Byla 2-1152-265/2012
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Baltijos baldų sistema“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Baltic Market“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui, atsakovo V. Š. atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltic Market“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Baltijos baldų sistema“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 198 410,89 Lt žalą, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administratorius, perėmęs ir patikrinęs įmonės sandorius nustatė, jog tuo metu, kai buvo keliama bankroto byla įmonei ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Baltic Market“ 2010-09-02, 2010-09-03, 2010-10-03 sudarė su UAB „Baltijos baldų sistema“ pirkimo–pardavimo sandorius, kurių pagrindu buvo perleistos materialios vertybės, kurių bendra suma sudaro 198 410,89 Lt. Atsisakitymo už perduotas prekes ieškovė BUAB „Baltic Market“ negavo. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji buvo skolinga trečiajam asmeniui 160 308,65 Lt, tačiau jos vertinimu, įmonės vadovas neturėjo teisės sudaryti sandorių su trečiuoju asmeniu tuo metu, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pažeidė savo, kaip valdymo organo pareigas, nustatytas CK 2.87 str. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog jis minėtus sandorius sudarė kai įmonė buvo moki, nes teismo nutartis, kurioje buvo konstatuota, jog įmonė buvo nemoki, įsiteisėjo tik 2010-12-21, todėl atlikdamas įmonės vardu minėtus sandorius neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad žala įmonei pasireiškė turto netekimu. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomos materialinės vertybės buvo perduotos bendrovės kreditoriui kaip skolos įsakitymas, tokių sandorių sudarymas nėra draudžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų. Taip pat atsakovas nesutinka, jog atliko neteisėtus veiksmus, sudarydamas sandorius įmonei taikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodo atsakovas, jis apie įmonei taikytas laikinąsias apsaugos priemones nežinojo, be to, šios laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos, kadangi įmonė, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutarties nepateikė vykdyti antstoliui, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti išregistruota iš Turto arešto registro pagal Turto areštų registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Esant šioms aplinkybėms ieškinį prašo atmesti. Ieškinys atmestinas.

3Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš netinkamai atliktų jo, kaip vadovo, pareigų. Dėl to būtina nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta neteisėtų veiksmų sąvoka. Šioje normoje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovo pareigos įmonės atžvilgiu numatytos CK 2.87 straipsnyje. Šioje normoje išreikštos įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,, Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt. bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, 2010-09-02, 2010-09-03, 2010-10-03 sudarė su UAB „Baltijos baldų sistema“ pirkimo–pardavimo sandorius, kurių pagrindu buvo perleista materialių vertybių už 198 410,89 Lt. Pažymėtina, jog atsakovas šiuo sandorius sudarė su įmone, kuriai ieškovė buvo skolinga 160 308,65 Lt. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, įmonei žalos nepadarė. Aplinkybė, jog kiti įmonės kreditoriai negali patenkinti savo finansinių reikalavimų, nes buvo atsiskaityta su kitu kreditoriumi pažeidžiant Įmonių bankroto teisės normas, yra pagrindas konstatuoti, jog žala padaryta įmonės kreditoriams, tačiau ne įmonei. Teismas sutiktų su reiškiamų reikalavimų pagrįstumu tik tuo atveju, jeigu atsakovas šiuo sandorius būtų atlikęs su įmone, kuriai ieškovė nėra skolinga.

4Esant nurodytų aplinkybių visetui yra pagrindas konstatuoti, jog nesant bent vienos iš civilinę atsakomybę lemiančių sąlygų, ji negalima. Šiuo atveju nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog įmonės vadovas būtų atlikęs veiksmus, kuriais būtų padaryta žala juridiniam asmeniui, kurio vadovas jis buvo.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

6ieškinį atmesti.

7Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, padavus apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai