Byla I-1866-142/2015
Dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei Onai Mačernienei, atsakovo atstovui Gžegožui Miloševičiui, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei Arūnei Andriulionienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Živilei Jasaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra,

Nustatė

2Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus Karoliniškių gimnazija (toliau – pareiškėjas) 2013 m. spalio 31 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“.

3Paaiškina, kad ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pareiškėjo projektui „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas“ buvo skirtas finansavimas. Skundžiamu įsakymu projekto išlaidų suma 125 563,87 Lt pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, o pareiškėjas įpareigotas šias lėšas grąžinti per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas aiškina, kad įsakymas buvo priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nuostatas, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintoms Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėms (toliau – Finansinės paramos grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintoms Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėms (toliau – Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės). Ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ). Atsakovas pažeidė objektyvumo, taip pat įstatymo viršenybės (teisėtumo) principus. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodoma, kad jis yra priimtas atsižvelgiant į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063/IT01, t. y. pačiame įsakyme iš esmės nenurodytos faktinės įsakymo priėmimo aplinkybės. LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063/IT01 (toliau – pažeidimo tyrimo išvada) iš esmės yra grindžiama tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ nurodytais argumentais. Nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimo darbų viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose buvo nurodytas išsamus sąrašas sąlygų, dėl kurių perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, o sąlygos, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, nebuvo nustatyta. Nei Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, nei konkurso sąlygose nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjo įgaliota perkančioji organizacija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pagrįstai nustatė, kad subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ visiškai atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir buvo pajėgi įvykdyti visus darbus, nurodytus konkurso sąlygose ir paslaugų pirkimo sutartyje (nėra nustatytų aplinkybių, kad minėta ūkio subjektų grupė būtų neįvykdžiusi 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, Sausio 13-osios g.17, rekonstravimo darbų sutarties Nr. 110). Turi būti įvertinta aplinkybė, kad tik 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 951, 97 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, 1, 2, 4 priedėlių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Minėta Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2011 m. sausio 6 d. Teisinis reguliavimas viešojo pirkimo metu nebuvo tikslus ir aiškus, todėl nei LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, nei Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-242 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju viešąjį pirkimą vykdžiusi įgaliotoji perkančioji organizacija Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 7 dalį, kadangi abu dokumentai parengti įvertinus pasikeitusį teisinį reguliavimą ir vėlesnę teisminę praktiką. Be to, pažeidimo tyrimo išvadoje LVPA nurodo, kad pareiškėjas, pažeidė Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktus. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodoma, kad priimant įsakymą vadovaujamasi Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktu, kuris nustato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Skundžiamame įsakyme šis reikalavimas neįvertintas. Nei LPVA, nei atsakovas nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atveju išmokėtų didesnių, nei priklausančių projekto vykdytojui, lėšų. Turi būti įvertinta, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkte nustatyta, kad jeigu įtariama, jog projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo, iki sueis Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad pažeidimas – tai „Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui“. Ir iš ginčijamo įsakymo, ir iš pažeidimo tyrimo išvados turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų, jog tokia žala buvo padaryta, nėra. Priešingai, viešuoju pirkimu darbai buvo įsigyti žemesne kaina palyginus su darbų kaina, jeigu darbų sutartis būtų sudaryta su antros vietos tiekėju. Todėl pareiškėjas aiškina, kad skundžiamas įsakymas nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas, tyrimas atliktas ir ginčijamas įsakymas priimtas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo vykdyto viešojo pirkimo, dėl to laikytinas šališku ir neteisėtu (VAĮ 3 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnis). Paaiškina dėl procedūrinių reikalavimų užtikrinimo. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis. Teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytą tvarką.

4Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t. IV, b. l. 40–44). Remiasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195, 197 ir 198 punktų nuostatomis. Paaiškina, kad LVPA sprendimas dėl pažeidimo ir skundžiamas sprendimas buvo priimti 2013 metais, t. y. pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkto redakciją, galiojusią nuo 2012 m. gegužės 17 dienos. Ūkio ministerijos nuomone, LVPA sprendimas dėl pažeidimo yra administracinės procedūros sprendimas, kaip nustatyta VAĮ, ir gali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos negali būti keičiama. Tai yra galutinis sprendimas šiuo klausimu (užbaigta procedūra). Šias išvadas patvirtina ir kitos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos (1971, 1981, 1983, 211, 212 p.). Toks sprendimas yra reikšmingas pats savaime ir sukelia teisines pasekmes, nelaikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą (tuo tarpu iki 2012 m. gegužės 17 d. priimdavo siūlymą) dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkte nurodytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, t. y. yra privaloma. Ūkio ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi VAĮ numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi byloje taikytinomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 188 ir 198.2 punktuose numatytą sprendimą. Administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turėjo būti nurodyti pačiame skundžiamame sprendime. Nesutinka ir mano esant nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Ūkio ministerija nepagrindė ir aiškiai nenurodė konkrečių paramos nuostatų pažeidimų ir tokių pažeidimų atvejų išmokėtų didesnių, nei priklausančių projekto vykdytojui, lėšų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir aiškina, kad administracinio sprendimo formos trūkumai ar kiti formalūs jo priėmimo procedūros pažeidimai nėra pakankamas pagrindas tokiam sprendimui panaikinti, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti priimtas iš esmės neteisingas administracinis sprendimas. Skundžiamo sprendimo 2.1 punkte yra nurodyta konkreti grąžintinų lėšų suma – 104 997,88 Lt, kuri LVPA sprendimu dėl pažeidimo buvo pripažinta netinkama finansuoti, todėl yra nepagrįstai išmokėta pareiškėjui. Dėl to nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tokia suma nebuvo nustatyta. Sutinka, kad Ūkio ministerija dėl vykusio susirašinėjimo su LVPA dėl nustatyto pažeidimo praleido Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytą 15 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau pažymi, kad šis terminas nėra naikinamasis, nes Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nėra nustatytų šio termino praleidimo pasekmių, dėl kurių Ūkio ministerija, praleidusi terminą sprendimui priimti, negalėtų jo priimti.

6Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 74–78). Paaiškina, kad pažeidimo tyrimas buvo pradėtas gavus Finansų ministerijos 2013 m. kovo 29 d. raštą Nr. ((4.115-2409)-5K-l111980;1210594;1223825;1306856)-6K-1303158, kuriuo Finansų ministerija informavo, kad Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) atliko projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas“ patikrinimą ir nustatė, kad projekte vykdant Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato renovavimo darbų viešąjį pirkimą nugalėtoja tapo įmonių, iš kurių viena buvo restruktūrizuojama, grupė, todėl minėtų įmonių pasiūlymas turėjo būti atmestas. Vykdant pirkimą galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 39 straipsnis nustatė, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jei paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnis nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Perkančioji organizacija įtraukė šį reikalavimą į pirkimo dokumentus (9.2 punktas), ji turėjo atmesti restruktūrizuojamo tiekėjo, arba įmonių grupės, kurioje bent viena įmonė yra restruktūrizuojama, pasiūlymą, nes pirkimo dokumentų 11 punktas numato, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekviena įmonių grupės įmonė. Kadangi įmonių grupėje esanti UAB „Dalsta“ buvo restruktūrizuojama, pasiūlymas turėjo būti atmestas. Nesutinka su pareiškėju, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuria remiasi LVPA, grindžiama pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011. Nesutinka su pareiškėjo interpretacija, kad LVPA „aplinkybes“ laikė nepakankamomis savarankiškai išvadai priimti, nes kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Remiasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 3 punktu, 11 punktu, 16 punktu. Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m., 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama, kad „pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui“. LVAT 2011 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2790/2011 nurodė, kad sprendžiant klausimus dėl finansavimo mažinimo ar panaikinimo dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų reikėtų įvertinti ES Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtą prejudicinį sprendimą byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer et des Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10. Šiame sprendime nurodoma, kad iš struktūrinių fondų neturi būti finansuojami veiksmai, vykdomi pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Remiasi Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktais ir paaiškina, kad šios taisyklės nustato, jog visos išlaidos, patirtos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, yra laikomos netinkamomis finansuoti. Remiasi Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktu, 2.1.8 punktu. Vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėmis (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) Vykdydamos tikrinimus valstybių narių priežiūros institucijos privalo padaryti būtinas pataisas pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 98 straipsnį (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006). Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 99 straipsnyje nurodyta, kad nustačiusi pažeidimus Komisija gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį. Atsakingoms valstybių narių valdžios institucijoms Gairėse rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas taisant pažeidimus, nepažeidžiant galimybės taikyti griežtesnes priemones. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, įpareigojimas grąžinti neteisėtai išmokėtas finansavimo lėšas nėra laikomas sankcija ar bauda. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, laikytina, kad visas finansavimas, gautas pagal sutartis, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, laikomas nepagrįstai gauta nauda. Pareiškėjas nurodo, kad ūkio ministro įsakymas laikytinas neteisėtu, nes priimtas praleidus teisės aktų nustatytus terminus. Tokį pareiškėjo teiginį paneigia LVAT 2012 m. gegužės 24 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011 išdėstyta teisėjų kolegijos pozicija.

8Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo skundą tenkinti (t. IV, b. l. 24–30). Paaiškina, kad pareiškėjo skundžiamas negali būti laikomas teisėtu, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Finansinės paramos grąžinimo taisyklėmis, šių taisyklių 5.2.2 punktu, kuris nustato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Todėl viešojo administravimo subjekto sprendimas įpareigoti projekto vykdytoją grąžinti lėšas į Lietuvos Respublikos biudžetą gali būti laikomas teisėtu tik patvirtinus abiejų sąlygų, kurių visumos egzistavimas yra privalomas, pagrindimą: pirma, turi būti nustatytas teisės aktų (paramos sutarties nuostatų) pažeidimas; antra, išmokėtų didesnių, nei priklauso, lėšų nustatymas (patvirtinimas). Teisės aktų analizė ir faktinė skundžiamo įsakymo priėmimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Paaiškina dėl tariamo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodoma, kad įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į LVPA pažeidimo tyrimo išvadą, t. y. pačiame įsakyme iš esmės nenurodytos faktinės įsakymo priėmimo aplinkybės. LVPA pažeidimo tyrimo išvada iš esmės yra grindžiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ nurodytais argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip įgaliota pareiškėjos perkančioji organizacija, 2010 m. kovo–gegužės mėn. vykdydama Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pažymi, kad nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (kaip faktiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu). Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip įgaliota perkančioji organizacija, 2010 m. kovo 26 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 22/2010 paskelbė apie vykdomas supaprastintas skelbiamas derybas „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 867. Vykdant viešąjį pirkimą galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d.) 33 straipsnis, nustatęs kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti pirkimo dokumentuose. Tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyti atvejai, kai perkančioji organizacija gali, bet neprivalo nustatyti, kokiais atvejais tiekėjų pasiūlymai yra atmetami. Be kitų minėtame straipsnyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas: yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus (33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodytoje normoje nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Mokyklos pastato rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso sąlygų 9.2 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas turi atitikti šį kvalifikacijos reikalavimą, t. y. „tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši“. Todėl kvalifikacinis reikalavimas atitiko tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ribojančias tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime. Kvalifikacinio reikalavimo, atitinkančio tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo konkurso sąlygose nustatyta nebuvo. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-2424 „Dėl Viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“ ir LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje pripažindamos, kad buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalis, kadangi ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ buvo pripažinta laimėtoju, iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011. Su tokia pozicija nesutinka, paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties vertinimo pagal kvalifikacinius reikalavimus, atitinkančius Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas. Mokyklos pastato rekonstravimo darbų viešojo pirkimo sąlygų 9.2 punktas atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje kvalifikacinis reikalavimas, ribojantis tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Mokyklos pastato rekonstravimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, atitinkantis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardintų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti, ir įvertinus, kad mokyklos pastato renovavimo darbų viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip įgaliotai perkančiajai organizacijai, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti, kad ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Paaiškina, kad įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamą viešą informaciją. Teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo pripažinti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies pažeidimo, kadangi nebuvo nustatytas atitinkamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Dėl pareiškėjui išmokėtos arba už jį sumokėtos didesnės nei priklauso lėšų sumos nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėjas. Daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai įpareigojo grąžinti lėšas, kadangi nepagrindė didesnės lėšų sumos nei priklausytų pareiškėjui išmokėjimo fakto. Taip pat, kaip ir pareiškėjas, nurodo tuos pačius procedūrinius pažeidimus.

10Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą tenkinti.

11Skundas tenkinamas.

12Ginčas yra dėl ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas šį įsakymą ginčija keletu aspektų. Visų pirma, teigia, kad įsakymas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintų principų. Antra, pareiškėjo teigimu, įsakymas yra neteisėtas, nes jį priimant padaryti procedūriniai pažeidimai. Taip pat nesutinka su konstatuotu Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo vertinimu, su pareiškėjo atsakomybe už šį pažeidimą.

13Esminis pareiškėjo prieštaravimas yra dėl to, kad Ūkio ministerija išvadas dėl lėšų, kurias pripažino netinkamomis finansuoti, padarė, remdamasi pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, t. y. rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, kurios buvo priimtos tik 2010 m. gruodžio 23 d. (įstatymas Nr. XI-1255), tuo tarpu viešasis pirkimas, kuris pripažintas vykdytu pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, vyko 2010 m. kovo–gegužės mėnesiais, kai galiojo kitokios Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Taip pat pareiškėjas teigia, kad skundžiamas aktas yra nemotyvuotas, netgi įvertinus LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063/IT01, LVPA 2013 m. liepos 19 d. raštą Nr. R4-8825(13.1.5), nes LVPA iš esmės nieko netyrė, tik perrašė Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. gegužės 30 d. raštą 4S-242 „Dėl viešųjų pirkimų Nr. 86718 ir 86722 dalinių vertinimų“.

14Pareiškėjas aiškina, kad sankcijos pareiškėjui, kaip projekto vykdytojui, paskirtos iš esmės tik už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą. Faktiškai pažeidimas pasireiškė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri buvo pareiškėjo įgaliota perkančioji organizacija, 2010 m. kovo–gegužės mėnesiais vykdydama Vilniaus miesto Karoliniškių gimnazijos pastato, Sausio 13-oisos g. 17, rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, laimėtoju pripažino ūkio subjektų grupę AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“, nors buvo pateikta VĮ Registrų centro 2010 m. balandžio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Dalsta“ teisinis statusas yra „restruktūrizuojamas“. Pareiškėjas nesutinka, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus toks bendrovės statusas galėjo būti prilygintas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytoms sąlygoms. Ginčo dėl to, kad būtent dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų pažeidimų buvo pripažinta, jog projekto išlaidų suma 125 563,87 Lt yra netinkama finansuoti, nėra. Šalys tik skirtingai vertina šias aplinkybes teisine prasme.

15Ginčijamo įsakymo 1-mu punktu pripažįstama projekto „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas“ išlaidų suma – 125 563,87 Lt – netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 104 997,88 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir 20 565,99 Lt Vilniaus Karoliniškių gimnazijos lėšų.

16Atsižvelgiant į nurodyto įsakymo turinį, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jis yra nemotyvuotas taip, kaip to reikalauja VAĮ nuostatos. Įsakymo preambulėje yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiasi ūkio ministras, taip pat nurodyta, kad priimant įsakymą buvo vadovaujamasi ir 2010 m. rugsėjo 16 d. projekto „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 punktais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės išdėstytos kituose preambulėje nurodytuose dokumentuose, kuriuos pateikė LVPA 2013 m. birželio 7 d. rašte Nr. R4-6690(13.1.5), 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. R4-8825 (13.1.5).

17Ginčo įsakymo 2 punkte nustatytas lėšų grąžinimo terminas, delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, apskundimo tvarka. Kiti pavedimai išvardijami įsakymo 3 punkte.

18Iš visų įsakyme nurodytų teisės aktų, dokumentų, kuriuose yra aprašytos faktinės aplinkybės, yra aišku, kodėl pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas. Tai, kad pareiškėjas suprato pažeidimo esmę, jo padarymo faktines aplinkybes, taikytų teisės aktų turinį, akivaizdu iš pareiškėjo skundo teismui turinio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įsakymas buvo nemotyvuotas. Viešojo administravimo subjekto priimtas aktas nebūtinai yra išdėstytas viename dokumente. Tokios pozicijos laikosi LVAT (žr. 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.). Be to, tokią įsakymo formą suponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197–198 punktų nuostatos, nes ministerija, gavusi įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdama jį išnagrinėja ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į gautą pasiūlymą, priima vieną iš teisės akte nurodytų sprendimų. T. y. ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos, privalo atsižvelgti į gautą iš LVPA pasiūlymą. Todėl ministerija neturėjo pagrindo perkelti į įsakymą visų LVPA pažeidimo tyrimo metu nustatytų faktų, jų teisinio kvalifikavimo ir kt.

19Taigi įsakymas priimtas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios išdėstytos LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (t. I, b. l. 45–52), dėl kurios sprendimas priimtas 2013 m. birželio 6 d., šis dokumentas įsakyme nurodytas. Pažeidimo tyrimo išvadoje detaliai aptartas rekonstravimo darbų pirkimas, pirkimo Nr. 86722, paskelbimo data 2010 m. kovo 26 d. Nurodyta, kad supaprastintų skelbiamų derybų būdu sąlygose (9.2 punkte) nustatyta, kad tiekėjas su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti). Pažeidimo tyrimo išvadoje analizuojama viešojo pirkimo procedūra teisės taikymo aspektu ir padaroma išvada, kad vykdydama pirkimą projekto vykdytojo įgaliota perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 7 dalį, 85 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 (SVPT), 9 punktą, 35.1 punktą (juose nustatyta, kad atliekant viešojo supaprastinto pirkimo procedūras turi būti laikomasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, atmetamas pasiūlymas, jeigu pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų).

