Byla 2A-46-264/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant E. V.,

2dalyvaujant apeliantei (ieškovei) R. K., apeliantui (atsakovui) V. K. ir jo atstovui advokatui A. P.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-939/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K., ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. K., kreditoriams UAB ,,Gerada“ ir AB ,,Swedbank“ institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės vaiko teisnių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo pakeitimo,

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė:

7- nutraukti santuoką su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

8- po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes;

9- po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

10- ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, kitais statiniais, esančius adresu ( - ), bei žemės sklypą (unikalus Nr. 6938-0002-0276), esantį ( - ), po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui priteisti lygiomis dalimis po ½ dalį;

11- pakeisti 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nustatant, kad atsakovas teikia išlaikymą natūra turtu, perleidžiant jam asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą, t.y. ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu ( - ), bei ½ žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), bei nustatyti, kad atsakovas dukters išlaikymui iki dukters pilnametystės moka kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų bei turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

12- santuokos metu atsakovo vardu įgytas transporto priemones - keleivinį automobilį OPEL TIGRĄ valstyb. Nr. ( - ) keleivinį automobilį OPEL VECTRA valstyb. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui;

13- santuokos metu ieškovės vardu įgytą transporto priemonę - keleivinį automobilį ( - ) valstyb. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei;

14- už santuokoje įgyto turto mažesnę dalį priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją lygią 3 280 Lt;

15- santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - sekciją, 1 vnt. staliuką, minkštą kampą, 2 fotelius, kiliminę dangą, dulkių siurblį, 1 vnt. televizorių, 1 vnt. šaldytuvą, skalbimo mašiną, 3 kėdes, dujinę viryklę, 8 vnt. šakutes, 7 vnt. šaukštų, 10 vnt. peilių, 12 vnt. lėkščių, 2 vnt. keptuves, 4 vnt. puodus, malkas, 2 vnt. pagalves, 2 vnt. antklodes, 9 vnt. puodelių, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei;

16- santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - 6 metrus lentų, kirvį, 4 vnt. plaktukų, kūjį, įrankius, 4 vnt. padangų, 1 vnt. sekciją, sofą - lovą, virdulį, 2 vnt. staliukus, 2 vnt. fotelius, kompiuterio stalą, kilimą, sofą, muzikinį centrą, 1 vnt. televizorių, vonią, 1 vnt. šaldytuvą, virtuvės komplektą, virtuvės stalą, 3 vnt. kėdes, mikrobangų krosnelę, elektrinę viryklę, 8 vnt. šakučių, 8 vnt. šaukštų, 10 vnt. peilių, 12 vnt. lėkščių, 2 vnt. keptuvių, 5 vnt.

17puodų, žoliapjovę, 2 vnt. pagalvių, 2 vnt. antklodžių, 3 vnt. paveikslai, bendzo pjūklas, 9 vnt. puodelių, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui;

18- už santuokoje įgyto kilnojamojo turto mažesnę dalį priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją, lygią 564,50 Lt;

19- visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal ieškovės ir atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą 2006 m. spalio 12 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti kredito gavėjai ieškovei kaip pirminei skolininkei, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal banko prievolę atsako ieškovė ir atsakovas solidariai;

20- atsakovo vardu esantį įsiskolinimą išieškotojo UAB „Gerada“ naudai, kuris laikomas asmeninėmis atsakovo skolomis, bei tuo pagrindu antstolės D. M. kontoroje vykdomą išieškojimą iš jo

21turto, po santuokos nutraukimo palikti

22atsakovui;

23- priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje prašė:

24-nutraukti santuoką įregistruotą atsakovo ir ieškovės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;

25-nustatyti nepilnametės dukters L. K. gyvenamąją vietą su ieškove;

26-pakeisti 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir jį sumažinant iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, uzufrukto teise paskirti ieškovę;

27-padalinti santuokoje įgytą turtą:

28Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: -1/2 dalį 0.0700 ha žemės sklypo, esančio ( - ); - 1/2 dalį 0.1900 ha žemės sklypo ir jame esančių statinių (gyvenamojo namo, lauko virtuvės, ūkio pastato), esančių ( - ); -1500 Lt vertės, ( - ) markės automobilį, valstybinis Nr. ( - ). - Kilnojamąjį neregistruotiną turtą -3250 Lt vertės penkias tonas metalo laužo.

29- Namų apyvokos daiktus už 5 590 Lt (400 Lt vertės sekcija;100 Lt vertės pufai;200 Lt vertės viengulė lova;400 Lt vertės televizorius „Vido“;300 Lt vertės virtuvės baldų komplektas;100 Lt vertės keturios virtuvės kėdės;200 Lt vertės virtuvinis kombainas;500 Lt vertės skalbimo mašina „Ardo“, 200 Lt vertės sofa-lova;100 Lt vertės du svetainės foteliai;100 Lt vertės svetainės stalas;150 Lt vertės kompiuterio stalas;150 Lt vertės televizoriaus staliukas be ratukų;200 Lt vertės virtuvės stalas;100 Lt vertės kiliminė danga;800 vertės nešiojamas kompiuteris „HP“;300 Lt vertės kompiuteris;150 Lt vertės vonia;800 Lt vertės didelis šaldytuvas „Snaigė“;100 Lt vertės plastikinės balkono durys;200 Lt vertės spausdintuvas „HP“).

30Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: - 1/2 dalį 0.0700 ha žemės sklypo, esančio ( - ); - 1/2 dalį 0.1900 ha žemės sklypo ir jame esančių statinių (gyvenamojo namo, lauko virtuvės, ūkio pastato), esančių ( - ); - 2000 Lt vertės, OPEL TIGRĄ markės automobilį, valstybinis Nr. ( - ) - 1500 Lt vertės, OPEL VECTRA markės automobilį, valstybinis Nr. ( - ) - Kilnojamąjį neregistruotiną turtą už 2840 Lt. (300 Lt vertės žoliapjovė; 400 Lt vertės benzininis pjūklas „Štili“; 400 Lt vertės senovinis vežimas; 100 Lt vertės karutis; 60 Lt vertės sniego kastuvas; 480 L vertės šeši kubai, apvalios medienos po du metrus; 400 Lt vertės keturi kubai pusiau apvalios medienos; 400 Lt vertės penki kubai viengubo pjovimo lentų; 300 Lt vertės trys kubai tošelių). - Namų apyvokos daiktus už 3990 Lt. (500 Lt vertės televizorius „Telefunker“; 200 Lt vertės virtuvės stalas; 200 Lt vertės mikrobangų krosnelė; 150 Lt vertės televizoriaus staliukas su ratukais; 700 Lt vertės miegamojo lova; 800 Lt vertės sekcija „Viktorija“; 200 Lt vertės dviratis; 600 Lt vertės mažas šaldytuvas „Snaigė“; 500 Lt vertės muzikinis centras „Philips“; 80 Lt vertės du dujų balionai; 100 Lt vertės radiatorius). - Solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteisti 500 Lt kreditorinį įsiskolinimą UAB „General financing“ pagal 2012-11-02 sudarytą vartojimo kredito sutartį, Nr. ( - ) - Solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteisti likusią 5370,37 lt skolą, kreditorinį įsiskolinimą UAB „Gerada“ . - Priteisti solidariai sutartinių įsipareigojimų vykdymą ieškovei ir atsakovui pagal 2006-10-12 sudarytą kredito sutartį Nr. 06- 077578-FA, 33250 Lt kreditorinį įsiskolinimą AB „Swedbank“. Pagal kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas. - Palikti ieškovei R. K. santuokos metu turėtą pavardę „K.“, atsakovui V. K. palikti jo pavardę „K.“. - Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylos vedimo, teismo ir advokato teisinės pagalbos išlaidas.

