Byla 2A-1-555/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonaitienei, dalyvaujant ieškovui L. P., ieškovo atstovei advokatei R. G., atsakovių G. D. V. ir J. V. atstovei advokatei D. Ž., tretiesiems asmenims D. V. ir Z. A. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P., atsakovių G. D. V., J. V., trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. E. P., D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. V., J. B., A. P. ir Z. P. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus D. V. ir A. E. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V., Z. A. S., VĮ Registrų centras, pagal atsakovių G. D. V. ir J. V. patikslintą priešieškinį dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo bei dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal trečiųjų asmenų D. V. ir A. E. P. reikalavimus dėl kelio servituto ir statinio servituto nustatymo bei pagal trečiojo asmens D. V. savarankišką reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo, ir

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. L. P. pateikė ieškinį, patikslintus ieškinius (t.1, b. l. 3-5; t.2 b. l 81-83, b. l. 174-176), atsakovams G. D. V., J. B., A. P. ir Z. P. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus D. V. ir A. E. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V., Z. A. S., VĮ Registrų centras, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi sklypu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2010-11-05 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą: 1) G. D. V., J. B., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios plotas 399 m2.; 2) A. P., Z. P., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, kurios plotas 399 m2.; 3) L. P., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, kurios plotas 427 m2.; 4) G. D. V., J. B., A. P., Z. P. paskirti bendrai naudotis bendro naudojimo žemės dalimi, plane pažymėta indeksu D2 (plotas 56 m2); G. D. V., J. B., A. P., Z. P. ir L. P., paskirti naudotis bendro naudojimo žemės dalimi, plane pažymėta indeksu D I (plotas 48m); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas bei atsakovai yra 0,1329 ha žemės sklypo, esančio ( - ) bendraturčiai. Sklype yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas ( - ), gyvenamasis namas ( - ), gyvenamasis namas ( - ) bei gyvenamais namas ( - ). Kyla nesutarimai tarp naudojimosi žemės sklypu ( - ). Naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, kuris labiausiai atitinka šalių interesus.
  2. Atsakovės G. D. V. ir J. B. pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį (t. 1. b. l. 86-88; t.9, b. l. 17-20) ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad kiemo statiniai - tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. ( - )), esantys žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra gyvenamųjų namų ( - ) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P., a.k. ( - ) 5/100 dalių, A. P., a.k. ( - ) - 15/100 dalių, G. D. V., a. k. ( - ) - 10/100 dalių, J. B., a. k. ( - ) - 9/100 dalys, D. V., a.k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P., a.k. ( - ) — 19/100 dalių, Z. A. S., a.k. ( - ) - 10/100 dalių, A. E. P., a.k. ( - ) - 8/100 dalys. Nustatyti naudojimosi 1329 kv. m. žemės sklypu ( - ), Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), tvarką pagal G. B. individualios įmonės 2011 06 28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį 1329 kv. m. žemės sklypu bendraturčiai naudosis sekančiai: ieškovas L. P. - A-94 m2 + A l- 19 m2 + B-330 m2, viso 443 m2; atsakovė G. D. V.-A-47 m2 + Al-103 m2 + D-72 m2, viso 222 m2; atsakovė J. B. - A-47 m + E-174 m, viso 221 m2; atsakovas A. P. - A-47 m2 + Al-26 m2+ C-148 m2, viso 221 m2; atsakovė Z. P. - A-47 m2 + C- 75 m2, viso 222 m2; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas per mažai skiria jam priklausančios žemės sklypo dalies bendram naudojimui. Neaišku kodėl G. D. V. turėtų naudotis žeme po atsakovės J. B. namu. Neaišku kodėl ieškovas neskiria sau naudotis žemės dalimi, virš kurios pardavė butą ( - ) ir dalį ūkinio pastato tretiesiems asmenims. Atsakovių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, labiausiai atitinka visų interesus, nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodo, kad naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal 2011-06-28 parengtą planą. Kiemo statiniai yra patalpų/statinių priklausiniai. Patalpas valdoje valdo 9 asmenys, kuriems pagal turimą patalpų plotą ir priklauso kiemo statiniai atitinkamomis proporcijomis.
  3. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, byloje pareiškė patikslintą reikalavimą (t. 4, b. l. 105-106), kuriuo prašė nustatyti D. V. ir A. E. P. teisę į kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis 13,29 arų žemės sklype adresu ( - ), - šio žemės sklypo dalyse, pažymėtose G. B. IĮ 2010-02-08 parengtame Naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane indeksais A (282 kv.m.) ir A l (148 kv.m.); nustatyti D. V. ir A. E. P. teisę į statinio servitutą, suteikiantį teisę naudotis gyvenamojo namo ( - ), laiptinės patalpa pirmajame šio namo aukšte, šio namo inventorizacinėje byloje esančiame plane pažymėta indeksu A-1 (7,01 kv.m.). Taip pat buvo prašoma – pripažinti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. ( - )), esantys žemės sklype adresu ( - ) (sklypo unikalus Nr. ( - )) yra gyvenamųjų namų ( - ), priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. - 5/100 dalys, A. P. -15/100 dalių, G. D. V. - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. su R. V. - 24/100 dalių, L. P. - 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100, o A. E. P. - 8/100 dalys.