20Pažeidimo tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad projekto vykdytojas, deklaruodamas pirkimo išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė: Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projekto išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą, 8.8 punktą; Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktą, bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą, tai iš esmės reiškia tai, kad vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

21Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad su pažeidimu susijusių išlaidų suma – 2 511 277,38 Lt yra ne visa sutarties vertė, o tik mokėjimo prašymuose MP001–MP003 deklaruotų ir sumokėtų išlaidų vertė, taikoma 5 procentų finansinė korekcija ir nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma – 125 563,87 Lt.

22LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nurodo, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, todėl vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu priima sprendimą pripažinti 125 563,87 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir vadovaudamasi šių taisyklių 197.2 punktu teikia siūlymą Ūkio ministerijai sumažinti nurodyta suma projekto finansavimą ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį.

23Skundžiamas įsakymas grindžiamas ir LVPA 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. R4-8825(13.1.5) (t. I, b. l. 88–91). Šis raštas taip pat skirtas Ūkio ministerijai. Juo informuojama apie LVPA poziciją apie pažeidimus, tarp jų ir vykdant projektą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063, tačiau juo labiau pagrindžiamas finansinės korekcijos taikymas, o pažeidimo tyrimas neatliekamas, tik apibūdinama pati padaryto pažeidimo esmė, t. y. tai, kad perkančioji organizacija (savivaldybės administracija, įgaliota pareiškėjo), atrinkdama pirkimų laimėtojus, turėjo taikyti pirkimų dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir atmesti ūkio subjektų grupės AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ pateiktus pirminius pasiūlymus, kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų 9.2 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo. Nurodyta, kad perkančioji organizacija, neatmesdama rangovo pasiūlymų, priimdama juos kaip tinkamus, taikė neteisėtus pirkimų laimėtojų atrankos kriterijus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.

24Toliau šiame rašte detaliai analizuojama, kaip taikytinos Europos Komisijos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03/EB) nuostatos.

25LVPA 2013 m. birželio 7 d. raštas Nr. R4-6690(13.1.5), kuris taip pat nurodytas ginčijamame įsakyme, iš esmės yra lydraštis, kuriuo pareiškėjui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms siunčiama pažeidimo tyrimo išvada, jame nurodoma, kad aktas siunčiamas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1971 punktu (t. I, b. l. 44).

26Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas grindžiamas nurodytais dokumentais, vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, vertinami visi nurodyti dokumentai. Toks vertinimas atitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1971 ir 198 punktų reikalavimus, nes ministerijai nesuteikta teisė keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Ministerija pagal šių taisyklių 1981 punktą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali paprašyti įgyvendinančios institucijos įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Šiuo atveju šalys neaiškino, kad buvo kokios nors naujai paaiškėjusios aplinkybės.

27Atsižvelgiant į bylos medžiagą (ir į LVPA susirašinėjimą su institucijomis, t. I, b. l. 119, 120–121, 122–123, 136, 137, 138–140), nėra pagrindo išvadai, kad LVPA neatliko savarankiško pažeidimo tyrimo. Nustatyta, kad LVPA tyrimą pradėjo 2013 m. balandžio 3 d. (t. I, b. l. 169, 170), tyrimo metu surinko dokumentus, patvirtinančius LVPA poziciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad tyrimas neatliktas, yra nepagrįsti.

28Nagrinėjamu atveju taikyta finansinė korekcija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, taip pat dėl kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, tačiau šiose taisyklėse tik detalizuojamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

29Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. sausio 14 d. įgaliojimu Nr. 147, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, įgaliojime apibrėžta įgaliojimų apimtis.

30Nustatyta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija su 2010 m. vasario 2 d. raštu Nr. 13-92 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai tvirtinti Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, sausio 13-osios g. 17, rekonstravimo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu sąlygas (t. II, b. l. 16, 17–28), kurių 9 punkte išdėstyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai bei reikalaujami dokumentai ir informacija, patvirtinantys šiuos reikalavimus. 9.2 punkte nustatytas toks reikalavimas – tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, nėra tokia pati ar panaši. Šių reikalavimų vykdymą, pagal nurodytą sąlygų punktą, turi patvirtinti du dokumentai: 1) VĮ Registrų centro išduotas išrašas ar šios įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis nurodytoms aplinkybėms įrodyti, ar kt.; 2) Laisvos formos tiekėjo deklaracija, kad tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, nesustabdęs ar apribojęs savo veiklos. Šie dokumentai tiekėjų buvo pateikti.

31Šių sąlygų 11 punkte nustatyta, kad jeigu pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, 9.1–9.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti reikiamus dokumentus privalo kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai. 2 punkte buvo nustatyta, kad vertinant tiekėjo kvalifikaciją, bus atliekamas kiekvieno tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas. Atitinkamai tos pačios sąlygos įrašytos ir į kvalifikacijos deklaracijos formą (t. II, b. l. 29–31).

32Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 13-132 pakvietė ūkio subjektų grupę AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“ į supaprastintas derybas, nurodė, kad Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolu Nr. 27-2 nustatė, kad šios subjektų grupės kvalifikacijos duomenys atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (t. II, b. l. 194).

33Laimėjusiu pasiūlymu pripažinta ūkio subjektų grupė AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB „Bikusta“, kuriai pranešta apie tai 2010 m. balandžio 29 d. raštu (t. II, b. l. 198–199). Šie ūkio subjektai teikė pirminius pasiūlymus (t. III, b. l. 24–t. IV, b. l. 22). Kartu pateiktas Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas apie UAB „Dalsta“ (t. III, b. l. 70), jame nurodyta, kad šios bendrovės teisinis statusas – „Restruktūrizuojamas“. Taip pat apie šį statusą nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 3-24035 (t. III, b. l. 71), kurioje pasakyta, kad iškelta restruktūrizavimo byla (2009 m.), restruktūrizavimo dienai įmonės skola sudarė 50 777,67 Lt, tačiau 2009 m. liepos 20 d. įmokos sumokėtos ir VSD biudžetui skolos nėra. Tai atitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.3 punkto nuostatą, kad tiekėjas turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. UAB „Dalsta“ pateikė tiekėjo deklaraciją (t. III, b. l. 123), kurioje nurodė, kad tiekėjas nėra sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos, jo padėtis pagal šalies, kurioje įregistruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. UAB „Dalsta“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė tiekėjo sąžiningumo deklaraciją.

34Vilniaus Karoliniškių gimnazija, užsakovas, 2010 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį su ūkio subjektų grupe, rangovais, pastato rekonstravimo darbams, sutarties kaina – 2 890 000 Lt (t. II, b. l. 91–99).

35Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sąlyga, numatyta tuo metu galiojusios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nagrinėjamajame viešajame pirkime buvo nustatyta – sąlygų 9.2 punktas buvo toks: „tiekėjas nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar atsisakyti), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši“. Tačiau tuo metu Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje (nei 2 dalies 1, nei 2 punktuose) nebuvo nuostatos, kurioje būtų aiškiai pasisakyta, jog galima nustatyti minimalų kvalifikacinį reikalavimą sąlygose, kad paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte sąlygos išdėstytos alternatyviai, yra tokios: kai tiekėjas su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį ir yra pateikiamas šio reikalavimo paaiškinimas – taikos sutartis reiškia, kad tiekėjas su kreditoriais sudarė susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti, toliau dėstomi kiti reikalavimai: tiekėjas neturi būti sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši. Teismas daro išvadą, kad pastaroji frazė dėl „šalies, kurioje jis registruotas“ taikytina tik ne Lietuvoje reziduojantiems ūkio subjektams, nes Lietuvos Respublikos įstatyme galima numatyti visus atvejus, kaip tiekėjas gali sudaryti susitarimą su kreditoriais tęsti veiklą ir pan. Tai, kad tokios sąlygos gali būti tiksliai nustatytos, patvirtina ir reali situacija, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo papildytas ir netinkamu tiekėju gali būti pripažintas tiekėjas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla. Tačiau nagrinėjamu atveju pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą joks minimalus kvalifikacijos reikalavimas pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas.

36Pagal nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, šis įstatymas reglamentuoja įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą (1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio, kuriame aiškinamos sąvokos, nuostatas, įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Restruktūrizuojama įmonė pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra ta, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, yra tik tokios sąlygos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesui: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad įmonės restruktūrizavimo procesas yra susijęs tik su siekiu susitarti su kreditoriais. Šiuo atveju įmonė jau turėjo restruktūrizuojamo subjekto statusą, todėl pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, jau turėjo būti priimtas kreditorių sprendimas restruktūrizuoti įmonę, pagal 7 dalies nuostatas jau turėjo būti įvykęs pareiškimo pateikimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tokia byla turėjo būti iškelta. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnį, pateikiant teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo, prie jo turi būti pridedami tarp kitų ir tokie dokumentai: pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, pagal įmonės dokumentus sudarytas kreditorių sąrašas, kuriame nurodyta įsipareigojimų vykdymo terminai ir kt., įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas.

37Taigi joks susitarimas su kreditoriais, pateikiant prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo teismui, dar neturi būti pateikiamas, reiškia, gali būti dar nesudarytas. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepatikrino, ar UAB „Dalsta“ sudarė taikos sutartį su kreditoriais, kitokį susitarimą, pagal kurį tęsiama veikla. UAB „Dalsta“ deklaracijoje nurodė, kad tokių faktų, kurie numatyti minimalių kvalifikacinių reikalavimų 9.2 punkte, nėra, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal gautus duomenis galėjo padaryti išvadą, kad UAB „Dalsta“ atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nes nėra sudariusi su kreditoriais taikos sutarties, kitokio susitarimo tęsti tiekėjo veiklą ir pan.

38LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, kuri, kaip jau minėta, yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, pagrįsdama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011. Tačiau šioje nutartyje LAT sprendė ginčą, kai viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyti du minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai – ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir pagal 2 punktą (nurodytos nutarties 5 lapo paskutinė pastraipa ir 6 lapo pirma pastraipa). Nepaisant to, visgi LAT aiškino tik Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir priėjo išvadą, kad jame nurodyto tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusas atitinka restruktūrizuojamos įmonės statusą. LAT atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 6 d.), Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. LAT nagrinėtoje byloje pakako to, kad perkančioji organizacija nepaisė minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl pripažino, kad pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nors ir nebuvo analizuojama dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taikymo.

39Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija, nepaisydama minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris numatytas sąlygų 9.2 punkte pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nei nurodytoje LAT nutartyje, nei vėliau keičiant Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1-me punkte neatsirado įmonė, kurios statusas yra restruktūrizuojama, tai reiškia, kad įstatymų leidėjas visgi nemanė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas apima ir restruktūrizuojamas įmones (tokia išvada daroma sekant LAT nutarties logiką). Todėl nebuvo pagrindo reikalauti iš perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, kad ji taip plačiai aiškintų Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir tokiam kvalifikaciniam reikalavimui priskirtų restruktūrizuojamas įmones, nors įstatyme tai nebuvo nurodyta nei viešojo pirkimo momentu, nei nurodyta dabartiniu metu.

40Visi pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai yra susiję vien tik su minėtu, pasak LVPA, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimu, kadangi ir nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių pažeidimai, ir kitų nurodytų teisės aktų (susijusių su finansinės paramos teikimu) pažeidimai yra išvestiniai, jie nurodomi tik dėl to, kad neva buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, beje, niekur neįvardinta, kokios, neanalizuota, kodėl tokia išvada padaryta taikant pirkimo sąlygų 9.2 punktą. Nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeisti straipsniai susiję tik su procedūromis, kurios reiškia, kad dėl nurodyto kvalifikacinio reikalavimo nepaisymo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, kandidatų ir dalyvių kvalifikacinių duomenų vertinimas, taisyklių nesilaikymas ir pan. Jokie kiti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, išskyrus pirmiau aptartą, nebuvo nustatyti, jų faktinės aplinkybės skundžiamame įsakyme (kartu su jį lydinčiais dokumentais) nėra aprašytos ir teisiškai kvalifikuotos, todėl teismas daro išvadą, kad buvo konstatuotas vienintelis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, įpareigojančių įvertinti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pažeidimas, kuris ir aprašytas pažeidimo tyrimo išvadoje ir viename LVPA raštų.

41Nagrinėjamu atveju parama buvo teikiama pagal Vykdomų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų taisykles. Šių taisyklių 8 punkte nustatyta: kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo atitikti bendruosius reikalavimus, tame tarpe nustatytas reikalavimas, kad apmokant išlaidas nebus pažeisti ES teisės aktų, nurodytų šių taisyklių 4 punkte, reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitų taikytinų horizontalaus lygio sričių ES reikalavimai (8.7 punktas), išlaidos turi atitikti projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. T. y., nagrinėjamu atveju LVPA privalėjo pripažinti išlaidas atitinkančias minėtus reikalavimus, tačiau LVPA padarė priešingą išvadą. Ši išvada yra surašyta, ji yra skundžiamo įsakymo sudėtinė dalis. LVPA ištyrė pažeidimą ir padarė išvadą, kad pagal nurodytą teisės aktą būtent bendrieji išlaidų atitikties reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti, išlaidos negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti, nes dalis išlaidų, padarytų vykdant projektą, padarytos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, šio pažeidimo faktinės aplinkybės aprašytos. Atsižvelgdamas į jau išdėstytus argumentus, teismas vertina, kad pažeidimo tyrimo išvadose be pagrindo analizuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas ir visai nėra pasisakyta dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo, tai būtų reikšminga nagrinėjamu atveju.

42Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą galimai padarė viešąjį pirkimą atlikusi institucija, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas, finansinė parama nebūtų galima, finansinės paramos teikimo taisyklės nedetalizuoja, ar svarbu, kas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

43Dėl kitų smulkių procedūrinių pažeidimų, kuriuos nurodo pareiškėjas. Terminų pažeidimas priimant skundžiamą įsakymą negalėtų būti pripažintas esminiu, galinčiu sąlygoti neteisėto akto priėmimą ir sąlygą jam panaikinti, kaip tai nustato ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pareiškėjo nurodyti terminai nėra naikinamieji.

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“, kurio sudėtinė dalis yra LVPA 2013 m. birželio 3 d. pažeidimo tyrimo išvada, visa apimtimi yra panaikinamas, nes yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Paramos gavėjas, vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, tiekėjų atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams įvertino tinkamai.

45Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 129 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

46Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 4-879 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-063 vykdytojai Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, grąžinimo“.

47Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus Karoliniškių gimnazija (toliau... 3. Paaiškina, kad ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-616... 4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime su skundu... 6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra... 8. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo... 10. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą tenkinti.... 11. Skundas tenkinamas.... 12. Ginčas yra dėl ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 4-879 „Dėl... 13. Esminis pareiškėjo prieštaravimas yra dėl to, kad Ūkio ministerija... 14. Pareiškėjas aiškina, kad sankcijos pareiškėjui, kaip projekto vykdytojui,... 15. Ginčijamo įsakymo 1-mu punktu pripažįstama projekto „Vilniaus... 16. Atsižvelgiant į nurodyto įsakymo turinį, nėra pagrindo padaryti išvadą,... 17. Ginčo įsakymo 2 punkte nustatytas lėšų grąžinimo terminas, delspinigiai... 18. Iš visų įsakyme nurodytų teisės aktų, dokumentų, kuriuose yra aprašytos... 19. Taigi įsakymas priimtas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios... 20. Pažeidimo tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad projekto vykdytojas,... 21. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad su pažeidimu susijusių išlaidų... 22. LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nurodo, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti... 23. Skundžiamas įsakymas grindžiamas ir LVPA 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr.... 24. Toliau šiame rašte detaliai analizuojama, kaip taikytinos Europos Komisijos... 25. LVPA 2013 m. birželio 7 d. raštas Nr. R4-6690(13.1.5), kuris taip pat... 26. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas grindžiamas nurodytais dokumentais,... 27. Atsižvelgiant į bylos medžiagą (ir į LVPA susirašinėjimą su... 28. Nagrinėjamu atveju taikyta finansinė korekcija dėl Viešųjų pirkimų... 29. Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. sausio 14 d. įgaliojimu Nr. 147,... 30. Nustatyta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija su 2010 m. vasario 2 d. raštu... 31. Šių sąlygų 11 punkte nustatyta, kad jeigu pasiūlymą teikia ūkio... 32. Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2010 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 13-132... 33. Laimėjusiu pasiūlymu pripažinta ūkio subjektų grupė AB „Specializuota... 34. Vilniaus Karoliniškių gimnazija, užsakovas, 2010 m. gegužės 28 d. sudarė... 35. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sąlyga, numatyta tuo metu... 36. Pagal nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrų metu galiojusios redakcijos... 37. Taigi joks susitarimas su kreditoriais, pateikiant prašymą dėl įmonės... 38. LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje, kuri, kaip jau minėta, yra sudėtinė... 39. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija,... 40. Visi pažeidimų tyrimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai yra... 41. Nagrinėjamu atveju parama buvo teikiama pagal Vykdomų projektų išlaidų ir... 42. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimą galimai padarė viešąjį pirkimą... 43. Dėl kitų smulkių procedūrinių pažeidimų, kuriuos nurodo pareiškėjas.... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ūkio ministro 2013... 45. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 46. Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymą... 47. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...