31II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

32Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai. Santuoką, sudarytą tarp šalių 1998-08-15 įregistruotą Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr.88, nutraukė, pripažino kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą; nutraukus santuoką ieškovei paliko pavardę-K., atsakovui – K.; nustatė nepilnamečio vaiko L. K., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina R. K.;

33Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei R. K. priteisė ½ dalį žemės sklypo 0,1900 ha – 2500 Lt vertės ir jame esančio gyvenamojo namo 14000 Lt vertės, ½ dalį tvarto bevertės, ½ dalį lauko virtuvės – 250 Lt vertės, ½ dalį ūkio pastato 250 Lt vertės, esančius ( - ), ½ dalį žemes sklypo 0,0700 ha (unikalus numeris – ( - )) - 80 Lt vertės, esančio ( - ), transporto priemonę Mazda 323 valstybinis numeris ( - ), kurio vertė 1430 Lt.; parduoto 2042 kg metalo laužo 1041 Lt piniginę vertę, miegamojo lovą 525 Lt vertės, keturis kubus pusiau apvalios medienos 400 Lt vertės, sekciją 425 Lt vertės, pufus 100 Lt vertės, viengulę lovą 200 Lt vertės, televizorių „Vido" 400 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 225 Lt vertės, šešias virtuvės kėdės 125 Lt vertės, virtuvinį kombainą 200 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ardo" 350 Lt vertės, svetainės stalą 90 Lt vertės, televizoriaus staliuką be ratukų 150 Lt vertės, virtuvės stalą 130 Lt vertės, kiliminę dangą 75 Lt vertės, vonią 125 Lt vertės, didelį šaldytuvą „Snaigė" 475 Lt vertės, plastikines balkono duris 100 Lt vertės, kompiuterio stalą 125 Lt vertės, kompiuterį 300 Lt vertės, spausdintuvą „HP" 200 Lt vertės, dulkių siurblį 80 Lt vertės, dujinę viryklę 300 Lt vertės, 8 vnt. šakučių 8 Lt vertės, 7 vnt. šaukštų 7 Lt vertės, 10 vnt. peilių 10 Lt vertės, 12 vnt. lėkščių 15 Lt vertės, 2 vnt. keptuvių 20 Lt vertės, 4 vnt. puodų 30 Lt vertės, 2 vnt. pagalvių 20 Lt vertės, 2 vnt. antklodžių 20 Lt vertės, 9 vnt. puodelių 15 Lt vertės. Viso priteisti natūra turto už 24796 litų.

34Atsakovui V. K. priteisė ½ dalį žemės sklypo 0,1900 ha – 2500 Lt vertės ir jame esančio gyvenamojo namo 14000 Lt vertės, ½ dalį tvarto bevertės, ½ dalį lauko virtuvės – 250 Lt vertės, ½ dalį ūkio pastato 250 Lt vertės, esančius ( - ), ½ dalį žemes sklypo 0,0700 ha (unikalus numeris – ( - )) - 80 Lt vertės, esančio ( - ), automobilį Opel Tigra valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 3110 Lt., automobilį Opel Vectra valstybinis numeris ( - ), kurio vertė 1600 Lt, žoliapjovę 225 Lt vertės, benzininį pjūklą ,,Still" 352 Lt vertės, senovinį vežimą 400 Lt vertės, karutį 100 Lt vertės, sniego kastuvą 60 Lt vertės, penkis kubus viengubo pjovimo lentų 400 Lt vertės, tris kubus tošelių 300 Lt vertės, televizorių „Telefunker" 475 Lt vertės, virtuvės stalą 120 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 130 Lt vertės, televizoriaus staliuką su ratukais 95 Lt vertės, sekciją „Viktorija" 625 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „HP" 800 Lt vertės, dviratį 200 Lt vertės, mažą šaldytuvą „Snaigė" 375 Lt vertės, muzikinį centrą „Philips" 400 Lt vertės, dujų balioną 40 Lt vertės, radiatorių 100 Lt vertės, sofą-lovą 140 Lt vertės, du svetainės fotelius 100 Lt vertės, elektrinę viryklę 300 Lt vertės, 8 vnt. šakučių 8 Lt vertės, 8 vnt. šaukštų 8 Lt vertės, 10 vnt. peilių 10 Lt vertės, 12 vnt. lėkščių 15 Lt vertės, 2 vnt. keptuvių 20 Lt vertės, 5 vnt. puodų 40 Lt vertės, 2 vnt. pagalvių 20 Lt vertės, 2 vnt. antklodžių 20 Lt vertės, 9 vnt. puodelių 15 Lt vertės, kirvį 20 Lt vertės, 4 vnt. plaktukų 160 Lt vertės, kūjį 20 Lt vertės, įvairų įrankių 200 Lt vertės, 4 padangas 120 Lt vertės, virdulį 20 Lt vertės,3 vnt. paveikslus 50 Lt vertės. Viso priteisti natūra turto už 28273 Lt.

35Pripažino R. K. ir V. K. solidariais bendraskoliais už prievolę pagal 2006-10-12 kredito sutartį Nr.06-077578-FA su AB ,,Swedbank“ banku.

36Kreditorinį įsiskolinimą UAB ,,Gerada“ pagal 2011-08-17 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-41-644/2011 dėl žalos atlyginimo, pripažino V. K. asmenine prievole.

37Priteisė ieškovei iš atsakovo 3477 Lt piniginę kompensacija už natūra tenkančią didesnę turto dalį.

38Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 355 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1855 Lt. Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė.

39Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 798 Lt žyminį mokestį ir 75,00 išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,

40Teismas, įvertinęs visus duomenis, pripažino, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo ieškovei neištikimas.

41Teismas nesant ginčo tarp tėvų, atsižvelgdamas į vaiko norus ir interesus nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

42Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendro santuokinio turto padalijimo nesutariant šalims dėl nekilojamojo turto vertės, vadovavosi ir rėmėsi tomis nekilnojamojo turto objektų vertėmis, kurios nurodytos atsakovo pateiktoje jų rinkos vertės nustatymo ataskaitoje, kadangi turtas buvo 2013 m. rugpjūčio 5 d. apžiūrėtas ir surašyta turto vertinimo ataskaita. Teismas, nesutariant šalims dėl transporto priemonių vertės, vadovavosi ir rėmėsi ieškovės pateiktomis vertėmis, kadangi atsakovas niekuo nepagrindė savo nurodytų transporto priemonių verčių. Teismas, nesutariant šalims dėl kitų kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų verčių nustatymo, vadovavosi šių kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu pagal ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes. Teismas nustatė, kad ieškovė metalo laužą pardavė, sumažindama turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, todėl perleisto turto vertę priteisė ieškovei, nes ji perleido turtą. Šeši kubai, apvalios medienos po du metrus, kurios vertė 480 Lt nedalintina, kadangi ji sunaudota namų apšiltinimui. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilių padalijimo, todėl teismas juos priteisė šalims pagal realų jų naudojimą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Šalys įsigydamos nekilnojamąjį turtą aiškiai išreiškė valią, jog turtas įsigyjamas bendron jungtinėn nuosavybėn. Sutuoktiniams gyvenant bendrai ir vedant bendrą ūkį, kiekvieno iš sutuoktinių gautos lėšos yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nėra išreiškią kitokios savo valios. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo, todėl turtą padalijo lygiomis dalimis, ieškovei iš atsakovo priteisė 3477 Lt kompensaciją už natūra tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėjo, kad iš bendrų lėšų yra dengiami ir bendri įsiskolinimai. Sutuoktiniai lieka solidariais bendraskoliais, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolėje liktų vienas skolininkas. Kreditorius AB ,,Swedbank“ bankas tam prieštaravo, todėl teismas ieškovę ir atsakovą paliko solidariai atsakingais už prievolę pagal 2006 m. spalio 12 d. kredito sutartį Nr. 06-077578-FA. Teismas konstatavęs, kad įsiskolinimas kreditorei UAB ,,Gerada“ atsirado dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos, todėl šią prievolę pripažino atsakovo asmenine prievole.

43Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, nustatė, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti vaiką ir mokėti teismo įsakymu priteistą išlaikymą vykdė nesistemingai, tačiau nuo 2013 m. balandžio mėnesio išlaikymą mokėjo kas mėnesį, bet mažesnio dydžio nei buvo priteistas. Nustatė, kad atsakovas registruotas darbo biržoje, jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamos mėnesinės pajamos vidutiniškai yra apie 900 Lt, kad atsakovas nevengia teikti išlaikymą, o jo sunki finansinė būsena yra laikino pobūdžio. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, kad prašomas priteisti turtas yra įkeistas, todėl priteisiant išlaikymą įkeistu turtu iš esmės perkeltų ir dalį atsakomybės vaikui, kylančios iš tėvų kreditorinių santykių. Be to, AB ,,Swedbank“ prieštaravo, kad įkeistas turtas būtų perleistas nepilnametei dukrai. Esant nurodytomis aplinkybėmis teismas išlaikymo formos nekeitė.

44Sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimo – dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis negali būti pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, turi profesiją, be to, yra gavęs kelis darbo pasiūlymus, todėl turi galimybę susirasti gerai apmokamą darbą ir tinkamai vykdyti savo pareigą, todėl išlaikymo dydį paliko nepakeistą t. y. 400 Lt.

45Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ir ieškinys didesne dalimi tenkintinas, todėl ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

46III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

47Ieškovė apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 114 – 119) prašo pakeisti sprendimą dalyje ir tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį išlaikymo nepilnametei dukrai turtu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė, mano, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl to atmestinas. Be to, teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė LR CK XII skyriaus 2 skirsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

481.Teismas neįvertino aplinkybės, kad bylą nagrinėjant buvo pateikti įrodymai, kurių neginčijo atsakovas, kad yra didelis išlaikymo įsiskolinimas – 12 755 Lt. Įsiskolinimas parodo, kad atsakovas ir toliau neketina mokėti teismo priteisto išlaikymo. Teismas sprendime ne tik, kad neaptarė fakto, kad atsakovas nesugeba padengti šio įsiskolinimo, bet ir neišsprendė klausimo dėl įsiskolinimo priteisimo. Be to, atsakovas neturi pastovaus pajamų šaltinio, todėl teismas privalėjo tai įvertinti ir parinkdamas išlaikymo formą išlaikymo dydį priteisti atsakovo turtu.

492.Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl dalies išlaikymo priteisimo turtu, nurodydamas, kad dėl to prieštarauja šalių kreditorius AB „Swedbank“. Akivaizdu, kad nepilnametei dukrai nepriteisus dalies išlaikymo turtu, ji visiškai negaus jokio išlaikymo, kas iš esmės pažeidžia vaiko interesus.

503. Teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų ir neatsižvelgė į nepilnametės dukters pateiktus parodymus, t. y., kad dėl atsakovo elgesio nepilnametė dukra negali normaliai ruošti pamokų, leisti laisvalaikį, išsimiegoti. Apklausos metu nurodė, kad atsakovas negali gyventi kartu su apeliante, tačiau šiuo atveju teismas nepaisė nepilnamečio vaiko interesų ir priėmė tokį sprendimą dėl kurio, vaikas atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Atsakovo elgesys kelia pavojų nepilnametei dukrai, todėl gyventi vienuose namuose su atsakovu yra nesaugu. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovui likus gyventi tuose pačiuose namuose nepilnametė dukra privalėtų gyventi su apeliante viename kambaryje, ko pasekoje nebūtų tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, nesudarytos sąlygos jam tinkamai augti, lavintis ir socialiai gyventi. Teismas gynė tik atsakovo interesus. Apeliantė pažymi, kad atsakovas gali gyventi pas savo motiną, kurios gyvenamasis būstas dar šalims gyvenant santuokoje buvo remontuojamas iš bendrų santaupų, kadangi šalys planavo ten apsigyventi.

514. Apeliantė mano, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas sprendimas ir netinkamai nustatytos bylos aplinkybės. Teismas vadovaudamasis tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintu nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo principu, privalėjo tenkinti ieškovės reikalavimą, kadangi tokiu būdu būtų išvengta nepilnametės dukters interesų pažeidimo. Tokio sprendimo priėmimas iš esmės prieštarauja LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

52Atsakovas apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 122 – 128) prašo panaikinti sprendimą dalyse dėl atsakovo pripažino kaltu dėl santuokos iširimo; dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo; dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo tarp šalių; dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto verčių paskaičiavimo ir kompensacijos priteisimo ieškovei; dėl bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą skundžiamose sprendimo dalyse tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus. Taip pat prašo perskaičiuoti ir atitinkamai sumažinti sprendimu atsakovui priteistas visas bylinėjimosi ir pašto išlaidas bei priteisti iš ieškovės bylos vedimo, advokato teisinės pagalbos išlaidas bei pašto išlaidas. Apelianto vertinimu teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikant LR CK normas, nesivadovaujant proporcingumo kriterijumi, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose formuojamą praktiką. Šiose dalyse skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, iš esmės neteisingas ir neteisėtas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

531.Apelianto nuomone, teismas pripažindamas jį kaltu dėl santuokos iširimo netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kadangi teismas rėmėsi tik ieškovės ir jos liudytojų parodymais. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nepakako įrodymų, patvirtinančių apelianto neištikimybę ieškovės atžvilgiu. Liudytojų parodymai negalėjo būti pripažinti pakankamu pagrindu pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo. Apelianto vertinimu, nors ir šalia jo galimai buvo kita moteris, tačiau konkrečiu atveju tai nebuvo esminė santuokos iširimo priežastis, kadangi ieškovė išvyko gyventi į ( - ) dėl to, kad apeliantą ištiko nesėkmė darbe, šeimoje atsirado papildomų skolų, apeliantas neteko darbo, sušlubavo jo sveikata, be to ieškovė susirado kitą vyrą ( - ). Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybes, jog ieškovė turėjo kitą vyrą ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja.

542. Teismas, nagrinėdamas santuokos iširimo priežastis, nevertino eilės dokumentų, įrodančių, kad pagrindinė ir vienintelė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad 2009 metų gegužės mėn. 5 d., apeliantui, dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, pateko į eismo įvykį, dėl kurio neteko darbo, nuolatinių pajamų, įgijo papildomų kreditorinių įsipareigojimų. Teismas nesirėmė ir faktinėmis aplinkybėmis, kad po patirtos nesėkmės darbinėje veikloje, apeliantas kitą darbą rado po kelių mėnesių, ir vienerius metus visiškai vienas rūpinosi būsto priežiūra ir išlaikymu, vykdė visus šeimos turimus kreditorinius įsipareigojimus.

553. Teismo argumentas, kad byloje nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių apelianto žymiai pablogėjusią sveikatą pagrįstai leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą sprendimą priėmė, nepakankamai susipažinęs su visa bylos medžiaga.

564. Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo neatsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Teismas netinkamai vertino ieškovės elgesį tiek iki faktinio santuokos iširimo, tiek ir santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir todėl priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje. Apelianto atžvilgiu, ieškovė ne tik nebuvo lojali, bet nuolat atsakovą įžeidinėjo, žemino, be jokios priežasties keldavo konfliktus.

575. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 300 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto turtinė padėtis yra pablogėjusi, kad jis yra registruotas darbo biržoje. Nurodo, kad apeliantas ilgą laiką rūpinosi dukros poreikiais, todėl jo nuomone, sumažinus išlaikymą iki 300 Lt jos poreikiai nenukentėtų.

586. Apelianto nuomone tarp šalių kilęs ginčas dėl kilnojamųjų daiktų, išskyrus transporto priemones, vertės nustatymo, teismo buvo išspręstas neteisingai. Teismas nepagrįstai vadovavosi kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, pagal ieškovės ir apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes, kas šiuo atveju visiškai neatitiko jungtinės nuosavybės pabaigoje kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų realios vertės. Ieškovė netiksliai ir visiškai neaiškiai pateikė santuokoje bendrai įgytų neregistruotų kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų sąrašą ir vertes, jas keitė. Apelianto vertinimu teismas turėjo vadovautis jo priešieškinyje pateiktomis kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų vertėmis ir šių daiktų padalijimo būdu, nes jis buvo iš esmės teisingesnis, kadangi nepažeidė nei vienos šalies teisių ir turtinių interesų. Be to nurodo, kad esant sunkiai jo materialinei padėčiai, teismo priteistos piniginės kompensacijos, ieškovei neturi lėšų išmokėti.

597. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokoje įgyti kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Gerada“ yra apelianto asmeninė prievolė. Nurodo, kad gyvenant šeimoje apeliantas vienas vykdė kreditorinius įsipareigojimus. Jeigu, gyvenant santuokoje,

60kreditinius įsipareigojimus UAB „General financing“ ir AB „Swedbank“ jis ir ieškovė būtų vykdę solidariai, apeliantas jau neturėtų įsipareigojimų UAB „Gerada“, nes būtų juos įvykdęs.

618. Apeliantas nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tai, jog teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu dėl santuokos iširimo, negali būti pagrindu priteisti iš apelianto visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir priešieškinys buvo tenkinti dalinai, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos proporcingai tenkintiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams.

62Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškovės R. K. apeliacinį skundą( II tomas b. l. 131 – 132) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime dėl banko naudai įkeisto turto perleidimo nurodė, kad perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn trečiajam asmeniui hipoteka seka paskui įkeistą daiktą. Taigi teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui išlaikymą įkeistu turtu, iš esmės perkeltų ir dalį atsakomybės, kylančios iš tėvų kreditorinių santykių. Esant priverstiniam skolos išieškojimui gali kilti bankui neigiamų padarinių, nes galios draudimas parduoti iš varžytynių vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą užtikrinant tėvų skolos grąžinimą.

63Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės R. K. apeliacinį skundą( II tomas b. l. 136 –140) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau t. y. apeliantei pateikus apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus;

641. Apeliantės skundas dalyje dėl išlaikymo dalies priteisimo natūra yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nurodant apeliacinio skundo pagrindus, painiojamasi dėl procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, todėl lieka neaiškūs apeliacinio skundo pagrindai. Apeliaciniame skunde apeliantė įvardija teisės normų pažeidimus, tačiau tinkamai nepagrindžia kaip būtent teisės norma yra pažeista skundžiamoje sprendimo dalyje. Analogiška situacija ir su apeliaciniame skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Apeliantė ją tik pateikia, tačiau visiškai nesieja su skundžiamo sprendimo pažeidimu. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinės padėtis yra pablogėjusi, ir todėl nėra pagrindo išlaikymą didinti ir keisti jo formą, ieškovės prašomu būdu.

652. Apeliantė nepagrindė motyvų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Įsiskolinimo sumą apeliantė skaičiuoja nuo 2011 m. sausio 25 d., remiantis Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu. Atsakovas pažymi, kad nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2013 m. balandžio mėnesio, jis ir apeliantė gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį ir atsakovas tiesiogiai rūpinosi savo nepilnametės dukros išlaikymu. Atsakovas nurodo, kad apeliantė nei teikiant teismui ieškinį, nei teikiant patikslintą ieškinį, teismo neprašė iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad įsiskolinimas dėl nepilnametės dukros išlaikymo susidarė dėl šalių bendro sutarimo, kurio buvimą patvirtino pati apeliantė. Atsižvelgiant į tai teismui savo iniciatyva, nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

663. Apeliantė klaidina teismą, skunde teigdama, jog atsakovas neketina mokėti teismo priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Tai yra visiška netiesa, kadangi pati apeliantė pažymi, kad dukros išlaikymui, vis dėl to, periodiškai atsakovas pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Atsakovas nurodo, kad pagal savo galimybes jis kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą dukrai.

674. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai priėjo išvados, kad nėra jokio pagrindo keisti išlaikymo formą apeliantės nurodytu būdu, kadangi atsakovui perleidus ½ dalį nekilnojamojo turto nepilnametei dukrai, kaip vieną iš išlaikymo formų, atsakovas liktų be gyvenamojo ploto, jam didžiąją dalį gautų pajamų tektų skirti naujojo būsto įsigijimui ir dėl to labai nukentėtų nepilnametės dukros interesai, nes jis negalėtų jai teikti reikiamo išlaikymo. Apeliantės argumentai, kad atsakovas gali gyventi su savo motina, nes gyvendami santuokoje tvarkė atsakovo motinos dalį būsto iš bendro šeimos turto, yra nepagrįsti ir teismui nebuvo pagrindo jais remtis. Pati apeliantė taip pat gali gyventi pas savo motiną ( - ), kur su dukra gyveno palikusi atsakovą vienerius metus, kur dukra vienerius metus lankė mokyklą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgė į galimo priteisti turto rūšį, šiuo konkrečiu atveju ir apeliantės gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovui negyvenant kartu su apeliante, namuose jau kaupiasi skolos už elektros energijos vartojimą, iš namų vežamas ir parduodamas sunkusis metalas. Tai objektyvios priežastys, rodančios, kad apeliantė nesugeba tvarkytis su turtu ir jį greitai išparduos, iššvaistys, ko pasekoje nebus užtikrinta nepilnametės dukros teisė į tinkamą būstą bei nukentės kiti jos interesai. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų priteisęs nepilnamečiui vaikui išlaikymą įkeistu turtu, iš esmės jam perkeltų ir dalį atsakomybės, kylančios iš tėvų kreditorinių įsipareigojimų. Priteisus išlaikymo dalį natūra taip pat būtų pažeisti atsakovo ir kreditoriaus interesai.

685. Apeliantės skundas nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė, siekdama pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekia visą nepilnametės dukros išlaikymo naštą užkrauti ant vieno atsakovo pečių, nepaisant to, kad šiuo metu apeliantės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo.

696. Atsakovo vertinimu apeliantė nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai, dėl proceso teisės normų pažeidimo yra formalūs, niekuo nepagrįsti.

70Ieškovė R. K. atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 133 – 135) prašo jį atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Ieškovė atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

711.Apeliantas nurodo, kad nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Tai, kad apeliantas buvo neištikimas patvirtino nepilnametė dukra, apelianto motina. Apeliantas pats nurodė faktą, kad jo gyvenime be ieškovės buvo ir kita moteris.

722. Pats apeliantas ieškovę su nepilnamete dukra privertė išvykti pas jos motiną į ( - ), nes gyventi kartu su juo dėl jo pastoviai keliamų konfliktų, neprognozuojamo elgesio buvo neįmanoma ne tik ieškovei, bet ir dukrai.

733. Apeliantas šmeižia ieškovę, nepagrįstai teigdamas, kad ji susirado kitą vyrą, nes šių aplinkybių nepatvirtina nei vienas įrodymas.

744. Tik dėl apelianto veiksmų, jis pats prisidarė skolų už kurias ieškovė negalėjo ir negali atsakyti, tačiau pastoviai dėl to kaltino ieškovę ne tik gyvenant kartu, bet ir teismo metu. Ieškovė nėra atsakinga už apelianto skolas trečiajam asmeniui, nes jos susiję su jo darbine veikla, tačiau jis bet kokiais būdais savo prievoles be jokio įstatyminio pagrindo stengiasi perkelti ieškovei.

755. Apeliantas niekada nėra mokėjęs kredito už namą, visada būsto ir šeimos išlaikymu rūpinosi viena ieškovė. Jis paliko šeimą ir išvyko gyventi pas motiną ir iki dabar ten gyvena, nesirūpindamas nei vaiku, nei kredito už namą mokėjimu ir pan.

766. Apeliantas teigdamas, kad jo sveikata yra bloga, nepateikia jokių gydytojų išvadų, kad jis yra neįgalus, todėl darytina išvada, kad jis yra sveikas, jauno amžiaus ir turi realią galimybę susirasti darbą, kad turėtų iš ko išlaikyti dukrą, tačiau tyčia neieško darbo.

777. Apelianto skundas dėl nepilnametės dukros išlaikymo yra nepagrįstas. Apeliantas neturi jokių pajamų, būdamas jaunas ir darbingas, vengia susirasti darbą, visiškai neteikia dukrai jokio išlaikymo. Apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra pasikeitusi, tačiau tokiu atveju išlaikymas iš jo turi būti priteistas turtu. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliantas deda pastangas, ieškodamas darbo, nepateikė. Nors apeliantas ir patyrė avariją, tačiau jos metu jo sveikata sužalota nebuvo, todėl visiškai nesuprantama, kuo ši avarija yra susijusi su jo darbo paieškomis ir išlaikymo teikimu nepilnametei dukrai.

788. Apeliantas taip pat nesutinka su kilnojamojo turto vertės nustatymu-tačiau jis nenuneigė to fakto, kad visas turtas yra nusidėvėjęs, kai kas iš daiktų yra sugedę nepataisomai, todėl toks turtas negali būti vertinamas kaip naujas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir objektyvumo principu ir vadovavosi šalių nurodytomis kainomis, paimdamas jų vidurkį, todėl sprendimas šioje dalyje neturėtų būti keistinas.

799. Kadangi UAB „Gerada“ kreditoriniai įsipareigojimai yra apelianto asmeninė prievolė, todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė už juos atsakyti negali. Todėl apelianto reikalavimas šiuos kreditinius įsipareigojimus pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, yra nepagrįstas.

8010. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė mano, kad ir šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

81IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

82Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

83Apeliacinių skundų esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką.

84Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Dėl ieškovės apeliacinio skundo

85Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė pakeisti 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nustatant, kad atsakovas teikia išlaikymą natūra nekilnojamuoju turtu, perleidžiant jam asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą, t.y. ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), bei ½ žemės sklypo, esančio ( - ) bei nustatant, kad atsakovas dukters išlaikymui iki dukters pilnametystės moka kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų bei turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

86Pirmos instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, nustatęs, kad atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, iš dalies teikia išlaikymą vaikui, yra darbingas, prašomas priteisti turtas įkeistas bankui AB „Swedbank, kuris prieštarauja dėl šio turto perleidimo nepilnamečiam vaikui.

87Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės formas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2009). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.)

88Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.

89Apeliantė teigia, kad didelis išlaikymo įsiskolinimas – 12 755 Lt parodo, kad atsakovas ir toliau neketina mokėti teismo priteisto išlaikymo, o teismas sprendime ne tik, kad neaptarė fakto, kad atsakovas nesugeba padengti šio įsiskolinimo, bet ir neišsprendė klausimo dėl įsiskolinimo priteisimo.

90Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

91Iš byloje esančio antstolės D. M. 2013-07-01 rašto matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2013 m. liepos 1 dienai yra 11 275 Lt ( 1 t. b. l. 58, 105). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio atsakovas paliko šeimos būstą ir šeima nesirūpina, o 2011-01-27 Prienų rajono apylinkės teismo priteistą išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, tik 2013-04-05 pervedė 200 Lt, 2013-05-02 – 300 Lt, 2013-06-03 - 200 Lt, 2013-08-01-55 Lt, 2013-10-07 – 206 Lt. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti apeliantės šį reikalavimą.

92Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo nesudaro pagrindo skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui ir šio ieškinio reikalavimo patenkinimui. 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymas, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas – po 400 Lt/mėn. iki šalių dukters pilnametystės yra įsiteisėjęs, vykdytinas dokumentas, ieškovė kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo išieškojimo (2 t. b. l. 60), todėl klausimas dėl išlaikymo išieškojimo sprendžiamas vykdymo procese priverstinio vykdymo tvarka (CPK 587, 588, 624 str.).

93Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas pateikė 2015 m. sausio 9 d. darbo sutartį, iš kurios matyti, kad jis įsidarbino UAB „SOLLOR“ staklininku pagal terminuotą darbo sutartį, yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę dirbti ir teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, be to šiuo sprendimu jo asmeninėn nuosavybėn priteisti du automobiliai, kitas kilnojamasis turtas į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai, kadangi prievolė pagal 2006-10-12 kredito sutartį su AB „Swedbank yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB „Swedbank, atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pagal 2006-10-12 kredito sutartį su AB Swedbank kredito gavėjais yra abu sutuoktiniai (1 t. b. l. 44-46), kurie lieka bendraskoliai, kreditorius nesutinka, kad įkeistas turtas būtų perleistas nepilnamečiam vaikui. Iš apeliantės pateiktos 2014-12-17 Swedbank pažymos apie kredito grąžinimą, matyti, kad bankui negrąžinta kredito suma 2014-12-17 dienai 26 718,43 Lt., todėl aplinkybė, kad ieškovė iš savo sąskaitos yra padengusi didesnę kredito dalį nei atsakovas, nėra reikšminga, nes abu yra solidarūs skolininkai (2 t. b. l. 164-167). Pagal CK 3. 189 str. 2 d. nustatytas draudimas išieškoti iš vaiko turto pagal vaiko tėvų kreditorių reikalavimus.

94Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus AB „Swedbank atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą argumentais, kad perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn trečiajam asmeniui hipoteka seka paskui įkeistą daiktą. Taigi teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui išlaikymą įkeistu turtu, iš esmės perkeltų ir dalį atsakomybės, kylančios iš tėvų kreditorinių santykių. Esant priverstiniam skolos išieškojimui gali kilti bankui neigiamų padarinių, nes galios draudimas parduoti iš varžytynių vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą užtikrinant tėvų skolos grąžinimą.

95Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters L. K. parodymus, liudytojos G. V. parodymus, kurios nurodė, kad atsakovas turi psichologinių problemų, taip pat nevertino aplinkybės, kad vaikas turės gyventi su motina viename kambaryje, o atsakovas turi galimybę gyventi pas savo motiną. Kolegija laiko šiuos argumentus nepakankamais daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teiginiai dėl atsakovo blogos psichologinės būklės nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, medicininiais duomenimis, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, kurios pareiga sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, todėl nėra jokių aplinkybių leidžiančių konstatuoti vaiko interesų pažeidimo bei pagrindo ieškovės nurodyto reikalavimo CK 3. 201 str. pagrindu patenkinimui (CPK 178 str.). Dėl atsakovo apeliacinio skundo

96Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

97Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - jo neištikimybės. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, nelojali sutuoktiniui.

98Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, nurodydama, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos neištikimybę, nelojalumą.

99LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

100Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

101Atsakovas priešieškiniu reikalaudamas santuoką nutraukti dėl ieškovės neištikimybės nurodė aplinkybes, kad jis 2009 m. gegužės 5 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ir neteko darbo, dėl ko ieškovė jį 2009 m. rugpjūčio mėnesį paliko ir su dukra išvyko gyventi į ( - ), kur artimai bendravo su kitu asmeniu, šią aplinkybę paliudijo G. O. G.. Nurodė, kad jis vienas vienerius metus rūpinosi kredito gražinimu, ieškovė juo nesirūpino, nelankė ligoninėje, o po vienerių metų netikėtai grįžo namo, jis norėjo išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė be priežasties kėlė konfliktus, nesirūpino nei materialine nei moraline šeimos gerove, dėl ko jis 2013 m. balandžio mėn. išėjo gyventi pas motiną.

102Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Apeliantas nurodo, kad ieškovė buvo neištikima, tačiau šiam faktui patvirtinti nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2013 m. balandžio mėn. (tą pripažįsta abi šalys), todėl įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2013 m. balandžio mėn. Apelianto nurodomi įrodymai, neva patvirtinantys ieškovės neištikimybę, yra liudytojos G. O. G. paaiškinimai, tačiau remiantis jais to konstatuoti negalima. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šios liudytojos parodymus vertinti kitaip nei juos vertino pirmos instancijos teismas. Apelianto nurodyta liudytojos pateikta informacija apie ieškovės neištikimybę neišsami, nepagrįsta objektyviai egzistavusiais faktais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus laikė nepakankamais įrodymais. Nors apeliantas priešieškinyje santuokos iširimo priežastimi nurodė ir kitas santuokos iširimo priežastis – ieškovės nelojalumą, tačiau ši aplinkybė taip pat neįrodyta (CPK 178 str.). Šiuo atveju pažymėtina, kad norint pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo, turi būti nustatytas esminis jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimas (CK 3.60 str. 2 d.). Iš byloje esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismui pateiktų banko išrašų matyti, kad ieškovė visą laiką rūpinosi nepilnamete dukra, jos išlaikymu, ieškovė 2009-2010 m. laikotarpiu bei vėlesniu vykdė sutartinius įsipareigojimui kreditoriui Swedbank, todėl negalima konstatuoti, kad ji nesirūpino šeima. Apeliacinės instancijos teismo 2015 m. vasario 9 d. posėdyje apeliantas pripažino aplinkybę, kad ieškovei 2010 m. birželio 30 d. grįžus iš ( - ) gyventi į šeimos būstą, atsakovas gyveno su kita moterimi, pripažino aplinkybę, jog byloje esantis 2010-12-15 data surašytas laiškas (1 t.b. l. 106) yra jo parašytas kitai moteriai, todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo neištikimybė ir lėmė santuokos iširimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti fakto (neištikimybės), kuriam esant gali būti preziumuojama ieškovės kaltė (CK 3.60 str. 3 d.).

103Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kurios neva pagrindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ne tik kad neįrodytos, bet ir nėra esminės, kurios galėtų pagrįsti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

104Dėl priešieškinio reikalavimo –pakeisti 2011-01-27 Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymą, jį sumažinti iki 300 Lt/mėn.