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino; iš dalies tenkino G. D. V. ir J. B. priešieškinį; iš dalies tenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimus. Nustatė tarp šalių naudojimosi tvarką pagal ieškovo L. P. pateiktą 2013-06-12 planą – ieškovas L. P. naudojasi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane žemės sklypu pažymėtu raidėmis B.D1, Z. P. ir A. P. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis A, D1, D2, G. D. V. ir J. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis C, D1, D2. Sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. įpareigotas per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamo turto registro. Nustatė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. 5/100 dalys, A. P.- 15/100 dalys, G. D. V. - 10/100 dalys, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. - 24/100 dalys, L. P. - 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100 dalys, A. E. P. - 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - )). Likusioje dalyje priešieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. savarankiškus reikalavimus atmetė. Ieškovui L. P. iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. priteisė 651,00 Lt, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. E. P. 684,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei J. B. iš ieškovo L. P. priteisė 399,91 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei G. D. V. iš ieškovo L. P. priteisė 331,25 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo L. P. priteisė 56,00 Lt., atsakovės G. D. V. ir J. B. priteisė iš kiekvieno po 168,00 Lt; iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. priteisė iš kiekvieno po 224,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), 222/1329 dalis priklauso G. D. V., 221/1329 dalis priklauso J. B., 443/1329 dalis priklauso L. P., 221/1329 priklauso A. P., 222/1329 dalis priklauso Z. P. (IX Tomas, b.l.171-173). Gyvenamasis namas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso J. B., pastatas – ūkio pastatas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso D. V. ir R. V. (2006-10-04 šį ūkinį pastatą jiems pardavė A. P., t. 3, b. l. 63-64), butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Z. A. S. (2011-07-12 pirkimo – pardavimo sutartis (t. 4, b. l. 102-106)), butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso L. P., butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso G. D. V., butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso A. E. P. (butą 2009-06-05 R. V. ir D. V. pardavė L. P. (t. 3, b. l. 61-62)), butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso R. V. ir D. V. (butą 2006-09-07 jiems pardavė D. V. (III Tomas, b.l.65-66)), butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Z. P. ir A. P., butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso A. P. (VIII Tomas, b. l. 91-113). Negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso A. E. P. (II Tomas, b. l. 28-29). VĮ Registrų centre unikaliu Nr.( - ) įregistruoti nekilnojamojo turto objektai – kiti statiniai (tvora t1, t2, kiemo aikštelė b1, b2, pavėsinė P1), esantys ( - ) (VIII Tomas, b. l. 94), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos. 2009 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-1072-249/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. D. V. ir L. P., kuria šalys susitarė, jog bendru sklypu, esančiu ( - ) naudosis, atsižvelgiant į vienas kito interesus, į taikos sutarties sąlygas ir keisti naudojimosi sklypu būdus tik prieš tai iš anksto susitarus bei įsipareigojo naudotis sklype esančiu pravažiavimu dabartinėje jo vietoje tarp namų ( - ), ne arčiau kaip po 1 metrą 50 cm atstumu nuo abiejų šių namų artimiausių kampų (t. 1, b. l.26).
  3. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nustatė, jog ieškovo pateiktas planas labiau atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei faktinio naudojimo principus. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą šalys yra maksimaliai viena nuo kitos izoliuotos, faktiškai žemės požiūriu nebeliktų bendrų sąlyčio taškų, kas akivaizdžiai sumažintų konfliktus tarp šalių, bendram naudojimui būtų skiriama bendro naudojimo ploto 48 kv.m.. Pagal atsakovių pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bendram naudojimui būtų skiriama apie 430 kv.m., kas sudaro trečdalį sklypo ploto, ir tai neatitiktų nei protingumo, teisingumo principų. Pagal ieškovo pateiktą planą, šalys faktiškai naudosis žemės sklypu pagal iš esmės nusistovėjusią tvarką, išskyrus įvažiavimą į sklypą, atsakovės naudosis ta sklypo dalimi, kurią jos sutvarkė, išklojo trinkeles, ta sklypo dalimi atsakovės naudojasi ir dabar. Ieškovas neturi intereso ir poreikio naudotis atsakovių siūlomu bendro naudojimo žemės sklypu, kadangi ieškovas neturi patalpų, dėl kurių jam reikėtų naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi pagal atsakovių siūloma naudojimosi žeme tvarkos projektą. Pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (IX tomas, b.l.155), matyti, jog bendram naudojimui skiriami D1 ir D 2 plotai užtikrina visiems bendraturčiams patekti prie naudojamų pastatų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovės susietos artimais giminystės ryšiais, o byloje nesant duomenų dėl jų santykių priešiškumo, atmetė argumentus dėl ieškovo plano ydingumo, nesant nustatytos naudojimo žemės sklypu tvarkos tarp atsakovių. Ieškovo pateiktame plane numatytas įvažiavimas į sklypą labiau atitinka faktinę padėtį bei įstatymo reikalavimus. Atsakovių pateiktas planas neatitinka ir 2009-06-15 dienos pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią G. D. V. ir L. P. sutarė (I Tomas b.l.26), jog šalys įsipareigoja naudotis pravažiavimu dabartinėje jo vietoje, ne arčiau kaip po 1,50 m. nuo abiejų šių namų artimiausių kampų. Iš pateikto ieškovo plano matyti, jog toks atstumas yra išlaikytas (koordinatės 27-37) bei koordinatė 33 kuri jungiasi su koordinačių 2-29 linija, o pagal atsakovių planą toks atstumas nėra išlaikytas (koordinatės 22-54, 23-50). Teismas byloje nustatė, kad ginčo pavėsinė yra priskirtina nesudėtingų statinių grupei, ją galima perkelti į kitą vietą. Be to nustatė, jog ginčo jog pavėsinės ilgalaikis naudojimas nėra įmanomas, tvarkymas yra neracionalus, naudojimas kelia grėsmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka įstatymo reikalavimus ir ieškovui priskyrė žemės sklypo dalį su pavėsine, įpareigojant ieškovą nugriauti menkavertį , laikiną pastatą – pavėsinę.
  4. Dėl reikalavimo pripažinti kiemo statinius gyvenamųjų namų priklausiniais ir pripažinti jų nuosavybės teisę gyvenamųjų namų bendraturčiams. Nustatė, kad ginčo kiemo statiniai yra nepasidalinti tarp šioje namų valdoje nuosavybės teisę pastatus ir patalpas įsigijusių savininkų, tačiau šie kiemo statiniai yra laikytini bendrosios nuosavybės teisės objektu. Atsakovių, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. prašymas dėl daiktų – kiemo statinių (tvoros t1, t2, kiemo aikštelės b1, b2, pavėsinės P1) pripažinimo daikto priklausiniais yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Byloje viena kiemo aikštelė (b1) yra skiriama į D. G. V. naudojamą žemės sklypo dalį, kita kiemo aikštelė yra skiriama į L. P. naudojamą žemės sklypo dalį, todėl bendraturčiai nesieja žemės sklypu naudojimosi tvarkos su kiemo statinių buvimu, be to byloje nėra pateikta įrodymų, jog nepripažinus prašomų statinių priklausiniais, pagrindinio daikto padėtis bus pabloginta, arba jie praras pagrindinę naudojimo paskirtį. Nurodė, kad minėtidaiktai yra laikomi bendrosios nuosavybės teisės objektu ir visų bendraturčių pareiga juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Nurodė, kad šalys turi teisę prašyti teismo nustatyti dalis bendrojoje nuosavybėje, tokią teisę jiems suteikia įstatymas. Teismas nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. - 5/100 dalių, A. P. - 15/100 dalių, G. D. V.- 10/100 dalių, J. B.- 9/100 dalys, D. V. R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P. - 19/100 dalių, Z. A. S.- 10/100 dalių, A. E. P.- 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - ), un.nr. ( - ). Paskaičiavimas atliktas pagal turimą patalpų kiekį (plotą).
  5. Nustačius, jog pavėsinė, esanti žemės sklype ( - ) yra menkavertis statinys, ir įpareigojus ieškovą šį menkavertį statinį nugriauti, teismas dėl pavėsinės pripažinimo priklausiniu ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo nepasisakė.
  6. Dėl servituto nustatymo. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. P. prašė servitutą nustatyti pagal G. B. IĮ 2010-02-08 dienos parengtą planą, naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane pažymėtu indeksais A (282 kv.m.) ir A1 (148 kv.m.). Teismas priimdamas sprendimą naudojimosi tvarką tarp bendraturčių nustatė pagal ieškovo pateiktą projektą. Pagal ieškovo pateiktą projektą nustatyta, jog dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys turi tartis su atsakovėmis Genovaite D. V. ir J. B.. Nurodė, kad šalys yra giminės, byloje nėra nustatyta, jog atsakovės G. D. V., J. B. tretieji asmenys konfliktuoja, todėl teismas laikė, jog šalys gali susitarti dėl servituto ir ne teisme priimant sprendimą.
  7. Name, esančiame ( - ) yra visų keturių ginčo sklype esančių gyvenamųjų namų vandentiekio apskaitos mazgas. 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, jo 199 p. nustato įpareigojimus žemės sklypų naudotojams leisti prižiūrėti ir eksploatuoti tam tikrus įrenginius. Pažymėtina tai, jog vandentiekio apskaitos mazgas priklauso AB „Kauno vandenys“, kurie prižiūri name esantį vandentiekio mazgą, todėl teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui nėra jokios būtinybės individualiai naudotis šiuo vandens apskaitos mazgu, tuo pačiu nėra jokio pagrindo nustatyti statinio ( - ) servituto patalpoje a-1.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9

