliantas ginčija, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai... 20. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog... 21. Iš apelianto valstybės naudai taip pat priteistinos 8,70 Lt (b.l. 156)... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš apelianto UAB „VSA Vilnius“ 8,70 Lt valstybei procesinių...