105Pirmos instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė, padaręs išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis negali būti pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, turi profesiją, be to, yra gavęs kelis darbo pasiūlymus, todėl turi galimybę susirasti gerai apmokamą darbą ir tinkamai vykdyti savo pareigą, todėl išlaikymo dydį paliko nepakeistą, t. y. 400 Lt/mėn. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada nagrinėjamu klausimu. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų (2 t. b. l. 170-173) matyti, kad šalių dukra L., gim. ( - ), mokosi ( - ) gimnazijoje, gyvena pas ieškovės motiną G. V., kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mergaitei yra ( - ) m., todėl jos poreikiai dėl amžiaus tik didėja. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė kokia išlaidų suma vaikui užtikrintų jo poreikius, neginčijo ieškovės pateiktoje lentelėje išlaidų paskaičiavimo (2 t. b. l. 9-10). Pirmos instancijos teismas nenustatė ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis po 2011-01-17 Prienų rajono apylinkės teismo įsakymo priėmimo būtų iš esmės pablogėjusi, o ieškovės iš esmės pagerėjusi, todėl pagrįstai šio priešieškinio reikalavimo netenkino. Tai, kad atsakovas laikinai buvo nedarbingas ir turi mažas pajamas nerodo jo pastangų susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atvejų abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Abiejų tėvų teikiamas išlaikymas vaikui po lygiai (400 Lt/mėn.x2) sudaro 232 Eur (800 Lt/mėn.), kuris galėtų patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius (maistui, aprangai, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui ir pan.). Atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nekonstatuotina, kad apeliantas nepajėgus teikti 2011-01-27 Prienų rajono teismo įsakymu priteistą 115, 85 Eur (400 Lt/mėn.) dydžio išlaikymą, o jo sumažinimui nėra CK 3.201 str. 1 d. nustatytų sąlygų (CPK 178 str.).

106Dėl prievolės kreditorei UAB ,,Gerada“. Pirmos instancijos teismas konstatavęs, kad įsiskolinimas kreditorei UAB ,,Gerada“ atsirado dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos, šią prievolę pripažino atsakovo asmenine prievole.

107Apelianto (atsakovo) argumentai, kad prievolė kreditorei UAB „Gerada“ nėra jo asmeninė dėl to, kad jis gyvendamas šeimoje vienas vykdė įsipareigojimus kreditoriams UAB „General financing“ ir AB „Swedbank“ nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ši prievolė yra jo asmeninė prievolė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-08-17 Prienų rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Gerada“ ir atsakovo dėl jo padarytos žalos atlyginimo, antstolės D. M. vykdomas išieškojimas iš atsakovo 2 vykdomosiose bylose kreditoriaus UAB „Gerada“ naudai (1 t. b. l. 47, 115-116), ieškovė nei civilinėje byloje, nei vykdymo procese nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu ir nėra atsakinga už atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

108Dėl kilnojamųjų daiktų vertės bei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydžio už jam tenkančią didesnę turto natūra dalį.

109Apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria padalintas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis šalims priklausantis turtas, neprašė jo padalinti kitaip. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas sutuoktinių bendrą turtą padalijo po ½ dalį, ginčo dėl turto padalijimo natūra tarp šalių nėra. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų (išskyrus automobilius) verčių aritmetiniu vidurkiu, pagal ieškovės ir apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo vadovautis jo priešieškinyje pateiktomis kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų vertėmis, kurios jo nuomone, yra teisingesnės. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu pagal ieškovės ir apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes, kurios nustatytos tik jų pačių nuožiūra, atsakovo nurodytos kainos aiškiai per mažos, todėl jų nepagrindus jokiais objektyviais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo. Visas šalių užgyventas turtas tarp šalių padalintas po lygiai, natūra, todėl neteikia pagrindo konstatuoti atsakovo interesų pažeidimo CK 1. 5 straipsnio prasme.

110Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3477 Lt piniginę kompensacija už natūra tenkančią didesnę turto dalį. Apeliantas nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl kompensacijos dydžio. Skundžiamu sprendimu ieškovei priteista turto natūra už 24796 Lt, o atsakovui - už 28273 Lt, todėl atsakovui atiteko turto daugiau už 3477 Lt , šis skirtumas turėjo būti dalinamas pusiau ir ieškovei kompensuotina suma sudaro 503,50 Eur (1738, 50 Lt).

111Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, sprendimas šioje dalyje keistinas dėl netinkamo procesinių bei materialinių teisės normų pritaikymo (CPK 326 str. 3 p., 329 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovo priteista 3477 Lt piniginė kompensacija už jam tenkančią natūra didesnę turto dalį sumažintina per pusę, t.y. iki 503, 50 Eur (1738, 50 Lt).

112Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

113Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ir ieškinys didesne dalimi tenkintinas, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 355 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1855 Lt. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais sutinka iš dalies, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (patenkintų ir atmestų) pobūdį, yra pagrindas priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Pirmos instancijos teismas ieškovei kompensuotinas advokato pagalbos išlaidas sumažino iki 1500 Lt. Kolegijos nuomone, nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, kad ieškovės atstovė advokatė A. R. nerengė ieškovei jokių procesinių dokumentų, atstovė dalyvavo 4 teismo posėdžiuose (2 t. b. l. 65, 69, 82, 92), kurių bendra trukmė 9 val., tačiau kompensuotinomis nurodė ir 330 Lt išlaidas už advokatės susipažinimą su bylą, kurios pagal Rekomendacijų 8 p. nuostatas atskirai neskaičiuojamos, be to neatsižvelgta, kad netenkintas 1 ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo turtu vaikui priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei priteistos iš atsakovo advokato pagalbos išlaidos sumažintinos iki 260, 66 Eur (900 Lt) (CPK 93 str. 2 d.). Šioje dalyje sprendimas keistinas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

114Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.

115Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (dėl turtinio reikalavimo), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (pareikšti 1 neturtinis ir 2 turtinio pobūdžio reikalavimai, patenkinta 25 proc.) iš ieškovės priteisiama atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė prašymą bei kvitą apie jo turėtas 145 Eur išlaidas už advokato pagalbą (už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą) (2 t. b. l. 188-189), todėl iš ieškovės priteisiama atsakovui 36, 25 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

116Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

117Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti: Ieškovei R. K. iš atsakovo V. K. priteistą 3477 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią natūra didesnę turto dalį sumažinti iki 503, 50 Eur (1738, 50 Lt). Ieškovei R. K. iš atsakovo V. K. priteistas 1500 Lt išlaidas už advokato pagalbą sumažinti iki 260, 66 Eur (900 Lt), o visas priteistas 1855 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 363, 50 Eur (1255 Lt). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Iš R. K. (a.k. ( - ) priteisti 36, 25 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. K. (a.k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant apeliantei (ieškovei) R. K., apeliantui (atsakovui) V. K. ir jo... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė:... 7. - nutraukti santuoką su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl... 8. - po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes;... 9. - po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gim. ( - ) gyvenamąją vietą... 10. - ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą –... 11. - pakeisti 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu... 12. - santuokos metu atsakovo vardu įgytas transporto priemones - keleivinį... 13. - santuokos metu ieškovės vardu įgytą transporto priemonę - keleivinį... 14. - už santuokoje įgyto turto mažesnę dalį priteisti iš atsakovo ieškovei... 15. - santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - sekciją, 1 vnt. staliuką,... 16. - santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - 6 metrus lentų, kirvį, 4 vnt.... 17. puodų, žoliapjovę, 2 vnt. pagalvių, 2 vnt. antklodžių, 3 vnt. paveikslai,... 18. - už santuokoje įgyto kilnojamojo turto mažesnę dalį priteisti iš... 19. - visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal ieškovės ir atsakovo su... 20. - atsakovo vardu esantį įsiskolinimą išieškotojo UAB „Gerada“ naudai,... 21. turto, po santuokos nutraukimo palikti... 22. atsakovui;... 23. - priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas... 24. -nutraukti santuoką įregistruotą atsakovo ir ieškovės, pripažįstant, kad... 25. -nustatyti nepilnametės dukters L. K. gyvenamąją vietą su ieškove;... 26. -pakeisti 2011 m. sausio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu... 27. -padalinti santuokoje įgytą turtą:... 28. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: -1/2 dalį 0.0700 ha žemės... 29. - Namų apyvokos daiktus už 5 590 Lt (400 Lt vertės sekcija;100 Lt vertės... 30. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: - 1/2 dalį 0.0700 ha... 31. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 33. Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovei R. K. priteisė ½ dalį... 34. Atsakovui V. K. priteisė ½ dalį žemės sklypo 0,1900 ha – 2500 Lt vertės... 35. Pripažino R. K. ir V. K. solidariais bendraskoliais už prievolę pagal... 36. Kreditorinį įsiskolinimą UAB ,,Gerada“ pagal 2011-08-17 Prienų rajono... 37. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3477 Lt piniginę kompensacija už natūra... 38. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 355 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt... 39. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 798 Lt žyminį mokestį ir... 40. Teismas, įvertinęs visus duomenis, pripažino, kad ieškovės ir atsakovo... 41. Teismas nesant ginčo tarp tėvų, atsižvelgdamas į vaiko norus ir interesus... 42. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendro santuokinio turto padalijimo... 43. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, nustatė, kad... 44. Sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimo – dėl išlaikymo... 45. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų teismas padarė išvadą,... 46. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 47. Ieškovė apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 114 – 119) prašo pakeisti... 48. 1.Teismas neįvertino aplinkybės, kad bylą nagrinėjant buvo pateikti... 49. 2.Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl dalies išlaikymo priteisimo... 50. 3. Teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų ir neatsižvelgė į... 51. 4. Apeliantė mano, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus,... 52. Atsakovas apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 122 – 128) prašo panaikinti... 53. 1.Apelianto nuomone, teismas pripažindamas jį kaltu dėl santuokos iširimo... 54. 2. Teismas, nagrinėdamas santuokos iširimo priežastis, nevertino eilės... 55. 3. Teismo argumentas, kad byloje nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių... 56. 4. Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo neatsižvelgė į... 57. 5. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą sumažinti... 58. 6. Apelianto nuomone tarp šalių kilęs ginčas dėl kilnojamųjų daiktų,... 59. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokoje įgyti kreditoriniai... 60. kreditinius įsipareigojimus UAB „General financing“ ir AB „Swedbank“... 61. 8. Apeliantas nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškovės R. K. apeliacinį... 63. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškovės R. K. apeliacinį skundą( II tomas... 64. 1. Apeliantės skundas dalyje dėl išlaikymo dalies priteisimo natūra yra... 65. 2. Apeliantė nepagrindė motyvų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Įsiskolinimo... 66. 3. Apeliantė klaidina teismą, skunde teigdama, jog atsakovas neketina mokėti... 67. 4. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai priėjo išvados, kad nėra jokio... 68. 5. Apeliantės skundas nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė, siekdama... 69. 6. Atsakovo vertinimu apeliantė nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos... 70. Ieškovė R. K. atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundą ( II tomas b.... 71. 1.Apeliantas nurodo, kad nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Tai,... 72. 2. Pats apeliantas ieškovę su nepilnamete dukra privertė išvykti pas jos... 73. 3. Apeliantas šmeižia ieškovę, nepagrįstai teigdamas, kad ji susirado... 74. 4. Tik dėl apelianto veiksmų, jis pats prisidarė skolų už kurias ieškovė... 75. 5. Apeliantas niekada nėra mokėjęs kredito už namą, visada būsto ir... 76. 6. Apeliantas teigdamas, kad jo sveikata yra bloga, nepateikia jokių gydytojų... 77. 7. Apelianto skundas dėl nepilnametės dukros išlaikymo yra nepagrįstas.... 78. 8. Apeliantas taip pat nesutinka su kilnojamojo turto vertės nustatymu-tačiau... 79. 9. Kadangi UAB „Gerada“ kreditoriniai įsipareigojimai yra apelianto... 80. 10. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone ir dėl bylinėjimosi išlaidų... 81. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 82. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 83. Apeliacinių skundų esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 84. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 85. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė pakeisti 2011 m. sausio 27 d.... 86. Pirmos instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, nustatęs, kad atsakovas... 87. Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną... 88. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis... 89. Apeliantė teigia, kad didelis išlaikymo įsiskolinimas – 12 755 Lt parodo,... 90. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 91. Iš byloje esančio antstolės D. M. 2013-07-01 rašto matyti, kad išlaikymo... 92. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo... 93. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas pateikė 2015 m. sausio 9 d.... 94. Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus AB „Swedbank atsiliepime į... 95. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters L. K.... 96. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo... 97. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo... 98. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, nurodydama, jog apeliantas... 99. LR Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 100. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės... 101. Atsakovas priešieškiniu reikalaudamas santuoką nutraukti dėl ieškovės... 102. Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais... 103. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kurios neva... 104. Dėl priešieškinio reikalavimo –pakeisti 2011-01-27 Prienų rajono... 105. Pirmos instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą atmetė, padaręs... 106. Dėl prievolės kreditorei UAB ,,Gerada“. Pirmos instancijos teismas... 107. Apelianto (atsakovo) argumentai, kad prievolė kreditorei UAB „Gerada“... 108. Dėl kilnojamųjų daiktų vertės bei iš atsakovo priteistos kompensacijos... 109. Apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria padalintas bendros... 110. Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3477 Lt piniginę... 111. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas,... 112. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 113. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 114. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Atmetus... 115. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (dėl turtinio reikalavimo),... 116. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 117. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą iš dalies...