Byla e2A-1139-881/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30393-608/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Seesam Insurance AS, trečiajam asmeniui E. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS 1 290,36 EUR žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ( - ), Klaipėdoje, buvo sugadintas akcinei bendrovei „Ventus Nafta“ priklausantis turtas – degalinės įranga, kuris buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1 290,36 EUR draudimo išmoką. Žala buvo padaryta dėl automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo veiksmų. Minėtos transporto priemonės vairuotojas E. B. neteisingai įvažiavo į plovyklą, t. y. ne visiškai tiesiai, arčiau kairės pusės ir užvažiavo kairiuoju ratu ant bėgelio. Automobiliui Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) manevruojant, buvo aktyvuotas plovyklos veikimas ir automatinis plovimo procesas prasidėjo, dėl ko buvo apgadinta plovyklos įranga. Automobilio valdytojas pažeidė plovyklos naudojimo instrukcijos 9 punktą, kuris numato, kad įvažiuoti į plovyklą reikia pagal plovimo mašinos signalus, o užsidegus signalui „Stop“, automobilis turi stovėti, variklis turi būti išjungtas bei turi būti užtrauktas rankinis stabdis. Transporto priemonės Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta Seesam Insurance SE, kuri privalo mokėti draudimo išmoką / atlyginti žalą, jei apdraustasis asmuo padarė žalą ir žala padaryta eismo įvykio metu. Kadangi žala padaryta dėl automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo kaltės, jam manevruojant plovykloje, atsakovas privalo kompensuoti nukentėjusiajam padarytus nuostolius ir išmokėti draudimo išmoką. Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo eismo įvykio asmens.

72.

8Atsakovė Seesam Insurance AS atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prašoma atlyginti žala padaryta ne eismo įvykio metu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės yra naudojamos viešajam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 71 punktas numato, kad viešasis eismas – tai procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko viešam kelių eismui apribotoje, uždaro pobūdžio teritorijoje, t. y. automobilių plovykloje, atliekant automobilio plovimo darbus. Įvykio metu transporto priemonės valdytojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Kadangi įvykio metu transporto priemonė nedalyvavo viešajame eisme, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas netaikomas. Be to, ieškovės draudėjas akcinė bendrovė „Ventus Nafta“ laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, todėl jis turi prisiimti riziką dėl galimų didesnio pavojaus šaltinio veiklos padarinių. Ieškovės draudėjas netinkamai sureguliavo automatinės automobilių plovyklos mechanizmų veikimą, kas ir buvo žalos priežastimi.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 290,36 EUR žalai atlyginti, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 EUR bylinėjimosi išlaidų.

124.

13Teismas konstatavo, jog ( - ), Klaipėdoje, buvo sugadintas akcinės bendrovės „Ventus Nafta“ priklausantis turtas – degalinės įranga, kuris buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu, ką patvirtina verslo draudimo liudijimas serija LD Nr. 103687405. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1 290,36 EUR draudimo išmoką. Žala buvo padaryta dėl automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo veiksmų. Transporto priemonės vairuotojas E. B. neteisingai įvažiavo į plovyklą, t. y. ne visiškai tiesiai, arčiau kairės pusės ir užvažiavo kairiuoju ratu ant bėgelio. Automobiliui Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) manevruojant, buvo aktyvuotas plovyklos veikimas ir automatinis plovimo procesas prasidėjo, dėl ko buvo apgadinta plovyklos įranga. Minėtas aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. vasario 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėto automobilio valdytojas pažeidė plovyklos naudojimo instrukcijos 9 punktą, kuris numato, kad įvažiuoti į plovyklą reikia pagal plovimo mašinos signalus, o užsidegus signalui „Stop“, automobilis turi stovėti, variklis turi būti išjungtas bei turi būti užtrauktas rankinis stabdis. Su minėtomis taisyklėmis automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) valdytojas buvo supažindintas, taisyklės iškabintos viešai ties įvažiavimu į plovyklą. Transporto priemonės valdytojas, pasinaudodamas automatinės plovyklos paslaugomis, su taisyklėmis sutiko. Transporto priemonės Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta Seesam Insurance SE.

145.

15Teismas nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo eismo įvykio asmens.

166.

17Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog nagrinėjamas įvykis nelaikytinas draudžiamuoju pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato, jog draudimo išmoka yra mokama tik dėl tokių eismo įvykių, kurie atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą eismo įvykio sąvoką. Teismas sprendė, jog nagrinėjamas atvejis atitinka teisės normoje apibrėžtą eismo įvykio sąvoką. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, eismo įvykiu laikomas įvykis ne tik kelyje, bet ir viešose ar privačiose teritorijose. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko privačioje teritorijoje, dėl transporto priemonės neteisingo manevravimo, kas sąlygojo automatinės plovyklos įrenginių suveikimą, įvykio metu buvo sugadintas įvykio vietoje buvęs turtas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atsakovės draudėjui kilo civilinė atsakomybė, pastarajam valdant ir naudojant transporto priemonę bei nesilaikant automatinės automobilių plovyklos naudojimo taisyklių, kas laikytina dideliu neatsargumu; minėtas pažeidimas buvo tiesiogine ieškovo draudėjui kilusios žalos – plovyklos įrangos sugadinimo priežastimi.

187.

19Teismas pažymėjo, jog automobilių plovykla yra viešas objektas, kuriame neuždraustas automobilio naudojimas, todėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyti įstatymo netaikymo atvejai negalioja. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Minėtoje teisės normoje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems netaikomos minėto įstatymo nuostatos, įskaitant ir privalomojo draudimo apsaugą. Pagal minėtą teisės normą, viešam kelių eismui apribotos teritorijos yra tokios teritorijos, kuriose draudžiamas eismas, t. y. prilyginamos oro uostams. Automatinė automobilių plovykla yra viešo naudojimo objektas, kurio paskirtis lemia, jog joje eismas galimas.

208.

21Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011, pateiktu išaiškinimu, pagal kurį tais atvejai, kai ginčas dėl žalos atlyginimo kyla tarp draudimo kompanijų, kurių viena, išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusio vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, tokiu atveju atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui, taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 19 straipsnio 16 dalis numato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas be tų, kurias numato Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo teisės normos. Minėti teisės aktai įpareigoja civilinės atsakomybės draudiką ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti žalos dydį bei per 30 dienų arba numatytais atvejais per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsisakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančius teisę mažinti draudimo išmokos dydį. Įstatymas nenumato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas eismo įvykio dalyvis. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovei reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu perėjo subrogacijos būdu, todėl asmens pasikeitimas prievolėje nekeičia nei taikytinos teisės, nei terminų reikalavimui pareikšti skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis, 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ieškovė perėmė visas nukentėjusio kreditoriaus akcinės bendrovės „Ventus nafta“ teises ir pareigas į žalą padariusį asmenį, taigi kaip nukentėjusiojo asmens teisių perėmėja neprivalo pateikti įrodymų, kad dėl žalos atsakingas kitas asmuo. Ištirti įvykį ir nustatyti žalą bei jos priežastis privalo atsakovė. Tuo tarpu atsakovė tokių įrodymų teismui nepateikė.

229.

23Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, jog žalos priežastimi buvo neužtikrinimas tinkamo automobilių plovimo mechanizmų funkcionavimo, dėl ko atsakomybė tenka akcinei bendrovei „Ventus nafta“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog automobilių plovimo įranga įvykio metu neatitiko techninių reikalavimų ar kad minėtos įrangos veikimas buvo sureguliuotas, pažeidžiant teisės aktais ar techniniais dokumentais nustatytus reikalavimus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog žalos atsiradimo priežastimi buvo atsakovės draudėjo didelis neatsargumas, nesilaikant plovyklos įrangos naudojimo instrukcijų. Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 5 dalis numato, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Įvykio metu tiek ieškovės, tiek atsakovės draudėjų veiksmai susiję su didesnio pavojaus šaltinio veikla, t. y. automatine automobilių plovykla ir atsakovės draudėjo įvykio metu naudojama kelių transporto priemone, todėl žala turi būti atlyginta bendrais pagrindais. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, sąlygojusių žalą, atsakovė taip pat neginčijo ieškovės teisės į draudimo išmoką įgyvendinimo tinkamumo.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Atsakovė Seesam Insurance AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2710.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Tiek TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad šis įstatymas netaikomas, kai transporto priemonės naudojamos: 1) oro uostuose: 2) kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose: 3) autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1268-794/2017). Ginčo atveju, transporto priemonė buvo naudojama viešam kelių eismui apribotoje uždaro pobūdžio teritorijoje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 71 punkte numatyta, kad viešasis eismas – tai procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtina, jog eismas laikomas viešuoju tik tada, kai transporto priemonės juda keliais. Šiuo atveju, akivaizdu, kad transporto priemonės Volvo stovėjimo automobilių plovykloje negalime laikyti viešuoju eismu, kadangi šioje vietoje viešasis eismas nevyksta. Transporto priemonės valdytojas į įvykio vietą atvyko tikėdamasis, kad jam bus suteiktos transporto priemonės valymo paslaugos. Transporto priemonės valdytojui apmokėjus už transporto priemonės valymo paslaugas ir įvažiavus į automobilių plovyklą, prasidėjo automatinis plovimo procesas, t. y. buvo pradėtas paslaugos teikimas. Taigi viešasis eismas įvykio vietoje nevyko. Įvykis įvyko viešam kelių eismui apribotoje, uždaro pobūdžio teritorijoje, t. y. automobilių plovykloje, atliekant automobilio plovimo darbus, o nedalyvaujant viešajame eisme, dėl ko TPVCAPDĮ nuostatos negali būti taikomos.

2810.2. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu laikomas įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokėta draudimo išmoka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra pateikta eismo įvykio sąvoka, numatanti, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas turtas. Šiuo atveju, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtina, jog įvykis laikomas eismo įvykiu tik tuomet, kai žala atsiranda judant transporto priemonei. Ginčo atveju tai, kad žalos atsiradimo metu transporto priemonė nejudėjo, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: 2016 m. sausio 18 d. Transporto priemonės valdytojo paaiškinimai Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuose nurodyta, kad „užsidegė ant plovimo aparato užrašas „STOP“ ir aš sustojau ir iš vietos nejudėjau. Norėjau susisiekti su plovimo operatore, tačiau nespėjau, nes aparatai pradėjo veikti ir atsitrenkė į stovinčio automobilio Volvo XC 90 priekinį bamperį“; 2016 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuotuose AB „Ventus nafta“ vadybininkės paaiškinimuose nurodyta, kad „automobilis stovėjo beveik įsirėmęs į įrenginį kairiu priekio kampu“; 2016 m. sausio 18 d. pranešimas apie turto draudimo įvykį, kuriame AB „Ventus nafta“ vadybininkė nurodo, kad automobilis buvo pastatytas skersai“. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvykis įvyko prasidėjus automatiniam plovimo procesui, transporto priemonei stovint vietoje. Pradėjęs veikti plovyklos įrenginys apgadino stovėjusios transporto priemonės Volvo priekinės kairės pusės bamperį, padarydamas įbrėžimus. Aplinkybę, kad 2016 m. sausio 16 d. įvykis pagrįstai nėra priskirtas eismo įvykiui, patvirtina ir 20l6 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nustatė, jog tai nėra eismo įvykis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad transporto priemonė įvykio metu stovėjo, 2016 m. sausio 19 d. įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju eismo įvykiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, visiškai nevertino aplinkybės, kad įvykio metu transporto priemonė stovėjo vietoje, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

2910.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai neužfiksavo jokių transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Priešingai, policijos pareigūnai nurodė, jog įvykis nėra laikomas eismo įvykiu, o yra turto sugadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykio transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė TPVCAPDĮ prasme nekilo, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

3010.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad plovimo mechanizmas yra didesnio pavojaus šaltinis ir žala buvo sukelta plovimo įrenginiui atsitrenkus į transporto priemonę. Civilinio kodekso 6.270 straipsnis numato didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Teismų praktikoje apibrėžiama, kad didesnio pavojaus, šaltinio valdytojas – tai subjektas, naudojantis potencialiai pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdantis tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų paslaugų teikimą), kurios jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, kadangi net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimus šios rizikos padarinius – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. AB „Ventus nafta“ vykdoma veikla (automatinių plovyklų verslas) yra susijusi su didesniu pavojumi, nes yra valdomi didesnio pavojaus šaltiniai – atitinkami automatiniai mechaniniai įrenginiai, kurie negali būti visiškai kontroliuojami (procesas yra automatizuotas). Ginčo atveju, akivaizdu, kad AB „Ventus nafta“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo laikytis visų įmanomų – saugumo reikalavimų bei užtikrinti tinkamą automatinių mechanizmų funkcionavimą tam, kad nebūtų padaryta žala nei transporto priemonėms, nei pačiai plovyklai. AB „Ventus nafta“, kaip verslo subjektas, analogiška veikla užsiimantis ne vienerius metus, turėjo suplanuoti plovimo procesą tokiu būdu, kad jis būtų saugus tiek plovimo įrangai, tiek transporto priemonėms ir užtikrinti, kad nevisiškai tiksliai sustojusioms transporto priemonėms būtų galimybė ištaisyti transporto priemonės stovėjimo padėtį iki plovimo proceso pradžios. Tai reiškia, kad automatinis plovimo procesas turėjo prasidėti tik įsitikinus, kad transporto priemonės stovėjimo padėtis yra visiškai tiksli ir tinkama tam, kad plovimo procesas vyktų sklandžiai ir nebūtų padaryta žala plovimo įrangai ar transporto priemonei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, transporto priemonės Volvo valdytojas, pastebėjęs, kad transporto priemonės stovėjimo padėtis nėra visiškai tiksli, ketino ištaisyti automobilio stovėjimo padėtį, tačiau prasidėjus automatiniam plovimo rėžimui, jis to padaryti negalėjo. Prasidėjus automatiniam plovimui, transporto priemonei stovint netikslioje padėtyje, apgadinta buvo ne tik plovyklos įranga, bet ir pati transporto priemonė. 2016 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotose transporto priemonės valdytojo E. B. paaiškinimuose nurodyta, jog „plovyklos įrenginys įsijungė ir kliudydamas automobilį apibraižė priekinį bamperį iš kairės pusės; įvykio metu įrenginys buvo apgadintas atsirėmus į automobilį“. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad plovimo įrenginys buvo apgadintas įrangai pradėjus plovimo veiksmus prieš tai neįsitikus, kad transporto priemonės padėtis yra tinkama / tiksli ir dėl to šiam įrenginiui atsitrenkus į transporto priemonę. Dėl šios priežasties, teismo išvada, jog žalos atsiradimo priežastimi buvo transporto priemonės valdytojo didelis neatsargumas, yra nepagrįsta.

3111.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3311.1. Apeliantė neteisingai cituoja TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Po žodžio „teritorijose“ nėra kablelio. TPVCAPD įstatymo nuostatos netaikomos dėl įvykių uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose tik tuo atveju, jei uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad eismo įvykiu laikomas įvykis ne tik keliuose, bet ir privačiose teritorijose. Atsakovė neteisi teigdama, kad įvykus eismo įvykiui viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijoje, išmoka neturi būti mokama. Pavyzdžiui, įmonėms priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, patekimą į kurias riboja kelio ženklai ar kelio užtvarai, taip pat yra apribotos viešam kelių eismui, bet išmokos už šiose teritorijose eismo įvykio metu padarytą žalą turi būti mokamos.

3411.2. Atsakovė nurodė tik jai žinomą aplinkybę, kad prasidėjus plovimo procesui automobilis stovėjo. Atsakovė neteisingai cituoja trečiojo asmens E. B. paaiškinimus, nes apeliaciniame skunde pateiktos citatos civilinės bylos dokumentuose nėra. Filmuotą medžiagą žiūrėjęs policijos pareigūnas, degalinės vadybininkė ir E. B. nurodė, kad automobilio vairuotojas ilgai negalėjo išlyginti automobilio, automobilis važiavo pirmyn ir atgal. Degalinės vadybininkė nurodė, kad vairuotojas skersai (netaisyklingai) užvažiavo ant plovykloje esančių bėgelių ir ilgai negalėjo išlyginti automobilio, vis pavažiuodamas, tai į priekį, tai atgal, taip kliudydamas fotoelementus. E. B. paaiškinimuose nenurodė, ar jo automobilis susidūrimo metu stovėjo ar judėjo. E. B. teigė, kad automobiliu jis važiavo pirmyn ir atgal, po to dar kartą pavažiavo į priekį ir įsijungus plovyklos mechanizmui buvo apgadintas automobilis. Atsakovė cituoja vadybininkės paaiškinimus, kuriuose ji nurodo, kad automobilis stovėjo skersai. Automobilis buvo kelis kartus sustojęs, važiavo į vieną ir į kitą pusę, bet ar susidūrimo metu automobilis stovėjo, informacijos byloje nėra. Priešingai nei teigia apeliantė, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta, kad tai nebuvo eismo įvykis. Nutarime cituojami E. B. teiginiai, kad jam policijos pareigūnai nurodė, jog tai nėra eismo įvykis.

3511.3. Santykiuose tarp Seesam Insurance AS ir AB ‚,Lietuvos draudimas“, Seesam Insurance AS yra draudikas, o AB „Lietuvos draudimas“ – nukentėjęs trečiasis asmuo, nes AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką pagal įmonės turto savanoriško draudimo sutartį ir yra nukentėjusio asmens teisės reikalauti žalos atlyginimą perėmėjas, reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Mokant draudimo išmoką pagal įmonės turto savanoriško draudimo sutartį, draudikas neprivalo tirti tų aplinkybių, kurios neturi reikšmės draudiko pareigai mokėti išmoką. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą draudimo sutartį, draudimo išmoka už sugadintą plovyklos įrangą mokama, neatsižvelgiant į tai, kas atsakingas už padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 29 punktu, atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Tai reiškia, kad kaltą asmenį turi nustatyti privalomojo draudimo sutartį sudaręs draudikas, o nukentėjęs asmuo, esant draudiko prašymui, turi padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalimi, atsakingas draudikas per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos išmokėjimo arba privalo pateikti pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos mokėjimo. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 ir 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, draudikas negali atsisakyti mokėti išmoką nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004, 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-516/2006, jei draudėjas (nukentėjusysis) teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė plovyklos mechanizmus, bet nedraudė plovyklos valdytojo civilinės atsakomybės. Prieš mokant draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ neprivalėjo ištirti, ar žalos padarymo metu automobilis stovėjo, ir kas atsakingas už padarytą žalą, nes šios aplinkybės neturi įtakos turtą apdraudusio draudiko pareigai mokėti išmoką. Šias aplinkybes turėjo ištirti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, nes šios aplinkybės reikšmingos draudiminio įvykio faktui nustatyti. Tuo tarpu apeliantė nepateikė informacijos / įrodymų, kokias aplinkybes ji nustatė administruodama šį įvykį. Apeliantė nenurodė, ar ji administruodama bylą, rėmėsi filmuotoje medžiagoje esančia informacija. Jei dėl tokių apeliantės veiksmų negalima nustatyti, ar automobilis stovėjo, ar judėjo, dėl to neturi būti pažeisti apdraustojo / automobilio valdytojo interesai, nes nedraudiminio įvykio atveju žalą turės atlyginti automobilio valdytojas.

3611.4. Naudodamiesi plovimo paslaugomis automobilių vairuotojai turi laikytis taisyklių, kurios yra aiškios ir paprastos. AB „Lietuvos draudimas“ sudarytų draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu AB „Ventus Nafta“ degalinėje toks vairuotojo pažeidimas, kai automobilis užvažiuoja ant kreipiamojo bėgelio ir užsidegus signalui „stop“, važinėja, yra vienintelis. Plovyklos įranga prieš 2016 m. sausio 18 d. įvykį ir po šio įvykio veikė tinkamai. Automatinėse plovyklose plovimo procesas prasideda automatiškai – tokiu pačiu principu veikia visos automatinės plovyklos ne tik Lietuvoje bet ir kitose Europos valstybėse. Plovykla pagaminta ir naudojama laikantis Europos Sąjungoje nustatytų saugumo reikalavimų, bei plovyklos veikimo principus bei plovimo eigą nustato ne plovyklos valdytoja UAB „Ventus nafta“, o plovyklos mechanizmo gamintojas. Plovykla veikia pagal gamintojo nustatytą programą. Padidinto pavojaus šaltiniu laikomi ne tik veikiančios plovyklos mechanizmai, bet ir judanti transporto priemonė. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jei žala asmeniui padaryta dėl jo didelio neatsargumo. AB „Lietuvos draudimas“ perėjo AB „Ventus nafta“ teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet AB „Lietuvos draudimas“ neatsakingas už AB „Ventus nafta“ prievoles, net jeigu tokios egzistuotų.

3711.5. Tarybos 1972 m. balandžio 24 d. direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo įpareigoja valstybes nares imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta (3 straipsnio 1 dalis). Ši direktyvos nuostata yra tinkamai įgyvendinta TPVCAPDĮ 3 straipsnį, kuris nustato, kad išmoka pagal įstatymą mokama, kai atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, tiek pagal ES teisę, tiek pagal ją įgyvendinančią nacionalinę teisę draudiminė apsauga siejama su transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio naudojimo. Jokių reikalavimų, kad transporto priemonė žalos padarymo metu „dalyvautų eisme“, ar juo labiau „kelių eisme“ įstatyme nėra nustatyta. Todėl teismai, nustatę, kad žalos sukėlusiame įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo valoma kaip didesnio pavojaus šaltinis, privalėjo pripažinti, kad tokios žalos padarymas patenka į draudimo apsaugą.

3811.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią „eismo įvykio“ sąvoka nesiejama su to įvykio vieta, kad eismo įvykio vieta nėra tik kelias, kad pagrindinis eismo įvykio elementas yra „judanti transporto priemonė“, tačiau eismo įvykis nebūtinai turi būti judančios transporto priemonės pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-2/2005, 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008 ir kt.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris taikomas eismui automobilių keliais, tačiau šis įstatymas jokiu būdu neapriboja TPVCAPDĮ numatytos valdytojų atsakomybės draudimo apimties ir nenumato, kad kokias nors atvejais, kai kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ne kelyje, privalomojo draudimo apsauga neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ normos negali būti aiškinamos taip, kad jos nustatytų išimtį ar apribojimą, numatantį, kad tais atvejais, kai transporto priemonė sukelia žalos būdama ne kelyje nejudėdama ar pan., negaliotų privalomojo transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo apsauga, nors valdytojui ir kiltų civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Generalinis advokatas Paolo Mengozzi Europos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-162/13 byloje pateikė išvadą, kad siekiui apsaugoti nukentėjusiuosius, kuriuos Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas pagrįstai laikė „silpnesniąja šalimi“, ir jų panašiam vertinimui kiltų grėsmė, jeigu nukentėjusiųjų patirta žala nebūtų atlyginama dėl to, kad transporto priemonė buvo naudojama ne viešuosiuose keliuose. Sąvoką „eismas“ turėtų būti aiškinama plačiai, kaip transporto priemonės naudojimas, todėl reikėtų suprasti, kad draudimas apima ne vien viešajame kelyje nutinkančius įvykius. Privalomasis draudimas apima visus transporto priemonės naudojimo atvejus, nepaisant žemės, ant kurios atsitiko įvykis, teisinio statuso ar jos kvalifikavimo. Šioje byloje ETT išaiškino, kad transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimui nėra reikšminga tai, ar transporto priemonė naudojama kelyje, ar ne. Europos komisija šioje byloje pateikė išvadą, kad Direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnio 1 dalyje sąvoka „transporto priemonių eismas“ turėtų būti taikoma transporto priemonių naudojimui tiek kaip transporto priemonių, tiek kaip darbo mašinų bet kokioje erdvėje – tiek viešojoje, tiek privačioje, – kur gali kilti transporto priemonių naudojimui būdinga rizika, nepaisant to, ar šios transporto priemonės juda, ar ne. Remiantis šia Europos komisijos išvada, Įvykis gali būti pripažintas eismo įvykiu, net jeigu jis kilo ir už įvykį atsakingai transporto priemonei įvykio metu nejudant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad eismo įvykio sąvoka nesiejama su to įvykio vieta. Iš pateikto apibrėžimo negalima daryti išvados, kad eismo įvykio vieta yra tik kelias, kaip jis apibrėžtas Kelių eismo taisyklių 1.14 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, 2006 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-81/2006 ).

3911.7. Nei TPVCAPDĮ, nei SEAKĮ nėra numatyta, kad eismo įvykis turi būti tos transporto priemonės, kurios valdytojui kyla civilinė atsakomybė, judėjimo pasekmė. TPVCAPDĮ reikalauja tik to, kad už žalą atsakingo asmens transporto priemonė būtų valdoma ar naudojama (o ne judėtų) eismo įvykio metu ir dėl to atsirastų žala, kas šioje byloje yra nustatyta – automobilio valdytojas pažeidė taisykles, elgėsi neatsargiai. Pagal SEAKĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, netrukdyti eismui. Ši nuostata įpareigoja vairuotoją konkrečioje situacijoje spręsti, kokių atsargumo priemonių būtina imtis, kad nebūtų keliama pavojaus ir netrukdoma eismui sustojant po eismo įvykio, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Vairuotojo pareiga – išnaudoti visas galimas priemones konkrečioje situacijoje, o ne jų dalį. Jeigu ne visos priemonės panaudotos, tai vairuotojo veiksmai neteisėti, kadangi ne visos priemonės panaudotos, nes įstatyme išimčių nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Taigi transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma iš esmės už bet kokius eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už tuos teisės pažeidimus, kuriuos sukelia judanti transporto priemonė, bet ir už tokius, kuomet žala padaroma transporto priemonei nejudant, kuomet į kliūtį atsitrekia kitas automobilis, ar traukinys, ar mechanizmas (pvz. sustojus neleistinoje vietoje, nepaženklinus stovinčios transporto priemonės atitinkamais ženklais tamsiu paros metu, neįjungus avarinio signalo ir pan.). Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, net jeigu transporto priemonės juda ne kelyje, pvz. ant užšalusio ežero, jai yra privalomi KET reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. N-261-4965-09). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimo kompanijos prievolė atsiranda intervale nuo tyčinių veiksmų iki paprasto neatsargumo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Paprastas neatsargumas, kaip kaltė, sudaranti pagrindą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiams atsirasti, gali būti kaip objektyvi klaida, mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar nepakankamas apdairumas, net nesugebėjimas konkrečioje situacijoje numatyti visų saugaus elgesio galimybių ir jomis pasinaudoti. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jis turi įrodyti, kad ėmėsi visų konkrečioje situacijoje galimų priemonių žalai išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

40Teisėja

konstatuoja:

41IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas netenkinamas.

4312.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

4513.

46Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl regresinio reikalavimo įgyvendinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys skirtingai aiškina ir interpretuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas.

4714.

48Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ( - ), Klaipėdoje, buvo sugadintas AB „Ventus Nafta“ priklausantis turtas – degalinės įranga, kuris buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ verslo turto draudimu, ką patvirtina verslo draudimo liudijimas serija LD Nr. 103687405. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1 290,36 EUR draudimo išmoką. Žala buvo padaryta dėl automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo veiksmų. Transporto priemonės vairuotojas E. B. neteisingai įvažiavo į plovyklą, t. y. ne visiškai tiesiai, arčiau kairės pusės ir užvažiavo kairiuoju ratu ant bėgelio. Automobiliui Volvo XC90, valstybinis Nr. ( - ) manevruojant, buvo aktyvuotas plovyklos veikimas ir automatinis plovimo procesas prasidėjo, dėl ko buvo apgadinta plovyklos įranga.

4915.

50Pagrindinis apeliantės argumentas, kuriuo remdamasi ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tas, kad transporto priemonės Volvo stovėjimo automobilių plovykloje negalime laikyti viešuoju eismu, kadangi šioje vietoje viešasis eismas nevyksta. Pasak apeliantės, transporto priemonės valdytojas į įvykio vietą atvyko tikėdamasis, kad jam bus suteiktos transporto priemonės valymo paslaugos. Transporto priemonės valdytojui apmokėjus už transporto priemonės valymo paslaugas ir įvažiavus į automobilių plovyklą, prasidėjo automatinis plovimo procesas, t. y. buvo pradėtas paslaugos teikimas. Taigi viešasis eismas įvykio vietoje nevyko. Įvykis įvyko viešam kelių eismui apribotoje, uždaro pobūdžio teritorijoje, t. y. automobilių plovykloje, atliekant automobilio plovimo darbus, o nedalyvaujant viešajame eisme, dėl ko TPVCAPDĮ nuostatos negali būti taikomos.

5116.

52TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu laikomas įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokėta draudimo išmoka.

5317.

54TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. TPVCAPD įstatymo nuostatos netaikomos dėl įvykių uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose tik tuo atveju, jei uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad automobilių plovykla yra viešas objektas, kuriame neuždraustas eismas, todėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyti įstatymo netaikymo atvejai negalioja.

5518.

56Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad eismo įvykiu laikomas įvykis ne tik keliuose, bet ir privačiose teritorijose. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko privačioje teritorijoje, kurioje yra viešas objektas – degalinė, dėl transporto priemonės neteisingo manevravimo, kas sąlygojo automatinės plovyklos įrenginių suveikimą, įvykio metu buvo sugadintas įvykio vietoje buvęs turtas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atsakovės draudėjui kilo civilinė atsakomybė, pastarajam valdant ir naudojant transporto priemonę bei nesilaikant automatinės automobilių plovyklos naudojimo taisyklių, kas laikytina dideliu neatsargumu; minėtas pažeidimas buvo tiesiogine ieškovo draudėjui kilusios žalos – plovyklos įrangos sugadinimo priežastimi. Transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma iš esmės už bet kokius eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir už bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už tuos teisės pažeidimus, kuriuos sukelia judanti transporto priemonė, bet ir už tokius, kuomet žala padaroma transporto priemonei nejudant.

5719.

58Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausioji teismo išaiškinimą, kuris nurodė, kad „eismo įvykio“ sąvoka nesiejama su to įvykio vieta, kad eismo įvykio vieta nėra tik kelias, kad pagrindinis eismo įvykio elementas yra „judanti transporto priemonė“, tačiau eismo įvykis nebūtinai turi būti judančios transporto priemonės pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-2/2005, 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008 ir kt.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris taikomas eismui automobilių keliais, tačiau šis įstatymas neapriboja TPVCAPDĮ numatytos valdytojų atsakomybės draudimo apimties ir nenumato, kad kokiais nors atvejais, kai kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ne kelyje, privalomojo draudimo apsauga neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ normos negali būti aiškinamos taip, kad jos nustatytų išimtį ar apribojimą, numatantį, kad tais atvejais, kai transporto priemonė sukelia žalos būdama ne kelyje, nejudėdama ar pan., negaliotų privalomojo transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo apsauga, nors valdytojui ir kiltų civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui.

5920.

60Tarybos 1972 m. balandžio 24 d. Direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąvoka „transporto priemonių eismas“ turėtų būti taikoma transporto priemonių naudojimui, tiek kaip transporto priemonių, tiek kaip darbo mašinų, bet kokioje erdvėje – tiek viešojoje, tiek privačioje, – kur gali kilti transporto priemonių naudojimui būdinga rizika, nepaisant to, ar šios transporto priemonės juda, ar ne. Taigi įvykis gali būti pripažintas eismo įvykiu, net jeigu jis kilo ir už įvykį atsakingai transporto priemonei įvykio metu nejudant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad eismo įvykio sąvoka nesiejama su to įvykio vieta. Iš pateikto apibrėžimo negalima daryti išvados, kad eismo įvykio vieta yra tik kelias, kaip jis apibrėžtas Kelių eismo taisyklių 1.14 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, 2006 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-81/2006 ).

6121.

62Minėta Direktyva 72/166/EEB įpareigoja valstybes nares imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta (3 straipsnio 1 dalis). Ši direktyvos nuostata yra tinkamai įgyvendinta TPVCAPDĮ 3 straipsniu, kuris nustato, kad išmoka pagal įstatymą mokama, kai atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, tiek pagal ES teisę, tiek pagal ją įgyvendinančią nacionalinę teisę, draudiminė apsauga siejama su transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Jokių reikalavimų, kad transporto priemonė žalos padarymo metu „dalyvautų eisme“, ar juo labiau „kelių eisme“, ar, kad transporto priemonė įvykio metu ,,judėtų“, įstatyme nėra nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žalos sukėlusiame įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo valdoma kaip didesnis pavojaus šaltinis, pagrįstai pripažino, jog tokios žalos padarymas patenka į TPVCAPDĮ reguliavimo sritį, todėl žala turi būti atlyginama.

6322.

64Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

6523.

66Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

67Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Atsakovė Seesam Insurance AS atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas konstatavo, jog ( - ), Klaipėdoje, buvo sugadintas akcinės bendrovės... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį draudikui,... 16. 6.... 17. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog nagrinėjamas įvykis... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, jog automobilių plovykla yra viešas objektas, kuriame... 20. 8.... 21. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2011 m. sausio 25 d.... 22. 9.... 23. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, jog žalos priežastimi buvo... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Atsakovė Seesam Insurance AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 27. 10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 28. 10.2. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamuoju eismo... 29. 10.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai... 30. 10.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip... 31. 11.... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos... 33. 11.1. Apeliantė neteisingai cituoja TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, kuri... 34. 11.2. Atsakovė nurodė tik jai žinomą aplinkybę, kad prasidėjus plovimo... 35. 11.3. Santykiuose tarp Seesam Insurance AS ir AB ‚,Lietuvos draudimas“,... 36. 11.4. Naudodamiesi plovimo paslaugomis automobilių vairuotojai turi laikytis... 37. 11.5. Tarybos 1972 m. balandžio 24 d. direktyva 72/166/EEB dėl valstybių... 38. 11.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią... 39. 11.7. Nei TPVCAPDĮ, nei SEAKĮ nėra numatyta, kad eismo įvykis turi būti... 40. Teisėja... 41. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 42. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 43. 12.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 45. 13.... 46. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl regresinio... 47. 14.... 48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ( - ), Klaipėdoje, buvo... 49. 15.... 50. Pagrindinis apeliantės argumentas, kuriuo remdamasi ji prašo panaikinti... 51. 16.... 52. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu... 53. 17.... 54. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio įstatymo nuostatos... 55. 18.... 56. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad... 57. 19.... 58. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į... 59. 20.... 60. Tarybos 1972 m. balandžio 24 d. Direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių... 61. 21.... 62. Minėta Direktyva 72/166/EEB įpareigoja valstybes nares imtis visų būtinų... 63. 22.... 64. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro... 65. 23.... 66. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 67. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 68. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti...