Byla 2S-730-619/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB ,,Global Enterprises“ ir M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Global Enterprises“ ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo ir,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Global Enterprises“ bei subsidiariai iš atsakovo M. G. 40 374,31 Lt nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausantį turtą ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Nurodė, kad atsakovo UAB „Global Enterprises“ įstatinis kapitalas sudaro tik 10.000,00 Lt, jis nevykdo veiklos, neturi jokio turto. Tuo tarpu atsakovas M. G. yra nurodytos įmonės vadovas. Pažymėjo, jog ieškinio suma yra didelė, o ieškovo patiriami nuostoliai nuolat didėja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų UAB „Global Enterprises“ ir M. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teisės esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Tik nesant ar nepakankant pareiškimui užtikrinti atsakovų UAB „Global Enterprises“ ir M. G. nekilnojamojo ar kito ilgalaikio materialaus turto bei turtinių teisių, leista areštuoti atsakovų pinigines lėšas, neviršijant ieškinio, t.y. 40.374,31 Lt sumos. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo turtinis ginčas, ieškinio suma laikytina didele, todėl padarė išvadą, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Teismo vertinimu, ginčas tarp šalių kilo iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, atsakovai yra žymiai praleidę prievolės įvykdymo terminą. Iš atsakovo UAB „Global Enterprises“ 2012 m. gruodžio mėn. finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, jog atsakovas veiklos nevykdo, jokio turto neturi, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 10.000,00 Lt, t.y. 4 kartus mažesnis už ieškinio sumą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Global Enterprises“ ekonominė ir finansinė padėtis yra sunki ir pagal jo finansines galimybes iš jo prašoma priteisti suma yra didelė, dėl ko ateityje gali kilti problemų dėl pastarojo mokumo, o tuo pačiu ir atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovas M. G. (įmonės vadovas) yra fizinis asmuo, kurio veiksmai neprognozuojami ir jo turtinė padėtis bet kada gali keistis. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, t.y. paslėpti turimą turtą, imtis priemonių jam sumažinti arba prisiimti papildomų įsipareigojimų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

7Atsakovai UAB „Global Enterprises“ ir M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir ieškovo VĮ „Valstybės turto fondas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, areštas pritaikytas nepagrįstai, pažeidžiant teismų praktikoje suformuotus ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymėjo, kad pagal ieškovo ir atsakovo UAB ,,Global Enterprises“ sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-2013 ,,Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ sąlygų 4.2 punktą šalys susitarė, kad pirkėjas 2013 m. sausio 7 d. sumokėjo pradinį įnašą – 100 000 Lt, o pagal sutarties 11 punktą sulygta, jog sumokėtas pradinis įnašas lieka pardavėjui, jei sutartis vienašališkai nutraukiama. Iš nurodytų sutarties nuostatų matyti, jog ieškovo sumokėtas pradinis įnašas atitiko dvejopą funkciją: išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo kainą ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas netinkamai įvykdytų pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantų teigimu, tuo atveju jei šalys nustato imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atitiks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t.y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Nagrinėjamu atveju 100 000 Lt pradinis įnašas sutarties nutraukimo atveju atlieka netesybų funkciją, t.y. bauda pirkėjui už netinkamą sutarties įvykdymą. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl atsakovui 100 000 Lt suma pagal sutartį yra perduota ir ieškinio tenkinimo atveju ji padengtų visą ieškovo 2013 m. rugsėjo 20 d. ieškinyje nurodytą nuostolių dydį – 40 374,31 Lt. Apeliantai nurodo, kad dėl tos pačios sutarties jau yra nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tik ieškinį yra pareiškęs atsakovas šioje byloje. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino UAB „Global Enterprises“ prašymą (civilinė byla Nr. 2-2766-432/2013) ir taikė laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas ieškovui šioje byloje vienašališkai nutraukti 2013 m. gegužės 10 d. sutartį su UAB „Global Enterprises“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkintas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ prašymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, UAB „Global Enterprises“ įpareigota per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantai teigia, kad UAB „Global Enterprises“ jau yra pritaikytos nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo priemonės, kurių vertė 100 000 Lt. Apeliantų teigimu, ieškovas savo materialinius teisinius reikalavimus kildina iš tų pačių faktinių aplinkybių kurios nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-2766-432/2013. Vadinasi, ieškovo nurodomi nuostoliai kyla dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2766-432/2013 ir dėl kurių taikymo atsirandantys nuostoliai Vilniaus miesto apylinkės teismo yra užtikrinti 100 000 Lt suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantai teigia, kad skundžiama teismo nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos, nes net patenkinus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, juos būtų galima padengti iš 100 000 Lt ieškovui pervesto pradinio įnašo, todėl galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus įvykdytas tinkamai. Apeliantų teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, nes, ieškovo nurodoma nuostolių suma yra 40 374,31 Lt, o atsakovas šių nuostolių galimam atlyginimui jau yra pateikęs dvigubai didesnį – 100 000 Lt pradinį įnašą, kuris laikomas netesybomis ir yra įskaičiuojamas į nuostolių atlyginimą. Tokios neproporcingos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, nes ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo jau yra užtikrintas Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. 2-2766-432/2013, kurioje atsakovas įpareigotas pervesti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt sumą. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nesąžiningai reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nes jis susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1902-653/2013, kuria pirmos instancijos teismo nutartis dėl nuostolių atlyginimo palikta nepakeista. Teigia, jog yra nepagrįsti argumentai dėl patiriamų nuostolių ginčo objekte, nes ginčo pastate yra vykdoma veikla, iš kurios gaunamos pajamos.

8Ieškovas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nėra pajėgus padengti ieškovo susidariusių nuostolių, nes jo sąskaitoje yra 10 000 L suma, o įmonė neturi jokio turto. Tuo tarpu ieškovo išlaidos (apsaugai, komunaliniai mokėjimai) privatizuojamam objektui, kurį ketino įsigyti apeliantai, esančiam ( - ), auga kiekvieną mėnesį. Ieškovo teigimu, apeliantų nurodoma 100 000 Lt suma iki atsiliepimo pateikimo teismui sumokėta nebuvo. Juo labiau, kad net minėtą sumą sumokėjus ieškovas neturėtų teisės ja naudotis, kadangi ji būtų pervesta į Finansų ministerijoje atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą. Mano, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ekonomiškumo principo reikalavimus.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliantų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiamosios nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

12Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

13Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai nesprendžia bylos iš esmės, nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo/ nepagrįstumo. Šioje proceso stadijoje pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikalinga spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo klausimą, tokiu būdu siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą.

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus šioje proceso stadijoje negalima teigti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovo materialinis teisinis reikalavimas kildinamas iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, iš atsakovo UAB „Global Enterprises“ ir subsidiariai iš atsakovo M. G. prašoma priteisti 40 374,31 Lt nuostolių dėl nevykdomos 2013 m. gegužės 10 d. privatizavimo objekto, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties.

15Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantai neturi jokio ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas sudaro 10 000 Lt (b.l. 37-40). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo teisiniais argumentais, jog apeliantams ieškovo reikalavimo suma – 40 374,31 Lt suma yra didelė ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

16Apeliantai teigia, kad pagal ieškovo ir atsakovo UAB ,,Global Enterprises“ (apelianto) sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties numeris 1-2013 ,,Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ sąlygų 4.2 punktą šalys susitarė, kad pirkėjas 2013 m. sausio 7 d. sumokėjo pradinį įnašą – 100 000 Lt, o pagal sutarties 11 punktą buvo sulygta, jog sumokėtas pradinis įnašas lieka pardavėjui, jei sutartis vienašališkai nutraukiama. Minėtas įnašas lieka apeliantui kaip užstatas ir padengia susidariusį įsiskolinimą, todėl mano, kad ieškovo ieškinys reiškiamas nesąžiningai ir nepagrįstai.

17Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo, iš esmės vieninteliu, apeliantų argumentu, kuriuo remiantis prašoma panaikinti skundžiamąją teismo nutartį. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009). Apeliantai teigdami, jog ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas yra užtikrintas 100 000 Lt suma, nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyta suma yra pervesta ieškovui (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovo reikalavimas yra užtikrintas tinkamai (CPK 183 str., 185 str.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 9.12 ir 47 punktus aukciono dalyvių sumokamas pradinis įnašas yra privatizavimo objekto kainos dalis ir yra pervedamas į Privatizavimo fondo sąskaitą. Ieškovas šioje situacijoje pagal įstatymo suteikiamus įgaliojimus veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį objektą (turtą) (LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d., 2 d. 8, 13 punktai). Vadinasi, iš aukciono gaunamos lėšos (tame tarpe ir pradinis apeliantų įnašas) atlieka tikslinio mokėjimo paskirtį ir sandorio užtikrinimo priemonę (CK 6.70 str.). Todėl apeliantų nurodoma aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-2766-432/2013) pagal apeliantų ieškinį dėl neteisėto sutarties nutraukimo teismas yra įpareigojęs apeliantus (šioje byloje) pateikti 100 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje ir neįrodo, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos (CPK 145 str. 2 d., 185 str.). Juo labiau, kad nėra pateikiami jokie rašytiniai įrodymai pagrindžiantys, jog apeliantai civilinėje byloje Nr. 2-2766-432/2013 yra įvykdę teismo įpareigojimą ir įnešę į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt sumą. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į virš nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas neturi teisės disponuoti į valstybės privatizavimo fondą sumokėtomis lėšomis ir iš savo asignavimams skirtų lėšų dengia patiriamus nuostolius dėl pastatų išlaikymo. Todėl, kaip minėta anksčiau, apeliantams neįrodžius, jog ieškinio reikalavimai yra užtikrinti ir nustačius sąlygų visumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d., 183 str., 185 str.). Kiti apeliantų argumentai teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

18Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirąjame skunde išdėstytais apeliantų argumentais nėra teisinio pagrindo.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 338-339 straipsniais, teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškiniu prašė priteisti iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovo... 6. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai... 7. Atsakovai UAB „Global Enterprises“ ir M. G. atskiruoju skundu prašo... 8. Ieškovas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą,... 12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos... 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškovo pateiktus rašytinius... 15. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantai neturi jokio ilgalaikio turto, o... 16. Apeliantai teigia, kad pagal ieškovo ir atsakovo UAB ,,Global Enterprises“... 17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo, iš esmės... 18. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti...