Byla 3K-3-274/2012
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Labrusta production“ bankroto byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Scorpus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Labrusta production“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „Labrusta Production“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

6UAB „Scorpus“ 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti UAB „Labrusta Production“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė įtraukti UAB „Scorpus“ trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas paduotas po to, kai atsakovui iškelta bankroto byla. Toks prašymas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei prašymas būtų pareiškiamas iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

8Pareiškėjas UAB „Scorpus“, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, padavė atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria UAB „Labrusta Production“ iškelta bankroto byla, ir to paties teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Scorpus“ skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui. Teismas, vadovaudamasis CPK 46 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad atskiruoju skundu neskundžiama nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

11Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Scorpus“ skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Labrusta Production“, prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateikė 2011 m. birželio 27 d., o skundą dėl nutarties, kuria iškelta UAB ,,Labrusta production“ bankroto byla, – 2011 m. liepos 13 d. Teismo nuomone, pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo – 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, taip pat teismo nutartimi nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundą padavė asmuo, kuris neturėjo teisės jo paduoti.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis paliko nepakeistas. Kolegija dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, nurodė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal Įmonių bankroto įstatymo normas ir Civilinio proceso kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normų nereglamentuojami klausimai dėl trečiųjų asmenų statuso bankroto bylos iškėlimo stadijoje, todėl juos sprendžiant taikytinos CPK normos, t. y. CPK 46 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią neskundžiama nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neužkerta tolimesnės bylos eigos, nes pareiškėjas po bankroto bylos iškėlimo savo kaip kreditoriaus teises gali įgyvendinti teismui patvirtinus finansinį reikalavimą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad teismas teisingai taikė CPK 46 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties.

13Dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą, kolegija nurodė, kad atskirąjį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kolegijos nuomone, pareiškėjas nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo. Kolegija nepripažino pagrįstu argumento, kad teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą, nepaisydamas šios aplinkybės, nes priešingu atveju pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą, ir pažymėjo, kad, sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas pateiktas per įstatyme nustatytą terminą ir pan. Tik tuo atveju, kai jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsisakė priimti skundą ir nesprendė dėl jo argumentų pagrįstumo. Kolegija nesivadovavo atskirajame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2011, nes ji priimta dėl kitokio pobūdžio teisinių santykių (restruktūrizavimo), esant kitokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms.

14Kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 20 d. paduotu pareiškimu siekė tų pačių tikslų kaip ir ieškovas – iškelti atsakovui bankroto bylą, iš esmės siūlydamas skirti įmonės administratoriumi kitą asmenį.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti UAB ,,Scorpus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis, ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti UAB ,,Scorpus“ į bylą trečiuoju asmeniu; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti UAB ,,Scorpus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties panaikinimo, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Dėl asmens teisės įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kasatoriaus nuomone, bankrotą reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis užtikrinama kreditorių lygiateisiškumo principo apsauga. Visi kreditoriai turi tokias pat iš materialiosios teisės kylančias teises, kurios negali būti ribojamos procesiniais klausimais. Bet koks vieno ar kelių kreditorių teisių pabloginimas ar pagerinimai, palyginti su kitais kreditoriais, gali lemti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Dėl to procedūriniai ribojimai kreditoriui įstoti į bankroto bylos išnagrinėjimą, taip pat apribojimai pasinaudoti apeliacija, jei kreditorius mano, kad byla iškelta nepagrįstai, vertintini, kasatoriaus nuomone, kaip kreditoriaus lygiateisiškumo principo pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kreditoriaus galimybę įstoti trečiuoju asmeniu skolininko bankroto byloje susiejo su nutarties iškelti bankroto bylą priėmimu. Nagrinėjamu atveju kasatorius laikėsi išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir aktyviai siekė pasinaudoti šia teise (prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateikė dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai (nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 22 d.) dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab kad kasatorius nežinojo apie nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą priėmimo).

