Byla e2A-42-567/2019
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1169-723/2018 pagal ieškovo Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir R. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas ADB „Gjensidige“ 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir R. S. 3 776,12 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ADB „Gjensidige“ sumažino reikalaujamos priteisti sumos dydį iki 3 253,52 Eur ir prašė grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką. Nurodė, kad ieškovas (buvęs įmonės pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) su UAB „Baltic Petroleum“ buvo sudaręs įmonių turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo apdraustas UAB „Baltic Petroleum“ turtas. Draudimo sutarties galiojimo metu 2015 m. birželio 9 d. pranešimu ieškovas buvo informuotas apie tą pačią dieną įvykusį įvykį, kurio metu atsakovė R. S., vairuodama automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. ( - ) netaisyklingai įvažiavo į plovyklą, esančią Vilniuje, Molėtų pl. 27A, ir apgadino duris bei sulaužė purkštukus. Draudėjui buvo padaryta 3 776,12 Eur žala. Atsakovė savo kaltę dėl įvykio patvirtino deklaracijoje. Įvykio metu R. S. vairuojamas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl skola priteistina solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškinio reikalavimas grindžiamas žalos atlyginimo normomis, kadangi atsakovės transporto priemonė įvykio metu ne važiavo, o stovėjo. Nurodytas įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Ieškinio reikalavimo suma sumažinta, paskaičiavus 14,56 procentų nusidėvėjimą (CK 6.263 str., 6.270 str., 6.987 str.).

72.

8Atsakovė R. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats pripažino, kad atsakovės padarytas įvykis buvo draudžiamasis. Ieškovas neįrodė, kad, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. iš atsakovės. Atsakovės vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.).

93.

10Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė R. S. ant plovyklos įrangos bėgių užvažiavo netaisyklingai, todėl plovimo įrangai pradėjus plovimo darbus, plovyklos įranga kontaktavo su automobiliu ir buvo apgadinta. AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko atlyginti ieškovo patirtų išlaidų, atlyginant plovyklos įrangos nuostolius. UAB „Baltic Petroleum“, kaip paslaugos tiekėjas, turi užtikrinti, kad plovyklos įranga veiktų taip, kad savo kelyje pastebėjusi kliūtį – sustotų. Paslaugos tiekėjas turi užtikrinti kontrolę, ar paslaugos gavėjas tinkamai įvažiavo į plovyklos boksą. AB „Lietuvos draudimas“ buvo atlikęs nuostolio įvertinimą ir konstatavo, kad nuostoliai sudaro 1 263,60 Eur, nes ieškovas neminusavo nusidėvėjimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d.).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

144.1.

15Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovui ADB „Gjensidige“ 3 253,52 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3 253,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Eur žyminio mokesčio.

164.2.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

184.3.

19Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“ 12 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje 2017 m. rugsėjo 5 d. mokėjimu Nr. 107038.

205.

21Teismas nustatė, kad ginčo įvykio metu atsakovės R. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į plovyklą ir sustojo, netinkamai pastatytas, t. y. ne tiesiai, kaip tai turi būti, o kampu ir tokioje padėtyje, kad pilnai įvažiavęs ir stovėdamas nelygiagrečiai, užsidarius vartams ir pradėjus judėti plovyklos įrenginiui, automobilis sužalojo plovyklą. Teismas nurodė, kad atsakovė savo kaltę dėl įvykio pripažino įvykio deklaracijoje, kurios neginčijo įstatymų nustatytais būdais. Teismas konstatavo, kad automobilis įvykio metu nejudėjo, todėl įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Teismas nurodė, kad atsakovei, kaip automobilio valdytojai, atsakomybė už padarytą žalą atsiranda be kaltės, nustačius kitas tris deliktinei atsakomybei taikyti sąlygas (veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir žalą). Teismas konstatavo, kad žala plovyklai kilo išimtinai dėl atsakovės neatsargaus ir netinkamo elgesio, kadangi atsakovė nelygiagrečiai plovyklos bėgiams įvažiavo į plovyklos vidų. Teismas pažymėjo, kad „Fiat Ducato“ gali būti krovininis automobilis arba mikroautobusas, todėl vairuoti tokį automobilį reikalingi atitinkami gebėjimai dėl tokio automobilio didesnių gabaritų. Teismo vertinimu, atsakovė privalėjo įvertinti savo automobilio gabaritus ir įvažiuoti saugiai, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad nepatogus įvažiavimas į plovyklą ir plovimo įrangos daviklių trūkumas nepašalina atsakovės atsakomybės. Teismas liudytojo Z. J. (plovyklų meistras) paaiškinimus, kad prieš kelias savaites iki teismo posėdžio (2 metai po ginčo įvykio) ginčo plovykloje šie davikliai buvo įrengti, pripažino, kaip atsakovės atsakomybės nepašalinančia aplinkybe. Teismas sprendė, kad kilusią žalą tiesioginiame ryšyje lėmė atsakovės veiksmai – kreivai įvažiuota į automatinę plovyklą. Atsakovė turėjo įvertinti valdytos transporto priemonės gabaritus, pasukimo kampo galimybes ir tik „ištiesinusi“ automobilį tinkamai įvažiuoti į plovyklą. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl žalos dydžio paskaičiavimo ta apimti, kad sąskaitose–faktūrose nurodytos identiškos paslaugos (remonto darbai, transporto išlaidos), kadangi nustatė, kad įrangos sugadinimų vienu kartu nebuvo įmanoma pašalinti (pirmojo remonto metu įranga buvo atstatyta iki tokios būklės, kad plovykla galėtų saugiai tęsti darbą), nes kai kurios detalės turėjo būti užsakomos iš gamintojo. Teismas nustatė, kad plovyklos savininkas UAB „Baltic Petroleum“ turtą buvo apdraudęs pas ieškovą, kuris išmokėjo draudimo išmoką dėl įrangos sugadinimų. Atsižvelgiant į nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas priteisė iš atsakovės R. S. 3 253,52 Eur nuostolių atlyginimą ieškovui, kuriam išmokėjus draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas nurodė, kad neįrodytos kito atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės sąlygos, todėl šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmetė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d.; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d.; CK 1.5 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.987 str., 6.1015 str.).

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

236.

24Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

256.1.

26Pirmosios instancijos teismas posėdyje apribojo atsakovei pasisakymų laisvę, nurodydamas, kad faktinė situacija teismo nedomina (garso įrašo laikas 22:44 min). Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sukliudė atsakovei išsamiai paaiškinti faktines aplinkybes ir objektyviai sukūrė atsakovei nepasitikėjimą tolimesniu teismo procesu. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad savo kaltės nebuvimą įrodinės liudytojų parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas leido suprasti, kad tokie įrodymai nėra reikšmingi arba nelaikomi patikimais ir priimtinais (garso įrašo laikas 25:45–25:55 min). Teismas atsakovei uždėjo per didelę naštą, užduodamas išimtinai teisinius klausimus, į kuriuos atsakovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, neturėjo galimybės tinkamai atsakyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė atsakovės teises.

276.2.

28Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad suprato, jog automobilį pastatė neteisingai, tačiau atsakovė nebeturėjo galimybės manevruoti plovyklos patalpoje, nes po 20 sekundžių, įvažiavus į plovyklą, pradeda nusileidinėti plovyklos automatiniai vartai ir prasideda plovimas. Tai patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Ofnis“ meistras Z. J. (garso įrašo laikas 36:36 min). Liudytojas taip pat nurodė, kad po įvykio plovykloje buvo įrengti davikliai, nes meistras į šią plovyklą yra vykęs bent tris kartus dėl įvykusių įvykių ir apgadintos įrangos (garso įrašo laikas 45:29 min). Liudytojas patvirtino, jog, prieš įvažiuojant į plovyklą, būtina įvertinti manevrą, nes posūkis į plovyklą yra 90 laipsnių kampu, t. y. problematiškas. Atsakovė, bijodama sukelti didesnę žalą, vengė manevruoti plovyklos patalpoje, siekiant neapgadinti nusileidžiančių vartų. Atsakovė taip pat tikėjosi, kad plovimo portalas, pastebėjęs kliūtį, sustos. Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, kad dažniausiai plovyklose statomi detektoriai, kurie nustato kliūtis ir sustoja dar iki kliūties (garso įrašo laikas 34:14 min). Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.

296.3.

30Pirmosios instancijos teismas vertino, kad automobilis nėra vidutinio standarto, tačiau nevertino aplinkybės, jog draudimo plauti būtent tokį automobilį būtent šioje plovykloje nėra. Aplinkybės, kad plovykloje nėra galimybės manevruoti automobiliu, kuris nėra vidutinio standarto, kad nėra uždrausta jį plauti nurodytoje plovykloje, patvirtina, kad plovyklos savininkas UAB „Baltic Petroleum“ turėjo pasirūpinti plovyklos atitikimu plautinų automobilių standartams. Įvertinus apribotą galimybę manevruoti, atsakovė negali būti pripažinta visiškai atsakinga už padarytos žalos atlyginimą, nes toje pačioje plovykloje plovimo portalas buvo apgadintas kelis kartus, todėl plovyklos savininkas vėliau įrengė daviklius. Šias aplinkybes atsakovė nurodė teismo posėdyje (garso įrašo laikas 28:08–28:30 min), tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl dalinės atsakomybės taikymo (CPK 177 str.).

317.

32Ieškovas ADB „Gjendsige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

337.1.

34Atsakovei viso proceso metu buvo suteiktos visos teisės ir galimybės teikti įrodymus bei pasirinkti gynybos būdą. Atsakovė viso teisminio proceso metu turėjo atstovę advokatę, kuri tinkamai vykdė savo atstovavimo pareigą. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus pateiktus dokumentus, bei tinkamai vykdė teisminį procesą, laikydamasis visų CPK nustatytų teisės normų.

357.2.

36Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikšmę teikė esminiam įrodymui – 2015 m. birželio 9 d. eismo įvykio deklaracijai, kurioje atsakovė pripažino savo kaltę dėl įvykio. Asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas, išreikštas eismo įvykio deklaracijoje, laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu.

377.3.

38AB „Lietuvos draudimas“ atstovo pasisakymai teismo posėdyje, kad dažniausiai plovyklose statomi detektoriai, kurie nustato kliūtis ir sustoja dar iki kliūties, laikytini tik pamąstymais ir nepagrindžia apeliantės argumentų. Tas pats yra ir su liudytojo UAB „Ofnis“ meistro Z. J. pasisakymais. Šis liudytojas patvirtino ne tai, kad vyko į plovyklą bent tris kartus dėl įvykusių įvykių, o tai, kad, įvykus tokiam įvykiui, yra vykstama kelis kartus, nes 1 kartą atvažiuojant nustatomas gedimas ir jeigu nėra tinkamų detalių, jos yra užsakomos, bei yra atvažiuojama dar kelis kartus, tol kol jos tinkamai bus įrengtos (garso įrašo laikas 38:05–38:30 min.). Šis liudytojas taip pat nurodė, kad davikliai buvo įrengti ne po įvykio, o savaitę iki 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžio (garso įrašo laikas 40:50 – 41:05 min). Liudytojas patvirtino, kad ne tik šioje plovykloje, o visur, kur yra įvažiavimas 90 laipsnių kampu, vairuotojams manevruoti yra sudėtingiau, nes tai tiesiog logiška – jeigu kampas yra aštresnis, įvažiuojant pasukti reikia didesniu (aštresniu) kampu (garso įrašo laikas 42:25 – 43:30 min.). Liudytojas patvirtino, kad tiek prieš įvažiuojant, tiek pačioje plovykloje yra informacija ir instrukcijos, kaip reikia įvažiuoti ir kokios transporto priemonės ir kaip tai gali padaryti, ir patvirtino, kad įvažiavus ir sustojus vykdant instrukcijas ir vadovaujantis ženklais, žala nebūtų kilusi (garso įrašo laikas 47:10 – 48:10 min.).

398.

40Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovu buvo patrauktas AB „Lietuvos draudimas“. Darytina išvada, kad AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu priimtas sprendimas nėra apskųstas, yra teisingas ir pagrįstas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

439.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

4510.

46Byloje kilo ginčas dėl įvykio, kai automobilis netaisyklingai įvažiavo į automatinę plovyklą ir ją apgadino, pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu ir plovyklos draudiko teisės reikalauti padarytos žalos atlyginimo, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.

4711.

48Nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pagal įmonių draudimo sutartį buvo apdraudęs UAB „Baltic Petroleum“ turtą. 2015 m. birželio 9 d. UAB „Baltic Petroleum“ degalinėje Vilniuje, Molėtų pl. 27A, atsakovė R. S., vairuodama automobilį Fiat Ducato (valst. Nr. ( - ) netaisyklingai įvažiavo į plovyklą, į automobilį įsirėmė portalas ir užstrigo, buvo sulankstytos įrenginio durys, sulaužyti purkštukai. Automobilio valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. 2015 m. birželio 9 d. eismo įvykio deklaracijoje R. S. pripažino savo kaltę. 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas ABD „Gjensidige“ už plovyklos sugadinimus išmokėjo UAB „Baltic Petroleum“ 3 776,12 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į automobilio Fiat Ducato draudiką AB „Lietuvos draudimas“, tačiau jis 2016 m. gruodžio 15 d., nustatęs neteisėtus transporto priemonės valdytojo veiksmus, atsisakė atlyginti nuostolius. 2017 m. vasario 27 d. ieškovas ABD „Gjensidige“ pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo R. S., tačiau ji 3 776,12 Eur sumos nepervedė.

4912.

50Pirmosios instancijos teismas įvykio nepripažino draudžiamuoju ir sprendė, kad už įvykį yra atsakinga automobilį vairavusi vairuotoja atsakovė R. S., kurį savo kaltę dėl įvykio pripažino deklaracijoje, o ne automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusį draudiką atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Teismas, atmesdamas ieškinį atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, nurodė, kad ieškovas nenurodė įstatyminio pagrindo, kuriuo yra reiškiamas reikalavimas šiam atsakovui, todėl sprendė, kad šio atsakovo atsakomybės sąlygos buvo neįrodytos. Apeliaciniame skunde R. S. nesutinka, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visiškai, todėl teisėjų kolegija sprendžia dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo visa apimtimi.

5113.

52Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

5314.

54Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

5515.

56Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.).

5716.

58Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.).

5917.

60Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 str. 3 d. draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka.

6118.

62Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie turi eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 3 p.).

6319.

64TPVCAPDĮ 15 str. 1–3 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyko per nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

6520.

66Išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d.).

6721.

68TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. TPVCAPD įstatymo nuostatos netaikomos dėl įvykių uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose tik tuo atveju, jei uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti.

6922.

70Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju bei kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

7123.

72Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

7324.

74Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „eismo įvykio“ sąvoka nesiejama su to įvykio vieta, kad eismo įvykio vieta nėra tik kelias, kad pagrindinis eismo įvykio elementas yra „judanti transporto priemonė“, tačiau eismo įvykis nebūtinai turi būti judančios transporto priemonės pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-2/2005, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

7525.

76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 išaiškino, kad TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendinta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniam reguliavimui Europos Sąjungos teisėje skirta 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva Nr. 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo; 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva Nr. 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva Nr. 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo; 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas Nr. 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva); 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas Nr. 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

7726.

78Visose nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (Privalomojo draudimo direktyva), kuri galioja nuo 2009 m. spalio 27 d. Nurodyta direktyva panaikintos ankstesnės penkios direktyvos, o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą.

7927.

802009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2009/103/EB nepateikta apibrėžtis, kaip pagal šias direktyvas reikia suprasti sąvokas „įvykis“, „nelaimingas atsitikimas“, „eismas“ ar „transporto priemonių naudojimas“.

8128.

82Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EB 3 str. pirmos ir antros pastraipose įtvirtintą sąvoką „transporto priemonių eismas“, nurodė, kad sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją, tai tuo labiau tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja. Tai, ar transporto priemonės variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 35 p., 39 p., 40 p.; 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje Nunez Torreiro, C-334/16, 28 p.).

8329.

84Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją ir draudimo apimtis nesiejama su vietos, kuriame transporto priemonė naudojama, charakteristikomis. Tam, kad įvykis būtų laikomas transporto eismo įvykiu, transporto priemonės (ne)judėjimo aplinkybė negali būti aiškinama, kaip galinti riboti įvykio, kuriame ji dalyvavo, nepriskyrimą draudžiamiesiems įvykiams. Tai taip pat reiškia, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta eismo įvykio sąvoka, kuri siejama su transporto priemonės judėjimu, neturi įtakos TPVCAPDĮ valdytojų atsakomybės draudimo apimčiai, kadangi nereguliuoja transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės ir nenustato, kokiais atvejais netaikoma privalomojo draudimo apsauga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta eismo įvykio sąvoka nagrinėjamu atveju yra aktuali tik tuo, kad eismo įvykis laikytinas tiek įvykiu viešose, tiek ir privačiose, teritorijose.

8530.

86Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju eismo įvykis įvyko degalinėje esančioje automobilių plovykloje, t. y. viešame objekte, kuriame eismas nėra uždraustas. Tai reiškia, kad TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nurodyti įstatymo netaikymo atvejai nagrinėjamu atveju yra neaktualūs. Atsakovės R. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į plovyklą. Transporto priemonės plovimas tam skirtose plovyklose atitinka įprastą naudojimąsi transporto priemone pagal jos funkciją. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė, valdydama transporto priemonę ir nesilaikydama automatinės automobilių plovyklos naudojimo taisyklių, įvažiavo į plovyklos vidų ir neatsargiai manevruodama, sustojo nelygiagrečiai plovyklos portalui (automobilį transportuojančiam bėgiui), o šiam pajudėjus, automobilis apgadino plovyklos įrangą. Darytina išvada, kad nurodytas pažeidimas buvo tiesiogine kilusios žalos priežastimi.

8731.

88Kasacinis teismas, dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai ginčas dėl žalos atlyginimo kyla tarp draudimo kompanijų, kurių viena, išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusio vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 str.), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui, taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės numato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas be tų, kurias numato CK ir Draudimo įstatymo teisės normos. Nurodyti teisės aktai įpareigoja civilinės atsakomybės draudiką ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti žalos dydį bei per 30 dienų arba numatytais atvejais per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsisakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančius teisę mažinti draudimo išmokos dydį. Įstatymas nenumato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas eismo įvykio dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).

8932.

90Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės R. S. valdomos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ tokių duomenų nepateikė. Atsakovo argumentai, kad įtaką žalos atsiradimui turėjo atstumo tarp plovimo įrenginio ir transporto priemonės daviklių nesumontavimas, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė įrodymų, kad pagal galiojančius teisės aktus tokie davikliai privalėjo būti įrengti, kad automobilių plovimo įranga įvykio metu neatitiko techninių reikalavimų (CPK 178 str.).

9133.

92CK 6.270 str. 5 d. nurodyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiškia, kad transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma už bet kokius eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

9334.

94Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už žalą, kurią sukelia judanti transporto priemonė, bet ir už žalą, kurią sukelia nejudanti transporto priemonė, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo įvykis nepatenka į TPVCAPDĮ taikymo sritį ir žalą priteisė iš atsakovės R. S., o ne iš jos valdytos transporto priemonės valdytojų privalomuoju draudimu civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko AB „Lietuvos draudimas.

9535.

96Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD draudikui, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už žalą vairuotoją, eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai įvykio dalyviai nepranešė apie jį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas, nes būtent jame aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Kita vertus, tai neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nes deklaracijos tikslas nėra apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, sudarantis pagrindą draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

9736.

98Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas deklaraciją vertino kaip atsakovės besąlygišką prisipažinimą dėl jos atsakomybės už eismo įvykį ir dėl to kilusią pareigą atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo draudikui, kuris nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką, eismo įvykio deklaracijoje nurodytas kaltininko prisipažinimas, savaime nelaikytinas eismo įvykio kaltininko transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiko pareigos atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui šalinančia aplinkybe. Draudimo teisinių santykių teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą, todėl draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovė žalą padarė neatsargiai manevruodama automobilių plovykloje, t. y. viešame objekte, todėl atsakovės kaltės prisiėmimas eismo įvykio deklaracijoje, negali lemti TPVCAPDĮ nuostatų dėl draudimo išmokos išmokėjimo netaikymo.

9937.

100Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

10138.

102Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1139-881/2018 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30393-608/2017 pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl žalos atlyginimo. Nurodyta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su eismo įvykiu, yra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas tarp draudikų (plovyklos ir transporto priemonės) dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl automobilio vairuotojo veiksmų, neteisingai įvažiavus į automatinę plovyklą ir tokiu būdu apgadinus plovyklos įrangą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka buvo tenkintas, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad automobilių plovykla yra viešas objektas, kuriame neuždraustas eismas, todėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 3 d. numatyti įstatymo netaikymo atvejai negalioja. Teismas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normos negali būti aiškinamos taip, kad jos nustatytų išimtį ar apribojimą, numatantį, kad tais atvejais, kai transporto priemonė sukelia žalos, būdama ne kelyje, nejudėdama ar pan., negaliotų privalomojo transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo apsauga, nors valdytojui ir kiltų civilinė atsakomybė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žalos sukėlusiame įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo valdoma, kaip didesnis pavojaus šaltinis, pagrįstai pripažino, jog tokios žalos padarymas patenka į TPVCAPDĮ reguliavimo sritį, todėl žala turi būti atlyginama.

10339.

104Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei horizontalų precedentą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1139-881/2018, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo analogiškoje byloje suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ buvo ieškovu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1139-881/2018 ir reikalavo iš atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko priteisti žalos atlyginimą regreso tvarka, todėl darytina išvada, kad atsakovui yra žinoma teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nesutikimo su ieškiniu argumentus laiko deklaratyviais ir nepaneigiančiais pareigos atlyginti ieškovui žalą, patirtą išmokant nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už sugadintą turtą.

10540.

106Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato civilinės atsakomybės draudiko ir transporto priemonės valdytojo solidarios ir/ar dalinės atsakomybės. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas privalomojo draudimo atveju civilinės atsakomybės draudikas yra pagrindinis skolininkas, o žalą padariusio asmens atsakomybė yra subsidiari, kadangi jis atsakingas už žalą tiek, kiek žalos neatlygina draudiko išmokėta draudimo išmoka, arba įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju (TPVCAPDĮ 13 str., 19 str. 10 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama (CK 6.6 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių mažinti draudimo išmoką ar eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, todėl ir šiuo atveju priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės R. S. nėra teisinio pagrindo.

10741.

108Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino eismo įvykio deklaracijos teisinę reikšmę, netinkamai taikė ir aiškino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas dėl (ne)draudžiamųjų įvykių bei įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nesivadovavo teismų praktika, todėl padarė nepagrįstą išvadą atmesti ieškinį atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ir tenkinti ieškinį atsakovės R. S. atžvilgiu.

10942.

110Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą, 3 253,52 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 73 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), priteisiant tik iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, atmetant ieškinį atsakovės R. S. atžvilgiu. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.246 str.–6.2450 str., 6.1015 str., CPK 178 str., 185 str., 265 str., 302 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

11143.

112Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

11344.

114Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

11545.

116CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

11746.

118Atsakovė R. S. pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 610 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų už advokatės parengtą atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 610 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p., 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

11947.

120Atsakovė R. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio, todėl, apeliacinį skundą tenkinus, ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo (CPK 3 str. 7 d., 88 str., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.).

121Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

122Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

123„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 253,52 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 253,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Eur žyminio mokesčio ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai.

124Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

125Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“ 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį permoką, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

126Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ 610 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atsakovės R. S. naudai.“

127Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ 73 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovės R. S. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas ADB „Gjensidige“ 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį,... 7. 2.... 8. Atsakovė R. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pats... 9. 3.... 10. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė... 14. 4.1.... 15. Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovui ADB „Gjensidige“ 3 253,52 Eur... 16. 4.2.... 17. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 18. 4.3.... 19. Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“ 12 Eur žyminio mokesčio permoką,... 20. 5.... 21. Teismas nustatė, kad ginčo įvykio metu atsakovės R. S. vairuojamas... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 23. 6.... 24. Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 25. 6.1.... 26. Pirmosios instancijos teismas posėdyje apribojo atsakovei pasisakymų laisvę,... 27. 6.2.... 28. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad suprato, jog automobilį pastatė... 29. 6.3.... 30. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad automobilis nėra vidutinio... 31. 7.... 32. Ieškovas ADB „Gjendsige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 33. 7.1.... 34. Atsakovei viso proceso metu buvo suteiktos visos teisės ir galimybės teikti... 35. 7.2.... 36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikšmę teikė esminiam įrodymui... 37. 7.3.... 38. AB „Lietuvos draudimas“ atstovo pasisakymai teismo posėdyje, kad... 39. 8.... 40. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 43. 9.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 45. 10.... 46. Byloje kilo ginčas dėl įvykio, kai automobilis netaisyklingai įvažiavo į... 47. 11.... 48. Nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d.... 49. 12.... 50. Pirmosios instancijos teismas įvykio nepripažino draudžiamuoju ir sprendė,... 51. 13.... 52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik... 53. 14.... 54. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 55. 15.... 56. Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų... 57. 16.... 58. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir... 59. 17.... 60. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 61. 18.... 62. Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio... 63. 19.... 64. TPVCAPDĮ 15 str. 1–3 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo,... 65. 20.... 66. Išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems... 67. 21.... 68. TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai... 69. 22.... 70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę visiškai ar iš dalies... 71. 23.... 72. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad eismo... 73. 24.... 74. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „eismo įvykio“ sąvoka nesiejama su to... 75. 25.... 76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje... 77. 26.... 78. Visose nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės kodifikuotos 2009 m.... 79. 27.... 80. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr.... 81. 28.... 82. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2009 m. rugsėjo 16 d.... 83. 29.... 84. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nurodytą teisinį... 85. 30.... 86. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju eismo... 87. 31.... 88. Kasacinis teismas, dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštos... 89. 32.... 90. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės R. S. valdomos... 91. 33.... 92. CK 6.270 str. 5 d. nurodyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl... 93. 34.... 94. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad transporto priemonės valdytojui civilinė... 95. 35.... 96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD draudikui, sprendžiant... 97. 36.... 98. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas deklaraciją vertino kaip... 99. 37.... 100. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 101. 38.... 102. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2018... 103. 39.... 104. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas... 105. 40.... 106. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto... 107. 41.... 108. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 109. 42.... 110. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas... 111. 43.... 112. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos... 113. 44.... 114. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 115. 45.... 116. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 117. 46.... 118. Atsakovė R. S. pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 610 Eur advokato... 119. 47.... 120. Atsakovė R. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio,... 121. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir... 123. „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos... 124. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 125. Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“ 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio... 126. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ 610 Eur bylinėjimosi išlaidų... 127. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ 73 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl...