Byla 3K-3-567/2011
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ ieškinį atsakovams Akmenės rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, rangos sutarties pripažinimo niekine; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“, uždaroji akcinė bendrovė „Žiežmarių hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Sauslaukio statyba“; išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Byloje kilo ginčas dėl restruktūrizuojamos įmonės vertinimo kaip tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais.
5Ieškovas nurodė, kad dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 22 d. paskelbtame Naujosios Akmenės miesto J. Dalinkevičiaus gatvės rekonstrukcijos darbų konkurse; 2009 m. spalio 6 d. gavo atsakovo pranešimą, kad, remiantis Konkurso sąlygų 10.2 punktu ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, dėl to, jog turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, jis neatitinka minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovo teigimu, Konkurso sąlygose nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti Konkurse, pradėjus Konkursą, negalima keisti sąlygų. Ieškovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, restruktūrizavimo bylos iškėlimas ne tik nevaržo įmonės gamybinės veiklos, bet ir užtikrina teisinę jos interesų gynybą; tai reiškia, kad tokia įmonė yra visiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, ieškovo pateiktas pasiūlymas, palyginus su kitų dalyvių, finansiškai geriausias, tačiau Konkurse buvo proteguojamas tiekėjas UAB „Šiaulių plentas“, nors jo pateiktas pasiūlymas net 343 991,28 Lt brangesnis už ieškovo.
6Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti: Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 1 d. protokolu Nr. 266 priimtą sprendimą dėl Konkurso preliminarios eilės sudarymo; 2009 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-1623 dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. S-1641 dėl Konkurso preliminarios eilės sudarymo; 2009 m. spalio 8 d. protokolu Nr. 272 priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti ieškovo pretenziją; 2009 m. spalio 22 d. protokolu Nr. 302 priimtą sprendimą dėl pasiūlymų preliminarios eilės ir konkurso nugalėtojo patvirtinimo; 2009 m. spalio 22 d. sprendimą S-1807 dėl pasiūlymų preliminarios eilės patvirtinimo ir konkurso nugalėtojo pripažinimo; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių plentas“ sudarytą 2009 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį Nr. SS-575; 3) įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administraciją sudaryti naują preliminarią eilę.
7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
8Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad restruktūrizuojamos įmonės padėtis panaši į taikos sutarties sukuriamą padėtį ir atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, todėl, perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustačius reikalavimą, jog teikėjas nebūtų sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, restruktūrizuojamos įmonės pateiktas pasiūlymas atmetamas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, spręsdamas dėl dalyvių minimalių kvalifikacinių reikalavimų, vertino tiekėjų pasiūlymus nevienodai, todėl nepažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, taip pat skaidrumo principai; perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo, t. y. UAB „Šiaulių plentas“, realiai nepaveikė ieškovo situacijos, nes jo pasiūlymas atmestas ne vertinant ekonominį naudingumą, bet dėl nepateiktų papildomų dokumentų, pateiktų neteisingų duomenų ir tiekėjo neatitikties Konkurso sąlygų 10.2 punkto reikalavimams. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo faktas buvo nuslėptas, nes ieškovas nepateikė duomenų dėl pasikeitusio įmonės teisinio statuso, tai atsakovas sužinojo gerokai vėliau, todėl nesąžininga šalis negali būti ginama.
9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10Teisėjų kolegija nurodė, kad juridinio asmens restruktūrizavimas – procedūra, kurios metu įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Restruktūrizuojama įmonė veikia pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, kuriam turi pritarti įmonės kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 1, 2, 4, 5, 8, 12, 14 straipsniai); įmonės restruktūrizavimo procedūros siejamos su kreditorių teikiama įmonei pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo, t. y. reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, reikalavimų atsisakymo, piniginių prievolių pakeitimo kita prievole, restruktūrizuojamos įmonės kontrole (ĮRĮ 23–25 straipsniai). Taigi, nors restruktūrizuojama įmonė tęsia komercinę veiklą, tačiau ši veikla apribota ir vykdoma specialaus restruktūrizavimo plano bei susitarimo su įmonės kreditoriais pagrindu; toks įmonės ir kreditorių susitarimas vertintinas kaip taikos sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-794/2011; 2011 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-982/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-502/2011). Teisėjų kolegija sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygose konkrečiai nebuvo nustatyto apribojimo restruktūrizuojamai įmonei, tačiau ieškovas neatitiko būtinų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų kriterijų, nurodytų Konkurso sąlygų 10.2 punkte, t. y. kad nebūtų sudaręs taikos sutarties su kreditoriais, nesiektų susitarimo su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas, teikdamas pirminius pasiūlymo dokumentus, nuslėpė faktą, jog įmonė yra restruktūrizuojama. Nustačiusi, kad ieškovas, kaip restruktūrizuojama įmonė, neatitinka keliamų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija teisėtai atmetė jo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
131. Dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Pirkimo metu galiojusioje VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas išsamus sąrašas sąlygų, dėl kurių perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami. Sąlygos, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, nenustatyta. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, per plačiai aiškino šio VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nors teismų praktikoje pabrėžiama, kad draudžiama plačiai aiškinti imperatyviąsias ir asmens teises ribojančias nuostatas.
14Nei VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, nei atsakovo skelbto Konkurso sąlygose nebuvo nustatyto draudimo restruktūrizuojamai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl RUAB „Adakris“ visiškai atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir buvo pajėgi įvykdyti visus darbus, nurodytus Konkurso sąlygose ir paslaugų pirkimo sutartyje. Tik 2011 m. sausio 6 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte šalia bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių įrašytos ir restruktūrizuojamos įmonės, tačiau turi būti vadovaujamasi ginčo viešųjų pirkimų procedūrų metu buvusiu teisiniu reglamentavimu. Priešingu atveju būtų pažeisti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai.
152. Dėl restruktūrizavimo plano vertinimo kaip taikos sutarties. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad restruktūrizuojamos įmonės veikla apribota, vykdoma pagal specialų restruktūrizavimo planą ir susitarimą su įmonės kreditoriais, kuris vertintinas kaip taikos sutartis, yra nepagrįsta. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Konkurso sąlygose nurodyta apie taikos sutarties bankroto proceso metu sudarymą. Be to, net jeigu restruktūrizavimo planas galėtų būti vertinamas kaip taikos sutartis, o Konkurso sąlygos draudė tiekėjui būti sudariusiam taikos sutartį, teismai neatsižvelgė į tai, kad Konkursas vyko 2009 m., tuo tarpu UAB „Adakris“ restruktūrizavimo planas patvirtintas tik 2010 m. gruodžio 24 d. Akivaizdu, kad, vykstant konkursui, UAB „Adakris“ nebuvo sudariusi taikos sutarties ir visiškai atitiko tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
163. Dėl ĮRĮ ir VPĮ teisės normų kolizijos. Pagal ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Pagal šį įstatymą restruktūrizuojamos įmonės interesų teisminė apsauga vykdoma tam, kad būtų visiškai atkurtas įmonės mokumas, užtikrintas veiklos tęstinumas. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas ne tik nevaržo įmonės gamybinės veiklos, bet ir užtikrina teisminę jos interesų gynybą, tai reiškia, kad tokia įmonė visiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. VPĮ 33 straipsnyje nustatytos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, neapėmė restruktūrizuojamų įmonių. Restruktūrizuojamos įmonės teisinis statusas esmingai skiriasi nuo bankrutuojančių, likviduojamų ar susitarimą su kreditoriais sudariusių įmonių. ĮRĮ nustatyti tikslai neprieštarauja VPĮ normoms, restruktūrizuojama įmonė negali būti diskriminuojama dėl savo teisinio statuso.
174. Dėl protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų pažeidimo. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad pasaulinė ekonominė krizė paveikė ir Lietuvą, vienas iš labiausiai nukentėjusių – statybos sektorius (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl didžiosios dalies visų statybos darbų skelbiami viešieji pirkimai, dalyvavimas juose restruktūrizuojamai įmonei yra vienas iš būdų įgyvendinti ĮRĮ1 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą. Teismų išvada, padaryta per plačiai aiškinant VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, suvaržo restruktūrizuojamos įmonės galimybes siekti restruktūrizavimo tikslo, pažeidžia tokios įmonės teisėtus lūkesčius, viešąjį interesą, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
185. Dėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad lygiateisiškumo principas suponuoja tai, jog ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas, draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų pakeitimus. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo dokumentuose minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo objekto techninius reikalavimus, viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų nediskriminavimą ir lygiateisiškumą. Konkurso sąlygos neturi suteikti perkančiajai organizacijai besąlyginio pasirinkimo laisvės ar neribotos diskrecijos (nuožiūros) (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Beentjes v. the Netherlands, Rink. 31/87, 1988; p. 4635; 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus v. Finland; Rink. C-513/99; 2002; p. I-7213). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija, suteikdama sau neribotos diskrecijos teisę, savaip aiškino paskelbtas Konkurso sąlygas ir, pažeisdama VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizuojama įmonė neturi teisės dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Tai, kad Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta tokio draudimo, vertintina, jog sąlygų turinys buvo neaiškus, todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai.
196. Dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo. Teismai, konstatuodami, kad kasatorius, nenurodęs pasiūlyme, jog turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, sąmoningai slėpė restruktūrizavimo faktą, nepagrįstai rėmėsi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Teikdamas pasiūlymą, kasatorius pateikė galiojančią VĮ Registrų centro pažymą, vien dėl to teismų išvada, kad buvo pateikti neteisingi duomenys, yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad pasiūlyme šalia įmonės pavadinimo neįrašyta raidė „R“, negali būti vertinama kaip sąmoningas tyčinis bandymas klaidinti perkančiąją organizaciją. Pagal CK 2.44 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, turi būti pažymima, jeigu juridinis asmuo yra bankrutuojantis ar likviduojamas, taigi restruktūrizuojamos įmonės statusas neprivalo būti nurodomas.
20Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad nors ginčo viešojo pirkimo metu galiojusioje VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nebuvo konkrečiai įrašyta sąlyga, ribojanti tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, dalyvavimą, tačiau sisteminis nurodytos teisės normos nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog toks ribojimas galėjo būti nustatytas. Restruktūrizuojamos įmonės statusas reiškia, kad tokia įmonė turi finansinių sunkumų; nors ji tęsia komercinę veiklą, tačiau ji apribota, vykdoma pagal specialų įmonės restruktūrizavimo planą ir susitarimą su kreditoriais. Restruktūrizuojama įmonė, vertinant ją kaip tiekėją, nėra patikima: nepavykus restruktūrizavimo procesui, gali būti iškelta bankroto byla, tai iš esmės pažeistų perkančiosios organizacijos interesus. Nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygose, remiantis VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, be kitų reikalavimų, buvo nustatyta, kad tiekėjas nebūtų sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, taip pat kad nesiektų susitarimo su kreditoriais. Esant tokioms sąlygoms, atsakovas turėjo pagrindą atmesti kasatoriaus pasiūlymą dėl neatitikties nustatytiems teikėjų kvalifikacijos reikalavimams.
21Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas, reglamentuojančias sąlygas, ribojančias tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, ir priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą atmesti kasatoriaus pasiūlymą, kaip neatitinkantį Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kad tiekėjas nebūtų sudaręs su kreditoriais taikos sutarties, nesiektų susitarimo su kreditoriais.
22Teisėjų kolegija
konstatuoja:
23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
24Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
25Dėl restruktūrizuojamos įmonės vertinimo kaip tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas)
26Pagal VPĮ (nagrinėjamoje byloje taikoma VPĮ redakcija, galiojusi ginčo viešojo pirkimo paskelbimo dieną – 2009 m. liepos 22 d.) 32 straipsnio 1 dalį kiekviena perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal VPĮ 33–37 straipsniuose įtvirtintus kriterijus (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančio tiekėjų dalyvavimą konkurse). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (žr. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45–50 straipsnius). Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) dalyvauja tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose ir konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Tiekėjų, kurie neatitinka bent vieno iš minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama.
27VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime. Kiekviena perkančioji organizacija konkretaus pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tokiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali, bet neprivalo nustatyti, kad šiais atvejais tiekėjų pasiūlymai atmetami. Taigi dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, taikyti šias sąlygas konkretaus viešojo pirkimo procedūrose ar jų netaikyti.
28Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie atvejai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose.
29Ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojusios VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas įstatymus, yra tokia pati ar panaši; šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – jeigu tiekėjui iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
30Atsakovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos organizuoto Konkurso sąlygų III skyriaus „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 10.2 punkte buvo nustatyta, kad „Tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus, nėra tokia pati ar panaši. Jam nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus.“ Tokios Konkurso sąlygos dėl tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų iš esmės atitiko ginčo santykiui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, ribojančias tam tikro statuso tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Taigi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasinaudojo įstatymo jai suteikta diskrecijos teise nustatyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar konkretus tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
31Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad ginčui taikytinos VPĮ redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, taip pat atsakovo paskelbto Konkurso sąlygose nebuvo konkrečiai įrašyta, jog tiekėjui neturi būti iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau buvo nustatyta, kad tiekėjas inter alia neturi siekti susitarimo su kreditoriais. Nei VPĮ 33 straipsnis, nei kiti įstatymai nedetalizavo, kokią tiekėjo padėtį reikėtų vertinti kaip susitarimo su kreditoriais siekimą, todėl dėl šios įstatyme įtvirtintos sąvokos spręstina nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
32Vertinant, ar tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, padėtis reiškia susitarimo su kreditoriais siekimą, būtina atsižvelgti į VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto tikslus, aiškinant šią normą sistemiškai su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi. Šioje teisės normoje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, įgyvendinama inter alia ir pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Jose išvardytos tokios tiekėjo būsenos, kurios sukelia pagrįstų abejonių, kad dėl atsiradusių mokumo problemų tiekėjas negalės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai.
33Restruktūrizuojama įmonė yra tokia, kuriai pagal ĮRĮ (ginčo viešojo pirkimo paskelbimo dieną (2010 m. balandžio 7 d.) galiojusi įstatymo redakcija) iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 2 straipsnio 4 punktas). Šis įstatymas reglamentuoja būtent įmonių ir viešųjų įstaigų, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą (ĮRĮ 1 straipsnio 1 dalis). Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, įstatyme apibrėžiama kaip įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas (ĮRĮ 2 straipsnio 1 straipsnis). Pažymėtina, kad viena iš sąlygų restruktūrizuojamos įmonės statusui įgyti yra kreditorių sprendimas (ĮRĮ 4, 5 straipsniai), o restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų vykdymas gali būti stabdomas, ribojamos kreditorių teisės naudotis savo teisių gynimo priemonėmis bei taikomi kiti įstatyme nustatyti draudimai (ĮRĮ 9 straipsnis).
34Aptarti restruktūrizuojamos įmonės padėties ypatumai leidžia daryti išvadą, kad tokia įmonė atitinka ginčui taikytino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusą. Pažymėtina, kad tokiai išvadai neturi reikšmės tai, yra jau teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas ar dar ne.
35Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 951, 97 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, 1, 2, 4 priedėlių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1255 (įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 6 d.) VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildytas, tarp kitų tiekėjų būsenų nurodant ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Šio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais, todėl tokiu įstatymo papildymu siekiama aiškiai įvardyti, jog perkančioji organizacija turėtų atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjui iškelta restruktūrizavimo byla, o pirkimo dokumentuose buvo nustatyta sąlyga pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
36Ši VPĮ pakeitimų ir papildymų rengimo medžiaga, be kita ko, iš dalies atskleidžia ir įstatymų leidėjo poziciją dėl iki inicijuotų pataisų galiojusios ir nagrinėjamam ginčui taikytinos VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijos – joje atskleista, kad sąlyga dėl tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, inter alia reiškė ir ribojimą dalyvauti pirkime tiekėjui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla. Papildydamas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą sąlyga dėl tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, įstatymų leidėjas nenustatė naujos sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime, bet dėl visiško teisinio aiškumo iš tiekėjų, siekiančių susitarimo su kreditoriais, išskyrė ir atskirai nurodė tiekėjus, kuriems iškelta restruktūrizavimo byla.
37Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijos, galiojusios ginčo viešojo pirkimo metu, nuostatas perkančioji organizacija turėjo teisinį pagrindą riboti dalyvavimą viešajame pirkime tiekėjo, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla.
38Teisėjų kolegija sutinka, kad įmonės restruktūrizavimo tikslas yra atkurti mokumą, tam reikia vykdyti veiklą, tačiau viešųjų pirkimų srityje perkančiosios organizacijos sprendimą, nustatyti tiekėjui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, ribojimą dalyvauti viešajame pirkime ar nenustatyti, vis dėlto lemia viešųjų pirkimų tikslai konkretaus viešojo pirkimo kontekste, o ne restruktūrizuojamos įmonės interesas atkurti mokumą.
39Jeigu perkančioji organizacija konkretaus pirkimo sąlygose nustatė tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji, nustačiusi, kad tam tikro tiekėjo padėtis atitinka vieną iš nurodytų kriterijų, turi atmesti tokio tiekėjo paraišką ar pasiūlymą.
40Nagrinėjamu atveju, kai perkančioji organizacija Konkurso sąlygų 10.2 punkte įtvirtino ribojimą dalyvauti pirkime tiekėjui, kuris siekia susitarimo su kreditoriais, o restruktūrizuojama įmonė pagal savo faktinę ir teisinę padėtį vertintina kaip siekianti tokio susitarimo, ieškovo (kasatoriaus) – restruktūrizuojamos įmonės – pasiūlymas atmestas teisėtai (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
41Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam teisės klausimui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
42Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų
43Pagal pateiktus dokumentus atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija turėjo 3680 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, jis turėtų atlyginti atsakovui šio patirtas bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygintino dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo 1600 Lt nurodytoms išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).
44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
46Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ (juridinio asmens kodas 169903725) atsakovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188719391) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.
47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.