Byla 2-1732-178/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ bankroto byloje Nr. B2-296-160/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sago“ bankroto byloje Nr. B2-296-160/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Sago“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. 2014 m. liepos 21 d. teismo nutartimi buvo patvirtinti atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 5 278 359,57 Eur (18 225 119,92 Lt) finansinis reikalavimas.

5Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį vietoj kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc į atsakovo kreditorių sąrašą su 5 278 359,57 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad kreditorius Nordea Bank Finland Plc ir pareiškėjas 2015 m. gegužės 15 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėjui atlygintinai perleistas finansinis reikalavimas pagal 2007 m. lapkričio 29 d. Ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/11/22 (jos pagrindu 2014 m. liepos 21 d. teismo nutartimi buvo patvirtinti šio kreditoriaus finansiniai reikalavimai) su užtikrinimo priemonėmis (hipotekos lakšto identifikavimo kodas 01120070034706, įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 01220070034702) į atsakovą. Be to, 2015 m. birželio 3 d. įkeitimo teisių perleidimo sutartimi kreditorius Nordea Bank Finland Plc perleido naujajam kreditoriui – pareiškėjui hipotekos teises į lakšte Nr. 01120070034706 įkeistą nekilnojamąjį turtą, taip pat dalį įkeitimo teisių (toliau tekste 2015 m. gegužės 15 d. sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo, 2015 m. birželio 3 d. įkeitimo teisių perleidimo sutartis – Ginčo sutartys). Nordea Bank Finland Plc 2015 m. birželio 3 d. pranešimu informavo, kad pareiškėjo sumokėta kaina už finansinį reikalavimą yra užskaityta, todėl laikoma, kad finansinio reikalavimo turėtoju yra pareiškėjas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ prašymą tenkino ir patvirtino pareiškėjo 5 278 359,57 Eur hipoteka (įkeitimu) užtikrintą finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Sago“ bankroto byloje, išbraukdamas Nordea Bank Finland Plc iš atsakovo kreditorių sąrašo, bei patikslintą visą atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kreditorių reikalavimus nurodydamas eurais.

8Teismas nurodė, kad prie pareiškėjo prašymo pridėti dokumentai - Ginčo sutartys, Nordea Bank Finland Plc 2015 m. birželio 3 d. pranešimas dėl kainos užskaitymo ir pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo patvirtina, jog pareiškėjas perėmė kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc finansinį reikalavimą į atsakovą. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas patikslinti atsakovo kreditorių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukiant kreditorių Nordea Bank Finland Plc ir vietoje jo į kreditorių sąrašą įrašant pareiškėją UAB „IREC Baltic“.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

10Trečiasis asmuo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl atsakovo kreditorių sąrašo tikslinimo; 2) išreikalauti iš pareiškėjo atsiskaitymą pagal Ginčo sutartis tiesiogiai patvirtinančius dokumentus – mokėjimo pavedimus, banko sąskaitos išrašus ir kitus susijusius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - netenkinant pareiškėjo prašymo. Apelianto žiniomis, pareiškėjas nėra sumokėjęs kreditoriui Nordea Bank Finland Plc jokio atlygio už reikalavimo teisių ir reikalavimo užtikrinimo priemonių perleidimą, todėl Ginčo sutartys yra fiktyvūs (tariami) sandoriai, kuriais nesiekiama sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.), o niekinio sandorio teisines pasekmes ir tokio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.).
  2. Pareiškėjas verčiasi skolų supirkinėjimu ir jų išieškojimu. Iki reikalavimo perleidimo atsakovo kreditoriai tarpusavyje aktyviai derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo atsakovo bankroto byloje, kurią sudarius atsakovas būtų galėjęs tęsti savo veiklą, gauti pajamų ir tokiu būdu užtikrinti geresnį kreditorių reikalavimų patenkinimą. Tuo tarpu tokios galimybės, sudarius Ginčo sutartis, buvo sužlugdytos. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Ši teisės norma imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Atsakovas nedavė sutikimo perleisti reikalavimą, o kreditoriaus asmuo šiuo atveju atsakovui turi esminės reikšmės.
  3. Aukščiau nurodytomis sutartimis siekiama apsunkinti atsakovo bankroto procedūrą. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolių. Reikalavimo teisių perleidimas pažeidžia ne tik atsakovo (skolininko), bet ir jo kreditorių teises bei teisėtus interesus, kad skolininko veikla būtų tęsiama, prieštarauja įmonių bankroto proceso paskirčiai bei tikslams.

11Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) pripažinti, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, ir apeliacinį procesą nutraukti; 2) netenkinus prašymo dėl proceso nutraukimo, atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; 3) įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis VSDFV Vilniaus skyrių ir UAB „Inservis“; 4) priteisti iš apelianto pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas apie tai, kad bankroto byloje pasikeitė kreditoriai, sužinojo iš savo motininės įmonės AB „Invalda INVL“ (kuriai priklauso 100 proc. apelianto akcijų) atstovų žymiai anksčiau nei nurodo atskirajame skunde, t. y. 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4509-160/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Invalda INVL“ skundą dėl atsakovo 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo iki atskirojo skundo pateikimo praėjo net 42 dienos, t. y. 6 kartus ilgesnis laiko tarpas nei nustatytas įstatymo. Todėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimas prieštarautų ne tik bankroto proceso tikslams, bet ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams.
  2. Nordea Bank Finland Plc 2015 m. birželio 3 d. pranešimu OUT-9677 patvirtino, kad bankas užskaitė Nordea banke atidarytoje banko sąskaitoje esančią sumą, kaip pareiškėjo už reikalavimo teisių perleidimą sumokėtą kainą. Šis pranešimas buvo pateiktas kartu su pareiškėjo prašymu dėl atsakovo kreditorių sąrašo patikslinimo ir apelianto atskiruoju skundu. Šie duomenys apeliantui buvo žinomi, todėl nesuprantama, kodėl apeliantas abejoja sumokėjimo už reikalavimo teisių perleidimą faktu bei reikalauja pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, sumokėjimo faktą bankas dar kartą patvirtino 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. OUT-12924.
  3. Atsakovo bankroto byloje nebuvo galimybės sudaryti taikos sutarties, ką patvirtina pridedamas Nordea Bank Finland Plc 2015 m. liepos 31 d. raštas Nr. OUT-12924. Šią aplinkybę Nordea Bank Finland Plc yra nurodęs ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4509-160/2015 pateiktame atsiliepime į skundą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl atsakovo likvidavimo. Vadinasi, reikalavimo teisių perleidimas nepažeidė atsakovo ir jo kreditorių interesų. Be to, dėl nurodyto nepagrįstas ir apelianto teigimas, kad kreditoriaus asmuo šiuo atveju atsakovui turėjo esminės reikšmės. Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo pažeistos CK 6.101 straipsnio nuostatos, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo sutartys niekinės.
  4. Ginčijamas reikalavimų perleidimas neprieštarauja bankroto proceso paskirčiai ir tikslams. Tai neturėjo įtakos atsakovui atsiskaitant su kreditoriais, nėra duomenų, kad kreditoriai iki ginčo sutarčių sudarymo būtų turėję ketinimų atsisakyti savo reikalavimų. Todėl reikalavimo teisių perleidimas neturėjo įtakos bankroto bylos užbaigimo būdui, taip pat ir šios bylos operatyvumui, be to, kaip minėta, Nordea Bank Finland Plc nebuvo pateikta pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo ir pats bankas neketino sudaryti taikos sutarties, todėl ir galimybės sudaryti taikos sutartį nepakito.
  5. Apelianto atskirajame skunde kaip suinteresuoti asmenys įtraukti šeši atsakovo kreditoriai, tačiau be jų taip pat byloje dalyvauja ir VSDFV Vilniaus skyrius bei UAB „Inservis“, kurių teisėms taip pat turi įtakos skundžiama teismo nutartis. Todėl nurodyti kreditoriai, siekiant išvengti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, taip pat įtrauktini dalyvauti nagrinėjamoje byloje, suteikiant šiems asmenims galimybę pateikti atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.; Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str. 1 d.).

12Atsakovas BUAB „Sago“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalimi, įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia. 2015 m. birželio 3 d. Nordea Bank Finland Plc pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą.
  2. Atsakovo bankroto administratoriui nėra žinomos Ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės bei šalių susitarimai, todėl atsakovas negali pasisakyti dėl atskirajame skunde išdėstytų apelianto argumentų pagrįstumo ir teisėtumo.

13IV.

14Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Nors apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ įrašytas vietoj kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc į atsakovo BUAB „Sago“ kreditorių sąrašą su 5 278 359,57 Eur dydžio hipoteka (įkeitimu) užtikrintu finansiniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neskundžia teismo nutarties dalies, kuria patikslinti kitų atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl paminėtos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „IREC Baltic“ finansinis reikalavimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

17Dėl apeliacinio proceso nutraukimo ir kitų kreditorių įtraukimo

18Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, ir prašo apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 5 d.). Teisėjų kolegija tokiai išvadai pakankamo pagrindo neturi.

19Visų pirma, pareiškėjo argumentai apie tai, jog apeliantas turėjo žinoti apie skundžiamos nutarties priėmimą anksčiau, iš esmės grindžiami tik prielaidomis – apelianto sąsajomis su motinine bendrove. Antra, atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 307 str., 315 str. 1 d., 338 str.). Vilniaus apygardos teismo teisėja 2015 m. liepos 27 d. rezoliucija išsprendė apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimą, t.y. jį priėmė (t. 2, b. l. 261). Todėl yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terminas atskirajam skundui paduoti nėra praleistas. Atsižvelgiant į apelianto nurodomą aplinkybę, t.y. kad apie kreditorių pasikeitimą jis sužinojo 2015 m. liepos 17 d. gavęs iš administratoriaus kreditorių susirinkimo protokolą, ir į tai, kad nėra patikimų duomenų apie jos sužinojimą ar turėjimą sužinoti anksčiau, yra pagrindas pripažinti, jog atskirasis skundas paduotas nepraleidus jo pateikimo termino (atskirasis skundas pateiktas 2015 m. liepos 24 d.).

20Skundžiama teismo nutartis buvo priimta atsakovo bankroto byloje, kurioje yra patvirtinti ir atsakovo kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus bei UAB „Inservis“, nurodytų pareiškėjo atsiliepime kaip įtrauktinų į bylą, finansiniai reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, kuris nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą, ir tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Todėl šie kreditoriai, patvirtinus jų finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, jau turi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesines teises, taigi, ir galimybę jomis naudotis. Tuo tarpu skundžiama nutartimi nėra nusprendžiama dėl kitų kreditorių inter alia VSDFV Vilniaus skyriaus bei UAB „Inservis“ materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas atskirajame skunde ir nurodė dalį kitų atsakovo kreditorių suinteresuotais asmenimis, neteikia pagrindo išvadai, kad į aptariamo ginčo nagrinėjimą turėtų būti įtraukiami visi įmonės kreditoriai, kaip to prašo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą.

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjančio atsakovo BUAB „Sago“ bankroto bylą, 2014 m. liepos 21 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 5 278 359,57 Eur (18 225 119,92 Lt) finansinis reikalavimas, grindžiamas atsakovo ir kreditoriaus 2007 m. lapkričio 29 d. sutaryta Ilgalaikio kredito sutartimi Nr. KS 07/11/22, kurios vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių įkeitimu (t. 1, b. l. 135-138; t. 2, b. l. 97-98). Pagal kartu su pareiškėjo prašymu dėl atsakovo kreditorių sąrašo patikslinimo pridėtus duomenis kreditorius Nordea Bank Finland Plc su pareiškėju sudarė Ginčo sutartis, pagal kurias pareiškėjui perleistos reikalavimo teises į atsakovą bei dalį užtikrinimo priemonių pagal paminėtą kredito sutartį (t. 2, b. l. 226-230). 2015 m. birželio 3 d. pranešimu Nr. OUT-9681 kreditorius Nordea Bank Finland Plc informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, o tos pačios dienos pranešimu Nr. OUT-9677 „Dėl kainos užskaitymo“ nurodė užskaitęs banke atidarytoje sąskaitoje esančią pinigų sumą kaip pareiškėjo sumokėtą kainą už reikalavimo perleidimą (t. 2, b. l. 231-232). Nei atsakovas, nei Nordea Bank Finland Plc neturi pretenzijų dėl įvykusio reikalavimų teisių perleidimo ar apmokėjimo už perleistą reikalavimo teisę. Tuo tarpu apelianto nuomone, Ginčo sutartimis buvo pažeistos imperatyvios CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos, be to, paminėtos sutartys laikytinos tariamomis ir niekinėmis (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str., 1.86 str. 1 d.).

23Dėl CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimo

24Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui ir tokiu atveju šių reikalavimų eilė, nustatyta ĮBĮ 35 straipsnyje, nesikeičia (ĮBĮ 26 str. 3 d.). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.).

25Apeliantas teigia, kad, sudarius Ginčo sutartis, buvo užkirstas kelias sudaryti taikos sutartį atsakovo bankroto byloje ir tęsti įmonės veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.

26Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo kreditoriai, tarp jų Nordea Bank Finland Plc, bankroto administratorius ar įmonės savininkas būtų iki Ginčo sutarčių pasirašymo pateikę pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Priešingai, iš Nordea Bank Finland Plc 2015 m. liepos 31 d. rašto Nr. OUT-12924 „Dėl Nordea teisių BUAB „Sago“ bankroto byloje perdavimo“ nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc iki Ginčo sutarčių sudarymo nebuvo gavęs pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo atsakovo bankroto byloje (t. 3, b. l. 28). Taip pat iš į bylą pateikto atsakovo kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 1 matyti, kad 2015 m. kovo 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, pritarus didžiausiam atsakovo kreditoriui – Nordea Bank Finland Plc (turinčiam 81,32 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų), buvo nuspręsta įpareigoti atsakovo administratorių kreiptis į teismą dėl atsakovo pripažinimo likviduojamu (t. 2, b. l. 147-158). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-4509-160/2015, įvertinus paminėto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo kreditoriaus AB „Invalda INVL“ skundas dėl šio nutarimo panaikinimo, nustačius, kad byloje nėra įrodymų, jog iki 2015 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo bent vienas iš iniciatyvos teisę turinčių asmenų būtų pateikęs konkretų pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo (CPK 179 str. 3 d.). Be to, 2015 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo metu 81,92 proc. balsų dauguma buvo atsisakyta patvirtinti kreditoriaus AB „Invalda INVL“ pasiūlytos taikos sutarties projektą. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas neįrodo, jog taikos sutartis atsakovo bankroto byloje nebuvo sudaryta ar buvo užkirstas kelias ją sudaryti dėl Ginčo sutarčių pagrindu pasikeitusio atsakovo kreditoriaus (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

27Apeliantas be pagrindo teigia, kad Ginčo sutarčių sudarymui buvo reikalingas atsakovo sutikimas. Banko reikalavimo teisė nėra išimtinai asmeninė (CK 6.101 str. 1 d.), o iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakovo didžiausio kreditoriaus pasikeitimas neturėjo įtakos galimybei sudaryti taikos sutartį šios įmonės bankroto byloje. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apelianto argumentą dėl kreditoriaus asmens reikšmės skolininkui (CK 6.101 str. 5 d.). Naujo kreditoriaus finansinio reikalavimo apimtis bei užtikrinimo priemonės nepasikeitė, todėl nei atsakovui, nei jo kreditoriams neturi esminės reikšmės, kuri įmonė – Nordea Bank Finland Plc ar UAB „IREC Baltic“ bus kreditorius bei hipoteka (įkeitimu) užtikrinto finansinio reikalavimo savininkas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 str. 4 d.), todėl, nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl atsakovo likvidavimo, naujo kreditoriaus dalyvavimas atsakovo bankroto byloje neužkerta kelio apeliantui (ar kitiems kreditoriams) tartis dėl taikos sutarties sudarymo.

28Jau minėta, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, todėl reikalavimo perleidimas niekaip neprieštarauja šiam įstatymui, taip pat nėra duomenų, kad tai prieštarautų sutartinėms nuostatoms (CK 6.101 str. 1 d.).

29Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti apelianto nurodomas pažeistomis CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, beje, kurių paskirtis yra apsaugoti visų pirma būtent skolininko interesus, o pastarasis jokio ginčo šiuo aspektu nekelia.

30Dėl Ginčo sutarčių fiktyvumo

31Teisėjų kolegija apelianto motyvais neturi pakankamo pagrindo sutikti su jo teiginiais, kad Ginčo sutartys yra tariamos (CK 1.86 str. 1 d.). Jau kartu su pareiškėjo prašymu dėl kreditoriaus sąrašo patikslinimo pateiktame aukščiau paminėtame kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 2015 m. birželio 3 d. pranešime Nr. OUT-9677 „Dėl kainos užskaitymo“ nurodyta, jog Nordea Bank Finland Plc užskaitė banke atidarytoje pareiškėjo sąskaitoje esančią pinigų sumą kaip jo sumokėtą kainą už reikalavimo perleidimą (t. 2, b. l. 231-232). Nordea Bank Finland Plc 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. OUT-12924 „Dėl Nordea teisių BUAB „Sago“ taip pat nurodyta, jog pareiškėjas laiku ir tinkamai yra atsiskaitęs su Nordea Bank Finland Plc pagal ginčo sutartis (t. 3, b. l. 28). Be to, nustačius, kad Ginčo sutartimis nebuvo pažeistos nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių teisės, buvusio kreditoriaus ir pareiškėjo tarpusavio santykiai nėra esminiai sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas perėmusio reikalavimo teisę į atsakovą naujo kreditoriaus finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 str.). Dėl nurodyto netenkintinas ir apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (CPK 314 str.).

32Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Nors pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo gauti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1, 3 d.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo iškelta... 5. Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB... 8. Teismas nurodė, kad prie pareiškėjo prašymo pridėti dokumentai - Ginčo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 10. Trečiasis asmuo AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ (toliau –... 11. Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo:... 12. Atsakovas BUAB „Sago“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 13. IV.... 14. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 16. Nors apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą teismo... 17. Dėl apeliacinio proceso nutraukimo ir kitų kreditorių įtraukimo... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, kad apeliantas... 19. Visų pirma, pareiškėjo argumentai apie tai, jog apeliantas turėjo žinoti... 20. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta atsakovo bankroto byloje, kurioje yra... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjančio atsakovo BUAB... 23. Dėl CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimo... 24. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas;... 25. Apeliantas teigia, kad, sudarius Ginčo sutartis, buvo užkirstas kelias... 26. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali... 27. Apeliantas be pagrindo teigia, kad Ginčo sutarčių sudarymui buvo reikalingas... 28. Jau minėta, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto proceso metu... 29. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti... 30. Dėl Ginčo sutarčių fiktyvumo... 31. Teisėjų kolegija apelianto motyvais neturi pakankamo pagrindo sutikti su jo... 32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 33. Nors pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....