Byla 2-759/2012
Dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių šiltnamiai“ bankroto byloje Nr. B2-142-425/2012, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių šiltnamiai“ bankroto byloje Nr. B2-142-425/2012, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „Inkaso“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos eiga.

5Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino kreditoriaus skundo dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, teisėtumas.

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. iškėlė UAB „Kėdainių šiltnamiai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Notisa“. 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Pareiškėjas (kreditorius) R. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Kėdainių šiltnamiai“ kreditorių komiteto 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą „Dėl nekilnojamojo ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo“, palikti galioti BUAB „Kėdainių šiltnamiai" kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą „Dėl nekilnojamojo ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo", kuriuo buvo nutarta nekilnojamojo turto realizavimui organizuoti laisvą pardavimą renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo, bei palikti galioti 2011 m. lapkričio 23 d. vykusio konkurso rezultatus.

8Skunde nurodė, kad BUAB "Kėdainių šiltnamiai" kreditorių komitetas 2011 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu priėmė nutarimą – AB „Swedbank" įkeistą BUAB „Kėdainių šiltnamiai" nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse bei nustatė žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių pradinę pardavimo kainą 255 000 Lt, taip pat nustatė 40 žemės sklypų individualiems namams Kėdainių mieste statyti pradinę pardavimo kainą – 540 000 Lt. Kreditorių komitetas nutarė apie pardavimą skelbti abiejuose Kėdainių laikraščiuose ir internetiniame portale www.aruodas.lt, o nepardavus turto, šaukti kreditorių komiteto posėdį dėl tolimesnio turto pardavimo ir kainų nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad šis 2011 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu priimtas nutarimas pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei visuotinai priimtų racionalumo ir ekonomiškumo principų, kadangi aukščiau minėto nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių jau buvo skelbtas 2011 m. gegužės 6 d. – 2011 m. gegužės 31 d.; 2011 m. gegužės 6 d. – 2011 m. birželio 15 d., tačiau varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreditorių komitetas 2011 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje Nutarė 1) Nekilnojamojo turto realizavimui organizuoti laisvą pardavimą renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo; 2) Apie turto pardavimą paskelbti per 10 kalendorinių dienų nuo kreditorių komiteto sprendimo priėmimo dienos; 3) Skelbti laikraščiuose „Alio Reklama", „Kėdainių garsas" (du skelbimai kas dvi savaites) ir internetiniame portale www.aruodas.lt; 4) Pasiūlymus rinkti 1 mėnesį nuo pirmojo skelbimo paskelbimo dienos; 5) Pasiūlymus rinkti dėl: 1. Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kaip vieno turtinio vieneto; 2. 40 sklypų, esančių ( - ), kaip vieno turtinio vieneto; 3. 40 sklypų, esančių ( - ), kaip atskirų turtinių vienetų; 6) Per 5 kalendorines dienas nuo pasiūlymų rinkimo termino pabaigos, organizuoti kreditorių komiteto susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Atkreipė dėmesį, kad vykdant šį nutarimą buvo skelbiami konkursai. 2011 m. lapkričio 23 d. įvyko konkursas, kuriame dalyvavo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania" ir UAB „Kėdainių gėlės“. Stebėti konkurso atvyko AB „Swedbank" atstovas. Nustatyta žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių pradinė pardavimo kaina – 255 000 Lt, konkursą laimėjo UAB „Kėdainių gėlės“. Taip pat nustatyta 40 žemės sklypų individualiems namams Kėdainių mieste statyti pradinė pardavimo kaina – 540 000 Lt, konkursą laimėjo UAB „Kėdainių gėlės“. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas nekilnojamojo turto realizavimas organizuojant laisvą pardavimą, renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo buvo įvykdytas objektyviai, nešališkai, todėl naujai organizuoti minėto turto pardavimą, skelbti varžytynes yra neekonomiška ir neracionalu bei vilkina bankroto procesą, todėl prašė 2011 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikinti.

9BUAB „Kėdainių šiltnamiai" bankroto administratorius UAB „Notisa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 ir 33 straipsnius, sprendimą dėl turto pardavimo bei jo kainų nustatymo priima BUAB „Kėdainių šiltnamiai" kreditorių susirinkimas (komitetas). ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, 17 punkte nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. ĮBĮ 33 straipsnyje yra nustatyta turto pardavimo ir perdavimo tvarka.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. V. skundo dėl 2011 m. gruodžio 14 d. BUAB „Kėdainių šiltnamiai“ kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei visuotinai priimtų racionalumo ir ekonomiškumo principų. Be to, teismas nurodė, kad anksčiau skelbtose turto varžytynėse buvo nustatyta labai didelė pradinė turto pardavimo kaina, dėl ko varžytynės ir neįvyko. Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Kėdainių šiltnamiai” priklausantis ir kreditoriui AB „Swedbank" įkeistas nekilnojamasis turtas 2011 metais buvo pardavinėjamas dviejose viešose varžytynėse už 2 986 000 Lt, tačiau varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Neįvykus varžytynėms, 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta nekilnojamojo turto realizavimui organizuoti laisvą pardavimą, renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo. Teismas konstatavo, kad priimtas nutarimas rinkti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto pripažintinas kaip kreditorių siekimas sužinoti norimo parduoti turto realias rinkos kainas bei turto paklausą, todėl skundžiamo kreditorių komiteto nutarimu pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos buvo sumažintos daugiau nei tris kartus nei buvo nustatyta pirmosiose varžytynėse.

12Teismas pažymėjo, kad priimant 2011 m. gruodžio 14 d. kreditorių komiteto nutarimą dalyvavo 4 iš 5 komiteto narių. Kreditorių komiteto nutarimai yra priimami, kai dalyvauja daugiau nei pusė komiteto narių. Įvertinęs visus pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs ir subjektyvūs, nepagrįsti jokiais abejonių nekeliančiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo juos pripažinti pagrįstais ir tenkinti. Be to, teismas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pardavimas viešose varžytynėse užtikrina didžiausią tikimybę, kad apie parduodamą turtą bus informuotas kiek įmanoma didžiausias galimų pirkėjų ratas, todėl turtas varžytynių metu bus parduodamas už didžiausią kainą, turto pardavimas varžytynėse yra labiau efektyvus, nei renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151) 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių komiteto posėdyje priimti kreditorių komiteto nutarimai organizuoti laisvą pardavimą iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo yra visiškai pagrįsti ir teisėti. Vykdant šį kreditorių komiteto nutarimą buvo skelbti konkursai, kuriuos laimėjo UAB „Kėdainių gėlės“. Taigi konkursas jau yra įvykęs suorganizavus laisvą pardavimą bei renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų. Konkursas įvyko objektyviai, nešališkai. Todėl būtų neekonomiška vėl organizuoti turto pardavimą bei skelbti varžytynes. 2011 m. lapkričio 23 d. vykusiame konkurse pasiūlytos nekilnojamojo turto kainos atitinka rinkos kainas, todėl skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas vilkina turto pardavimą, bankroto procesą bei atsiskaitymą su kreditoriais.

162) Teismas nepagrįstai nurodė, kad turto pardavimas varžytynėse yra efektyvesnis nei renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo, nes turto pardavimas iš varžytynių jau buvo skelbtas, tačiau varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas.

173) Skundžiama nutartis bei skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia pareiškėjo, kaip bankrutavusios įmonės akcininko ir kreditoriaus, bei kitų įmonės akcininkų ir kreditorių interesus. Keturi fiziniai asmenys turėjo po 25 proc. bankrutavusios įmonės akcijų, pareiškėjas yra įtrauktas į sąrašą kreditorių, kuriems įmonė liko skolinga dividendų.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kėdainių šiltnamiai“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skelbtos dvejos varžytynės neįvyko dėl kreditorių komiteto nutarimu nustatytos aiškiai per didelės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, todėl kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje priimti nutarimai rinkti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto pripažintini kaip kreditorių siekimas sužinoti norimo parduoti turto realias kainas bei turto paklausą. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimas viešose varžytynėse užtikrina didžiausią tikimybę, kad apie parduodamą turtą bus informuotas kiek įmanoma didžiausias galimų pirkėjų ratas, todėl turtas varžytynių metu bus parduodamas už didžiausią kainą, turto pardavimas varžytynėse yra efektyvesnis, nei renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Apeliacine tvarka pagal vieno iš bankrutavusios įmonės kreditorių atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio kreditoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti turtą kreditorių nustatyta tvarka ir už nustatytą kainą panaikinimo.

21Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Nekilnojamasis turtas, taip pat įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 ir 3 p). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo, taip pat įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

22Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Teisės spragos šalinamos, visų pirma, taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija) (CPK 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.). Tokių teisės taikymo taisyklių laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. civ. byloje Nr. 2-2053/2011).

23Vykdant bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, pagal analogiją CPK nuostatos nėra taikomos, kiek šiuos klausimus reglamentuoja specialios teisės normos, įtvirtintos ĮBĮ ar Apraše (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 33 str. 5 d., Aprašo 1, 2 punktai). Jau minėta, kreditoriai patys nustato iš varžytynių parduodamo įkeisto turto pradinę pardavimo kainą ir tvarką (Aprašo 7 punktas). Civilinio proceso įstatymo normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra taikomos priverstine tvarka realizuojant skolininko turtą ne bankroto procese, t. y. jos netaikomos bankroto byloje sprendžiant dėl turto pardavimo būdų bei pradinės pardavimo kainos nustatymo. Todėl atsakovo kreditoriams nėra draudžiama nustatyti turto pardavimo būdus bei pradinę pardavimo kainą atsižvelgiant į ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu vykusio konkurso, kurio metu jo dalyviai pasiūlė turto pardavimo kainą, rezultatus, t. y. į kainą, kurią realiai galima gauti rinkoje. Kaip minėta, teisės norminiai aktai neįpareigoja bankrutuojančios įmonės kreditorius, sprendžiančius dėl įmonės turto pardavimo būdo bei kainos, būtinai atlikti turto įvertinimą ir turtą parduoti ne iš varžytynių. Jeigu rinkoje surandami pirkėjai, siūlantys konkrečias turto įsigijimo kainas, yra pagrindas šį turtą parduoti iš varžytynių už ne mažesnę, nei buvo pasiūlyta kaina. Tokiu pasirinktu būdu (turto pardavimu iš varžytynių) bei pradine kaina nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės teisės, kadangi kreditoriai nustato realiai rinkoje esančią kainą, kuri yra siūloma už turtą ir įvardija šią kainą kaip minimalią, o ne maksimalią. Tuo pačiu nevaržomos ir varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų teisės, nes jie visuomet gali pasiūlyti didesnę kainą.

24Nagrinėjamu atveju BUAB „Kėdainių šiltnamiai" kreditorių komitetas 2011 m. rugpjūčio 11 d. priėmė kelis tarpusavyje susijusius nutarimus: 1) Nekilnojamojo turto realizavimui organizuoti laisvą pardavimą renkant pasiūlymus iš potencialių pirkėjų dėl turto įsigijimo; 2) Apie turto pardavimą paskelbti per 10 kalendorinių dienų nuo kreditorių komiteto sprendimo priėmimo dienos; 3) Skelbti laikraščiuose „Alio Reklama", „Kėdainių garsas" (du skelbimai kas dvi savaites) ir internetiniame portale www.aruodas.lt; 4) Pasiūlymus rinkti 1 mėnesį nuo pirmojo skelbimo paskelbimo dienos; 5) Pasiūlymus rinkti dėl: 1. Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kaip vieno turtinio vieneto; 2. 40 sklypų, esančių ( - ), kaip vieno turtinio vieneto; 3. 40 sklypų, esančių ( - ), kaip atskirų turtinių vienetų; 6) Per 5 kalendorines dienas nuo pasiūlymų rinkimo termino pabaigos, organizuoti kreditorių komiteto susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Tai reiškia, kad atsakovo kreditoriai nutarė ne atlikti ketinamo parduoti nekilnojamojo turto įvertinimą, bet aiškintis turto paklausą rinkoje, kad varžytynėms nustatyti jo pradinę kainą. Kreditorių komitetas šiuo nutarimu nenumatė skelbti konkursą, o per 5 kalendorines dienas nuo pasiūlymų rinkimo termino pabaigos ketino organizuoti kreditorių komiteto susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl nekilnojamojo turto pardavimo. 2011 m. lapkričio 23 d. įvyko konkursas, kuriuo siekta ne parduoti turtą, bet nustatyti ketinamo realizuoti turto realią pradinę kainą. Konkurse dalyvavo UAB „Ektornet Real Estate Lithuania" ir UAB „Kėdainių gėlės“. Stebėti konkurso atvyko AB „Swedbank" atstovas. Nustatyta žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių pradinė pardavimo kaina – 255 000 Lt, kuriuos pasiūlė UAB „Kėdainių gėlės“. Taip pat nustatyta 40 žemės sklypų individualiems namams Kėdainių mieste statyti pradinė pardavimo kaina (540 000 Lt), kurią taip pat pasiūlė UAB „Kėdainių gėlės“. Taigi konkurso metu buvo nustatyta ketinamo parduoti turto rinkos kaina, kurią realiai siūlo potencialūs pirkėjai. Tačiau turtas realizuotas už šią kainą nebuvo, o kreditorių komitetas, kuriame dalyvavo 4 iš 5 kreditorių, 2011 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą „Dėl nekilnojamojo ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo“, kuriuo nustatė, jog 2011 m. lapkričio 23 d. įvykusiame konkurse potencialių pirkėjų pasiūlyta kaina laikoma pradine, o turtas pardavinėjamas iš varžytynių. Kolegijos nuomone, tokiu nutarimu kreditorių komitetas po to, kai buvo išsiaiškinta įmonės turto pardavimo kaina, kurią siūlo potencialūs pirkėjai, pagrįstai šią kainą laikė pradine ir nustatė tokį turto pardavimo būdą (iš varžytynių), kad būtų gauta daugiau lėšų, jei kiti ar net tie patys potencialūs pirkėjai nutartų turtą įsigyti (nes varžytynių metu pirkėjai varžosi tarpusavyje, siūlydami didesnę kainą). Tuo pačiu nevaržomos ir varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų teisės, nes jie visuomet gali pasiūlyti didesnę kainą. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamu klausimu atitinka ĮBĮ ir Aprašo nustatytą bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką ir kreditorių komiteto įgaliojimų ribas sprendžiant turto pardavimo klausimus.

25Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad turto pardavimas iš varžytynių nėra efektyvus pardavimo būdas, nes atsakovo turto pardavimas iš varžytynių jau buvo skelbtas ir varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Aplinkybė, kad anksčiau turtas nebuvo parduotas iš varžytinių ir dėl to kreditorių komitetas 2011 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl nekilnojamojo ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo", o 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu nutarė turtą vėl pardavinėti tuo pačiu būdu kaip ir anksčiau, t. y. iš varžytynių, nesudaro pagrindo atsirasti abejonėms dėl turto pasirinkto būdo tinkamumo, nes, kaip minėta, 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nebuvo nuspręsta dėl turto pardavimo būdo, o 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu nustatyta turto pardavimo pradinė kaina pagal 2011 m. lapkričio 23 d. įvykusiame konkurse dviejų potencialių pirkėjų pasiūlytą didžiausią kainą. Šios kainos neginčijo potencialūs pirkėjai. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų (turto vertinimo ataskaitų ir pan.), kad šio turto rinkos vertė būtų ženkliai didesnė, nei pradinę turto pardavimo kainą nustatė kreditorių komitetas 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Pastebėtina ir tai, kad varžytynėse pirkėjai galės pasiūlyti ir didesnę, nei pradinė, kainą. Todėl nei kreditorių komiteto 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, nei pasirinktas turto pardavimo būdas nepažeidžia įmonės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

26Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl kreditorių komiteto panaikinimo. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos eiga.... 5. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino kreditoriaus... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. iškėlė UAB „Kėdainių... 7. Pareiškėjas (kreditorius) R. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė... 8. Skunde nurodė, kad BUAB "Kėdainių šiltnamiai" kreditorių komitetas 2011 m.... 9. BUAB „Kėdainių šiltnamiai" bankroto administratorius UAB „Notisa“... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino... 12. Teismas pažymėjo, kad priimant 2011 m. gruodžio 14 d. kreditorių komiteto... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 15. 1) 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių komiteto posėdyje priimti kreditorių... 16. 2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad turto pardavimas varžytynėse yra... 17. 3) Skundžiama nutartis bei skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kėdainių šiltnamiai“... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. Apeliacine tvarka pagal vieno iš bankrutavusios įmonės kreditorių... 21. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia tiek... 22. Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja... 23. Vykdant bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimą iš varžytynių,... 24. Nagrinėjamu atveju BUAB „Kėdainių šiltnamiai" kreditorių komitetas 2011... 25. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad turto... 26. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 28. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....