Byla 2A-717/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovui R. P. ir jo atstovui advokatui Antanui Jonušui, atsakovo atstovui V. V., trečiųjų asmenų atstovams L. S. ir R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. P. ir R. P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-528-360/2009 pagal ieškovų R. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai R. P. ir R. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, R. P. 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimo už advokatų paslaugas, 51 858 Lt neišmokėto atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo darbo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 0,06 procento delspinigius už kiekvieną dieną dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio; R. P. – 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį žemės sklypo pardavimą, 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimą už advokatų paslaugas, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareigūnai R. P. pateikė įtarimus pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir surašę kaltinamąjį aktą, perdavė jį su kitais asmenimis į teismą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovo namuose matant artimiesiems buvo atlikta krata, o pareigūnai dar nenuteisus R. P. bylos duomenis perdavė žiniasklaidai. 2003 m. gegužės 5 d. R. P. buvo sulaikytas. 2003 m. gegužės 7 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2003 m. gegužės 19 d. ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. 2004 m. liepos 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. priėmė nuosprendį, kuriuo R. P. išteisino dėl visų jam pareikštų įtarimų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį paliko galioti. Teismai, išteisindami R. P., nurodė, kad jam tiek įtarimas, tiek kaltinimas rėmėsi faktiškai suklastota bylos medžiaga, t.y. pareigūnai į telefoninių pokalbių suvestinę įtraukė tokius pasisakymus, kurių faktiškai nebuvo, o jų pagrindu ir buvo suformuluotas kaltinimas. Be to, teismai konstatavo, kad R. P. jam inkriminuotos veikos negalėjo padaryti, nes tuo metu sirgo ir nedirbo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus pareikšdami nepagrįstus kaltinimus bei taikydami procesines prievartos priemones, todėl ieškovui ir jo sutuoktinei turi būti atlyginta žala. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovui R. P. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo darbo nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., dėl to neišmokėtas 51 858 Lt atlyginimas. Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas sumokėjo advokatams už paslaugas 35 000 Lt. Be to, neturėdami lėšų pragyventi, ieškovai 2004 m. kovo 18 d. buvo priversti parduoti žemės sklypą už 60 000 Lt. Šiuo metu toks sklypas kainuoja 882 200 Lt, todėl patirta žala sudaro 822 200 Lt. Ieškovai dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė didelius išgyvenimus. Spaudoje buvo paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, paskelbtos šmeižikiško pobūdžio ir tikrovės neatitinkančios žinios apie R. P.. Ieškovė R. P. ir visa šeima buvo sukompromituota, sugadinta jų reputacija, tuo labiau, kad ji yra pedagogė ir iki bylos buvo gerbiama ir palankiai vertinama visuomenėje.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 312 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vykdant procesinius veiksmus šioje byloje, 2003 m. gegužės 5 d. buvo sulaikytas R. P.. 2003 m. gegužės 6 d. jam buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 199 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 dienų. Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi, patenkinus prokuratūros prašymą, buvo panaikinta nutartis dėl R. P. suėmimo bei paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2003 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi R. P. buvo laikinai nušalintas nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesių laikotarpiui. Vėliau teismo nutartimi nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu išteisino R. P. pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendyje konstatavo, kad 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokole buvo įrašytas žodis, kurio ieškovas neištarė, ir padarė išvadą, kad tokiu atveju telefoninių pokalbių analizė neįrodo, jog ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismo teigimu, procesinio dokumento netinkamas surašymas vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės. Teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas R. P. nebuvo susijęs su šio procesinio dokumento surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio procesinio dokumento surašymą, tačiau šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į išteisinamąjį nuosprendį, kuriame kaip vienas iš išteisinimo pagrindų nurodytas netinkamas telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymas. Teismas nurodė, kad nustačius, jog vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas R. P., netinkamas ir remtis juo negalima, yra pagrindas manyti, jog nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje R. P. pritaikius procesines prievartos priemones – suėmimą ir nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., jis negavo 51 858 Lt darbo užmokesčio. Ši suma laikyta žala dėl taikytų priemonių. Teismas netenkino reikalavimo dėl 0,06 procento delspinigių priteisimo už kiekvieną praleistą dieną už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, nes jis tenkinamas kaip žalos atlyginimas iš civilinių, o ne darbo santykių. Teismas taip pat pripažino, kad dėl pritaikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, t.y. patyrė ir neturtinę žalą. Nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas užėmė aukštas pareigas, kad tokių priemonių taikymas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, išgyvenimus dėl jo šeimai atsiradusių nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, reputacijos pablogėjimo, į teisminę praktiką šios kategorijos bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nustatė 20 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK nustatyta tvarka, nes jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje pagal BPK nuostatas teismo nuosprendžiu. Teismas atmetė ieškovės R. P. reikalavimus motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jai būtų taikytos procesinės prievartos priemonės ar jos būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovės sveikatai būtų padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą dėl 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį žemės sklypo pardavimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai žemės sklypą 2004 m. kovo 18 d. pardavė už tuo metu buvusią rinkos kainą, todėl negalima daryti išvados, kad jie tuo metu patyrė nuostolių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar kitų atitinkamų institucijų sprendimų ieškovai privalėjo parduoti žemės sklypą, t.y., kad pardavimas buvo priverstinis.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

9Ieškovai R. P. ir R. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą - priteisti ieškovui R. P. 0,06 procento delspinigius už kiekvieną dieną už laiku neišmokėtą atlyginimą dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo pagal priteistą 51 858 Lt sumą, priteisti ieškovei R. P. 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimą už priverstinį žemės sklypo pardavimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai skundą grindė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, taip pat pažymėjo, kad:

  1. Teismo argumentas, jog netenkintinas reikalavimas dėl 0,06 procento delspinigių priteisimo už kiekvieną pradelstą dieną už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, nes šis reikalavimas tenkinamas kaip žalos atlyginimas iš civilinių, o ne iš darbo santykių, prieštarauja DK 207 straipsnio 1 daliai. Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatas, delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai šios išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Delspinigių dydis kartą per metus yra indeksuojamas. Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą“ pavedė šį klausimą spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ji 2003 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. A1-20 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ nustatė, kad nuo 2003 m. vasario 1 d. delspinigių dydis yra 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
  2. Neteisingas teismo argumentas, kad žemės sklypo pardavimas nebuvo teisine prasme priverstinis. Nušalinus R. P. nuo darbo, R. P. viena iš savo darbo užmokesčio turėjo išlaikyti keturių asmenų šeimą. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovams, kaip nukentėjusiems nuo teisėsaugos pareigūnų savivalės ir neteisėto baudžiamojo persekiojimo, turi būti kompensuotos ne tik tiesioginės turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė.

10Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas apeliaciniu skundu prašė teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės priteistas 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodyta:

  1. Civilinė deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos baudžiamojo proceso metu, kyla įrodžius visą delikto sudėtį. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Išteisinamasis nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas R. P. nebuvo susijęs su neteisėtu telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio procesinio dokumento surašymą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinės prievartos priemonėms.
  2. Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių tikslas yra greitas, nešališkas ir netrukdomas nusikalstamos veikos ištyrimas, užkirtimas galimybės įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Ieškovas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tuo, kad veikdamas priešingais tarnybai interesais ir šalindamas kliūtis padėjo gabenti kontrabandą. Kadangi inkriminuojami nusikaltimai susiję su jo tarnybinėmis pareigomis, buvo pagrindas manyti, kad nenušalinus jo nuo pareigų, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl procesinės prievartos priemonės parinktos tinkamai.
  3. Teismas pažymėjo, kad duomenų iškelti baudžiamąją bylą R. P. pakako, tačiau vertindamas kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų pagrindus, nepagrįstai neatsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Ieškovas išteisintas ne todėl, kad konstatuoti procesiniai pažeidimai, bet dėl to, kad nepakako įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Procesinės prievartos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas išteisinamajame nuosprendyje nėra vertinamas. Nė viena iš teismo nutarčių, kuriomis ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės, nebuvo panaikinta instancine tvarka. Ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų fakto, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį.
  4. Teismas, nepagrįstai konstatavęs neteisėtų veiksmų padarymo faktą, priteisė ieškovui ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Kadangi teismo išvada, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą ir ji yra verta 20 000 Lt, nepagrįsta įrodymais, ji vertintina kaip abstrakti ir neteisinga.

11Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas argumentais, iš esmės analogiškais atsakovo skunde nurodytiems motyvams.

12Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašė ieškovų skundą atmesti, o trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad parduoto žemės sklypo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas kaip turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, todėl reikalavimas priteisti šią sumą nėra pagrįstas. Reikalavimas priteisti 0,06 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną už laiku neišmokėtą darbo užmokestį netinkamai grindžiamas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo R. P. galėjo reikšti byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kuri nagrinėta administraciniuose teismuose. Šiuo atveju negautas darbo užmokestis vertintinas kaip patirta žala.

13Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinius skundus prašė ieškovų skundą atmesti, o atsakovo skundą tenkinti. Atsiliepime pažymėjo, kad ieškovai skunde nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, R. P. taikytų procesinės prievartos priemonių taikymo subjektyvų vertinimą, nepagrįstą įrodymais.

14Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus prašė teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų reikalavimus, palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas procesiniu dokumentu įstatymų nustatyta tvarka. Nei nagrinėjamoje byloje, nei baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. buvo pareikšti kaltinimai, nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai būtų pripažinti neteisėtais arba jie būtų apskųsti ir panaikinti.

15Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimui dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 5 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymėta, kad sutinkama su atsakovo bei trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

16IV. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje priimtų ankstesniųjų procesinių sprendimų esmė

17Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad telefoninių pokalbių klausymosi protokolo netinkamas surašymas vertintinas kaip neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas, kuris turėjo įtakos ieškovui taikytoms procesinės prievartos priemonėms. Atsakovo atstovai nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas buvo suimtas teisėtai. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl delspinigių nepriteisimo. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu ieškovei.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

19Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai tyrė ir vertino valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus, nevertino ir nepadarė atitinkamų išvadų dėl tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių: kokie protokolo surašymo reikalavimai įtvirtinti BPK 154 straipsnyje, ar šių reikalavimų laikytasi; kokia telefoninio pokalbio klausymosi protokolo įrodomoji reikšmė baudžiamojo proceso praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino (netinkamai tyrė ir vertino) baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų jų sąsajumo, leistinumo, įrodomosios reikšmės aspektais; liko neištirti, neįvertinti ir protokolą rašiusio pareigūno paaiškinimai (parodymai), kad žodis „krovinys“ telefoninio pokalbio klausymosi protokole buvo įrašytas kaip apibendrinamasis, nes buvo klausomasi ne vieno pokalbio ir visi pokalbiai surašyti į vieną protokolą. Nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad protokolą surašęs pareigūnas sąmoningai ir tyčia būtų įrašęs į protokolą duomenis, kurių objektyviai nėra, klastojęs jį; pareigūno veiksmuose nenustatyta dokumento suklastojimo ar kitokių nusikaltimų (piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo) sudėties. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinių skundų argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių skyrimą; padarė nepagrįstą išvadą, jog baudžiamosios bylos tyrimo metu nebuvo teisinio ir (arba) faktinio pagrindo ieškovui taikyti procesinės prievartos priemones; taip pat nukrypo nuo atitinkamos teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, be kita ko, susijusių su procesinės prievartos priemonių baudžiamajame procese skyrimo pagrindais ir tvarka, neištyrimas ir neįvertinimas (netinkami tyrimas ir vertinimas), nulėmė ir nepagrįstas bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atitinkamų veiksmų, kurių neteisėtumas nagrinėjamu atveju nustatytas. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog kardomųjų priemonių parinkimą ir skyrimą lėmė būtent ieškovo neištartas, tačiau telefoninių pokalbių pasiklausymo protokole įrašytas žodis „krovinys“. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių ieškovo sulaikymo pagrindą ir sulaikymo teisėtumo patikrinimą instancine tvarka. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, skirdamas ieškovui suėmimą, vadovavosi visais bylos faktiniais duomenimis, suteikė prioritetą viešajam interesui ir apribojo ieškovo laisvę, taikė kardomąją priemonę suėmimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įtartas padaręs sunkų nusikaltimą, trukdys procesui susisiekdamas su kitais asmenimis. Konstatuota, kad būtina aiškintis, ar kardomosios priemonės skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, o tai vertinant svarbu atsižvelgti ir į kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, pobūdį, taip pat kontrabandos tyrimo praktikos baudžiamajame procese aspektus. Bylą nagrinėję teismai neištyrė ir neįvertino (netinkamai tyrė ir vertino), ar papildomo žodžio „krovinys“ įrašymas į telefoninio pokalbio klausymosi protokolą iš tikrųjų nulėmė ieškovo laisvės suvaržymą ir ar toks suvaržymas aptariamoje baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) stadijoje, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusius duomenis, buvo būtinas, teisiškai pateisinamas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad konstatavus neteisėtą veiksmą – telefoninio pokalbio klausymosi protokolo netinkamą surašymą – nėra pagrindo, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgti į teismų praktiką bylose, kuriose neturtinė žala priteisiama dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, taip pat teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra neapmokestinamos, o pagal anksčiau galiojusias šio įstatymo 17 straipsnio nuostatas neapmokestinamoms pajamoms priskirtinos teismų priteistos sumos žalai atlyginti neišskiriant negautų pajamų. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

20V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiant į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Be to, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi iš esmės yra susiaurintos bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribos, nes ta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai, yra įsiteisėjusi. Taigi, teisėjų kolegija pagal nagrinėjamos bylos ribas nebeturi teisinio pagrindo tirti ir vertinti ieškovų apeliacinio skundo argumentų. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar buvo pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ar Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pagrįstai ir teisėtai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui R. P..

22Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-364/2008).

23Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-5/2009, ir kt.). CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Išteisinamasis nuosprendis, kaip toks, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006).

24Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-534/2009).

25Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas įtarimas R. P., buvo telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos. Į 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolą buvo įrašytas žodis, kurio R. P. nesakė (neištarė). Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, procesinio dokumento netinkamas surašymas vertintinas kaip neteisėtas veiksmas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas R. P. nebuvo susijęs su šio procesinio dokumento surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio procesinio dokumento surašymą, tačiau manė, kad jame nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t.y. kardomosios priemonės parinkimui ir nušalinimui nuo pareigų.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuotas aplinkybes, ištyrusi civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamas telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymas turėjo įtakos pritaikytoms procesinėms prievartos priemonėms ir dėl to ieškovui atsirado teisė į žalos atlyginimą.

27Nagrinėjamu atveju ištyrus visus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės institucijų pareigūnų veiksmų inicijuojant ikiteisminį tyrimą R. P. bei taikant jam įstatymo numatytas poveikio priemones. Pagal EŽTT praktiką pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga, suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). Aiškindamas „pagrįsto įtarimo“ sąvoką, EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko nurodytos Konvencijos nuostatos (Brogan and Others v. the United Kingdom, no. 11209/84; 11234/84; 11266/84; 11386/85, judgement of 29 November 1988; Erdagöz v. Turkey, no. 21890/93, judgement of 22 October 1997; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000).

28Kasacinio teismo nutartyje, kuri priimta šioje byloje, konstatuota, kad buvo nepakankamai ištirta ir įvertina viena iš sąlygų taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas – neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo nurodymus, tiria ir vertina aplinkybes dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų (ne)teisėtumo pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą R. P. atžvilgiu.

29BPK 154 straipsnyje įtvirtinta norminė taisyklė reglamentuoja telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad būtų pažeista įstatymų nustatyta pokalbių klausymosi tvarka, tačiau į telefoninių pokalbių klausymosi protokolą buvo įrašytas žodis „krovinys“, kuris nebuvo pasakytas (ištartas) įrašomo pokalbio metu. BPK 154 straipsnio 6 dalis nustato, kad dėl telefoninių pokalbių ar kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi telefoninio pokalbio klausymosi protokolas yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Šiuo atveju ištyrus baudžiamosios bylos duomenis, jų sąsajumą, yra pagrindas teigti, kad nors protokole ir buvo įrašytas žodis „krovinys“, kuris nebuvo pasakytas įrašomo pokalbio metu, tačiau vien šio žodžio nurodymas protokole nebuvo esminė sąlyga pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat vien tik paminėtas protokole žodis „krovinys“ nebuvo pagrindas taikyti įstatyme numatytas prievartos priemones. Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. birželio 15 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog telefoninių pokalbių klausymosi protokolą rašęs pareigūnas nurodė, kad žodis „krovinys“ protokole buvo įrašytas kaip apibendrinamasis, nes buvo klausomasi ne vieno pokalbio ir visi pokalbiai surašyti į vieną protokolą. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad protokolą surašęs pareigūnas sąmoningai ir tyčia būtų įrašęs į protokolą duomenis, kurių objektyviai nėra, klastojęs jį; pareigūno veiksmuose nenustatyta dokumento suklastojimo ar kitokių nusikaltimų (piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo) sudėties (t. 2, b. l. 108 -109).

30Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-13-4621/2006 medžiagos matyti, kad 2003 m. balandžio 11 d. buvo priimtas nutarimas iškelti dėl medžiagos baudžiamąją bylą pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 312 straipsnio 1 dalyje, ir apie tai pranešti Generaliniam prokurorui (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 11), t.y. dėl 2003 m. vasario 15 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą gabentos avalynės kontrabandos. Tokio nutarimo priėmimą sąlygojo tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūra, krovinio sulaikymas, liudytojų apklausos protokolai ir kita medžiaga. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Trečiosios valdybos 2003 m. balandžio 30 d. rašte Nr. (03) -18-138 nurodyta, jog „(...) nustatyta, kad avalynės kontrabanda buvo iš anksto organizuota R. J. ir suderinta su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais R. P., A. K., jog šie praleis konteinerį be patikrinimo. Tos pačios dienos vakare R. P. paskambino J. Š. ir pasiteiravo, ar važiuos šiandien „mano“ krovinys. J. Š. keletą kartų skambino R. P. ir prašė sutvarkyti iškilusią problemą, tačiau pastarasis, žinodamas, kad nieko padaryti nesugebės, atsisakė“ (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 8-25). Rašto turinį patvirtina stenogramos (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 26-258). Muitinės kriminalinės tarnybos Tyrimų skyriaus 2003 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 3R-7-3/10-1731 nurodyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-001-03 dėl avalynės kontrabandos, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 1 d. Tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis minėtą nusikalstamą veiką organizavo ir R. P. (baudžiamosios bylos t. 8, 145). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 2 d. nutartimis leido atlikti kratą R. P. gyvenamojoje vietoje bei darbo kabinete (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 102, 106). R. P. 2003 m. gegužės 5 d. buvo laikinai sulaikytas (baudžiamosios bylos t. 9, 164), atlikta jo asmens krata (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 163). 2003 m. gegužės 6 d. R. P. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 166). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi skyrė R. P. kardomąją priemonę – suėmimą 14 dienų. Teismas nurodė, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog jis padarė nurodytą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, yra duomenų apie tai, kad jis stengiasi paveikti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, bandė paveikti tyrimą atlikusius pareigūnus, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 173). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė R. P. gynėjo skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo, nurodydamas, kad surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių įtarti R. P. padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už šią veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas daugiau nei vieneriems metams. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. P., būdamas laisvėje, stengsis paveikti kitus įtariamuosius, trukdys bylos tyrimui ir nagrinėjimui. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino prokuroro prašymą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutarties panaikinimo (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 200). 2003 m. gegužės 19 d. R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat nurodyta nebendrauti bei neieškoti ryšių su nurodytais asmenimis (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 201). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2003 m. birželio 27 d. nutarimu buvo atmestas R. P. gynėjo skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 2). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir laikinai nušalino R. P. nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesių laikotarpiui, vėliau šis terminas buvo tęsiamas (baudžiamosios bylos t. 10 b. l. 4, 7-8, 10, 40, 73). Vilniaus apygardos teismas 2004 m. balandžio 29 d. nutartimi R. P. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį. Teismas nurodė, kad siekiant kuo greičiau ir nešališkiau ištirti R. P. inkriminuojamą veiką bei užkirsti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, šiame bylos ikiteisminio tyrimo etape parinkta procesinė prievartos priemonė – kaip laikinas R. P. nušalinimas nuo pareigų, o jo pratęsimo skaičius nėra ribojamas, yra būtina. Žemesniojo teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog R. P. už analogiško pobūdžio veiką yra pareikštas įtarimas ir kitoje byloje, tėra tik vienas iš dokumentų, rodančių, jog R. P. įtariamas ne vieno nusikaltimo padarymu, o tai pagrįstai leidžia prognozuoti, jog įtariamasis būdamas savo pareigose ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 67-69). R. P. 2004 m. birželio 10 d. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo (baudžiamosios bylos t. 10, b. l. 88-90). Pagal 2004 m. liepos 28 d. kaltinamąjį aktą R. P. kaltintas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., R. J., S. V., E. K., J. Š. ir A. K., padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikti jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengti. Kaltinamajame akte išdėstyti duomenys, kurių pagrindu R. P. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos t. 11, b. l. 27-87). Klaipėdos apygardos prokuratūra 2005 m. lapkričio 2 d. prašymu prašė pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 13, b. l. 15-36). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nusprendė išteisinti R. P. pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Nuosprendyje pažymėta, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta įrodymų, jog R. P. padarė kaltinime inkriminuojamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas įtarimas R. P., buvo telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos. Telefoninių pokalbių tarp J. Š. ir R. P. analizė neįrodo, kad R. P. 2003 m. vasario 15 d. 18.38 val. telefonu pažadėjo, jog muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo. Apie konteinerio Nr. CCLU 7543378 su privalomais pateikti muitinės kontrolės daiktais gabenimą pokalbio metu tarp J. Š. ir R. P. nebuvo kalbama. Nustatyta, kad R. P. nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 10 d. buvo gydomas Palangos ligoninės Chirurgijos skyriuje, o vėliau iki vasario 28 d. gydytas ambulatoriškai. Jis negalėjo vykdyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno pareigų, nes nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tarnyboje ir neatliko pareigų kaip pareigūnas (t. 1, b. l. 11-37, baudžiamosios bylos Nr. 1-13-462/2006, t. 14, b. l. 70-122). Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendis R. P. buvo paliktas nepakeistas. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių R. P. nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad telefoninių pokalbių analizė neįrodo, kad R. P. žinojo, jog konteineriu gabenamas krovinys bus vežamas neteisėtai, t.y. kontrabandos būdu. Byloje nėra įrodymų, kad R. P. nevykdė jam pavestų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų funkcijų (t. 1, b. l. 38-49, baudžiamosios bylos Nr. 1-13-462/2006, t. 15, b. l. 68-91). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo skundas atmestas. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinimas R. P. grindžiamas tik telefoninių pokalbių įrašais, kurie žemesnės instancijos teismų vertinimu, nesant kitų patikimų įrodymų, buvo nepakankami padaryti išvadą dėl jų kaltės (t. 1, b. l. 50-54; baudžiamosios bylos Nr. 1-13-462/2006, t. 15, b. l. 144-152). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad vien tik pokalbių pasiklausymo protokole padaryta klaida sudarė pagrindą ieškovui pritaikyti kardomąsias priemones, su kurių taikymu siejami pareikšti ieškinio reikalavimai. Procesinio veiksmo įforminimo pažeidimas turi būti susietas su tokiu neteisėtumu, kuris teiktų pagrindą taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, todėl neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, negali būti konstatuoti atskirai nuo kitų atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos. Klaida pokalbių pasiklausymo protokole neturėjo įtakos procesinės prievartos priemonių parinkimui ir taikymui. Ištirtos bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas R. P. taikyti procesines prievartos priemones ir šiuo atveju negalima objektyviai teigti, jog kardomųjų priemonių parinkimą ir skyrimą lėmė būtent R. P. neištartas, tačiau telefoninių pokalbių pasiklausymo protokole nurodytas žodis „krovinys“. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutartimi skirdamas R. P. suėmimą, vadovavosi visais bylos faktiniais duomenimis, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įtartas padaręs sunkų nusikaltimą, taip pat manydamas, jog jis gali trukdyti procesui susisiekdamas su kitais asmenimis. Ši teismo nutartis buvo skundžiama, po 14 dienų kardomoji priemonė buvo pakeista į švelnesnę (baudžiamoji byla t. 9, b. l. 163-201). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą ir vertinant kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, pobūdį, taip pat kontrabandos tyrimo praktikos baudžiamajame procese aspektus (šis specifinis nusikaltimas dažnai padaromas dalyvaujant keliems asmenims, kurie pasiskirsto vaidmenimis, veikia ne vienu metu ir skirtingose vietose), yra pagrindas teigti, kad buvo surinkta pakankamai informacijos objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę apie tai, jog R. P. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, o jam pritaikytos kardomosios priemonės atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien žodžio „krovinys“ įrašymas į telefoninių pokalbių klausymosi protokolą nenulėmė ieškovo laisvės suvaržymo ar kitų prievartos priemonių taikymo, o jam taikyti įstatymo ribojimai tuometėje baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) stadijoje, atsižvelgiant į tada egzistavusius duomenis, buvo būtini ir teisiškai pateisinami. R. P. buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kad, veikdamas priešingai tarnybos interesams padėjo gabenti kontrabandą. Kardomoji priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų R. P. buvo parinkta ir taikyta remiantis bylos faktiniais duomenimis, leidžiančiais manyti, kad jis įvykdė įtarime nurodytas veikas naudojantis užimama tarnybine padėtimi, atsižvelgiant į įtariamų nusikaltimų sunkumo laipsnį, duomenis apie bandymą paveikti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, tyrimą atliekančius pareigūnus, siekiant užkirsti galimybę įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, duomenimis, leidžiančiais manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, buvo ne tik minėtas pasiklausymų protokolas, bet ir tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, krovinio sulaikymo bei daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, ryšių schemos, telefoninių pokalbių stenogramos. Atsižvelgiant į tai, kad pokalbių įrašai ir telefoninių pokalbių klausymosi protokolai, kaip įrodymų šaltiniai, neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-589/2006), negalima paneigti aptartų baudžiamosios bylos duomenų, kuriais disponavo procesines prievartos priemones taikę ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai, įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl pagrįsto manymo apie padarytą nusikalstamą veiką. R. P. laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrintas instancine tvarka, tačiau buvo patvirtintos aplinkybės apie tai, jog būdamas savo pareigose R. P. galėjo bandyti paveikti kitus įtariamuosius ir liudytojus, trukdydamas greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamą veiką bei galėjo daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaip jau pažymėta, vertinant prievartos priemonių taikymą R. P., atsižvelgtina į kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, pobūdį, kontrabandos tyrimo praktikos baudžiamajame procese aspektus, t.y. kad šis specifinis nusikaltimas dažnai padaromas dalyvaujant keliems asmenims, kurie pasiskirsto vaidmenimis, veikia ne vienu metu ir skirtingose vietose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2007). Nagrinėjamu atveju R. P. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. P. teisių suvaržymo teisėtumo, nepagrįstai konstatavo valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusią žalą. Skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių tikslas yra ne asmens nubaudimas, o greitas, nešališkas ir netrukdomas nusikalstamos veikos ištyrimas ar galimybės įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas užkirtimas. Šioje proceso stadijoje įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2007). Taigi šiuo atveju, nors R. P. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau jis, kad ir būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei konstatuoti, t. y. pripažinti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios ir kitų prievartos priemonių pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo ab initio neteisėti. Išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuotas R. P. baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas, o tik po baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų įvertinimo liko nenustatyta, jog R. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, ištyrusi tiek baudžiamosios, tiek civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų veiksmų, parenkant ir taikant ieškovui procesines prievartos priemones, neteisėtumą nėra pagrindo, o ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, susiję su netinkamu telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymu, nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo laikinu nušalinimu nuo pareigų ir dėl tos priežasties negautu darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog telefoninių pokalbių klausymosi protokole nurodyti duomenys turėjo lemiamą įtaką taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, taip pat sutinka su argumentais, kad R. P. inkriminuojant nusikalstamas veikas, susijusias su jo tarnybinėmis pareigomis, buvo pagrindas manyti, kad nenušalinus jo nuo pareigų, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Procesinės prievartos priemonės buvo parinktos tinkamai, dėl jų pritaikymo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų. Svarbu tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas ne todėl, kad buvo konstatuoti procesiniai pažeidimai, bet dėl to, jog nepakako įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad yra visos būtinos civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti sąlygos (CPK 185 straipsnis). Kaip pažymėta aukščiau, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų fakto, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl R. P. neteisėto nušalinimo nuo darbo, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovams neįrodžius neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos sprendimas keistinas – jo dalis, kuria ieškovui iš valstybės priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos, panaikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi visi ieškovo reikalavimai atmetami, nėra teisinio pagrindo jam priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32Apeliacinės instancijos teismui panaikinant sprendimą, kuriuo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, ir ieškinį šioje dalyje atmetant, ieškovo bei atsakovų argumentai, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyti kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant konkretų priteistinos žalos dydį, tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

33Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame procesiniame sprendime išdėstytos teisinės išvados padarytos atsižvelgiant ir į Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotą praktiką nagrinėtais analogiško pobūdžio klausimais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį byloje Nr. 2A-205/2010; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį byloje Nr. 2A-525/2009).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą.

36Sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 5 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai R. P. ir R. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė... 9. Ieškovai R. P. ir R. P. apeliaciniu skundu prašė pakeisti teismo 2009 m.... 10. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo... 11. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra apeliaciniu... 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 13. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į... 14. Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 15. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas... 16. IV. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje... 17. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi Lietuvos... 19. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai... 20. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo... 22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 23. Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu,... 24. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio... 25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. Nagrinėjamu atveju ištyrus visus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti... 28. Kasacinio teismo nutartyje, kuri priimta šioje byloje, konstatuota, kad buvo... 29. BPK 154 straipsnyje įtvirtinta norminė taisyklė reglamentuoja... 30. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-13-4621/2006 medžiagos matyti, kad 2003 m.... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 32. Apeliacinės instancijos teismui panaikinant sprendimą, kuriuo priteistas... 33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame procesiniame sprendime išdėstytos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą.... 36. Sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. priteista iš Lietuvos valstybės,...