  1. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas L. P. (t.11, b. l 25-29) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą dalyje, kuria G. D. V. ir J. B. priešieškinis bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir G. D. V. ir J. B. priešieškinį bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimus atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą dalyje: „Sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. per vieną mėnesį įpareigojamas nugriauti pavėsinę, nekilnojamojo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro“ nustatant, jog sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. per vieną mėnesį įpareigojamas ją išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro“; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo prašymą tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovių G. D. V., J. B., trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus D. V., A.E. P. 1963 Lt už geodezinių matavimų atlikimą, 500 Lt už eksperto išvadą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Žemės sklypas priklauso penkiems bendraturčiams. Aikštelė yra žemės sklypo dalis. Todėl nepagrįstai dalys nustatytos visiems devyniems bedraturčiams (t.y. ir butų, namų bendraturčiams).
    2. Nepagrįstai ieškovas įpareigotas nugriauti pavėsinę.
    3. Teismo neįvertintos ir nepriteistos sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo brėžinių projektavimo, koregavimo 1936 Lt išlaidos bei išlaidos ekspertui.
    4. Byla buvo vilkinama nepagrįstai, todėl buvo išreikštas reikalavimas dėl 50 000 Lt moralinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. (t. 10, b. l. 141-157) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo L. P. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovą sprendimui įsiteisėjus per vieną mėnesi nugriauti pavėsinę ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, panaikinti sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies netenkinimo. Patenkinti atsakovių J. B. ir G.D. V. reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų teismui pateiktą planą. Nustatyti, kad kiemo statiniai-tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, yra gyvenamųjų namų priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. Z. Z. P. 5/100 dalių, A. P. - 15/100 dalių, G. D. V., - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P. - 19/100 dalių, Z. A. S. - 10/100 dalių, A. E. P. - 8/100 dalys. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo pateiktas planas pažeidžia kitų bendraturčių teises. Teismas neatsižvelgė į tarp bendraturčių nusistovėjusį faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Bendram naudojimui paskirta žemės sklypo dalis D1/48. Šioje sklypo dalyje pravažiavimo niekada nebuvo, jis yra užželdintas. Želdiniai sudaro neatsiejamą J. B. priklausančio žemės sklypo dalį.
    2. Teismas neįvertino, jog pagal 2009-06-15 patvirtintą taikos sutartį šalys įsipareigojo naudotis sklype esančiu pravažiavimu. Patvirtinus žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, minėta taikos sutartis bus pažeista.
    3. ( - ) yra įregistruoti kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šuliniai, pavėsinė). Pavėsinė priklauso visiems pastatų bendraturčiams pagal atitinkamas dalis. J. B. priklauso 9/100 dalys pavėsinės. Pavėsinę paskyrus naudotis ieškovui, apeliantei atimama teisė naudotis priklausančiu turtu. Pavėsinė tinkama naudotis, rakinama, visi devyni bendaturčia ja galėjo naudotis ir naudojo pagal poreikį.
    4. Teismas nevertino, jog D. V. pastatų dalis įsigijo iš L. P., A. P. be žemės. Sandorių metu pardavėjai jau buvo įsigiję žemės sklypo dalis, juo naudojosi. Pirkėjui kartu su nuosavybės teise į daiktą pardavėjas perduoda ir teises į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima (CK 6.394 str. 1 d.). Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, jeigu patvirtinta-negalioja. Šių bylos dalyvių nurodytų argumentų teismas nevertino, neaptarė šios teisės normos taikymo.
    5. Pagal ieškovo pateiktą projektą D. V. įsigytas nekilnojamasis turtas yra dalyje C/403, kuri skirta naudotis G. D. V. ir J. B.. T.y. žemę po D. V. perleistais pastatais prašoma skirti naudotis G. D. V., J. B.. Perleidus nekilnojamąjį turtą sudaryti tinkamas sąlygas D. V. ir A.E. P. naudotis žeme po perleistu turtu išlieka turto pardavėjams L. P., A. P., todėl žemė po perleistu turtu turėjo būti nustatyta naudotis L. P. ir A. P..
    6. Žemės sklypo dalyje, priskirtoje naudotis apeliantei, yra ir ne J. B. priklausantis namas, ūkio pastatas. Todėl jo neturi galimybės naudotis žemės sklypu, po jai nepriklausančiais pastatais.
    7. Tai, kad atsakovė G. D. V. ir J. B. yra susietos artimais giminystės ryšiais, jų santykiai nepriešiški, neturi reikšmės nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.
    8. Atsakovių J. B. ir G. D. V. pateiktas projektas atitiko faktinį naudojimąsi, yra racionalesnis. Įvažiavimas nustatytas ten kur ir buvo, yra tinkamas privažiuoti automobiliams, nustatytos bendro naudojimosi ir atskirojo naudojimosi dalys, kurios atitinka aukščiausiojo teismo praktiką.
    9. Pavėsinė kaip 4 gyvenamųjų namų dalis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Bendraturčiams nuosavybės teisės neįregistruotos. Ieškovo teigimu kiemo statiniai yra žemės sklypo priklausiniai Teismas nepagrįstai nustatė, jog kiemo statinių su gyvenamaisiais namais nesieja joks funkcinis ryšys.
    10. Nei viena iš šaliu nebuvo pateikusi prašymo dėl pavėsinės nugriovimo. Teismas, įpareigodamas ieškovą nugriauti pavėsinę, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų.
    11. Pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė viešajame registre yra įregistruotos vienu unikaliu numeriu. Nustačius, kad kiti kiemo statiniai registruoti tuo pačiu unikaliu numeriu priklauso visiems bendraturčiams, pripažįstama, jog ir pavėsinė bendrąja daline nuosavybe priklauso visiems valdoje esamų pastatų bendraturčiams. Todėl nesant kitų bendraturčių sutikimui teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nugriauti pavėsinę.
    12. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas pavėsinės neapžiūrėjo. Todėl nepagrįstos teismo išvados dėl negalimumo naudotis pavėsine. Byloje kilo ginčas dėl galimybės visiems bendraturčiams ja naudotis.
    13. Pavėsinė yra antraeilis daiktas, kurio likimas priklauso nuo pagrindinio daikto likimo.
    14. Įpareigodamas nugriauti pavėsinė teismas išsprendė ne savo kompetencijai priklausantį klausimą. Pastatų griovimą reglamentuoja LR Stybos įstatymas. Pastato nugriovimui turi būti pagrindas. Žemės sklypas patenka į Žaliakalnio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną.
  3. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus A. E. P., D. V. (t. 10, b. l. 176-180) prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jų du savarankiški reikalavimai (dėl kelio bei statinio servitutų nustatymo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - abu savarankiškus reikalavimus patenkinti; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas L. P. įpareigotas per 1 mėnesį nugriauti pavėsinę PI bei ją išregistruoti iš viešojo registro bei buvo atmestas D. V. ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į pavėsinę pripažinimo, bei atmestas reikalavimas dėl visų trijų kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, unikalus Nr. ( - )), esančių žemės sklype adresu ( - ) (sklypo unikalus Nr. ( - ))) pripažinimo gyvenamųjų namų ( - ), priklausiniais. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismui nėra prievolės nustatyti atlygintinį servitutą tada, kai to neprašo nei viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju teismas nei nustatė servitutą, bei nenagrinėjo klausimo dėl atlyginimo už naudojimąsi juo. Nepasisakė kodėl servitutų nustatymo planu negalėjo būti reikalavimo tekste aiškiai įvardintas byloje esantis 2010-02-08 (o vėliau ir patikslintas) 2011-06-28 d. G. B. IĮ parengtas Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas, su juose nurodytomis A (282 kv.m.) ir A1 (148 kv.m.) dalimis (atsakovių pateiktas variantas) ar į bylą pateikti ieškovo pastato „19" kadastro bylos duomenys su aiškia statinio servituto vieta - laiptinės patalpa pirmajame šio namo aukšte, šio namo inventorizacinėje byloje esančiame plane pažymėta indeksu a-1 (7,01 kv.m.).
    2. Nagrinėjamu atveju nekyla atlyginimo už servitutą būtinybė, nes ir pačios šalys naudosis tuo pačiu žemės sklypu. O servitutą nustatyti būtina, nes yra bendraturčių ginčas, kas turi suteikti galimybę privažiuoti prie ūkinio pastato, garažo, buto. Be to, bendraturčiai neįrodinėjo atlyginimo dydžio.
    3. Servituto poreikio ar vietos nustatymas neturi būti sprendžiamas vadovaujantis giminystės principu.
    4. Teismas nepasisakė dėl CK 6.394 str. 2 d., numatančios, jog jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta - yra negaliojanti.
    5. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo realų įgyvendinimą padarė priklausomą nuo sąlygos ar tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais susitars su atsakovėmis ar ne.
    6. Atsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų, jų sudarytų 2 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pasekmių įtakos servituto vietos ir turinio nustatymui, teismas ex officio privalėjo išaiškinti, ar galioja dvi 2006-10-04 ir 2009-06-05 pirkimo sutartys ar jų dalys, taikomos jų sudarymo pasekmės ar ne.
    7. Nepagrįstai neatsižvelgta į VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-10-26 atsiliepime į D. V. ir atsakovių pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (t. 8, b. l. 22), jog visi ginčo sklype įregistruoti ginčo kiemo statiniai „pagal savo savybes būdami priklausiniais", akivaizdžiai priklauso mums, kaip patalpų 9 savininkams, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. VĮ Registrų centro Kauno filialas taip pat yra teikęs oficialius rašytinius įrodymus apie analogiškas aplinkybes ir anksčiau: 2011-01-26 d. sprendimas ir 2011-02-02 d. raštas (t. 3, b. l. 100; t. 6, b. l. 15). Kiemo statiniai priklauso gyvenamiesiems pastatams pagal savo ūkinę paskirtį, funkcines savybes.
    8. Byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl pavėsinės nugriovimo, todėl teismas išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Šalys nebuvo pareiškusios, kad pavėsinės naudojimas yra neracionalus. Tai nepagrįsta įrodymais. Nesiaiškinta kiek vidutiniškai vertos panašios medinės pavėsinės. Eksperto išvadoje tik nurodoma, jog pavėsinė yra skirta sezoniniam naudojimui.
    9. Teismas neprijungė įrodymų, patvirtinančių apeliantų išlaidas pavėsinės apsaugai.
  4. Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. V. (t. 11, b. l. 2-8) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. dalį, kuria patenkintas ieškovo L. P. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovą L. P. sprendimui įsiteisėjus per 1-ą mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamojo turto registro išraše, pažymėtu P1 ir išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro bei panaikinti sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies netenkinimo. Patenkinti atsakovių J. B. ir G. D. V. reikalavimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jų teismui pateiktą G. B. individualios įmonės 2011 06 28 paruoštą planą (t. 4, b. l. 99) bei nustatyti, kad kiemo statiniai - tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. ( - )), esantys žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra gyvenamųjų namų ( - ) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P., a.k. ( - ) 5/100 dalių, A. P., a.k. ( - ) - 15/100 dalių, G. D. V., a. k. ( - ) – 10/100 dalių, J. B., a. k. ( - ) – 9/100 dalys, D. V., a.k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis – 24/100 dalys, L. P., a.k. ( - ) – 19/100 dalių, Z. A. S., a.k. ( - ) – 10/100 dalių, A. E. P., a.k. ( - ) – 8/100 dalys. Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra pardavę savo turėtą turto dalį asmenis, neturintiems nuosavybės teisių į žemės sklypą, dėl to privalo suteikti jiems galimybes eksploatuoti tą turtą naudojant jų žemės sklypą, o ne G.D. V. dalį. Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 2 dalis reikalauja sutartyje aptarti pirkėjo teises naudotis žemės sklypu, kuriame yra parduodamas daiktas, tačiau ieškovas su atsakovu tokios teisės ir pareigos aptarti nei sutartyje, nei sprendžiant naudojimosi bendru sklypu klausimus teisme, nenori nepaisant to, kad ilgą laiką leido ir dabar leidžia naudotis savo sklypu pirkėjams (D. V. ir A.E. P.).
    2. Ieškovas G.D. V. siūlo naudotis sklypo dalimi, bendra su kita atsakove, su kuria apeliantė neturi jokių bendrų patalpų ar pastatų. Taip pažeidžiamas naudojimosi tvarkoje nustatomų naudojamų nuosavybės dalių atskirumo principas. Tokia naudojimo „tvarka“ neužtikrina vertingo naudojimo, nepašalinamos galimų konfliktų prielaidos, nustatomas nevienodai vertingas sklypo dalių naudojamas tarp jo bendraturčių: ieškovui paliekama naudotis žeme tik apie jo namą, o G.D. V. apie jos namo dalį ir visą J. B. namą. Nesiūloma kompensacija už tokį sklypo naudojimą.
    3. Ieškovas, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, siūlo jam skirti aiškaus ploto ir konfigūracijos sklypo dalį, palikdamas pakankamai vietos aplink savo nenaudojamą gyvenamąjį namą, įvairius želdinius, bendrą mūsų visų pavėsinę, keičia pravažiavimo, kurio teigia ateityje nebesinaudosiąs, padėtį, nors to įsipareigojo nedaryti G.D. V. ir ieškovo sudarytoje ir teismo patvirtintoje 2009-06-15 taikos sutartyje. Tai yra piktnaudžiavimas teise.
    4. Apeliantė neturi nei ūkinio pastato, nei garažo, nei buto virš garažo, po kuriais teismas jai – kartu su jų neturinčia J. B. – paskyrė naudotis, o ne juos pardavusiam ieškovui su atsakovu. Pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisėtumo principai.
    5. Ieškovas bando pakeisti taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir G.D. V., sąlygas.
    6. Teismas visiškai neidentifikavo G. D. V. ir J. B. skiriamų naudotis atskirai sklypo dalių, nors teismo sprendime apie tai nurodoma: G. D. V. ir J. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis C, D1,D2 (nors pats ieškovas prašė nustatyti, kad G. D. V., J. B. paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios plotas 403 m2, iš kurio D. V. – 202 kv.m., J. B. – 201 kv.m. – kurių realybėje nėra).
    7. teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nugriauti pavėsinę, nors visi bylos dalyviai nori ja naudotis. Ji nėra avarinės būklės.
  5. Atsiliepimu į atsakovės J. B. bei D. V. ir A.E. P. apeliacinius skundus ieškovas L. P. bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z.A. S. (t 11, b. l. 35-36) nurodo, jog sprendimo dalis, kuria atmesti D. V. ir A. E. P. savarankiški reikalavimai yra teisinga. Nėra būtina apeliantams prieiti prie vandentiekio mazgo. G. D. V. ir J. B. negali neleisti D. V. ir A.E. P. naudotis joms priskirto sklypo dalimis patekti į apeliantams priklausančias patalpas. D. V. bustus pastate pirko iš motinos G. D. V., sutartyje yra nuostata, jog G. D. V. netrukdys patekti į D. V. priklausančias patalpas. G. D. V. dovanojo žemės klypo dalį dukrai J. B., todėl jai privalomi G. D. V. įsipareigojimai. Pavėsinę reikia tik išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Nenugriovus pavėsinės, nebus pažeisti žemės sklypo bendraturčių turtiniai interesai. Negali būti tenkintas atsakovių G. D. V. ir J. B. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, nes planas atliktas nenaudojant kaip pagrindą UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2004-08-05 žemės sklypo planas. Šis planas patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento, remiantis juo kadastro žemėlapyje pažymėtos sklypo ribos. Sklype pastatų ir žemės registrų duomenys neapjungti, todėl negali būti nustatytas kiemo statinių priklausinio pastatams požymis. Prašymas padalinti kiemo statinius nustatytomis proporcijomis negali būti tenkinamas, nes tai yra subjektinės teisės pagrindu pateikti reikalavimai. Nepateikti įrodymai, kad galėtų panaikinti Apskrities viršininko 2005-12-29 įsakymą Nr. 717. Kiti apeliacinio skundo argumentai nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
  6. Atsiliepimu į L. P. ir G. D. V. apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z.A. S. (t. 11, b. l. 41-43) nurodo, kad teismas nustatydamas, jog tvora ir kiemo statiniai priklauso 9 asmenims, pažeidė nuosavybės neliečiamumą. Pavėsinę išregistruoti reikia. Pavėsinė įregistruota per klaidą. Nepagrįstai buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Atsakovių naudojimosi žemės sklypu planas paruoštas ne ant registrų centre įregistruoto sklypo plano. Todėl G. D. V. ir J. B. reikalavimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo atmestas pagrįstai. Sprendimo dalis dėl kiemo statinių perdalijimo priimta nepagrįstai. Z.A. S. nebuvo prašęs jo vardu reikšti teismui kokius nors turtinius reikalavimus, o teismo sprendimu jam dalinės nuosavybės teis 10/100 dalių tvoros ir kiemo aikštelių. Aikštelės yra žemės sklypo dalis, t. y. teismas priteisė 10 proc. kiemo aikštelių užimamo ploto žemės sklypo dalį.
  7. Atsiliepimu į G. D. V. apeliacinį skundą (t. 11, b. l. 45) ieškovas nurodo, kad atsakovių G. D. V. ir J. B. parengtas planas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, atliktas nesilaikant Žemės įstatymo 30 st. 2 d. nuostatų, kad planas parengiamas pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. G. D. V. ir J. B. reikalavimai perdalyti kiemo statinius jų nustatytomis proporcijomis yra subjektiniai reikalavimai, neturint žemės sklypo bendraturčių pritarimo. Ieškovas prašė išregistruoti pavėsinę iš nekilnojamojo turto registro. Apeliantė, norėdama naudotis pavėsine, gali ją persikelti į jai priskirtiną sklypo dalį.
  8. Atsiliepimu į J. B. bei trečiųjų asmenų apeliacinius skundus G. D. V. prašo tenkinti atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 11, b. l. 46-48). Nurodo, kad neaišku kaip bus galima naudotis teritorija, esančia po nuosavybės teise nepriklausančiais pastatais prie ūkio pastato, buto tretiesiems asmenims privažiuoti reikia tiek per atsakovėms, tiek per kitiems asmenims priklausančias dalis. Pateikia naudojimosi tvarkos projektą ir prašo jį priimti.
  9. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t. 11, b. l. 50-52) atsakovė J. B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad naujas pravažiavimo vietos nustatymas labiau atitinka nusistovėjusią faktinę padėtį. Nepagrįsta išvada, jog atsakovės naudosis ta sklypo dalimi, kurią jos sutvarkė, išklojo trinkeles, ta sklypo dalimi atsakovės naudojasi ir dabar. Nurodo, kad trinkelių neklojo, jos išklotos dar prieš tampant sklypo bendrasavininke. Nesinaudoja sklypo dalimi C, kuri priskirta teismo sprendimu. Negali būti susitarimo su atsakove V. dėl bendro sklypo dalies C naudojimo. Nesuprantamas teismo įpareigojimas nugriauti pavėsinę ir ją išregistruoti Pavėsine naudojasi pats ieškovas, atsakovė J. B., kiti bendraturčiai.
  10. Atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą A. E. P., D. V. prašo apeliacinį skundą tenkinti (t. 11, b. l. 53-58).
  11. Atsiliepimu į G. D. V. apeliacinį skundą bei ieškovo patikslintą apeliacinį skundą D. V. prašo G. D. V. apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo patikslintą apeliacinį skundą atmesti (t. 11, b. l. 60-63).
  12. Atsiliepimu į L. P. apeliacinį skundą (t. 11, b. l. 64-65) G. D. V. prašo atmesti apeliacinį skundą dalyje, kuria prašoma atmesti savarankiškų reikalavimų patenkintąją dalį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

  1. Ginčo žemės sklypas ( - ), priklauso penkiems bendraturčiams. Šio sklypo 222/1329 dalys priklauso G. D. V., 221/1329 dalis – J. V., 443/1329 dalys – L. P., 221/1329 dalis – A. P., 222/1329 dalys – Z. P..
  2. Sklype įregistruoti keturi gyvenamieji namai – ( - ). Gyvenamieji namai ar butai priklauso: J. V. gyvenamasis namas ( - ), D. V. ir R. V. pastatas – ūkio pastatas ( - ) ir garažas ( - ), butai ( - ); butas ( - ), Z. A. S. butas ( - ), L. P. butai ( - ), G. D. V. butas ( - ), Z. P. butas ( - ), A. P. butai ( - ).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010,2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).
  4. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2009 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-1072-249/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. D. V. ir L. P., kuria šalys susitarė, jog bendru sklypu, esančiu ( - ) naudosis, atsižvelgiant į vienas kito interesus, į taikos sutarties sąlygas ir keisti naudojimosi sklypu būdus tik prieš tai iš anksto susitarus bei įsipareigojo naudotis sklype esančiu pravažiavimu dabartinėje jo vietoje tarp namų ( - ), ne arčiau kaip po 1 metrą 50 cm atstumu nuo abiejų šių namų artimiausių kampų (t. 1, b. l. 26).
  5. Ieškovas, siekdamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu nustatytą ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, pateikė žemės sklypu naudojimosi planą, kurį, apeliančių teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino kaip racionalesnį be to nustatydamas jo pagrindu naudojimosi tvarką, neatsižvelgę į anksčiau (2009 m. birželio 15 d.) sudarytos taikos sutarties sąlygas bei aplinkybę, kad keičiama faktinė naudojimosi sklypu tvarka, nepagrįstai įstatymo nuostatas aiškino kaip nedraudžiančias nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią asmeniui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra kitam asmeniui priklausantis statinys. Nurodo, kad apeliantės pateiktas planas atitinka visus reikalavimus, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių, L. P. ir A. P. paliekama teisė naudotis bendra su G. D. V. žemės sklypo dalimi, nes joje stovi D. V. jų perleistas nekilnojamasis turtas ir būtent jie, o ne atsakovės, privalo sudaryti sąlygas turto įgijėjams naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.
  6. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d.). Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, jog formuojant bendraturčių asmeniniam naudojimui skirtas sklypo dalis negali būti vienam bendraturčiui naudotis priskiriamos žemės sklypo dalys, užimtos kito bendraturčio statinių (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2012-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
  7. Byloje nustatyta, kad trečiasis šios bylos asmuo D. V., kaip pirkėjas, ir ieškovas A. P., kaip pardavėjas, 2006 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria D. V. iš atsakovo nupirko patalpą – garažą su rūsiu, esančią ( - ), už šalių sutartą 36 500 Lt sumą. Šioje sutartyje šalys neaptarė pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas. Analogiškomis sąlygomis, t. y. sutartyse neaptarus pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, trečiasis asmuo D. V. ginčo sklype iš A. P. įsigijo 1/3 dalį ūkinio pastato bei iš L. P. 5 butą – patalpas 5-1, 5-2, 5-3, esančias ( - ), ir 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, esančio ( - ).
  8. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra butai, patalpos daugiabučiuose namuose, ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais. Kasacinės instancijos teismas suformulavo CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punkto teisės taikymo taisyklę, jog pirkėjas ir pardavėjas dėl teisių į žemę nebūtinai gali susitarti tik šiame straipsnyje tiesiogiai įvardytais pagrindais, t. y. kad pirkėjas naudosis žemės sklypu nuosavybės, nuomos ar užstatymo teise t.y. galimi ir kiti CK ar įstatymų nustatyti konkretūs naudojimosi žemės sklypu pagrindai ((pvz., panauda ar servitutas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017)).
  9. Minėta, kad šios bylos dalyviai sudarę nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorius, neaptarė pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, šių sutarčių trūkumų iki šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo taip pat nėra ištaisę.
  10. Minėta, kad galima situacija, kai formuojant bendraturčių asmeniniam naudojimui skirtas sklypo dalis gali būti vienam bendraturčiui naudotis priskiriamos žemės sklypo dalys, užimtos kito bendraturčio statinių, bet tokiu atveju turi būti išsprendžiama dėl statiniu užimtos žemės sklypo dalies naudojimo pagrindų ir sąlygų. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas L. P. ir atsakovas A. P., perleidę jiems nuosavybės teise turėtų statinių dalis trečiajam asmeniui D. V., ieškovo pateiktu naudojimosi variantu nėra pasiūlę sprendinių dėl statiniu užimtos žemės sklypo dalies naudojimo pagrindų ir sąlygų. Ieškovo pasiūlytame naudojimosi tvarkos variante yra siūloma ieškovui L. V. ir atsakovui A. V. naudotis žemės sklypo dalimis, kuriame stovi jiems priklausantys statiniai bei siekiamo naudotis žemės sklypo dydis siejamas su ieškovo ir atsakovo A. P. turima ginčo žemės sklypo nuosavybės dalimi, neišsprendus pirkėjo D. V., įsigijusio nuosavybės teises į ieškovui ir atsakovui priklausiusius statinius, teisių į žemės sklypą.
  11. Sutiktina su apeliančių apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų atsakovių interesus, nes žemės sklypo dalyje stovi tik vienai iš apeliančių nuosavybės teise priklausantis statinys, be to šioje sklypo dalyje stovi ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ieškovui L. P. bei atsakovui A. P. perleidus nuosavybės teises į statinius D. V., šiam asmeniui yra iškilęs poreikis naudotis įsigyta nuosavybe, o pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą tokia galimybė yra numatoma atsakovėms tenkančio žemės sklypo dalies sąskaita.
  12. Teisėjų kolegija spręsdama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei faktinio naudojimo principus naudotis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl atsakovių pateikto žemės naudojimosi tvarkos varianto. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ankstesnių bendraturčių susitarimo, be to, jame taip pat nėra išspręsti nekilnojamąjį turtą įsigijusio asmens teisių į žemę klausimai.
  13. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei bendraturčiai prieštarauja vienas kito pateiktiems naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, teismas gali į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003).
  14. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, neišsprendus šios bylos dalyvių sudarytų nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių trūkumų, neišsprendus trečiojo asmens D. V., įsigijusio ginčo žemės sklype statinius, teisių į žemės sklypą, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ankstesnių susitarimų laikymosi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal šalių pasiūlytus variantus, nebus pasiektas interesų pusiausvyros principas, tiek tarp bendrasavininkių, tiek tarp ginčo žemės sklype esančių statinių savininkų galimi ginčai ir konfliktinės situacijos ateityje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka naikintina ir ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestina.

14Dėl kiemo statinių

  1. Byloje buvo pareikštas reikalavimas - pripažinti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, esantys žemės sklype adresu ( - ) yra gyvenamųjų namų ( - ), priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. - 5/100 dalys, A. P. -15/100 dalių, G. D. V. - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. su R. V. - 24/100 dalių, L. P. - 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100, o A. E. P. - 8/100 dalys.
  2. Pirmosios instancijos teismas atsakovių ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymą pripažinti kiemo statinius priklausiniais vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas sprendė, kad bendraturčiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesiejo su kiemo statinių buvimu, be to, byloje nėra duomenų, jog, nepripažinus šių statinių priklausiniais, pagrindinio daikto padėtis bus pabloginta ar jie praras pagrindinę naudojimo paskirtį. Pripažinęs kiemo statinius (tvorą ir aikštelę) bendrosios nuosavybės teisės objektais, teismas nustatė bendraturčių dalis, atsižvelgęs į jų turimą patalpų kiekį (plotą). Dėl pavėsinės pripažinimo priklausiniu ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo teismas nepasisakė.
  3. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007).
  4. Juridiniai faktai, susiję su atskiru nekilnojamojo turto objektu, gali būti registruojami tik suformavus patį atskirą nekilnojamojo turto objektą. Atskiru nekilnojamojo turto objektu negali būti kitų nekilnojamojo turto objektų priklausiniai: tvoros ir žemės dangos, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tai reiškia, kad kelių nekilnojamųjų daiktų priklausinį draudžiama registruoti atskiru nekilnojamojo turto objektu, pažeidžiant vieno iš pagrindinių daiktų savininkų interesus. Pagrindiniais daiktais įstatyme pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12 - 4.13 str.). Tiek pagrindiniai, tiek antraeiliai daiktai fizine prasme vienais atvejais gali būti tiesiogiai susiję vieni su kitais, kitais atvejais tarp jų gali būti ir santykinis atskirumas, ir tai gali sukelti regimybę apie antraeilio daikto savarankiškumą, tapatų pagrindinio daikto statusui.
  5. Kolegijos vertinimu, kiemo statiniai nėra ir niekada nebuvo savarankiški daiktai, jie yra reikalingi tam, kad ne žemės sklypo savininkai, o visi patalpų ir pastatų, esančių žemės sklype ( - ) savininkai galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Neįmanoma naudotis pastatais, nesinaudojant kiemo aikštele, kadangi į statinius esančius žemės sklype patenkama per kiemo aikštelę, ji skirta ir pastatų savininkų transporto priemonių laikymui, tvora skirta apsaugoti ne žemės sklypą, bet jame esančius statinius, pavėsinė skirta pastatuose gyvenančių asmenų poreikiui (poilsiui). Akivaizdu, kad šių nekilnojamųjų daiktų ryšys yra nuolatinis. Lyginant pastatus su kiemo aikštele, tvora ir pavėsine matyti, kad pastatai yra pagrindiniai daiktai, o kiemo statiniai – antraeiliai (CK 4.12 str.), priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.13 str. 2 d., 4. 14 str. 1 d.).
  6. Nustačius, kad tarp žemės sklype esančių statinių ir kiemo aikštelės, tvoros ir pavėsinės yra nuolatinis funkcinis ryšys, aikštelė, tvora ir pavėsinė savo ūkine paskirtimi tarnauja žemės sklype esantiems ir bylos dalyviams priklausantiems statiniams, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovių reikalavimas bei nuspręsta ieškovą L. P. įpareigoti per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, pripažinti nepagrįsta. Naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovą L. P. įpareigoti per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, byloje pareikšti reikalavimai dėl kiemo statinių pripažinimo žemės sklype esančių statinių priklausiniais tenkintini, teismo sprendimo dalis, kuria teismas nuosavybės dalis į ginčo į priklausinius nustatė atsižvelgdamas į turimą patalpų kiekį (plotą) paliktina iš esmės nepakeista. Kadangi byloje pateikti duomenys, jog A. E. P. jai prikalsiančių statinių dalis perleido D. V. ir R. V., atitinkamai jų atžvilgiu keistinos ir priklausinių nuosavybės dalys.

15Dėl servituto

  1. Pripažinus, kad nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ankstesnių susitarimų laikymosi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, neišsprendus trečiojo asmens D. V., įsigijusio ginčo žemės sklype statinius, teisių į žemės sklypą, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl servituto nustatymo poreikio, todėl detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nenustačius, kad savininkai nesusitaria dėl naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o trečiųjų asmenų apeliacinio skundas dėl servituto nustatymo atmestinas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Šalys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė išlaidas, kurios sudaro: ieškovo L. P. 38,23 Eur (132,00 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6); trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. V. 37,94 Eur (131,00 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 57), 37,65 Eur (130,00 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 146), 39,10 Eur (135,00 Lt) žyminis mokestis (t. 2, b. l. 96), 39,10 Eur (135,00 Lt) žyminis mokestis (t. 4, b. l. 39); J. V. 37,94 Eur (131,00 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 85), trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus A. E. P. 114,69 Eur (396,00 Lt) žyminis mokestis (t. 2, b. l. 97), atsakovės G. D. V. 38,10 Eur (135,00 Lt) žyminis mokestis (t. 4, b. l. 3).
  3. Šalys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat patyrė išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, kurios sudaro: ieškovo L. P. atstovei advokatei R. G. sumokėtos sumos 579,24 Eur (2 000,00 Lt) (t. 10, b. l. 28), 144,81 Eur (500,00 Lt) (t. 7, b. l. 43), 144,81 Eur (500,00 Lt) (t. 7, b. l. 79), iš viso 868,86 Eur (3 000,00 Lt); atsakovės J. V. advokatei D. Ž. sumokėtos sumos 411,26 Eur (1 420,00 Lt) (t. 3, b. l. 135), 289,62 Eur (1 000,00 Lt) (t. 3, b. l. 136), 289,62 Eur (1 000,00 Lt) (t. 9, b. l. 132), iš viso – 990,50 Eur (3 420,00 Lt); atsakovės G. D. V. atstovei advokatei Ž. U. sumokėtos sumos 350,44 Eur (1 210,00 Lt) (t. 3, b. l. 90), 289,62 Eur (1 000,00 Lt) (t. 3, b. l. 91), 1 000 Lt (t. 9, b. l. 135), iš viso – 929,68 Eur (3 210, 00 Lt).
  4. Kadangi tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. palaikė atsakovių priešieškinio reikalavimus bei patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, jų procesinė padėtis prilygintina atsakovių procesiniai padėčiai.
  5. Taigi, apeliacinės instancijos teismui, pakartotinai nagrinėjant pateiktus apeliacinius skundus, ir nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį atmestus, o atsakovų priešieškinio ir trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus tenkinus iš dalies (priešieškinio 1/2 pareikštų reikalavimų, o trečiųjų asmenų 1/3 pareikštų reikalavimų) perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  6. Kadangi atsakovė J. V. pirmosios instancijos teisme turėjo 1 028,44 Eur (37,94+990,50) bylinėjimosi išlaidų, tai jai iš ieškovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistina 514,22 Eur suma, o atsakovė G. D. V. pirmosios instancijos teisme turėjo 967,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai jai iš ieškovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistina 483,89 Eur suma.
  7. Kadangi trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. V. pirmosios instancijos teisme turėjo 153,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai jam iš ieškovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistina 51,26 Eur suma, o trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, G. D. P. pirmosios instancijos teisme turėjo 114, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai jai iš ieškovo, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteistina 38,23 Eur suma.
  8. Kadangi ieškovas L. P. pirmosios instancijos teisme turėjo 907,09 Eur (38,23+868,86) bylinėjimosi išlaidų, tai jam, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovių J. V. ir G. D. P. priteistina 209,33 Eur suma, iš kiekvienos po 104,65 Eur, o iš suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. V. ir G. D. P. priteistina 279,11 Eur, iš kiekvieno po 139,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  9. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teisme turėtų 144,81 Eur (500,00 Lt) išlaidų už eksperto išvadą bei 568,52 Eur (1 963,00 Lt) išlaidų už geodezinių matavimų atlikimą priteisimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog visų šių išlaidų realumą pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teisme iki išnagrinėjant bylą iš esmės pateikta nebuvo, o taip pat, jog jos susidarė, siekiant įrodyti ieškiniu pareikštu reikalavimus, kurie šiuo metu yra netenkinti, todėl šios išlaidos ieškovo naudai nepriteistinos.
  10. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl įskaičius mažesnę sumą į didesnę, galutinai ieškovo naudai iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. V. priteistina 88,30 Eur (139,56-51,26) suma, o iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. D. P. priteistina 101,33 Eur (139,56-38,23) suma, tuo tarpu iš ieškovo atsakovės J. V. naudai priteistina 409,57 Eur (514,22-104,65) suma, o atsakovės G. D. V. naudai 379,24 Eur (483,89-104,65) suma.
  11. Pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 243,56 Eur (840,95 Lt), todėl valstybės naudai iš ieškovo priteistina 112,41 Eur, iš atsakovių 56,21 Eur, t. y. iš kiekvienos po 28,11 Eur, o iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, priteistina 74,94, t. y. iš kiekvieno po 37,47 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
  12. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgus į pateiktuose apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų apimtį, ir panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys, taip pat dalis, kuria išspręstas pavėsinės nugriovimo klausimas, ir tenkinus reikalavimą dėl priklausinių nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovo.
  13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė J. V. turėjo iš viso 880,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 158, 160-161, t. 11, b. l. 123-125, t. 11, b. l. 186-187). Atsakovė G. D. V. turėjo iš viso 256,40 Eur (t. 11, b. l. 23-23, t. 12, b. l. 120-121). Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. V. turėjo 93,84 Eur (t. 11, b. l. 157). Šios šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  14. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 123,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
  15. Taigi, subendrinus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai priteistina iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. E. P. priteistina 101,33 Eur suma, atsakovės J. V. naudai iš ieškovo priteistina 1 290,02 Eur (409,57+880,45) suma, atsakovės G. D. V. naudai iš ieškovo priteistina 635,64 Eur (379,24+256,40) suma, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. V. naudai iš ieškovo priteisina 5,54 Eur (93,84-88,30) suma, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 236,30 Eur (112,41+123,89), iš trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus, 74,94 Eur (iš kiekvieno po 37,47 Eur) ir iš atsakovių 56,21 Eur (iš kiekvienos po 28,11 Eur) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

19Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), naudojimosi tvarka pagal ieškovo L. P., a. k. ( - ), pateiktą 2013 m. birželio 12 d. planą ir šioje dalyje ieškovo L. P. ir atsakovių G. D. V. ir J. V. reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypo, esančio ( - ) tvarka nustatymo, atmesti.

20Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl kiemo statinių: tvoros, kiemo aikštelės ir pavėsinės, esančių žemės sklype adresu ( - ) pripažinimo gyvenamųjų namų ( - ), priklausiniais bei sprendimo dalį, kuria įsiteisėjus, ieškovas L. P., a. k. ( - ), per vieną mėnesį įpareigotas nugriauti pavėsinę, nekilnojamo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamo turto registro. Šioje dalyje atsakovės G. D. V. ir J. B. reikalavimus tenkinti ir pripažinti, jog kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, unikalus Nr. ( - ), esantys žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra gyvenamųjų namų ( - ) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P., a. k. ( - ) 5/100 dalių, A. P., a. k. ( - ) - 15/100 dalių, G. D. V., a. k. ( - ) - 10/100 dalių, J. V., a. k. ( - ) - 9/100 dalys, D. V., a. k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 32/100 dalys, L. P., a. k. ( - ) - 19/100 dalių, Z. A. S., a. k. ( - ) - 10/100 dalių.

21Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuria:

22„Ieškovui L. P., a. k. ( - ), iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. priteistina 651,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

23Ieškovui L. P., a. k. ( - ), iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. E. P. priteistina 684,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

24Atsakovei J. B., a. k. ( - ), iš ieškovo L. P., a. k. ( - ) priteistina 399,91 Lt, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

25Atsakovei G. D. V. a.k. ( - ), iš ieškovo L. P., a. k. ( - ) priteistina 331,25 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

26Iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), valstybės naudai priteisti 56,00 Lt., procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovės G. D. V., a. k. ( - ) ir J. B., a. k. ( - ), valstybės naudai priteisti iš kiekvieno po 168,00 Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V., a. k. ( - ) ir A. E. P. a. k. ( - ), priteisti valstybės naudai iš kiekvieno po 224,00 Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), „Swedbank“, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660)“.

27Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

28Iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), atsakovės J. V., a. k. ( - ), naudai priteisti 1 290,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės G. D. V., a. k. ( - ), naudai priteisti 635,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. V., a. k. ( - ) naudai priteisti 5,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. E. P., a. k. ( - ), ieškovo L. P., a. k. ( - ), naudai priteisi 101,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Valstybės naudai priteisti iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), 236,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, iš atsakovių G. D. V., a. k. ( - ), ir atsakovės J. V., a. k. ( - ), priteisti po 28,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. E. P., a. k. ( - ), ir D. V., a. k. ( - ) priteisti po 37,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

31Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. L. P. pateikė ieškinį, patikslintus ieškinius (t.1, b. l.... 6. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 9.
      1. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas L. P.... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo
          1. Ginčo... 14. Dėl kiemo statinių
            1. Byloje buvo pareikštas... 15. Dėl servituto
              1. Pripažinus, kad nė vienas iš... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                  17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.... 19. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta žemės sklypo, esančio ( - ),... 20. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl kiemo statinių:... 21. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl... 22. „Ieškovui L. P., a. k. ( - ), iš trečiojo asmens su savarankiškais... 23. Ieškovui L. P., a. k. ( - ), iš trečiojo asmens su savarankiškais... 24. Atsakovei J. B., a. k. ( - ), iš ieškovo L. P., a. k. ( - ) priteistina... 25. Atsakovei G. D. V. a.k. ( - ), iš ieškovo L. P., a. k. ( - ) priteistina... 26. Iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), valstybės naudai priteisti 56,00 Lt.,... 27. Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 28. Iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), atsakovės J. V., a. k. ( - ), naudai... 29. Iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. E. P., a. k.... 30. Valstybės naudai priteisti iš ieškovo L. P., a. k. ( - ), 236,30 Eur... 31. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....