Byla 2-2055-381/2016
Dėl 2015 m. kovo 3 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų 3 – uoju, 4 – uoju, 5 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundas dėl 2015 m. kovo 3 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų 3 – uoju, 4 – uoju, 5 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „LONGISTA“ (toliau – BUAB „LONGISTA“ arba atsakovė) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė UAB „VANTOLINA“ (toliau – UAB „VANTOLINA“ arba bankroto administratorė)
  2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „LONGISTA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. rezoliucija bankroto administratorei pratęstas terminas iki 2017 m. balandžio 1 d. įmonės likvidavimo procedūros užbaigimui.
  4. Pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas arba pareiškėja) 2015 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2015 m. kovo 3 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimus: 1) 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimais darbotvarkės 4, 5, 6 klausimais patvirtintos BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo“; 2) 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 5 klausimu priimto sprendimo atšaukimo“; 3) 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 6 klausimu priimto sprendimo atšaukimo“; 4) 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“.
  5. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. įvyko BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame 3 -iuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas „Dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimais darbotvarkės 4, 5 ir 6 klausimais patvirtintos BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo“ bei nutarta patvirtinti BUAB „LONGISTA“ 2 587 365,91 Lt reikalavimo teisių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-429-210/2015 (toliau – ir byla Nr. 1 arba civilinė byla Nr. 2-214-210/2016) ir 307 553,20 Lt finansinio reikalavimo, patvirtinto 2011 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-77-124/2015 (toliau – byla Nr. 2 arba civilinė byla Nr. B2-43-883/2016), pardavimo tvarką:
    1. Respublikiniame dienraštyje „Respublika“ patalpinti skelbimą apie nurodytų reikalavimo teisių pardavimą;
    2. Patvirtinti pradinę reikalavimo teisių byloje Nr. 1 pardavimo kainą - 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos byloje Nr. 1 pareikštame BUAB „Longista“ ieškinyje.
    3. Patvirtinti pradinę kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą - 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos, nurodytos byloje Nr. 2.
    4. Reikalavimo teisių byloje Nr. 1 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą - 20 proc. nuo reikalavimo teisių paskutinės pardavimo kainos.
    5. Kreditorinio reikalavimo byloje Nr. 2 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą - 20 proc. nuo kreditorinio reikalavimo paskutinės pardavimo kainos.
    6. Reikalavimo teisių byloje Nr. 1 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti reikalavimo teisių byloje Nr. 1 pardavimo kainą - 20 proc. nuo reikalavimo teisių paskutinės pardavimo kainos.
    7. Kreditorinio reikalavimo byloje Nr. 2 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika" išspausdinimo, sumažinti kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą - 20 proc. nuo kreditorinio reikalavimo paskutinės pardavimo kainos.
    8. Nepardavus reikalavimo teisių byloje Nr. 1 ir (ar) kreditorinio reikalavimo byloje Nr. 2 per 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo su galutinai sumažintomis kainomis dienos, reikalavimo teises byloje Nr. 1 ir (ar) kreditorinį reikalavimą byloje Nr. 2 parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 1) 13 000,00 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 2) 1 400,00 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ ieškininį reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016.
  6. Kreditorių komiteto posėdžio 4 –uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas „Dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio 5 – uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo atšaukimo“. Šiuo klausimu buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio sprendimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu nuo sprendimo priėmimo momento.
  7. Kreditorių komiteto posėdžio 5 – uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas „Dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio 6 – uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo atšaukimo“. Šiuo klausimu buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą 5 – uoju darbotvarkės klausimu nuo sprendimo priėmimo momento.
  8. Kreditorių komiteto posėdžio 6 – uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas „Dėl įmonės pabaigos“. Šiuo klausimu buvo nutarta atlikus visas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas procedūras kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos“.
  9. Pareiškėjos teigimu, skundžiami kreditorių komiteto nutarimai nepagrįsti. 2012 m. rugsėjo 24 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje 4 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta aukščiau minėtų reikalavimo teisių pardavimo tvarka, kurios 6 punkte buvo numatyta galimybė reikalavimo teises parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau kaip už 2012 m. gegužės 16 d. UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlyme nurodytą kainą (50 000 Lt). Šis kreditorių komiteto sprendimas buvo apskųstas ir panaikintas 2013 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurią paliko nepakeistą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi. 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje 4 – uoju darbotvarkės klausimu buvo pritarta UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlymui aukščiau minėtas reikalavimo teises parduoti minėtai bendrovei už 50 000 Lt. Šį kreditorių komiteto sprendimą VĮ Turto bankas apskundė, tačiau nesulaukus teismo posėdžio, 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje 6 – uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta nauja reikalavimo teisių pagal ieškinius civilinėse bylose pardavimo tvarka, kurioje neliko galimybės aukščiau minėtas reikalavimo teises parduoti už 50 000 Lt. 2015 m. kovo 3 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje 3 – uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta nauja BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pardavimo tvarka, kurioje vėl buvo numatyta galimybė 2 587 365,91 Lt reikalavimo teisę Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-429-210/2015 (Nr. 2-214-210/2016) ir 307 553,20 Lt finansinį reikalavimą, patvirtintą 2011 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-77-124/2015 (Nr. B2-43-883/2016), parduoti atitinkamai už ne mažesnę kaip 13 000,00 Eur ir 1 400,00 Eur, bendroje sumoje už 14 400 Eur (49 720,32 Lt). Pareiškėjos teigimu, faktiškai naujai buvo nustatyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka, kurią teismas buvo pripažinęs negaliojančia ir kurią pats kreditorių komitetas buvo panaikinęs.
  10. Pareiškėjos teigimu, nuolatinis reikalavimo teisių pardavimo procedūrų kaitaliojimas patvirtina, kad siekiama BLAB „LONGISTA“ reikalavimo teises parduoti už kuo mažesnę kainą ir nutraukti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-214-210/2016. Kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. posėdžio protokole nenurodyti skundžiamų nutarimų teisinis bei ekonominis pagrindai, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių neišnaudojamos visos teisinės galimybės siekti rezultatų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. Be to, kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. posėdžio protokolas yra neišsamus, iš jo turinio neįmanoma suprasti priimtų nutarimų esmės, protokole nurodyta, kad 4 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų darbotvarkės 5 – uoju klausimu priimto sprendimo atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu. Taip pat protokole nurodyta, kad 5 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimų 6 – uoju darbotvarkės klausimu atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą 5 – uoju darbotvarkės klausimu. Taip pat kreditorių komitetas nepagrįstai nusprendė dėl BUAB „LONGISTA“ pabaigos, nes įmonė dalyvauja teisminiuose procesuose ir nerealizavo reikalavimo teisių, kylančių iš teisminių procesų. Balsuodami už ginčijamus nutarimus, kreditoriai turėjo suprasti, kad jie pažeidžia teisės aktų nuostatas, bei tai, kad VĮ Turto bankas bei kitos valstybinės institucijos praras galimybę atgauti pinigines lėšas.
  1. BUAB „LONGISTA“ bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdis buvo teisėtas, nes posėdyje dalyvavo visi penki kreditorių komiteto nariai iš penkių, skundžiami nutarimai buvo priimti balsų dauguma, nutarimų priėmimas neprieštarauja patvirtintai nutarimų priėmimo tvarkai ir ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė, jog reikalavimo teisių į BUAB „Senasis dvaras“ pardavimas nėra labai patrauklus, kadangi neaišku, ar finansinis reikalavimas realiai gali būti patenkintas. Kreditorių komitetui nustačius nepagrįstai didelę parduodamo turto kainą ir dėl to neatsiradus pirkėjų, turto pardavimo procedūros užtruktų.
  3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BODESA (toliau – UAB „BODESA“) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
  4. Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ nurodė, kad reikalavimo teisių pardavimo teisės pagrįstumas bei analogiškos esamam ginčui kainos pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas bei patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013. Minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nenustatė jokių per mažos kainos požymių perleidžiamoms BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisėms. Pareiškėjos ginčijamos reikalavimo teisės pardavimo pagrindu esantis BUAB „LONGISTA“ ieškinys Šiaulių apygardos teisme jau išnagrinėtas ir 2013 m. gruodžio 17 d. priimtas BUAB „LONGISTA“ nepalankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į BUAB „LONGISTA“ parduodamos reikalavimo teisės mažėjantį patrauklumą pardavimui, BUAB „LONGISTA“ pagrįstai skuba parduoti šią reikalavimo teisę, turėdama tikslą atgauti bent minimalią dalį piniginių lėšų. Iki šios dienos, nepaisant vykdytos ir viešai organizuotos BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pardavimo procedūros, nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas įsigyti minėtas reikalavimo teises už daugiau nei 2 proc. visų parduodamų reikalavimų vertės. Kreditorių komitetas, prieš parduodamas reikalavimo teises už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavinėja jas už 50 proc. ir 20 proc. vertės. Kreditorių komitetas yra suinteresuotas bankroto proceso efektyvumo užtikrinimu, todėl viename susirinkime nusprendė dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos, aptariant atvejus, jeigu tokios reikalavimo teisės nebūtų parduotos už pasiūlytas pradines kainas. Pareiškėja taip pat nepagrįstai reikalauja panaikinti kreditorių komiteto nutarimą dėl BUAB „LONGISTA“ pabaigos, nes 6 – uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos su sąlyga, kad bus įvykdytos visos ĮBĮ įtvirtintos procedūros.
  1. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDVF Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  2. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad BUAB „LONGISTA“ bankroto byla iškelta 2008 m. gruodžio 8 d., bankroto procesas tęsiasi jau šešerius metus. Nuo 2009 metų bankroto procesą apsunkina nuolat vykstantys teisminiai ginčai. Bankroto procedūros trukmė neigiamai įtakoja kreditorių interesus, o augančios administravimo išlaidos mažina kreditorių galimybes iš parduoto BUAB „LONGISTA“ turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Bankroto proceso tikslas yra eliminuoti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius ir patenkinti kreditorių interesus, todėl bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką.
  1. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo 3 – uoju darbotvarkės klausimu, nustatė, kad nurodytas nutarimas ginčijamas iš esmės vieninteliu argumentu t. y. per maža turto pardavimo kaina. Teismas nustatė, kad klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pardavimo kainos Vilniaus apygardos teismas jau sprendė civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013 ir 2013 m. sausio 16 d. nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta 2012 m. spalio 8 d. kreditorių komitete nustatytą BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pradinio pardavimo kainą. Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu 3 – uoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas nustatė iš esmės tokią pat parduodamo turto kainą, kaip ir buvo nustatyta 2012 m. spalio 8 d. kreditorių komiteto posėdyje, tik buvo nustatyta mažesnė antrojo etapo turto pardavimo kaina, t. y. nutarta reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo nepardavus už pradinę kainą, sumažinti pardavimo kainą ne iki 30 proc., o iki 20 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo sumų. Taip pat nutarta nustatyti didesnę mažiausią parduodamo turto kainą – vietoje 45 000 Lt (13 032,92 Eur) mažiausios parduodamo turto kainos, kuri buvo nustatyta 2012 m. spalio 8 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje, skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta 14 400 Eur kaina. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgęs į parduodamų BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pobūdį, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta šių teisių pardavimo kainą, atsižvelgiant į nurodytų teisių patrauklumą ir kreditorių pagrįstą interesą pardavimo operatyvumu.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 4 – uoju ir 5 – uoju darbotvarkės klausimais, nustatė, kad šių kreditorių komiteto nutarimų teisėtumas ginčijamas iš esmės vieninteliu argumentu – nutarimų neišsamumu ir neaiškumu. Teismas sprendė, kad nurodytas argumentas, įvertinus tai, kad kreditorių komiteto susirinkime buvo sprendžiama tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto sprendimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto sprendimo darbotvarkės 5 – uoju klausimu panaikinimo, abiem atvejais buvo nuspręsta panaikinti atitinkamus sprendimus, tiek nutarimas 4-uoju, tiek nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu priimti kreditorių komiteto balsų dauguma, laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu, atmetė pareiškėjos argumentus, jog kreditorių komitetas negalėjo spręsti dėl BUAB „LONGISTA“ pabaigos, nes įmonė dalyvauja teisminiuose procesuose ir nerealizavo reikalavimo teisių, kylančių iš teisminių procesų. Teismas nustatė, kad ginčijamu nutarimu nutarta kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos ne šiuo metu, kai nėra baigtos visos bankroto procedūros, o tik jas atlikus.
  5. Pareiškėja VĮ Turto bankas, nesutikdama su pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis vien tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, neatskleidė ir nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad vertinant priimtų kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumą, atitikimą protingumo ir sąžiningumo principams, reikalinga turėti ir įvertinti visą su jų priėmimu susijusią reikšmingą informaciją, t. y. visą ginčijamo kreditorių komiteto susirinkimo metu priimtų nutarimų lydimąją medžiagą, kurią įvertinus būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie nutarimų teisėtumą, atitiktį visų kreditorių interesams. Nurodė, kad klausimas dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje ir finansinio reikalavimo bankroto byloje pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo buvo sprendžiamas ne viename kreditorių komiteto posėdyje (2012 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 1 d., 2015 m. kovo 3 d.), tačiau byloje pateikti tik šių kreditorių komiteto posėdžių protokolai, iš kurių matyti tik pačių nutarimų esmė (priimtas rezultatas - nutarimas), tačiau juose neatsispindi, kodėl dėl to paties klausimo buvo sprendžiama keliuose kreditorių komiteto posėdžiuose, kas inicijavo reikalavimų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimą, kokia medžiaga buvo pateikta komiteto nariams. Nurodė, kad byloje nėra bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų, balsavimo biuletenių, t. y. visos 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto lydimosios medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti apie priežastis, sąlygojusias kreditorių komitetą priimti ginčijamą nutarimą (-us), taip pat vertinti jų turinio atitiktį teisingumo, protingumo principams, spręsti, ar toks nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas nenustatė, taip pat ir nevertino bei neanalizavo nurodytų aplinkybių, susijusių su priimto skundžiamo nutarimo nepagrįstumu, o rėmėsi išimtinai tik vieninteliu argumentu – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. priimta nutartimi, plačiau neaptardamas ginčijamo nutarimo (ne)teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra BUAB „LONGISTA“ inicijuotose civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, koks jų mastas bei kokią įtaką jos gali turėti ginčijamo nutarimo teisėtumui.
  8. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš bankroto administratorės buvo išreikalauti papildomi dokumentai – kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 1 d., 2015 m. kovo 3 d. posėdžių lydimoji medžiaga, bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, balsavimo biuleteniai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos VĮ Turto banko skundą dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „LONGISTA“ bankroto administratoriui iki įsiteisės sprendimas (nutartis) šioje byloje BUAB „LONGISTA“ vardu sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis.
  2. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad klausimas dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo buvo sprendžiamas ne viename kreditorių komiteto posėdyje. UAB „KAVAMEDIA“ 2012 m. gegužės 16 d. BUAB „LONGISTA“ pateikė pasiūlymą parduoti jai visas BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 už 45 000 Lt ir BUAB „LONGISTA“ turimą 307 553,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už 5 000 Lt.
  3. Teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. vykusio BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo duomenimis nustatė, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016. Darbotvarkės 4-iuoju klausimu nutarta patvirtinti tokią reikalavimo teisių pardavimo tvarką: 1) respublikiniame dienraštyje „Respublika“ patalpinti skelbimą apie reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimą; 2) patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pareikštame BUAB „LONGISTA“ ieškinyje; 3) patvirtinti pradinę kreditorinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainą – 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos, nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 4) reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip septynias kalendorines dienas po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kainą – iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 sumos; 5) kreditorinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip septynias kalendorines dienas po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti kreditorinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainą – iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 6) reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir kreditorinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip penkias kalendorines dienas, skaičiuojant nuo kainos sumažinimo dienos, reikalavimo teises ir (ar) kreditorinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau, kaip už 2012 m. gegužės 16 d. UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlyme nurodytą kainą. Šis kreditorių komiteto nutarimas buvo apskųstas.
  4. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino BUAB „LONGISTA“ 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ir grąžino klausimą dėl bendrovės turtinių teisių pardavimo tvarkos kreditorių komitetui spręsti iš naujo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į parduodamų BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pobūdį nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta ir šių teisių pradinio pardavimo kainą, atsižvelgiant į nurodytų teisių patrauklumą ir kreditorių pagrįstą interesą pardavimo operatyvumui. Pažymėjo, kad tai, jog pardavus turtą gali likti nepatenkinti visų kreditorių reikalavimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turto kaina yra neprotinga, neteisinga ar pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, ir nesudaro pagrindo nustatytą turto pardavimo kainą pripažinti nepagrįstai maža. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti ir nepagrįstai aukštos parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, o tai tik užtęstų bankroto procedūras, pažeistų tokių procedūrų vykdymo ekonomiškumo ir operatyvumo principus. Teismas nurodė, kad jokie argumentai nepateisina tokių trumpų teisių pardavimo terminų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
  5. Teismas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. įvyko BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdis, kuriuo metu buvo nutarta priimti UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlymą ir parduoti UAB „KAVAMEDIA“ visas BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 už 45 000 Lt ir BUAB „LONGISTA“ turimą 307 553,20 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už 5 000 Lt.
  6. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorių komiteto nario UAB „BODESA“ iniciatyva 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sušauktas BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimas. UAB „BODESA“ 6 – uoju darbotvarkės klausimu pasiūlė priimti UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlymą ir nustatyti tokią BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarką: patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos ieškinyje, patvirtinti pradinę kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą – 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti pardavimo kainą iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo sumų; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti pardavimo kainą iki 10 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo sumų; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepardavus už galutinai sumažintą kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, reikalavimo teises ir kreditorinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip – 45 000 Lt už kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 ir 5 000 Lt už reikalavimo teise civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. 2014 m. gruodžio 1 d. vykusio BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu buvo vienbalsiai nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusio BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimus dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo UAB „KAVAMEDIA“. Minėtame kreditorių komiteto susirinkime vienbalsiai 5 – uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą dėl bendrovės teisinio statuso (nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bendrovės pabaigos). Darbotvarkės 6 – uoju klausimu, už kurį balsavo 3 (UAB „Rehau“, darbo santykių įgaliotas asmuo G. V. ir VĮ Turto bankas) iš 5 kreditorių komiteto narių, nutarta patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos ieškinyje, patvirtinti pradinę kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą – 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti pardavimo kainą iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo sumų ir pardavimą vykdyti keturiolika kalendorinių dienų po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo. Už aukščiau išvardintą UAB „BODESA“ pasiūlymą balsavo UAB „BODESA“ ir VSDFV Vilniaus skyrius.
  7. UAB „BODESA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimus 3 – iuoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais. Kreditorių komiteto nario UAB „BODESA“ iniciatyva 2015 m. kovo 3 d. buvo sušauktas BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimas, kuris priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamus nutarimus. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi bylą dalyje dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu nutraukė.
  8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nustatė, kad ginčijamo nutarimo neteisėtumą pareiškėja grindžia tuo, kad reikalavimo teises ir finansinį reikalavimą parduoti už bendrą 14 400 Eur kainą kreditoriams yra nenaudinga, nutarime nenurodyta, kodėl būtent tokiomis sąlygomis parduodamos reikalavimo teisės.
  9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2281/2011, 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011 ir pan.). Kreditoriams priimant sprendimus dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos, visų pirma, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK. 1.5 straipsnis), kurių laikymosi priežiūrą užtikrina teismas (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis) ir kurių vertinimas susijęs su realiai tikėtina gauti turto perleidimo kaina. Nesant procedūrinių atitinkamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, teismas galėtų panaikinti šį nutarimą tik tuo atveju, jei jo nepagrįstumas ir prieštaravimas bankrutuojančios bendrovės ir (ar) jos kreditorių mažumos interesams būtų akivaizdus.
  10. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Senasis dvaras“ kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir BUAB ,,LONGISTA“ 307 553,20 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pripažino, jog BUAB „Senasis dvaras“ veikla pasibaigė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą panaikino ir BUAB „Senasis dvaras“ bankroto bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi klausimo nagrinėjimą dėl BUAB ,,Senasis dvaras“ pabaigos atidėjo iki sprendimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 įsiteisėjimo, kurioje BUAB ,,Senasis dvaras“ yra atsakovu. Teismas, įvertinęs tai, kad nurodytoje bankroto byloje visas BUAB ,,Senasis dvaras“ turtas yra likviduotas, padarė išvadą, jog nurodytoje bankroto byloje BUAB ,,LONGISTA“ nepavyktų patenkinti savo finansinio reikalavimo, todėl ekonominiu požiūriu šios kreditorės finansinis reikalavimas būsimam pirkėjui nėra patrauklus.
  11. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 BUAB „LONGISTA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „VANTOLINA“, teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą, jo pagrindu atliktą įskaitymą ir 2008 m. liepos 11 d. UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „LONGISTA“ sudarytą taikos sutartį actio Pauliana pagrindu; taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Senasis dvaras“ ir subsidiariai iš įmonės vadovo ir akcininko A. K. ir R. A. BUAB „LONGISTA“ naudai 2 587 365,91 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovų A. K. ir R. A. turtui ir piniginėms lėšoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-3728-562/2016, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
  12. Teismas konstatavo, kad parduodant BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016, įmonės kreditoriai neturi jokių garantijų, kad BUAB „LONGISTA“ ieškinys bus patenkintas visa apimtimi ar bent iš dalies. Netgi teismui priėmus bankrutuojančiai bendrovei palankų sprendimą, bendrovė galėtų negauti priteistų sumų sprendimo vykdymo procese, atsižvelgiant į skolininkų teisinę ir (ar) turtinę padėtį, kadangi ieškinys pareikštas fiziniams asmenims ir bankrutuojančiai bendrovei. Nors, kaip nurodė pareiškėjas VĮ Turto bankas, aptariamoje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemones ir areštuota turto, kurio užtektų padengti apie 30 proc. (776 209,77 Lt) reikalavimo (b. l. 66), tačiau tai nereiškia, jog bus priimtas BUAB „LONGISTA“ palankus teismo sprendimas. Todėl galimai BUAB „LONGISTA“ civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 gali negauti jokių lėšų.
  13. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarka nustatyta 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. kovo 3 d. komiteto posėdžių nutarimuose mažai kuo skiriasi. 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarime numatyti pardavimo atvejai, jeigu nei reikalavimo teisės, nei kreditorinio reikalavimo niekas nenorėtų pirkti už pasiūlytas pradines kainas, t. y. nutarta reikalavimo teises ir (ar) finansinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, kaip 1) 13 000 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 2) 1 400 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ ieškininį reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016.
  14. Teismas, įvertinęs reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarką, konstatavo, kad tokia pardavimo tvarka užtikrina bankroto proceso efektyvumą, kadangi nepardavus reikalavimo teisių ar finansinio reikalavimo už pasiūlytas didžiausias kainas, nereikia šaukti papildomų susirinkimų ir nustatinėti naujų, mažesnių kainų. Pažymėjo, kad pardavus reikalavimo teisę gali likti nepatenkinti visų ar dalies kreditorių reikalavimai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatyta turto pardavimo kaina yra neprotinga, ypač kai reikalavimo teisę nutarta pardavinėti etapais, palaipsniui mažinant pardavimo kainą. Potencialūs pirkėjai reikalavimo teisę gali nupirkti tiek už didžiausią, tiek už mažiausią kainą. Teismas sprendė, kad toks turto pardavimo būdas užtikrina maksimalios kainos gavimą neužtęsiant bankroto procedūrų ir nepažeidžiant bankroto ekonomiškumo ir operatyvumo principų, ypač, kai bankroto proceso tikslas yra eliminuoti nemokius rinkos dalyvius, kartu maksimalia apimtimi patenkinant kreditorių interesus.
  15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis bendrovės interesams.
  16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, nurodė, kad kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiama tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto sprendimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto sprendimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo bei nutarta panaikinti tiek 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu, tiek ir 5 – uoju darbotvarkės klausimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais.
  17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 6-uoju darbotvarkės klausimu, nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad kreditorių komitetas nepagrįstai nusprendė dėl BUAB „LONGISTA“ pabaigos, nes įmonė dalyvauja teisminiuose procesuose ir nerealizavo reikalavimo teisių, kylančių iš teisminių procesų. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu nutarta dėl įmonės pabaigos į teismą kreiptis tik su sąlyga, kad atliktos visos ĮBĮ numatytos procedūros, be kita ko ir pasibaigus teisminiams procesams ar realizavus reikalavimo teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad toks nutarimas neprieštarauja nei ĮBĮ numatytoms nuostatoms, nei BUAB „LONGISTA“ kreditorių interesams.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskirajame skunde pareiškėja VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą.
  2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas antrą kartą atmetė šį VĮ Turto banko skundą, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 nutartimi pirmą kartą panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad negali remtis vien tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, neatskleidžiant ir nevertinant visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į parduodamų BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pobūdį, nesant akivaizdžių tokio sprendimo nenaudingumo bendrovės kreditoriams įrodymų, nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta ir šių teisių pardavimo kainos. Šiuo atveju teisiškai reikšminga ir svarbi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kaip į svarbią aplinkybę, kad BUAB „LONGISTA“ inicijuotose civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teikdama teismui ieškinius, bankroto administratorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1606-262/2009 (Nr. 2-214-210/2016) prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/02783 pagal 2012 m. spalio 9 d. turto aprašą areštavo atsakovo R. A. turto už 1 262 728 Lt. Procentiškai šio turto vertės turėtų užtekti padengti 48,80 procentus pareikšto teisme reikalavimo, esant palankiam BUAB „LONGISTA“ teismo sprendimui. VĮ Turto bankas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė pasiruošęs perimti reikalavimo teises (jų dalį) į minėtus BUAB „LONGISTA“ skolininkus ir savarankiškai tęsti bylinėjimąsi, tačiau su įmonės debitoriais susijęs kreditorius UAB „BODESA“ prieštaravo tokių nutarimų priėmimui.
    3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarka nustatyta 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. kovo 3 d. komiteto posėdžių nutarimuose mažai kuo skiriasi. Esminis skirtumas tarp BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. kovo 3 d. posėdžiuose priimtų nutarimų yra tas, kad skundžiamu nutarimu nepardavus už sumažintą 30 proc. kainą nuo pradinio 2 587 365,91 Lt reikalavimo dydžio, nustatoma mažiausia fiksuota pardavimo kaina -14 400 Eur. Priverstinio pardavimo atveju mažinant areštuoto turto kainą, R. A. turto pakaktų padengti apie 30 proc. (224 805,89 Eur arba 776 209,77 Lt) skolos. Todėl nepardavus 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) reikalavimo už 30 proc. jo vertės tikslinga sulaukti galimai palankaus teismo sprendimo ir pinigines lėšas atgauti priverstine tvarka antstoliams parduodant R. A. turtą, o ne perleidžiant vertingu nekilnojamu turtu užtikrintą reikalavimo teisę tik už 14 400 Eur.
    4. VĮ Turto bankas yra didžiausias UAB „LONGISTA“ kreditorius, be to, kreditorius, kurio reikalavimai tenkinami antrąja eile, todėl kaina už kurią bus realizuotos 2 587 365,91 Lt ir 307 553,20 Lt bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės tiesiogiai siejasi su VĮ Turto banko reikalavimo patenkinimu bankroto byloje. VĮ Turto bankas suinteresuotas, kad reikalavimo teisės būtų parduotos už kainą, ne mažesnę kaip atsakovų areštuoto turto vertė, t.y. kaip ir nustatyta BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto 2014 m. gruodžio 1 d. susirinkime - ne mažiau kaip 30 proc. nuo pareikštų reikalavimų.
    5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad VĮ Turto bankas gina viešąjį interesą, visos atgautos lėšos BUAB „LONGISTA“ byloje bus nukreiptos į valstybės biudžetą ir paskirstytos visų mokesčių mokėtojų interesams tenkinti.
  1. BUAB „LONGISTA“ bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.
  1. Trečiasis asmuo UAB „BODESA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Trečiojo asmens atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ne tik tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl ginčijamų BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų, bet ir minėtų nutarimų priėmimo aplinkybes, iki tol tarp šalių kilusius ginčus bei mėginimus spręsti BUAB „LONGISTA“ turimų ginčijamų reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo pardavimo klausimus.
    2. Apeliantė neįrodė, kad yra areštuota R. A. turto už 1 262 728 Lt ir kad areštuoto turto pakaktų padengti 48,80 proc. pareikšto teisme reikalavimo, esant palankiam BUAB „LONGISTA“ teismo sprendimui. Atitinkamai apeliantė neįrodė, kad priverstinio pardavimo atveju R. A. turto turėtų pakakti padengti apie 30 proc. skolos.
    3. Atskirojo skundo argumentai, kad siekiama, jog reikalavimo teisės būtų realizuotos už ne mažesnę kainą, nei priverstinio jų realizavimo atveju, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma areštuoto turto rinkos vertė, ar jį būtų galima realizuoti, jei būtų priimtas įmonei palankus teismo sprendimas, konkreti jo sudėtis. Todėl pardavimo kainos siejimas su šia kaina, nesudarant galimybės mažinti pradinės kainos, neatsiradus pirkėjams, yra ne tik nepagrįstas, bet ir gali lemti turto pardavinėjimą už akivaizdžiai per aukštą kainą.
    4. Atskirajame skunde apeliantė nepagrįstai laiko save išskirtiniu įmonės kreditoriumi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Todėl, jeigu apeliantė, skirtingai nei kreditorių komiteto dauguma, mano, kad BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės ir finansinis reikalavimas yra perspektyvūs bei pageidauja perimti reikalavimo teises ir (ar) finansinį reikalavimą, tai ji turi galimybę pati dalyvauti reikalavimo teisių ir finansinio reikalavimo pardavimo procese ir pasiūlyti savo kainą.
    5. Tarp BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto narių yra skirtingų nuomonių dėl reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo pardavimo kainos ir tvarkos dar nuo 2012 m. Kreditorių komiteto pozicijos išsiskiria - dalis kreditorių siekia gauti maksimalias sumas už reikalavimo teises ir kreditorinį reikalavimą ir kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, o apeliantė siekia tęsti bylinėjimąsi, nepriklausomai nuo to, kaip bylinėjimasis pasibaigs, t. y. nepagrįstai rizikuoti. Taigi, neišsprendus šio ginčo, bylinėjimasis tarp šalių tebesitęs. Be to, dėl nagrinėjamos civilinės bylos yra sustabdyta Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-214-210/2016, iškelta pagal BUAB „LONGISTA“ ieškinį, iš kurio kylančias ginčijamas reikalavimo teises įmonė siekia perleisti šioje byloje ginčijamais kreditorių komiteto nutarimais.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos VĮ Turto banko skundas dėl 2015 m. kovo 3 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimų 3 – uoju, 4 – uoju, 5 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

10Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

11Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo buvo sprendžiamas ne viename kreditorių komiteto posėdyje.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „KAVAMEDIA“ 2012 m. gegužės 16 d. pateikė BUAB „LONGISTA“ pasiūlymą parduoti UAB „KAVAMEDIA“ visas BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir turimą 307 553,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už bendrą 50 000,00 Lt kainą (t. 2, b. l. 11).
  3. 2012 m. rugsėjo 24 d. įvyko BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdis, kurio metu 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti tokią reikalavimo teisių pardavimo tvarką:
    1. respublikiniame dienraštyje „Respublika“ patalpinti skelbimą apie reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimą;
    2. patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pareikštame BUAB „LONGISTA“ ieškinyje;
    3. patvirtinti pradinę finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainą – 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos, nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016;
    4. reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip septynias kalendorines dienas po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kainą – iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 sumos;
    5. finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip septynias kalendorines dienas po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti kreditorinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo kainą – iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016;
    6. reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip penkias kalendorines dienas, skaičiuojant nuo kainos sumažinimo dienos, reikalavimo teises ir (ar) kreditorinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau, kaip už 2012 m. gegužės 16 d. UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlyme nurodytą kainą.
  4. BUAB „LONGISTA“ 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto posėdyje 3-iuoju ir 4 - uoju darbotvarkės klausimais priimti nutarimai buvo skundžiami. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013, panaikino BUAB „LONGISTA“ 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl bendrovės turtinių teisių pardavimo tvarkos grąžino kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje skundžiami kreditorių komiteto nutarimai buvo ginčijami trim esminiais argumentais – teisių pardavimo netikslingumu, akivaizdžiai per maža pradine pardavimo kaina ir pernelyg trumpais pardavimo terminais. Teismas konstatavo, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas parduoti bendrovės reikalavimo teises negali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu ir prieštaraujančiu bendrovės kreditorių interesams; toks sprendimas yra susijęs su tam tikra rizika, tačiau vien priimto ekonominio pobūdžio sprendimo rizikingumas savaime nesudaro pagrindo riboti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisę spręsti dėl bendrovės turto pardavimo tikslingumo, nesant akivaizdžių tokio sprendimo nenaudingumo bendrovės kreditoriams įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į parduodamų BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių pobūdį, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai nepagrįsta ir šių teisių pradinio pardavimo kainą, atsižvelgiant į nurodytų teisių patrauklumą ir kreditorių pagrįstą interesą pardavimo operatyvumui. Kita vertus teismas padarė išvadą, kad nustatyta ginčijamų teisių pardavimo procedūra kelia pagrįstų abejonių dėl nustatytų ypač trumpų pardavimo terminų; nustatyti terminai riboja galimai suinteresuotų pirkėjų galimybes pateikti pasiūlymus, o būtinybės nustatyti būtent tokius pardavimo terminus nei pateiktas kreditorių komiteto posėdžio protokolas, nei atsiliepimų į skundą argumentai nepagrindžia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1090/2013, paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą (t. 2, b. l. 56-63).
  5. UAB „KAVAMEDIA“ 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikė BUAB „LONGISTA“ pakartotinį pasiūlymą parduoti UAB „KAVAMEDIA“ visas BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir turimą 307 553,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už 50 000,00 Lt (t. 2, b. l. 54).
  6. 2014 m. rugsėjo 30 d. įvyko BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdis, kurio metu pakartotinai buvo nagrinėjamas UAB „KAVAMEDIA“ siūlymas dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir turimo 307 553,20 Lt dydžio finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo. Posėdžio metu 4 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta priimti UAB „KAVAMEDIA“ pasiūlymą ir parduoti UAB „KAVAMEDIA“ visas BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir turimą 307 553,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už pasiūlytą 50 000,00 Lt kainą (t. 2, b. l. 45-48).
  7. Kreditorių komiteto nario UAB „BODESA“ iniciatyva, pastarajam nesutinkant su kreditorių komiteto 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdyje 4 – uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sušauktas BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto susirinkimas (t. 2, b. l. 77). Posėdžio metu 6 – uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių komiteto 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdyje 4 – uoju, 5 – uoju ir 6 -uoju darbotvarkės klausimais patvirtintos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo. Vienbalsiai buvo nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusio kreditorių komiteto nutarimus dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo UAB „KAVAMEDIA“. Darbotvarkės 6 – uoju klausimu, už kurį balsavo 3 (UAB „Rehau“, darbo santykių įgaliotas asmuo G. V. ir VĮ Turto bankas) iš 5 kreditorių komiteto narių, nutarta patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos ieškinyje, patvirtinti pradinę kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą – 50 proc. nuo kreditorinio reikalavimo sumos; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų po skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, sumažinti pardavimo kainą iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditorinio reikalavimo sumų ir pardavimą vykdyti keturiolika kalendorinių dienų po paskelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo (t. 2, b. l. 88-91).
  8. Kreditorių komiteto narė UAB „BODESA“, nesutikdama su kreditorių komiteto 2014 m. gruodžio 1 d. posėdyje priimtais nutarimais, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus 3 – iuoju, 4 – uoju ir 6 – uoju darbotvarkės klausimais. Teismas, 2015 m. kovo 20 d. nagrinėdamas skundą nustatė, kad 2015 m. kovo 3 d. įvyko BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame 3 – uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta nauja BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir 307 553,20 Lt finansinio reikalavimo, patvirtinto Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-43-883/2016, pardavimo tvarka, o 4 – uoju darbotvarkės klausimu panaikintas 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto nutarimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu nuo tokio sprendimo priėmimo momento (t. 2, b. l. 133-136). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad klausimo dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nagrinėjimas yra nebeaktualus, todėl bylą dėl šio nutarimo nutraukė nebelikus ginčo objekto.
  9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja VĮ Turto bankas skundžia BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. posėdžio metu priimtus nutarimus: 1) 3 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta nauja BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-429-210/2015 ir finansinio reikalavimo, patvirtinto Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-43-883/2016, pardavimo tvarka; 2) 4 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo panaikintas 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto nutarimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu nuo tokio sprendimo priėmimo momento; 3) 5 - uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo panaikintas 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto nutarimas 5 – uoju darbotvarkės klausimu nuo tokio sprendimo priėmimo momento; 4) 6 – uoju darbotvarkės klausymu, kuriuo nutarta atlikus visas ĮBĮ numatytas procedūras kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  10. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais kreditorių komiteto nutarimais, neginčija šių nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ĮBĮ įtvirtinta kreditorių komiteto (susirinkimo) sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo. Kadangi šios aplinkybės nėra ginčijamos apeliantės atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai atitiko bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus, ekonominio naudingumo kriterijų.

12Dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu

  1. Kaip jau buvo minėta nutarties 5 punkte, BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 3 – uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu priimtais nutarimais 4 – uoju, 5 - uoju ir 6 - uoju darbotvarkės klausimais patvirtintos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo. Sprendžiant šį klausimą buvo nutarta patvirtinti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo, patvirtinto 2011 spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-43-883/2016, pardavimo tvarką, tokią kaip numatyta nutarties 5.1. – 5.8. punktuose.
  2. Pareiškėja, nesutikdama su BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 3 -uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, iš esmės ginčija nustatytos tvarkos 8 punktą, aptartą nutarties 5.8. punkte, kuriame numatyta, kad nepardavus reikalavimo teisių ir (ar) kreditorinio reikalavimo per keturiolika kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo su galutinai sumažintomis kainomis dienos, reikalavimo teises ir (ar) kreditorinį reikalavimą numatoma parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 1) 13 000,00 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 2) 1 400,00 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ ieškininį reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. Pareiškėjos teigimu, įmonės kreditoriams nėra naudinga parduoti reikalavimo teises ir finansinį reikalavimą už bendrą 14 400 Eur kainą, nes Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 priteisus BUAB „LONGISTA“ skolą ir ją išieškojus, būtų patenkinti visi darbuotojų reikalavimai ir dalis antros eilės kreditorių reikalavimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BUAB „LONGISTA“ parduodamų teisių pobūdį, nustatytos teisių pardavimo tvarkos ypatumus bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir (ar) prieštaraujantis įmonės interesams.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nutarties 62 punkte nurodytų pareiškėjos argumentų bei pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu, pirmiausia, pažymi, kad turtinių reikalavimo teisių į bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimas taikytinas tuo atveju, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra ar nebelieka galimybės bankroto procedūrų vykdymo metu išieškoti skolas iš įmonės skolininkų bei išieškotas lėšas nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtinių teisių į kitų asmenų skolines prievoles įgyvendinimas turi būti realiai įvykdytinas, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas, nesudarantis prielaidų kilti neigiamiems padariniams bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams. Tą suponuoja būtinumas užtikrinti įstatymo nuostatas atitinkantį bankroto administravimą, sudarant sąlygas įmonei kaip galima didesne apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Bankrutuojančios įmonės turtinės teisės yra įmonės turto dalis, todėl dėl jų pardavimo tvarkos įgaliotas spręsti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2012).
  5. Įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Kadangi įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys).Taigi, kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu įvertinti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Teisminė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Todėl vien aplinkybė, kad dauguma kreditorių pritarė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimui, neužkerta kelio mažumoje likusiems kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir siekti, kad būtų atsižvelgta į jų interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-227/2012, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014).
  6. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl turtinių reikalavimo teisių į bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimo yra ekonominio pobūdžio, todėl, nesant nustatytų procedūrinių atitinkamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, skundžiami kreditorių komiteto nutarimai galėtų būti panaikinti tik tuo atveju, jei jų nepagrįstumas ir prieštaravimas bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių mažumos interesams būtų akivaizdus. Vertinant šias aplinkybes, atsižvelgtina į parduodamų teisių pobūdį, nustatytos teisių pardavimo tvarkos ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  7. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdžio 3 - uoju darbotvarkės klausimu priimtame nutarime numatyta parduoti BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą (trečios eilės kreditorius), patvirtintą Šiaulių apygardos teismo 2011 spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-43-883/2016. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB ,,Senasis dvaras“ bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir BUAB ,,LONGISTA“ 307 553,20 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pripažino BUAB „Senasis dvaras“ veiklą pasibaigusia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą panaikino ir BUAB „Senasis dvaras“ bankroto bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „LONGISTA“ ieškinį atsakovams BUAB „Senasis dvaras“, R. A. bei A. K. dėl žalos atlyginimo, todėl nenustačius, kokią reikšmę bankroto bylai turi kreditorės BUAB „LONGISTA“ reikalavimas, neturėjo būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje padarytas išvadas, bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi klausimo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą atidėjo iki sprendimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 įsiteisėjimo.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 67 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu visas BUAB „Senasis dvaras“ turtas yra likviduotas, įmonė neturi jokio nuosavybės teise registruoto turto, kurį realizavus galima būtų patenkinti kreditorės BUAB „LONGISTA“ bankroto byloje patvirtintą 307 553,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Klausimas dėl BUAB „Senasis dvaras“ veiklos pabaigos sustabdytas siekiant nustatyti, kokią reikšmę bankroto bylai turi kreditorės BUAB „LONGISTA“ reikalavimas. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „LONGISTA“ patvirtinto finansinio reikalavimo BUAB „Senasis dvaras“ bankroto byloje patenkinimas faktiškai yra apsunkintas, todėl ekonominiu požiūriu šios kreditorės finansinis reikalavimas būsimam pirkėjui nėra ekonomiškai patrauklus.
  9. Skundžiamu 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu 3 - uoju darbotvarkės klausimu taip pat numatyta parduoti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisę Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 BUAB „LONGISTA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „VANTOLINA“, yra pateikusi ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą, jo pagrindu atliktą įskaitymą ir 2008 m. liepos 11 d. UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „LONGISTA“ sudarytą taikos sutartį actio Pauliana pagrindu; taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Senasis dvaras“ ir subsidiariai iš įmonės vadovo ir akcininko A. K. ir R. A. BUAB „LONGISTA“ 2 587 365,91 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovų A. K. ir R. A. turtui ir piniginėms lėšoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio senaties klausimą, taip pat nenagrinėjo actio Pauliana ir civilinės atsakomybės sąlygų. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė kol bus išnagrinėta nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-3728-562/2016. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo teismas konstatavo, kad tiesioginio ryšio tarp nurodytų bylų nėra, nagrinėjama byla nesukurs prejudicinių teisinių santykių ir faktų, tačiau egzistuoja alternatyvus pagrindas bylos sustabdymui, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl reikalavimo teisės perleidimo (skolos pardavimo) pasikeitus ieškovui, atsirastų reali galimybė bylą užbaigti taikiai, įvertinus tai, kad galimai sumažėtų reikalavimo dydis, iš dalies pasikeistų šalys bei jų santykiai.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 69 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad numatyta parduoti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje yra teisminio ginčo dalykas, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai neturi jokių garantijų, kad ši turtinė teisė bus teismo pripažinta visa apimtimi, ar bent iš dalies. Net ir teismui priėmus bankrutavusiai įmonei palankų sprendimą, atsižvelgiant į skolininkų teisinę ir (ar) turtinę padėtį, įmonė galėtų negauti priteistų sumų teismo sprendimo vykdymo procese, kadangi ieškinys pareikštas fiziniams asmenims ir bankrutavusiai įmonei, kurios visas turtas jau yra likviduotas. Be to, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme naujai nagrinėjama civilinė byla yra sustabdyta, todėl net atnaujinus ją po šios nutarties priėmimo bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose galėtų užtrukti dar keletą metų, kas atitinkamai turėtų neigiamą įtaką turimos reikalavimo teisės ekonominei vertei.
  11. Įvertinus nutarties 67-70 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių komiteto nutarimas parduoti BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 negali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu ir prieštaraujančiu įmonės ir jos kreditorių interesams. Sutiktina, kad toks sprendimas yra susijęs su tam tikra rizika, tačiau vien priimto ekonominio pobūdžio sprendimo rizikingumas savaime nesudaro pagrindo teismui riboti bankrutavusios įmonės kreditorių teisę spręsti dėl įmonės turto pardavimo tikslingumo, nesant akivaizdžių tokio sprendimo nenaudingumo įmonės kreditoriams įrodymų.
  12. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje nustatyta BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarka iš esmės mažai kuo skiriasi nuo nurodytų turtinių reikalavimo teisių pardavimo tvarkos, nustatytos kreditorių komiteto 2014 m. gruodžio 1 d. posėdyje, kurios pareiškėja neskundė. 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarime numatytas pardavimo atvejis, nepardavus BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 už galutines sumažintas pradines kainas, reikalavimo teises ir (ar) finansinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, kaip 1) 13 000 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 2) 1 400 Eur kainą už BUAB „LONGISTA“ reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. BUAB „LONGISTA“ 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdyje nustatytoje tvarkoje buvo numatytas analogiškas atvejis, nepardavus turtinių teisių už galutines sumažintas pradines kainas, reikalavimo teises ir (ar) finansinį reikalavimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, kaip: 1) 45 000 Lt kainą už BUAB „LONGISTA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 2) 5 000 Lt kainą už BUAB „LONGISTA“ reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016. Taigi, tarp nurodytų kreditorių komiteto nustatytų tvarkų faktiškai yra tik nežymus skirtumas galutinėse parduodamų turtinių teisių kainose, už kurias šis turtas būtų parduodamas, nepavykus jo parduoti už pradines ir galutines sumažintas kainas.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar skundžiamame kreditorių komiteto nutarime nustatytos reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 galutinės pardavimo kainos yra teisingos bei nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų, pirmiausia būtina pastebėti, kad už nurodytas kainas parduodamos turtinės teisės būtų realizuojamos tik tuo atveju, jeigu šių teisių nepavyktų parduoti už kreditorių komiteto nustatytas pradines ir galutines sumažintas kainas, kurių apeliantė net neginčija. Toks turtinių teisių pardavimo būdas užtikrintų potencialiems pirkėjams galimybę nupirkti parduodamas turtines teises tiek už didžiausią, tiek už mažiausią kainą, taip pat užtikrintų maksimalios kainos gavimą neužtęsiant bankroto procedūrų ir nepažeidžiant bankroto ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame kreditorių komiteto nutarime nustatytoje turtinių teisių pardavimo tvarkoje numatytas 20 proc. paskutinės pardavimo kainos mažinimo intervalas, t. y. mažesnis nei buvo nustatytas 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdyje patvirtintoje turtinių teisių pardavimo tvarkoje. Be to, skundžiamame kreditorių komiteto nutarime, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartyje padarytas išvadas dėl pernelyg trumpų pardavimo terminų, nustatyti dvigubai ilgesni pasiūlymų pateikimo terminai, tokiu būdu užtikrinant potencialiems pirkėjams galimybę dalyvauti pirkime bei tarpusavyje konkuruoti. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kai kreditorių komitetas buvo patvirtinęs BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarką, kuri apeliantei yra priimtina, iki šios nutarties priėmimo momento praėjo daugiau nei dveji metai. Per nurodytą laikotarpį taip ir nebuvo patenkintas BUAB „LONGISTA“ finansinis reikalavimas, patvirtintas BUAB ,,Senasis dvaras“ bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016. Šiuo metu klausimo dėl BUAB ,,Senasis dvaras“ veiklos pabaigos nagrinėjimas sustabdytas, tačiau faktiškai visas įmonės turtas yra likviduotas, todėl galimybės, kad nurodytas finansinis reikalavimas ateityje galėtų būti patenkintas, yra mažiau nei minimalios. Be to, Šiaulių apygardos teisme nuo 2014 m. liepos 28 d. iki šiol nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-214-210/2016 pagal BUAB „LONGISTA“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą, jo pagrindu atliktą įskaitymą ir 2008 m. liepos 11 d. UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „LONGISTA“ sudarytą taikos sutartį actio Pauliana pagrindu. Kaip jau buvo minėta, BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisė civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 yra teisminio ginčo dalykas, todėl bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai neturi jokių garantijų, kad ši turtinė teisė bus teismo pripažinta visa apimtimi, ar bent iš dalies, o priėmus palankų teismo sprendimą – įmonė galėtų gauti priteistas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamame kreditorių komiteto nutarime nustatyta galutinė turto pardavimo kaina yra protinga, teisinga ir nepažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų bei nesudaro pagrindo nustatytą turto pardavimo kainą pripažinti nepagrįstai maža.
  14. Sutiktina su trečiojo asmens UAB „BODESA“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tuo atveju, jeigu apeliantė, manydama, kad BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 yra labiau vertingos, o palankaus teismo sprendimo perspektyvos sustabdytoje civilinėje byloje realios, pageidauja perimti šias turtines teises, tą ji turi galimybę padaryti dalyvaudama turtinių teisių pardavimo procese ir pasiūlydama savo kainą.
  15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 BUAB „LONGISTA“ ieškinio reikalavimo (2 587 365,91 Lt) įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių vykdymo metu buvo areštuotas atsakovo R. A. turtas bendrai 1 262 728 Lt sumai, kas garantuoja, jog vykdymo metu mažiausiai 48,80 proc. BUAB „LONGISTA“ reikalavimų bus patenkinta. Visų pirma, kaip jau ne kartą buvo pažymėta, BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 yra teisminio ginčo dalykas, todėl bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai neturi jokių garantijų, kad šios turtinės teisės bus teismo pripažintos visa apimtimi, ar bent iš dalies. Taigi, ne pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas lemia reikalavimo teisės pagrįstumą ir patenkinimo perspektyvą teismo dar neišnagrinėtame ginče. Antra, sutiktina su trečiojo asmens UAB „BODESA“ atsiliepime nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra žinoma atsakovo R. A. areštuoto turto rinkos vertė, taip pat areštuoto turto sudėtis, dėl ko ateityje gali kilti teisinių ginčų. Todėl, nesant šių duomenų, BUAB „LONGISTA“ 2 587 365,91 Lt reikalavimo teisės Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kaina negali būti tiesiogiai siejama su laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuoto turto verte.
  16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, tinkamai įvertino parduodamų turtinių teisių pobūdį, nustatytos turtinių teisių pardavimo tvarkos ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nurodytas kreditorių komiteto nutarimas atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais.

  1. Kaip jau buvo minėta, BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 4 - uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu 5 – uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo. Sprendžiant šį klausimą buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu 6 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.
  2. BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 5 - uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu 6 – uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo. Sprendžiant šį klausimą buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdžio metu 5 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „LONGISTA“ 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdyje 5 – uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl nutarimo įmonės teisinio statuso klausimu, priimto 2014 m. rugsėjo 30 d., panaikinimo bei nutarta panaikinti minėtą nutarimą. Kreditorių komiteto posėdyje 6 – uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl kreditorių komiteto 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdyje 4 – uoju, 5 – uoju ir 6 – uoju klausimais priimtų nutarimų, kuriais buvo patvirtinta BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo tvarka, panaikinimo. Vienbalsiai buvo nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusio kreditorių komiteto nutarimus dėl BUAB „LONGISTA“ reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimo UAB „KAVAMEDIA“.
  4. Pareiškėja savo nesutikimą su BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtais nutarimais 4 - uoju ir 5 – uoju darbotvarkės klausimais, iš esmės grindė aplinkybėmis, kad nurodyti nutarimai neišsamūs, kas apsunkina suprasti jų esmę. Pareiškėjos teigimu, 4 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą 6 – uoju darbotvarkės klausimu. Analogiška situacija su kreditorių komiteto priimto nutarimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu atšaukimo, o nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą 5 – uoju darbotvarkės klausimu.
  5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo sprendžiama tiek dėl 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „LONGISTA“ kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, tiek dėl priimto nutarimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo bei abu kreditorių komiteto nutarimai buvo panaikinti, padarė išvadą, jog pareiškėjos argumentai dėl nurodytų kreditorių nutarimų neišsamumo nesudaro pagrindo panaikinti BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamuose kreditorių komiteto nutarimuose padarytos klaidos, neteisingai nurodant svarstomų ir naikinamų kreditorių komiteto nutarimų numerius, turėtų būti vertinamos kaip techninio pobūdžio bei nesudarančios pagrindo naikinti kreditorių nutarimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės nebuvo ginčijamas. Pareiškėjai neginčijant ir apeliacinės instancijos teismui nekonstatavus, kad BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje priimti nutarimai 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais prieštarautų imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, laikyti šiuos nutarimus neteisėtais nėra jokio pagrindo.
  7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, tinkamai kvalifikavo skundžiamuose nutarimuose padarytas klaidas bei teisingai sprendė, jog jų padarymas neturi jokios teisinės reikšmės šių nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui.
  8. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimų, priimtų 4 – uoju ir 5 – uoju darbotvarkės klausimais, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias kreditorių komiteto nutarimo priėmimo tvarką, turtinių teisių pardavimo tvarkos ir kainos nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį šioje dalyje, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo 6 - uoju darbotvarkės klausimu

  1. BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 6 - uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos. Sprendžiant šį klausimą buvo nutarta atlikus visas ĮBĮ numatytas procedūras kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  2. Pareiškėja, nesutikdama su BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 6 - uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, teigia, kad toks nutarimas negalėjo būti priimtas, nes įmonė iki šiol dalyvauja teisminiuose procesuose ir nerealizavo jai priklausančių turtinių teisių, kylančių iš šių teisminių procesų.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas yra sąlyginis, todėl bus vykdomas tik atlikus visas ĮBĮ numatytas procedūras, be kita ko ir pasibaigus teisminiams procesams ar realizavus reikalavimo teises, todėl neprieštarauja ĮBĮ numatytoms nuostatoms, BUAB „LONGISTA“ ir jos kreditorių interesams.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-454-381/2016; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1485/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje įmonės bankroto proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusiai įmonei priklausančių turtinių teisių pardavimo tvarkos bei nėra žinoma, ar parduodant šį turtą kreditorių komiteto nustatyta tvarka jis bus parduotas, be to, už kokią kainą šis turtas bus parduotas bei kokių kreditorių ir kokio dydžio finansiniai reikalavimai bus patenkinti pardavus šį turtą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, nes nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai bei tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorių komiteto nutarimo dėl įmonės pabaigos priėmimas šioje bankroto proceso stadijoje nelaikytinas savalaikiu bei sudaro prielaidas išvadai, jog tokiu būdu siekiama kuo greitesnio bankroto proceso pabaigimo, kas neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas teisingos, bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus atitinkančios, bankroto bylos procedūros atlikimui, nes bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis bei yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013).
  6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorių komiteto sprendimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo, įvykdžius ĮBĮ likviduojant bankrutavusią įmonę nustatytus veiksmus, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „LONGISTA“ pabaigos, šioje bankroto procedūros stadijoje yra deklaratyvus, sąlyginis, nepagrįstas konkrečia įmonės bankroto proceso stadijos situacija, kuri sudarytų pagrindą svarstyti įmonės pabaigos klausimą, todėl yra neteisėtas, kaip nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, ir naikintinas.
  7. Atsižvelgiant į nutarties 85-90 punktuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl BUAB „LONGISTA“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 6 – uoju darbotvarkės klausimu, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - nurodytas kreditorių komiteto nutarimas panaikinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį pakeisti.

17Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundas dėl 2015 m. kovo 3 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimo, priimto 6 – uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti 2015 m. kovo 3 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LONGISTA“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą 6 – uoju darbotvarkės klausimu.

18Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai