Byla 2A-418-357/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tomeva“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės įmonės „Intertex“ Sp. z o. o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomeva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ priešieškinį ieškovei „Intertex“ Sp. z o. o. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė įmonė „Intertex“ Sp. z o. o. ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš UAB „Tomeva“ 136862,29 Lt skolą, 7,54 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2012-06-25 tarp UAB „Tomeva“ ir „Intertex“ Sp. z o. o., atsakovė įsipareigojo surinkti 450 veršelių partiją ir atlikti karantiną iki 2012-07-20, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Tomeva“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovė tinkamai ir sąžiningai vykdė sutartimi numatytas prievoles ir sumokėjo UAB „Tomeva“ 360400 eurų. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai – pateikė kitokio nei sutartimi sutarto asortimento veršelių partiją, veršeliai sirgo tuberkulioze, didžioji dalis jų kelionės metu dėl ligos nugaišo. Atsižvelgiant į tai, kad veršelių buvo pateikta už 320761,94 eurų, likusi 39638,06 eurų - 136862,29 Lt suma, laikytina atsakovės nepagrįstai gauta. Kadangi atsakovė minėtą sumą įgijo nepagrįstai, todėl gautas lėšas privalo grąžinti ieškovei. Byloje ieškovė prašė taikyti įgyvendinant 2000-06-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ priimtą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. nuostatas ir priteisti palūkanas nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 7,54 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo iš atsakovės ieškovės naudai priteistos sumos. Dėl pareikšto priešieškinio ieškovė nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl dviejų, o ne dėl trijų veršelių partijų, sąskaita Nr. TOM 320, pagal kurią atsakovė reikalauja atlyginti už neva „sutartinę trečią veršelių partiją“, ieškovei pirmą kartą buvo pateikta tik 2012-11-09, ieškovas nei raštu, nei žodžiu neužsakė trečios veršelių partijos, nepripažino ir nepasirašė sąskaitos Nr. TOM 320, o tai reiškia, kad šalys nesusitarė dėl trečios veršelių partijos pardavimo, todėl priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovė UAB „Tomeva“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės „Intertex“ Sp. z o. o. atsakovės naudai 224395,54 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo prievolės neįvykdymo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė nurodė, kad 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto sąlyga patvirtina, jog šalys susitarė dėl trijų veršelių partijų pirkimo-pardavimo. Ieškovė prieš atsakovei superkant veršelius atliko avansinius mokėjimus: pirmosios dvi atsakovės pateiktos sąskaitos TOM 271 ir TOM 291 išrašytos 2012-07-26, o ieškovė pirmuosius avansinius bankinius pavedimus atsakovei atliko mėnesiu anksčiau – 2012-06-25 bei 2012-07-03. Kadangi šalys sutartimi buvo susitarę dėl trijų veršelių partijų pirkimo-pardavimo, supirkinėdama veršelius vienai partijai, atsakovė iškart rinko juos ir kitoms partijoms, nes supirkimas vienu metu yra žymiai ekonomiškesnis ir racionalesnis. Iki veršelių išgabenimo ieškovei, apie 1-1,5 mėn., atsakovė juos šerdavo, prireikus gydydavo, samdė darbuotojus jų priežiūrai, mokėjo už komunalines, kitas veršelių priežiūrai ir laikymui reikalingas paslaugas, todėl esminės reikšmės tinkamam sutarties vykdymui turėjo tai, kad veršeliai būtų laiku paimti (išgabenti) ieškovės. Terminas skaičiuojamas nuo avanso įmokėjimo iki supirktų veršelių pakrovimo (įteikimo vežėjui) ieškovės užsakytame lėktuve. Jokių nukrypimų nuo atitinkamų reikalavimų veršelių eksportui Turkijos atstovai nenustatė. Gavusi pirmąją partiją, ieškovė jokių pretenzijų jokia forma atsakovei nepateikė. Apie tai, kad ieškovę tenkino tiek veršelių asortimentas, tiek jų fizinė būklė (kokybė) ir ieškovė siekė tęsti bendradarbiavimą, liudija jos avansiniai pinigų pervedimai 2012-07-27, 2012-08-06, 2012-08-13, 2012-08-22, 2012-08-30 antrajai ir trečiajai veršelių partijoms supirkti. Antrosios ir trečiosios partijos supirkimo metu, kuris prasidėjo 2012-08-02, atsakovė taip pat negavo jokių pastabų, pretenzijų ar pasiūlymų, ieškovė nuolat darė mokėjimus. Antrosios partijos išsiuntimo dienai atsakovė už 39638,06 EUR (136862,29 Lt) avansą, kurį ieškiniu reikalauja priteisti ieškovė, jau buvo supirkusi 195 veršelius trečiajai partijai, tačiau, nesulaukdama sekančių avansinių mokėjimų (paskutinis atliktas 2012-08-30), atsakovė sustabdė trečiosios partijos veršelių rinkimą. Be to, ieškovė nesilaikė ir sutarties 5 punkto, numatančio, jog pirkėjas sutinka sumokėti pirmos veršelių partijos PVM. Už pirmąją veršelių partiją 2012-07-26 išrašytų sąskaitų TOM 271 ir TOM 291 bendra suma yra 543779,01 Lt. PVM nuo jų sudaro 114193,59 Lt (543779,01x21%), tačiau ieškovė nei sumokėjo atsakovei 114193,59 Lt PVM sumą, kaip tai numatyta sutartyje, nei atsiėmė trečiosios partijos gyvulius, o 2012-09-27 surašė atsakovei prašymą, kuriuo paprašė grąžinti 40000 EUR permoką. Ieškovė sutartį nutraukė tik 2012-10-16, gyvuliai buvo parduoti ne rugsėjo mėnesio pradžioje, kaip turėjo būti tinkamai laikantis sutarties sąlygų, bet spalio pabaigoje ir ne ieškovei, bet kitam atsakovės surastam asmeniui. Maža to, gyvuliai jau buvo „pasenę“ ir nebebuvo tinkami parduoti už tokią kainą, kokia būtų buvusi, jei tai būtų padaryta laiku. UAB „Tomeva“ patyrė dideles pinigines sąnaudas veršelių šėrimui, gydymui, priežiūrai, iš viso 189644,09 Lt, atsakovė juos pardavė už 127395,01 Lt, dėl to atsakovė patyrė 57420,15 Lt tiesioginių nuostolių. Patyręs šias sąnaudas, atsakovas negavo jokio pelno, todėl šiuos nuostolius laikė tiesioginiais. Atsakovė negavo 114193,59 Lt PVM ir patyrė 247064,24 Lt (57420,15+189644,09) nuostolių, tačiau įvertinus, jog ieškovė buvo sumokėjusi 136862,29 Lt avansą, todėl iš ieškovės prašė priteisti 224395,54 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai.

10Priteisė iš UAB „Tomeva“ įmonei „Intertex“ Sp. z o. o. 136862,29 Lt skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2012 m. lapkričio 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12368 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „Tomeva“ priešieškinį įmonei „Intertex“ Sp. z o. o. dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Priteisė iš UAB „Tomeva“ 58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

11Iš šalių pasirašytos 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, kad pardavėjas UAB „Tomeva“ įsipareigojo surinkti 450 veršelių partiją ir atlikti karantiną iki 2012 m. liepos 20 d. Šios sutarties 3 ir 4 punktais šalys susitarė, jeigu ši partija (450 veršelių) netilptų į lėktuvą, likusieji veršeliai bus perkelti antrajam karantinui, pirkėjas įsipareigoja likusią pinigų sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 271, išrašymo data 2012-06-21, už veršelius sumokėti iki 2012-07-17 – 2012-07-18. Penktame šios sutarties punkte buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pirmos veršelių partijos PVM, o pardavėjas sutinka grąžinti PVM sumą, parduodant trečiąją veršelių partiją, pinigai bus grąžinti išskaičiuojant PVM pinigų sumą iš bendros sumos. Tačiau teismas laikė, kad abi šalys nukrypo nuo raštu sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.

12Iš UAB „Tomeva“ sąskaitų teismas nustatė, kad atsakovė pardavė ne 450 veršelius, o 839, šių veršelių pardavimo kaina 320761,94 eurų – 1107524,82 litų. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl šiose sąskaitose nurodyto parduotų veršelių kiekio ir kainos nekilo. Pavedimais per banką ieškovė pervedė atsakovei: 2012-07-07 – 30000 eurų, 2012-07-13 – 25000 eurų, 2012-07-24 – 40000 eurų, 2012-07-18 – 25000 eurų, 2012-07-27 – 60000 eurų, 2012-08-06 – 68000 eurų. Iš ieškovės sąskaitos ir atliktų operacijų išrašų teismas matė, kad ieškovė 2012-06-25 pavedimu pervedė atsakovei 50000 eurų už prekes, 2012-08-30 atliko keturis pavedimus ir pervedė atsakovei 14000 eurų už transportą, 20000 eurų už prekes, 6000 eurų ir 35000 eurų avanso už prekes. Taigi, teismo nustatyta, kad nuo 2012-06-25 iki 2012-08-30 ieškovė atsakovei pervedė 360400 eurų. Atsakovės atstovas elektroniniu laišku patvirtino ieškovei, kad tokią sumą pinigų UAB „Tomeva“ yra gavusi, ginčo teisme tarp šalių dėl šios sumos taip pat nekilo.

13Iš įrodymų visumos teismas nustatė, kad ieškovė pervesdavo atsakovei pinigus iš anksto, avansu – iki prekės (veršelių) gavimo, pirmasis pavedimas padarytas 2012-06-25, t. y. pasirašant veršelių pirkimo-paravimo sutartį, atsakovė pardavė, ieškovė nupirko didesnį nei sutartimi sulygtą veršelių kiekį, ginčo dėl pirkimo-pardavimo kainos nekilo, vadinasi – abiem šalims priimtina kaina. Sutarties dėl didesnio nei 450 vnt. veršelių kiekio pirkimo-pardavimo šalys nesudarė, nesusitarė nei dėl konkretaus veršelių kiekio, nei dėl pirkimo-pardavimo kainos. Iš sutarties penkto punkto turinio teismas sprendė, kad šalys tarėsi dėl trečiosios veršelių partijos, tačiau jokių įrodymų nėra pateikta, kad šalys susitarė dėl trečiosios partijos kiekio ir kainos. Liudytojai teismui patvirtino, kad dėl trečiosios veršelių partijos su ieškovės atstovu tarėsi tik žodžiu. Kadangi šalys nesudarė sutarties, nesusitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – trečiosios veršelių partijos – didesnio nei 450 veršelių kiekio, veršelių veislės, kainos, teismas laikė, kad sutartis dėl trečiosios veršelių partijos sudaryta nebuvo, todėl nei viena iš šalių negali reikalauti ir tinkamo sutarties įvykdymo. Penktame šalių pasirašytos sutarties punkte yra numatytas ieškovės įsipareigojimas sumokėti pirmosios partijos veršelių pardavimo kainos PVM, o atsakovės įsipareigojimas grąžinti šią sumą parduodant trečią partiją, tačiau jokiame sutarties punkte, jokiame šalių susitarime nėra numatyta, kad atsakovė gali PVM dydžio sumos negrąžinti ieškovei. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė – juridiniai asmenys, verslo įmonės, todėl vystydami verslą privalo sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančius sandorius ir sutartis, o tokių sutarčių nesudarę, privalo prisiimti neigiamas tokios veiklos pasekmes.

14Ieškovė į atsakovės banko sąskaitą per keletą kartų pervedė 360400 eurų, veršelių jai buvo pateikta už 320761,94 eurų, likusi 39638,06 eurų, t. y. 136862,29 Lt suma laikyta atsakovės nepagrįstai gauta, todėl teismas ją priteisė ieškovei. Kadangi sutarties tarp šalių dėl didesnės nei 450 veršelių partijos sudarytos nebuvo, šalys žodiniu susitarimu vykdė abiems šalims priimtiną veiklą – prekybą veršeliais, šio susitarimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, žodinio susitarimo nutraukimo pasekmės nebuvo aptartos, todėl atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė nupirkusi 195 veršelius, teismas laikė nepagrįstu ir priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

15Teismo nurodyta, kad ieškovei šioje byloje priteistina skolos suma nėra apmokėjimas už parduotas prekes ar paslaugas, tai nepagrįstai įgytos svetimos lėšos, kurias atsakovė privalo grąžinti, todėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo šioje byloje teismas netaikė.

16Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumuos nuo pareiškimo dėl įsakymo išdavimo teismui pateikimo dienos – 2012-11-16 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tomeva“ prašo priteisti iš ieškovės „Intertex“ Sp. z o. o., 224 395,54 Lt nuostolių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo prievolės neįvykdymo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės UAB „Tomeva“ naudai bei visas bylinėjimosi išlaidas.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Apeliantės manymu, teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą 2012-06-25 Pirkimo- pardavimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl trijų partijų veršelių pristatymo. Nesutinka su teismo išvada, kad šalys nesudarė sutarties dėl trečiosios veršelių partijos pirkimo – pardavimo, nes tiek rašytinės sutarties 5 punktas, tiek liudininkų parodymai apie papildomus žodinius šalių susitarimus, patvirtina priešingą faktą, kuris nebuvo paneigtas kitais leistinais įrodymais. Teismas, aiškindamas tarp šalių sudarytą sutartį, neanalizavo svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu ir jos vykdymu.

212. Teismas netinkamai taikė ir pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – didesnio nei 450 veršelių kiekio, veršelių veislės ir kainos trečiajam pristatymui, laiko nepagrįsta. Vien tai, kad šalys 2012-06-25 Pirkimo-pardavimo sutartyje nedetalizavo veršelių veislės, nėra pagrindas laikyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl jos dalyko buvo nesuderinta. Faktas, kad kaina nebuvo detalizuota konkrečia pinigų suma už kiekvienos rūšies veršelius, nereiškia, kad sutartis dėl trečiosios partijos pristatymo nebuvo sudaryta. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl kainos, kuri buvo mokama už pirmąja ir antrąja partija pristatytus veršelius.

223. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nevertino šalių konkliudentinių veiksmų, susitariant dėl trečiosios partijos veršelių pristatymo, netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius, tuo pažeidė materialines teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

234. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai aiškindamas teisės normas be pagrindo netaikė civilinės atsakomybės ieškovui už neįvykdytą sutartį. Veršeliai buvo kliniškai ištirti ieškovo šalies atitinkamų veterinarijos institucijų atstovų, kurie nustatė, jog gyvuliai nėra užsikrėtę jokiomis infekcinėmis ar užkrečiamomis ligomis. Ieškovas šių sertifikatų neginčijo ir dėl jų jokių pretenzijų ar pastabų neišreiškė. Jokių pretenzijų ar reikalavimų niekuomet nebuvo pateikta ir dėl priimtų veršelių rūšies ar kiekio. Tą patvirtindamas ieškovas siuntė atsakovui pinigus, taip patvirtindamas tolimesnį bendradarbiavimą – trečiosios veršelių partijos pirkimą. Be to, nebuvo jokių pagrindų 2012-06-25 Pirkimo-pardavimo sutarčiai nutraukti ir ieškovas nesilaikė sutarčių nutraukimo tvarkos. Atsakovas dėl ieškovo neįvykdytos prievolės prarado 224 395,54 Lt, o sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

245. Teismas be jokio pagrindo nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių: ieškovo ir atsakovo ginčo dėl prekių kokybės. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovui supirkus pirmąją veršelių partiją, atitinkamos Turkijos veterinarinės tarnybos atstovai, keletą dienų prieš jos išsiuntimą ieškovui, buvo atvykę į Lietuvą ir apžiūrėjo veršelius. Atsakovas yra atsakingas už veršelių fizinę būklę iki jų įteikimo pirmam vežėjui, gabenančiam veršelius į lėktuvą, tačiau tinkamą veršelių būklę transportavimo metu, transportavimo lėktuvu sąlygas užtikrina jau pats ieškovas. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo grąžinti avansą, nes 2012-06-25 Pirkimo-pardavimo sutartis numatė trijų veršelių partijų surinkimą ir pardavimą.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė įmonė „Intertex“ Sp. z o. o. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

271. Sutarties 3 punktas nurodo, jog tuo atveju, jeigu šie 450 veršelių netilptų į vieną lėktuvą dalis veršelių būtų perkelta antrajam karantinui. Taigi, ir Sutarties 3 punktas iš esmės buvo sudarytas ne dėl antrosios partijos veršelių surinkimo ir pardavimo, tačiau dėl sąlygų veršelių išvežimui, jeigu visi 450 vnt. veršelių netilptų į vieną lėktuvą. Taigi, iš esmės šalys Sutartimi susitarė tik dėl vienos partijos veršelių, todėl nepagrįstas yra atsakovo sutartinių nuostatų aiškinimas, jog Sutartimi šalys susitarė dėl trijų partijų veršelių, kadangi net ir antroji partija veršelių, kaip savarankiškas veršelių rinkimas ir supirkimas, nėra aptartas Sutartyje. Veršeliai, kaip prekės išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos, nėra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Sąskaitose faktūrose Nr. TOM 271, 291 ir 309 dėl veršelių pirkimo nėra nurodytas joks mokėtinas PVM. Sutarties šalys Sutartimi nebuvo susitarusios dėl trijų partijų veršelių supirkimo, ką pagrįstai patvirtino ir teismas skundžiamu sprendimu.

282. Teisingai ir pagrįstai teismas konstatavo sprendime, kad būtina pirkimo pardavimo sutarties sąlyga yra perkamų daiktų kiekis. Sutartis gali būti laikoma sudaryta dėl faktiškai perduoto ir ieškovės priimto veršelių kiekio, tačiau negali būti laikoma sudaryta dėl trečiosios veršelių partijos perdavimo, kadangi negalima nustatyti nei trečiąja partija perduotino veršelių kiekio, nei jų veislės. Ieškovė nesutiktina su atsakovės pateiktu atliktų mokėjimų interpretacija. Už atsakovei permokėtas pinigines lėšas ieškovė negavo jokių prekių ar paslaugų, todėl atsakovė neturi ir teisinio pagrindo disponavimui šiomis lėšomis.

293. Byloje pateikti įrodymai neįrodo aplinkybės, jog sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl didesnio nei 450 veršelių kiekio pardavimo. Ieškovės nuomone, visiškai neaktualūs sprendimo teisėtumo įvertinimui yra atsakovės argumentai dėl veršelių kainos nustatymo. Netikslus atsakovės nurodomas veršelių kiekis ir neaiški pozicija, ar tariamas didesnis kiekis veršelių trečiąja partija buvo jau sutartas Sutartimi, ar jis buvo sutartas vėlesniais žodiniais šalių susitarimais. Ieškovės nuomone, šalių susitarimas dėl trečiosios veršelių partijos, skirtingai nei nurodo atsakovė, negalėjo būti sudaryta žodžiu ir įrodinėtina liudytojų parodymais. Atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių šalių sutartiniams santykiams taiko nuostatas dėl krovinių vežimo sutarties. Atsakovė neteikė ieškovei krovinio vežimo paslaugų, veršelių pervežimo neorganizavo, todėl nepagrįstai atsakovė remiasi CK 6.808 str.

304. Dėl trečiosios partijos veršelių nebuvo sudarytas joks susitarimas tarp šalių, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti nuostolių dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atlyginimo klausimą. Atsakovės reikalaujami priteisti nuostoliai yra fiktyvūs ir realiai nepatirti. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto sutarties nutraukimo ir procesiniuose dokumentuose tokio reikalavimo nereiškė. Atsakovės turimi 195 veršeliai parduoti net iki ieškovės pranešimo atsakovei apie santykių nutraukimą 2012-09-27.

315. Šalių ginčas dėl prekių kokybės nėra reikšmingas šioje byloje, nes sprendžiamas esminis klausimas ar buvo sudarytas susitarimas dėl trečiosios veršelių partijos. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir nėra pažeistos jokios procesinės teisės normos.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmestinas.

34Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

36Dėl trečiosios veršelių partijos

37Siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Švedijos Karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010).

38Apeliantė teismo išvadą, kad šalys nesudarė sutarties dėl trečiosios veršelių partijos pirkimo-pardavimo, laiko nepagrįsta, nes tiek rašytinės sutarties 5 punktas, tiek liudininkų parodymai apie papildomus žodinius šalių susitarimus, patvirtina priešingą faktą, kuris nebuvo paneigtas kitais leistinais įrodymais. Todėl, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir nepagrįstai nepripažino sutarties dėl trečiosios veršelių partijos sudaryta.

39Byloje esančios 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas patvirtina šalių susitarimą, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas sutarties dalykas – 450 veršelių partija, kurią atsakovė įsipareigojo surinkti ir parduoti ieškovei. Šios sutarties 3 puntu šalys susitarė, kad jeigu ši 450 veršelių partija netilptų į lėktuvą, likusieji veršeliai bus perkelti antrajam karantinui. Taigi, šiuo sutarties punktu, būtent dėl 450 veršelių, aptartos ir įvertintos galimos papildomos išvežimo sąlygos. Sutarties sąlygos, kuri aptartų antrosios ar trečiosios veršelių partijos, kaip atskiro sutarties dalyko ir jų išvežimo, sutartyje nėra. Taigi, šiuo atveju, esminės rašytinės sutarties sąlygos, dėl didesnio nei sutarties 2 punkte nurodyto veršelių kiekio pirkimo-pardavimo, sutartyje nėra. Nors sutarties 5 punkto turinys leidžia spręsti, kad šalys aptarė galimą tolimesnį bendradarbiavimą, tačiau tiesiogiai trečiosios veršelių partijos pirkimas-pardavimas nėra numatytas. Be to, pačios apelintės apeliaciniame skunde pripažinta, kad „šalys siekė pasitikėjimu grįstų verslo santykių, todėl ir pasirašė minimaliai susitarimą detalizuojančią sutartį“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad jokių rašytinių įrodymų, jog šalys susitarė dėl trečiosios partijos kiekio ir kainos, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė raštu ar žodžiu būtų užsakiusi trečiąją veršelių partiją, nepripažino ir nepasirašė sąskaitos Nr. TOM 320, kurią gavo tik 2012-11-09, todėl teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl trečios veršelių partijos pirkimo-pardavimo, laikytina teisėta ir pagrįsta. Sutarties 5 punkto nuostatą dėl PVM dydžio pinigų sumos mokėjimo pardavėjui, teisėjų kolegijos vertintina, kaip tam tikra avanso išraiška, kuri jokiu būdu nereiškia ieškovės įsipareigojimo pagal šalių sutartį nupirkti tris veršelių partijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sutartimi nesusitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – didesnio nei 450 veršelių kiekio pardavimo, veršelių veislės, kainos, todėl išvada, kad sutartis dėl trečiosios veršelių partijos sudaryta nebuvo, laikytina teisėta ir pagrįsta.

40Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195 straipsnis). Ši teisės norma aiškintina kartu su CK 6.329 straipsnyje nustatytomis daiktų kiekiui taikytinomis taisyklėmis: daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais; jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė; jeigu iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“, bylos Nr. 3K-3-107/2009). Taigi, būtina pirkimo pardavimo sutarties sąlyga yra perkamų daiktų kiekis, o Sutartis gali būti laikoma sudaryta dėl faktiškai perduoto ir ieškovo priimto veršelių kiekio. Nagrinėjamu atveju, negali būti laikoma sudaryta sutartis dėl trečiosios veršelių partijos perdavimo, kadangi negalima nustatyti susitarto trečiąja partija perduotino veršelių kiekio, nei jų veislės. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pateiktas Sutarties nuostatų interpretavimas neatitinka CK 6.306 str. 4 dalies bei CK 6.329 str. 1 ir 2 dalių nuostatų.

41Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliaciniame skunde pateikiamą ieškovės atliktų mokėjimų interpretavimą. Byloje esantys mokėjimai patvirtina, kad ieškovė atsakovei iki pirmosios partijos išsiuntimo dienos 2012-07-26 buvo apmokėjusi visą veršelių sąskaitos kainą, todėl nebuvo būtinybės išskirti grąžintinos avanso sumos. Likusiais mokėjimais 2012-07-27, 2012-08-06, 2012-08-13, 2012-08-22, 2012-08-30 buvo sumokėta už antruoju vežimu, kas atitinka Sutarties 3 punkto sąlygą, išvežtus veršelius. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodyta, kad „apmokėjimai taip pat vykdyti pagal faktiškai parduotų veršelių kiekį“. Pagal Sutarties 5 punktą sumokėtas avansinis mokėjimas nebuvo išskaitytas iš paskutinių mokėjimų, ir galutinėje sumoje liko 39 638, 06 eurų permoka. Tai įrodo aplinkybę, jog tarp ieškovės vardu atliktų mokėjimų ir tariamų avansinių mokėjimų datos nėra jokių sąsajų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nes už atsakovei permokėtas pinigines lėšas ieškovė negavo jokių prekių, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo disponuoti šiomis lėšomis. Kadangi atsakovei buvo pervesta 360400 eurų, o veršelių buvo pateikta už 320761,94 eurų, likusi 39638,06 eurų, t. y. 136862,29 Lt, teisėtai pirmosios instancijos teismo pripažinta atsakovės nepagrįstai gauta suma.

42Dėl išvežtino veršelių kiekio ir rūšies

43Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pirkimo pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, kadangi skundžiamame sprendime išaiškino, jog šalys nebuvo susitarusios dėl esminių pirkimo pardavimo sutarties sąlygų– didesnio nei 450 veršelių kiekio.

44Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasirašyta sutartis nepatvirtina susitarimo dėl didesnio nei 450 veršelių kiekio pardavimo. Nagrinėjamu atveju, abi šalys sutinka ir ginčo dėl to byloje nėra, kad atsakovė surinko ir pardavė ieškovei 839 veršelius už 320 761,94 eurų, kas atitinka 1107524,82 litų. Todėl, nagrinėjamu atveju, pagrįstai taikytos CK 6.329 str. 1 d. nuostatos, nes tuo atveju, kai sutartis yra pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad šalys išties buvo susitarusios ne dėl 450 Lt veršelių, o dėl 450 veršelių kiekvienoje iš trijų partijų. Atsakovės nurodytas 1350 veršelių skaičius nėra nurodytas šalių pasirašytoje sutartyje, tokios išvados nepatvirtina ir byloje esanti įrodymų visuma. Be to, 3 sutarties sąlyga dėl negalėjimo sutalpinti 450 veršelių kiekio vieno reiso metu, paneigia atsakovės nurodomą 1350 veršelių skaičių ir susitarimą dėl trijų išvežimo partijų.

45Byloje nesant įrodymų patvirtinančių trečiosios partijos dalyko, išvežtino veršelių kiekio bei rūšies, ir kitų sąlygų, tokių kaip veršelių išvežimo data, laikas ir terminai, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai neaktualūs skundžiamo sprendimo teisėtumo įvertinimui yra atsakovės argumentai dėl veršelių kainos nustatymo.

46Dėl kitokio susitarimo perkant trečiąją veršelių partiją

47Atsakovo nuomone, teismas be pagrindo nevertino šalių konkliudentinių veiksmų, susitariant dėl trečiosios partijos veršelių pristatymo bei netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius.

48Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys raštu susitarė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tai yra dėl trečiosios veršelių partijos pirkimo-pardavimo, todėl nagrinėjamos bylos atveju, žodinis šalių susitarimas neįrodinėtinas liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, žodiniai susitarimai dėl trečiosios partijos pristatymo, nelaikytinas tinkamai sudarytu sandoriu, vertinant pačios atsakovės pripažinimą, kad pasirašyta minimaliai susitarimą detalizuojanti sutartis.

49Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovė būtų teikusi ieškovei veršelių pervežimo paslaugas, todėl apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčo santykiams taiko CK 6.808 straipsnio nuostatas.

50Dėl nuostolių atlyginimo

51Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai aiškindamas teisės normas be pagrindo netaikė civilinės atsakomybės ieškovei už neįvykdytą sutartį. Kadangi byloje nustatyta, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl trečiosios partijos pirkimo-pardavimo, todėl nėra sutartinės prievolės, kurią galėjo pažeisti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

52Apeliantės teigimu, veršeliai buvo kliniškai ištirti ieškovės šalies atitinkamų veterinarijos institucijų, šių sertifikatų neginčijo ir dėl jų jokių pretenzijų neišreiškė. Siųsdama ieškovė pinigus atsakovei, tik patvirtino tolimesnį bendradarbiavimą – trečiosios veršelių partijos pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent netinkamos prievolės vykdymas, kitokio nei sutartimi sutarto asortimento veršelių partijos pateikimas, veršelių kritimas po jų transportavimo, sąlygojo šalių santykių nutrūkimą bei sutarties nutraukimą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo gavus netinkamos kokybės prekę, todėl šiuo atveju, veršelių susirgimas nereikalauja teisinio vertinimo. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, be jokio pagrindo, nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių: ieškovo ir atsakovo ginčo dėl prekių kokybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant esminį klausimą, ar buvo sudarytas susitarimas dėl trečiosios veršelių partijos, apelianto pozicija dėl ginčo prekių kokybės, nėra reikšminga.

53Atsakovė nenurodė, koks buvo sutartas terminas dėl trečiosios veršelių partijos įvykdymo, bei neįrodė aplinkybės, kad ieškovės siųsti pinigai yra skirti būtent trečios partijos pirkimui. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovės atliktą sutarties nutraukimą, įskaitant ir terminą sutarčiai nutraukti, todėl atsakovė nepagrįstai įvardija ieškovės veiksmus dėl sutarties nutraukimo neteisėtais.

54Byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina aplinkybę, jog atsakovės turimi 195 veršeliai buvo parduoti 2012-09-20, 2012-09-27, 2012-10-05, taigi, ne spalio pabaigoje, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o rugsėjo mėnesį. Veršeliai pagal sąskaitą TOM 315, TOM 316 yra parduoti net iki ieškovės pranešimo atsakovei apie santykių nutraukimą 2012-09-27. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad veršeliai buvo supirkti ne tik ieškovei, bet ir kitiems klientams. Apeliacinio skundo argumentą, kad veršeliai buvo „per seni“, kas įtakojo pardavimo kainos sumažėjimą, paneigia sąskaitose-faktūrose TOM 315, TOM 316, TOM 319 nurodytos pardavimo kainos, kurios visiškai nesiskiria nuo kainų, kuriomis atsakovė yra pardavusi veršelius kitiems savo klientams 2012 m. birželio-rugpjūčio mėn. Atsakovės pateiktos sąskaitos už pašarus, kurie buvo galimai naudoti ieškovės nupirktai pirmajai ir antrajai veršelių partijoms šerti, negali patvirtinti tariamų atsakovės nuostolių už tariamai prižiūrėtus trečiosios partijos veršelius.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius šalių argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas.

56Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus vertino kaip visumą, nei vieno nepagrįstai neišskyrė iš kitų ir suteikė jiems vienodą įrodomąją reikšmę. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose naujų pirmosios instancijos teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta, nepateikta jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

57Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

58Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

60Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi atsakovei UAB „Tomeva“ buvo atidėtas likusios dalies – 4565 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už pareikštą priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2 t., 107-108 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014-02-03 nutartimi atsakovei atidėtas 6565 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (4 t., 54-56 b.l.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, žyminis mokestis už priešieškinį ir apeliacinį skundą, priteistinas valstybei (CPK 93, 96 str.).

61Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos iš apeliantės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

62Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Priteisti iš UAB „Tomeva“, įmonės kodas, 300074562, 11 130 Lt (vienuolika tūkstančių šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė įmonė „Intertex“ Sp. z o. o. ieškiniu kreipėsi į Kelmės... 5. Ieškovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2012-06-25 tarp... 6. Atsakovė UAB „Tomeva“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu... 7. Atsakovė nurodė, kad 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto sąlyga... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 10. Priteisė iš UAB „Tomeva“ įmonei „Intertex“ Sp. z o. o. 136862,29 Lt... 11. Iš šalių pasirašytos 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties... 12. Iš UAB „Tomeva“ sąskaitų teismas nustatė, kad atsakovė pardavė ne 450... 13. Iš įrodymų visumos teismas nustatė, kad ieškovė pervesdavo atsakovei... 14. Ieškovė į atsakovės banko sąskaitą per keletą kartų pervedė 360400... 15. Teismo nurodyta, kad ieškovei šioje byloje priteistina skolos suma nėra... 16. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tomeva“ prašo priteisti iš ieškovės... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Apeliantės manymu, teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą... 21. 2. Teismas netinkamai taikė ir pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias... 22. 3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nevertino šalių... 23. 4. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai aiškindamas teisės normas be... 24. 5. Teismas be jokio pagrindo nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių:... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė įmonė „Intertex“ Sp. z o. o.... 26. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Sutarties 3 punktas nurodo, jog tuo atveju, jeigu šie 450 veršelių... 28. 2. Teisingai ir pagrįstai teismas konstatavo sprendime, kad būtina pirkimo... 29. 3. Byloje pateikti įrodymai neįrodo aplinkybės, jog sudarydamos sutartį... 30. 4. Dėl trečiosios partijos veršelių nebuvo sudarytas joks susitarimas tarp... 31. 5. Šalių ginčas dėl prekių kokybės nėra reikšmingas šioje byloje, nes... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmestinas.... 34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 36. Dėl trečiosios veršelių partijos... 37. Siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, teismai turi taikyti... 38. Apeliantė teismo išvadą, kad šalys nesudarė sutarties dėl trečiosios... 39. Byloje esančios 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas... 40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties... 41. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliaciniame skunde pateikiamą... 42. Dėl išvežtino veršelių kiekio ir rūšies... 43. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 44. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasirašyta... 45. Byloje nesant įrodymų patvirtinančių trečiosios partijos dalyko,... 46. Dėl kitokio susitarimo perkant trečiąją veršelių partiją... 47. Atsakovo nuomone, teismas be pagrindo nevertino šalių konkliudentinių... 48. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192... 49. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovė būtų teikusi... 50. Dėl nuostolių atlyginimo... 51. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 52. Apeliantės teigimu, veršeliai buvo kliniškai ištirti ieškovės šalies... 53. Atsakovė nenurodė, koks buvo sutartas terminas dėl trečiosios veršelių... 54. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina aplinkybę, jog atsakovės... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas sprendimo... 56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius... 57. Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir... 58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 60. Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi... 61. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas... 62. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 63. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti... 64. Priteisti iš UAB „Tomeva“, įmonės kodas, 300074562, 11 130 Lt...