Byla 2A-706-275/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Aldaila“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo – BUAB „Aldaila“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 11 612,63 EUR ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2012-01-30, apie 17 val. ( - ), UAB „Draugystės sanatorija“ kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos patalpos ir lubos bei viduje buvusi serverinės įranga. Gaisrą sukėlė nekokybiškas įrenginys – nepertraukiamos srovės maitinimo šaltinis UPS 10 kW. Gaisro metu apgadintas UAB „Draugystės sanatorija“ turtas buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. Šios sutarties pagrindu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-30 išmokėjo draudėjui UAB „Draugystės sanatorija“ bendrą 40 096,09 Lt (11 612,63 EUR) dydžio draudimo išmoką gaisro padarytai žalai padengti. Gaisrą sukėlęs nepertraukiamos srovės maitinimo šaltinis draudėjo patalpose buvo sumontuotas trečiajam asmeniui BUAB „Aldaila“ atliekant statybos rangos darbus pagal 2010-12-16 statybos rangos darbų sutartį. Todėl už įrenginio įsigijimą ir montavimą draudėjo patalpose atsakingas rangovas BUAB „Aldaila“. Atsakovo atsakomybė kyla dėl to, kad tarp atsakovo ir rangovo buvo sudaryta rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta rangovo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos vykdant rangos darbus. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, kaip rangovo BUAB „Aldaila“ civilinės atsakomybės draudiko. Atsakovas įvykį laiko nedraudžiamuoju ir atsisako mokėti draudimo išmoką. Ieškovo reikalavimas grindžiamas netinkamu rangovo įsipareigojimų vykdymu darbams naudojant netinkamas medžiagas, dėl ko kilo gaisras ir buvo padaryta žala, kas neabejotinai laikytina draudiminiu įvykiu. Ieškovas taip pat nesutinka su Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.5 punkto taikymu, remdamasis kuriuo atsakovas nurodo, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir dėl to, kad UAB „Aldaila“, vykdydamas rangos sutartį, veikė ir kaip tiekėjas, nes pateikė į objektą ginčo srovės lygintuvą. Tačiau UAB „Aldaila“ neveikė kaip tiekėjas, nes jis nebuvo nei ginčo srovės lygintuvo gamintoju, nei platintoju, nei importuotoju ar šių asmenų atstovu. UAB „Aldaila“ veikė kaip rangovas, o ne kaip subjektas, turintis teisę gaminti arba parduoti (perparduoti) statybos produktus. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Taigi tarp ginčo šalių susiklostė ne draudimo teisiniai santykiai, tačiau žalos, kurios atlyginimo ieškovas iš atsakovų reikalauja subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.). Nagrinėjamu atveju gaisras kilo 2012-01-30, ieškovui apie įvykį buvo pranešta 2012-02-02 pranešimu – apskaičiavimu, tuo tarpu į draudėjo prievolę įstojęs ieškovas į teismą kreipėsi 2015-01-28, t. y. nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino. Net ir tuo atveju, jei šioje byloje būtų taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (su kuo ieškovas nesutinka), jis taip pat nebūtų praleistas, nes tenkinti ieškovo reikalavimą atsakovas atsisakė 2014-08-22 raštu dėl pretenzijos.

5Atsakovas AAS Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15 p. nustatytas sąrašas atvejų, kuomet įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, o draudimo išmoka nemokama. Vienas iš tokių atvejų yra, kai reikalavimas pateikiamas atlyginti žalą (nuostolius), kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (sutartinė atsakomybė) (Taisyklių 15.10 p.). Kadangi ieškovas savo reikalavimą kildina iš netinkamai vykdytos Rangos sutarties, įvykis pagal Taisykles laikytinas nedraudžiamuoju, o išmoka iš AAS „Gjensidige Baltic“ nepriteistina. Įvykis laikytinas nedraudžiamuoju ir pagal Taisyklių 15.5 p., kadangi UAB „Aldaila“, vykdydama Rangos sutartį, veikė ir kaip tiekėjas (pateikė į objektą ginčo srovės lygintuvą). Taisyklių 11 p. numato, kad draudimo objektas yra draudėjo (šiuo atveju UAB „Aldaila“) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (Statybos įstatymo 2 str. 15 d.). UAB „Draugystės sanatorija“ žalą patyrė ne dėl UAB „Aldaila“ ar jo pasitelktų kitų asmenų atliktų statybos darbų, o dėl nekokybiško srovės lygintuvo, todėl išmoka nemokėtina. Pagal Taisyklių 12 p. draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytos žalos jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei dėl žalos jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Be to, draudimo liudijime nustatyta besąlyginė 868,86 EUR išskaita, todėl draudimo išmoka bet kokiu atveju turėtų būti mažinama šia suma. UAB „Draugystės sanatorija“ 2012-04-04 gavo AAS „Gjensidige Baltic“ raštą, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir išmoka nebus mokama. Būtent minėta data laikytina momentu, kai UAB „Draugystės sanatorija“ sužinojo apie savo neva teisės, kylančios iš draudimo teisinių santykių, pažeidimą. Laikytina, kad 2012-04-04 prasidėjo ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d.). Kadangi šalis sieja draudamo teisiniai santykiai, taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi dar 2013-04-04.

6Trečiasis asmuo byloje BUAB „Aldaila“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 11 612,63 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsitikinimu, ieškovas įrodė, kad gaisrą sukėlęs įrenginys draudėjo UAB „Draugystės sanatorija“ patalpose buvo sumontuotas trečiajam asmeniui BUAB „Aldaila“ atliekant statybos darbus pagal 2010-12-16 statybos rangos darbų sutartį, o įrenginio (maitinimo šaltinio UPS 10 kw) pristatymas ir jo montavimas buvo sudėtinė rangovo įsipareigojimų dalis. Bendroji rangovo pareiga užtikrinti darbų kokybę (CK 6.664 straipsnis) suponuoja tai, kad už netinkamos kokybės daikto padarytą žalą yra atsakingas rangovas, t. y. BUAB „Aldaila“. Kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Aldaila“ yra atsakingas už ( - ), UAB „Draugystės sanatorija“ kilusio gaisro padarytą žalą, kadangi tam yra visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: gaisro padaryta žala, BUAB „Aldaila“ neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškę rangovo pareigos statybą aprūpinti tinkamos kokybės įrengimais neužtikrinimu ir priežastinis ryšys su įvykusiu gaisru ir atsiradusia žala. BUAB „Aldaila“ kaltė preziumuojama. Byloje surinkti įrodymai teismui leido daryti išvadą, kad BUAB „Aldaila“ nepaneigė savo kaltės (CPK 185 str.). Dėl gaisro, kurį sukėlė įrenginys ieškovo draudėjo patalpose sumontuotas trečiajam UAB „Aldaila“ atliekant statybos rangos darbus pagal 2010-12-16 Statybos rangos darbų sutartį, padarytą žalą UAB „Draugystės sanatorija“ turtui teismas vertino kaip žalą, padarytą dėl atliekamų statybos darbų, o esant rangovo civilinės atsakomybės draudimo santykiams, įvykį, dėl kurio ši žala atsirado – draudžiamuoju. Atsižvelgę į minėtas aplinkybes, gaisro padarytą žalą teismas priteisė iš BUAB „Aldaila“ draudiko AAS Gjensidige Baltic Lietuvoje, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009, pateiktais išaiškinimais dėl subrogacijos sampratos, pažymėjo, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui kyla įstatymo pagrindu, todėl ginčas šiuo atveju yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo 2012-01-30, ieškovui apie įvykį buvo pranešta 2012-02-02 pranešimu – apskaičiavimu, atsakovas 2014-08-22 raštu motyvuotai atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, tuo tarpu į draudėjo prievolę įstojęs ieškovas į teismą kreipėsi 2015-01-28, t.y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo ieškinio senaties termino. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą nepagrįsti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

111. Teismas nepagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju. Taip pat nepagrįstai konstatavo, jog ginčas kilęs iš deliktinės atsakomybės. Gaisras kilo ir turtas buvo apgadintas dėl netinkamos kokybės BUAB „Aldaila“ Rangos sutartį vykdant įmontuoto nepertraukiamos srovės lygintuvo UPS 10 Kw, konstatuotina, kad BUAB „Aldaila“ netinkamai vykdė minėtą sutartį ir dėl žalos atlyginimo šiam juridiniam asmeniui kilo sutartinė civilinė atsakomybė prieš užsakovą UAB „Draugystės sanatorija“ (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str., 6.257 str.). Ieškovas savo reikalavimą taip pat kildina iš netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmokas, sutartinės civilinės atsakomybės prievolėje pakeitė buvusį kreditorių bendrovę UAB „Draugystės sanatorija“ (CK 6.1015 str. 1 d.). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, kurios yra ne tik draudimo sutarties sudedamoji dalis, bet ir teisės aktas (nes patvirtintos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos), 15 punkte nustatytas sąrašas atvejų, kuomet įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, o draudimo išmoka nemokama. Vienas iš tokių atvejų yra, kai reikalavimas pateikiamas atlyginti žalą (nuostolius), kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (sutartinė atsakomybė Taisyklių 15.10 p.). Kadangi BUAB „Aldaila“ kilo sutartinė civilinė atsakomybė dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, o išmoka negali būti priteista.

122. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privalomojo draudimo sutartis, kokia yra rangovo civilinės atsakomybės sutartis, yra sutartis trečiojo asmens naudai, t. y. asmenų, nedalyvaujančių statybos procese, bet dėl netinkamai vykdomos rangos sutarties patiria žalą. Tokiu atveju draudimo išmoka privalėtų būti mokama nukentėjusiajam asmeniui, nes rangovui kiltų ne sutartinė, bet deliktinė civilinė atsakomybė prieš nukentėjusįjį. Rangovas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis (Taisyklių 3 p.). Būtent dėl šios priežasties draudimo liudijime buvo nurodytas statomas objektas - UAB „Draugystės sanatorija“ vila Kolonada ir rangos sutartis, kurios pagrindu vykdoma rekonstrukcija. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ignoruojant Taisyklėse nustatytą draudimo apsaugos apimtį (pvz., nedraudžiamuosius įvykius), draudimo išmoka privalo būti mokama užsakovui UAB „Draugystės sanatorija“, jei BUAB „Aldaila“ kyla sutartinė civilinė, o ne deliktinė civilinė atsakomybė. Draudimo liudijime nurodyti statomas objektas ir konkreti rangos sutartis apibrėžia draudiko atsakomybės ribas, t. y. draudikas moka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, jei draudėjui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, tuo metu kai žala padaroma vykdant konkrečią rangos sutartį ir konkrečiame statybos objekte.

133. Kasacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012, buvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiųjų (jų teisių perėmėjų) reikalavimų atsakingo už žalą asmens privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikams. Buvo sprendžiamas klausimas, kokis teisinis santykis sieja asmenis. Ir šie išaiškinimai buvo bendri, taikytini visiems atvejams, kai nukentėjęs asmuo (jo teisių perėmėjas) kreipiasi dėl draudimo išmokos į atsakingo asmens civilinės atsakomybės draudiką. Dėl to apylinkės teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog skiriasi pirmiau nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Šioje nutartyje kasacinis teismas pripažino, jog socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajam, subrogacijos būdu vietoj pastarojo asmens įstoja į prievolę ir perima visas jo teises ir pareigas joje. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką UAB „Draugystės sanatorija“, taip pat įstojo vietoj nukentėjusiojo į prievolę siejančią su šiuo atveju rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiku AAS „Gjensidige Baltic“. Dėl šios priežasties ir nagrinėjamam ginčui yra aktuali suformuota aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, remiantis kuria konstatuotina, kad tarp nukentėjusiojo asmens ir kaltininko civilinės atsakomybės draudiko susiformuoja, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas, draudimo teisiniai santykiai.

144. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Apie savo teisės pažeidimą AB „Lietuvos draudimas“ sužinojo 2012-04-04. Vėliausiai, kada gali būti laikoma, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo, galėtų būti laikoma 2012-12-07, t. y. kai pateikęs papildomus dokumentus apeliantui per 30 dienų negavo draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d., CK 1.127 str. 1 d.). Taigi ieškovas pateikė ieškinį, praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jis turėjo būti atmestas dėl senaties. Ieškinio senaties nutraukimo institutas (CK 1.130 str.) šiuo atveju negali būti taikomas, nes nutrauktas dėl skolininko veiksmų gali būti tik nesuėjęs ieškinio senaties terminas (Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. 2A-292-553/2014). Ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų taip pat nėra nustatyta, o ieškovas jų net nenurodė.

15Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė kyla dėl to, kad tarp atsakovo ir rangovo BUAB „Aldaila“ buvo sudaryta rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta pastarosios įmonės civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos vykdant rangos darbus. Remdamasis Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.10 punktu, atsakovas nurodo, jog įvykis pagal taisykles laikytinas nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas savo reikalavimą kildina iš netinkamai vykdytos rangos sutarties. Tačiau toks teiginys laikytinas nepagrįstu, nes rangovas kaip tik ir draudėsi savo civilinę atsakomybę dėl UAB „Draugystės sanatorija“ vilos „Kolonada“ vykdomų statybos darbų pagal 2010-12-16 Statybos rangos darbų sutartį. Tai atsispindi atsakovo pateiktame Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime, kuriame statomu objektu nurodoma – UAB „Draugystės sanatorija“ vila „Kolonada“, o rangos sutartimi įvardyta – 2010-12-16 Statybos rangos darbų sutartis Nr. 10/12-1 UAB „Draugystės sanatorija“ vilos „Kolonada“ rekonstrukcija, adresu ( - ), bendrastatybiniai ir specialieji darbai. Ieškovo reikalavimas grindžiamas netinkamu rangovo įsipareigojimų vykdymu darbams naudojant netinkamas medžiagas, dėl ko kilo gaisras ir buvo padaryta žala, kas neabejotinai laikytina draudiminiu įvykiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo teiginių, jog įvykis pagal pirmiau minėtų taisyklių 12 punktą pripažintinas nedraudiminiu. Atsakovo minimoje kasacinio teismo 2012-10-23 nutartyje Nr. 3K-7-368/2012 nurodoma, jog toje byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. Todėl teismų praktika, kuria remiasi atsakovas, nagrinėjamam atvejui nėra aktuali, nes ji suformuota tik žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bylose. Šios pozicijos laikėsi ir sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš delikto – teisės pažeidimo. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Taigi tarp ginčo šalių susiklostė ne draudimo teisiniai santykiai, tačiau žalos, kurios atlyginimo ieškovas iš atsakovų reikalauja subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str.). Toks teisės aiškinimas vyrauja ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014-09-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1655-657/2014. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo 2012-01-30, ieškovui apie įvykį buvo pranešta 2012-02-02 pranešimu – apskaičiavimu, tuo tarpu į draudėjo prievolę įstojęs ieškovas į teismą kreipėsi 2015-01-22, t. y. nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino. Pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jei šioje byloje būtų taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (su kuo ieškovas nesutinka), jis taip pat nebūtų praleistas, nes tenkinti ieškovo reikalavimą atsakovas atsisakė 2014-08-22 raštu. 2014-08-12 elektroninis laiškas (laiško tema – „PAKARTOTINAI R0001292046“) patvirtina, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis priimtų sprendimą dėl ieškovo pretenzijos, tačiau į 2012-08-17 ieškovo pateiktą reikalavimą dėl draudimo išmokos išsiieškojimo atsakovas po reguliarių raginimų ir priminimų galutinį sprendimą priėmė tik 2014-08-22, kai ieškovui buvo pranešta, kad pretenzija Nr. R0001292046 nebus tenkinama (CK 1.127 str. 1 d.).

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

19Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia remdamasis atsakovo ir trečiojo asmens UAB „ Aldaila“ sudaryta Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, kurios draudimo objektu nurodyta Rangovo civilinė atsakomybė, apibrėžta Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis ( toliau tekste - Taisyklės). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad gaisras kilo ir turtas buvo apgadintas dėl netinkamos kokybės BUAB „Aldaila“ Rangos sutartį vykdant įmontuoto nepertraukiamos srovės lygintuvo UPS 10 Kw, nurodo, kad BUAB „Aldaila“ netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl jam atsirado atsakomybė prieš užsakovą UAB „Draugystės sanatorija“. Atsakovas teigia, kad įvykis, kurio pagrindu prašoma priteisti žalą subrogacijos tvarka, yra nedraudiminis dėl to, kad Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.10 p. nustatyta, kad užsakovui pateikus reikalavimą atlyginti žalą, kilusią dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, toks įvykis yra nedraudiminis. Ieškovo reikalavimas reiškiamas ne dėl to, kad užsakovui yra atsiradę nuostoliai dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo, o dėl to, kad rangovui vykdant vilos „ Kolonada“ rekonstrukcijos darbus sumontuotas įrenginys, sukėlė gaisrą. Užsakovui tokia žala turėjo būti atlyginta rangovo draudiko remiantis Taisyklių 9.1 punktu. Netinkamas rangovo įsipareigojimų vykdymas darbams naudojant netinkamas medžiagas, dėl ko kilo gaisras ir buvo padaryta žala, nėra netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, kuriam esant įvykis priskiriamas prie nedraudiminių įvykių. Žala užsakovui atsirado ne dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, o dėl galimai netinkamai vykdomų statybos darbų jų procese, t.y. rangovui neužtikrinus, kad statybos objekte sumontuotas įrenginys nesukeltų žalos užsakovui. Rangovas buvo apsidraudęs nuo žalos, kuri gali atsirasti dėl vykdomų statybos darbų rekonstrukcijos procese, rizikos. Atsakovas netinkamai aiškina Taisyklių 15.10 p. prasmę, siekdamas išvengti turtinės atsakomybės pagal išduotą rangovui jo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Taip aiškinant iš Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kylančias pareigas draudikui, būtų galima daryti išvadą, kad visais atvejais, kai atsiranda žala dėl rangovo atliekamų rangos darbų, draudikas neturi mokėti draudimo išmokos, nes bet koks atliekamas darbas pagal statybos rangos sutartį yra šios sutarties vykdymu. Teismas daro išvadą, kad sutarties „įvykdymas“ ir jos „vykdymas“ yra skirtingos sąvokos, nes pirmuoju atveju kalbama apie veiklos rezultatą, o antruoju - apie veiklos procesą. Taisyklių 15.10 punktas yra susitarimu tarp draudiko ir draudėjo dėl draudėjo veiklos rezultato nebuvimo draudiminiu įvykiu, o susitarimo dėl buvimo nedraudiminiais įvykiais bet kokio įvykių draudėjo veiklos procese, taisyklėse nėra.