19Be to, nutartimi iškelti bankroto bylą ši ne baigiama, o tik pradedama, t. y. bankroto byla baigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro arba nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis arba nutraukiama byla. Visi kiti procesiniai sprendimai, tarp jų ir nutartis iškelti bankroto bylą, yra tarpiniai. Taigi nutartimi iškelti bankroto bylą išsprendžiamas tik įmonės nemokumo klausimas. Kai skolininkui keliama bankroto byla, kreditorius turi neabejotiną teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl, kasatoriaus nuomone, turėtų būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą. Negali būti absoliučių ribojimų įtraukti asmenis į bankroto procesą po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, asmuo galėtų būti neįtrauktas į bankroto procesą trečiuoju asmeniu tik tuo atveju, jeigu tas asmuo iš tikrųjų neturi teisinio ryšio su byla. Jeigu toks ryšys egzistuoja, proceso operatyvumas turi būti užtikrinamas kitais būdais. Dėl to kasatorius kaip kreditorius turi būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu net ir tuo atveju, jeigu jo prašymas gautas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, tačiau šiai dar neįsiteisėjus. Kasatorius teigia, kad toks aiškinimas neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB ,,Žaibo ratas“, bylos Nr. 3K-3-228/2008).

20Cituodamas tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kasatorius pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama asmens teisė įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, tačiau dar iki nutarties, kuria tvirtinami kreditorių reikalavimai, priėmimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1527/2009; 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Dėl to teismai, gavę pavėluotą kasatoriaus prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir esant pateiktiems bylos duomenims apie kasatoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi, privalėjo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

212. Dėl kreditoriaus, kuris nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, teisės skųsti nutartį, kuria iškelta bankroto byla. Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas pirmas kasacinio skundo argumentas, išnyktų procesinės kliūtys pateikti atskirąjį skundą, todėl ši bylos dalis turėtų būti grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Be to, kasatorius mano, kad, nepaisant to, jog jis nėra įtrauktas į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti ribojama jo teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nes šis klausimas yra procedūrinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1527/2009; 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad kasatorius neturi teisės būti byloje dalyvaujančiu asmeniu, tai negali būti kliūtis jam skųsti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitoks aiškinimas paneigtų asmens teisę kreiptis teisminės gynybos. Kasatorius pažymi, kad iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir besiformuojančioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. Š. v. UAB „Šeba“, bylos Nr. 3K-3-179/2011).

22Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo trečiojo asmens kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Dėl asmens teisės įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Atsakovas mano, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl asmens teisės įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais po to, kai yra priimta nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Nors kasatorius plačiai analizuoja trečiojo asmens įtraukimo į bankroto bylą nagrinėjimo būdus ir pagrindus, tačiau, atsakovo nuomone, šie argumentai nesusieti su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasatorius neįvertina aplinkybės, kad prašymą pateikė po to, kai buvo iškelta bankroto byla, faktinių aplinkybių kontekste neanalizuoja teismo taikytos CPK 46 straipsnio 3 dalies normos. Atsiliepime pažymima, kad kasatoriui neribojama ar kitaip nevaržoma kasatoriaus teisė dalyvauti trečiuoju asmeniui bankroto byloje, be to, visas kaip kreditoriaus teises kasatorius gali įgyvendinti bankroto procese. ĮBĮ nenustatyta išimčių dėl proceso normų, susijusių su proceso dalyviais, t. y. nereglamentuojami klausimai, susiję su trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, statusu bankroto bylos iškėlimo procese. Dėl to nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai vadovavosi CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostata ir nurodė, kad atskiruoju skundu nutartis atsisakyti įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, negali būti skundžiama.

24Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismas, iškėlęs bankroto bylą, turėjo iš naujo svarstyti kasatoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokie kreditoriai savo teises gali įgyvendinti po bankroto bylos iškėlimo, įstodami į bankroto bylą kaip tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, teismui patvirtinus jų kaip kreditorių finansinius reikalavimus.

25Nustačius, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria atsisakyta kasatorių įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, yra teisiškai nepagrįsti, kiti kasacinio skundo argumentai pripažintini nereikšmingais nagrinėjamam klausimui išspręsti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl bankroto bylos iškėlimo ir asmenų, dalyvaujančių bankroto byloje, procesinės padėties

29Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta R. Č. v. UAB ,,Fatwax“, bylos Nr. 3K-3-249/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Multiimpex“ v. UAB ,,Eneka“, kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Taigi, teismo nutartis iškelti bankroto bylą sukelia tam tikrų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių, nuo jos priėmimo pradedamos vykdyti bankroto procedūros.

30Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB ,,Žaibo ratas”, bylos Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010).

31Dėl trečiųjų asmenų įstojimo į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje

32Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ normose nereglamentuojami su trečiųjų asmenų statusu susiję klausimai bankroto bylos iškėlimo procese, tačiau nei šiose normose, nei CPK normose, kurios taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms, nedraudžiama kreditoriui įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas lemia ir asmens įtraukimo ar atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniui pagrindą, tvarką ir statusą, t. y. kreditoriaus procesinę padėtį bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia pareiškimo momentas ir tai, kokį reikalavimą jis pareiškia. Kreditoriaus, pareiškiančio reikalavimą įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo metu, procesinė padėtis atitinka jo poziciją byloje. Taigi, kai teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui įgyvendino kitas asmuo (kreditorius) ir kreditoriaus iki bankroto bylos iškėlimo reiškia savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą. Tuo atveju, jeigu kreditorius palaiko bankroto bylos iškėlimą, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo iškelti bankroto bylą, kreditorius įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovo pusėje. Prieštaraujantis bankroto bylos iškėlimui kreditorius turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą.

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmus ieškovo UAB ,,Tobula instaliacija“ atsisakymą nuo atskirojo skundo buvo nutrauktas apeliacinis procesas ir nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjo. Kasatorius 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti bankroto bylą ir skirti jo nurodomą bankroto administratorių. Kasatorius nurodo, kad aktyviai įgyvendino savo teises ir pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau teismai šio prašymo netenkino. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas pirmiau nurodyta, pažymi, kad atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir koncentruotumo bankroto procese principą, toks kreditoriaus prašymas negali būti tenkinamas. Teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, kreditoriaus teisė dalyvauti bankroto byloje gali būti įgyvendinama tik teismui nutartimi patvirtinus jo kaip kreditoriaus reikalavimą. Dėl to teisiškai nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta kasatoriaus teiginį, kad kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu turi būti įtrauktas net ir tuo atveju, jeigu prašymas gautas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CPK 46 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nurodė, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti kreditorių į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atskiruoju skundu neskundžiama.

35Be to, nepagrįstais pripažintini ir kasacinio skundo argumentai, kad kreditoriaus teisė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, po nutarties iškelti bankroto bylą, atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartis, priimta pareiškėjo UAB ,,Smiltainis ir ko“ prašymą UAB ,,Vilnita“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-21/2010; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta pagal E. D. B. prašymą UAB ,,Žaibo ratas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-228/2008; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodomi kasacinio skundo argumentai ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodomų bylų aplinkybių, todėl negalima daryti išvados dėl kasatoriaus teiginių atitikties teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, pasisakyta dėl laiduotojo teisės įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau šio asmens procesinės padėties klausimas kilo po bankroto bylos iškėlimo, t. y. ne pirminiame bankroto proceso etape. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008, pasisakyta dėl proceso teisės normų, susijusių su trečiųjų asmenų įtraukimu į bankroto bylą, taikymo įmonės akcininkui, bet esminė skiriamoji šios bylos aplinkybė yra ta, kad akcininkas siekė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų po to, kai buvo priimta nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005, aptarta teisinė situacija, kai teismas pripažino akcininkų teisę būti įtrauktiems į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą, nors teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nutartimi šių asmenų procesinės padėties neišsprendė; pažymėtina, kad šie asmenys prašymą įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis pateikė iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

36Dėl kreditoriaus, kuris nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, teisės skųsti nutartį, kuria iškelta bankroto byla

37Kasaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, kad jis nėra įtrauktas į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti ribojama jo teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija tokį argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

38Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, kartu privalo išspręsti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus klausimus, tarp jų – paskirti įmonės administratorių (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 puntas). Bankroto administratoriaus paskyrimas yra itin svarbus veiksmas, sukeliantis reikšmingus teisinius padarinius. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui administratoriaus kandidatūrą gali siūlyti ne tik asmuo, pateikiantis pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys – kreditoriai, savininkas ar įmonės administracijos vadovas. Taigi šia norma nustatyta galimybė kreditoriams, nepareiškusiems savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvauti pirmajame bankroto proceso etape, kai sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas, siūlant administratoriaus kandidatūrą. Kreditorius šiame etape, siūlantis administratoriaus kandidatūrą, turi būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Įmonės kreditoriaus, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pateikusio administratoriaus kandidatūrą, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Taigi, toks kreditorius į bylą įtraukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Taip užtikrinamas bankroto administratoriaus paskyrimo skaidrumas bei kreditorių lygiateisiškumas, o kreditorius, kaip proceso dalyvis, įgyja apeliacijos teisę. Tačiau pažymėtina, kad proceso operatyvumo ir koncentruotumo principas lemia tai, kad ir šiuo atveju ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą tik iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, kreditoriai, nereiškiantys savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo pasiūlę administratoriaus kandidatūrą, įstoja į bylą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir taip įgyja teisę skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Kreditoriai, bankroto bylos iškėlimo stadijoje neįgiję proceso šalies teisių ir pareigų, negali skųsti tokios teismo nutarties. Minėta, kad kiti kreditoriai byloje dalyvaujančiais asmenimis bankroto byloje tampa tik po to, kai teismo nutartimi yra patvirtinamas jų finansinis reikalavimas. Taigi neįgijus procesinių teisų bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau vėliau teismo nutartimi patvirtinus jų reikalavimą, tokie kreditoriai įgyja teisę kontroliuoti paskirto administratoriaus veiklą tvirtinant įmonės administratoriaus veiklos ataskaitą, ginčijant bankroto administratoriaus veiksmus, kreipiantis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ir pan.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius kreipėsi į teismą, siūlydamas bankroto administratoriaus kandidatūrą po nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą priėmimo, todėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje neįgijo šalies teisių ir pareigų, tarp jų ir teisės į apeliaciją. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kadangi kasatorius nėra dalyvaujantis byloje asmuo, tai jam nesuteikiama teisė į apeliaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kasatoriaus teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama, nes šalių teises ir pareigas bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia bankroto bylos iškėlimo specifika – kasatoriaus kaip kreditoriaus teisės bus įgyvendintos patvirtinus bankroto byloje jo reikalavimą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus skundas pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nepriimtinas, nes jį padavė asmuo, neturėjęs teisės jo paduoti.

40Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, todėl jie atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

41Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

42Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažymą šioje byloje yra 74,88 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Scorpus“ (j. a. k. 300629964) į valstybės biudžetą 74,88 Lt (septyniasdešimt keturis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „Labrusta... 6. UAB „Scorpus“ 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė... 8. Pareiškėjas UAB „Scorpus“, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, padavė... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl... 14. Kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2011 m. birželio... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 17. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 18. 1. Dėl asmens teisės įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo... 19. Be to, nutartimi iškelti bankroto bylą ši ne baigiama, o tik pradedama, t.... 20. Cituodamas tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio... 21. 2. Dėl kreditoriaus, kuris nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu,... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo trečiojo asmens kasacinį... 23. 1. Dėl asmens teisės įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo... 24. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismas, iškėlęs bankroto bylą, turėjo... 25. Nustačius, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės atskiruoju skundu... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl bankroto bylos iškėlimo ir asmenų, dalyvaujančių bankroto byloje,... 29. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos... 30. Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį... 31. Dėl trečiųjų asmenų įstojimo į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje... 32. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m.... 35. Be to, nepagrįstais pripažintini ir kasacinio skundo argumentai, kad... 36. Dėl kreditoriaus, kuris nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu,... 37. Kasaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, kad jis nėra įtrauktas į... 38. Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, kartu privalo išspręsti... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius kreipėsi į teismą,... 40. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 41. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 42. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 45. Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Scorpus“ (j. a.... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...