20Tai, kad tarp rangovo ir užsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, nereiškia, kad rangovo atsakomybė užsakovui gali būti tik sutartinė. Šiuo atveju rangovui UAB „Aldaila“ kilo ne sutartinė, bet deliktinė civilinė atsakomybė prieš nukentėjusįjį, t.y. asmenį, kurio turtas buvo sugadintas dėl kilusio gaisro. Taisyklių 9 ir 9.1 punkte išskirta, kad sąvoka „ tretysis asmuo“ apima ir užsakovą, teigiama, kad trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kuriam padaryta žala dėl atliekamų ir (ar ) atliktų statinio statybos darbų, todėl galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai rangovo atsakomybė pripažįstama deliktine, draudiminiu įvykiu gali būti pripažintas reikalavimo pateikimas dėl rangos sutarties rezultato, t.y. dėl atliktų statybos darbų.

21Dėl ieškininės senaties termino

22Atsakovas teigia, kad apie savo teisės pažeidimą AB „Lietuvos draudimas“ sužinojo 2012-04-04. Nurodo, kad vėliausiai, kada gali būti laikoma, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo, galėtų būti laikoma 2012-12-07, t. y. kai, pateikęs papildomus dokumentus, apeliantui per 30 dienų negavo draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d., CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas teigia, kad jo ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Kolegija daro išvadą, kad byloje taikytinas vienerių metų senaties terminas, tačiau ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai ieškovo reikalavimą atsakovas atsisakė tenkinti ir jam apie tai pranešė raštu, t.y. 2014-08-22. Skirtinga teisminė praktika dėl senaties termino, kuris taikomas byloje, kylančiose iš draudimo teisinių santykių, buvo suvienodinta Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016. Byloje kilus ginčas tarp dviejų draudikų - ieškovės Estijos draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, kasacinės Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Tokiu atveju nesikeičia nei sutartinės prievolės, nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas.

23Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškininės senaties terminas reikalavimui reikšti yra vieneri metai, tačiau ieškovo reikalavimą atsakovas atsisakė tenkinti tik 2014-08-22 raštu. Tai, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis priimtų sprendimą dėl ieškovo pretenzijos, tačiau į 2012-08-17 ieškovo pateiktą reikalavimą dėl draudimo išmokos išsiieškojimo atsakovas po reguliarių raginimų ir priminimų galutinį sprendimą priėmė tik 2014-08-22, kai ieškovui buvo pranešta, kad pretenzija Nr. R0001292046 nebus tenkinama, darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia buvo 2014-08-22, todėl ieškovas nepraleido senaties termino ( CK 1.127 str. 1 d.).

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas AAS Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos... 6. Trečiasis asmuo byloje BUAB „Aldaila“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 11. 1. Teismas nepagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju. Taip pat... 12. 2. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privalomojo draudimo... 13. 3. Kasacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 14. 4. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas... 15. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ... 19. Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia remdamasis atsakovo ir trečiojo... 20. Tai, kad tarp rangovo ir užsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis,... 21. Dėl ieškininės senaties termino ... 22. Atsakovas teigia, kad apie savo teisės pažeidimą AB „Lietuvos draudimas“... 23. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškininės senaties terminas reikalavimui... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti...