Byla e2YT-129-446/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Redai Mišeikytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski), suinteresuotiems asmenims F. P., U. N., suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – atstovei Laurai Kudulytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. P., M. P., V. P., U. N., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu pateikti įrodymus Palenkės Vaivadijai Lenkijos Respublikoje, kad V. P. po savo tėvo A. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

5Pareiškėjas paaiškino, kad jo senelis A. P. gyveno savo sūnaus, jo pareiškėjo tėvo V. P. šeimoje. V. P. nusenusį savo tėvą prižiūrėjo, jo rūpinosi, jam mirus, palaidojo. A. P. mirė ( - ) savo sūnaus V. P. namuose. A. P. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo, todėl dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo jo sūnus V. P. niekur nesikreipė. Po A. P. mirties jo sūnui Vasilijui atiteko jo asmeniniai daiktai – skrynia, kailiniai, kuriais po tėvo mirties V. P. naudojosi kaip savo, iki šiol skrynią saugo kaip senelio prisiminimą. A. P. iš viso turėjo tris vaikus – sūnus Vasilijų ir Timofėjų bei dukrą Vasą. Timofėjus, kaip ir jo tėvas, gyveno Vasilijaus šeimoje, savo namo neturėjo, šeimos nebuvo sukūręs. Apie Vasą jokių duomenų neturi, žino, kad ji gyveno Šilutėje, tačiau ryšių su ja nepaliko, žinių apie ją ir jos šeimą neturi. Archyviniuose šaliniuose yra išlikusių duomenų apie senelio A. P. turėtą 18 ha ūkį ( - ). Jis kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas tikslu išsiaiškinti, ar jis turi teisę paveldėti senelio turėtą nekilnojamąjį turtą Lenkijoje, tačiau jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas iki jis pateiks įrodymus apie A. P. turto paveldėjimą. Kadangi kitokiu būdu nėra galimybės tokių įrodymų pateikti, su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą. Jo įsitikinimu, nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje į senelio valdytą žemę ( - ), negali būti kliūtimi kreiptis į Lenkijos kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Lenkijoje turėtą nekilnojamąjį turtą. Neturėdamas įrodymų apie A. P. palikimo priėmimą jis net negali kreiptis į Lenkijos kompetentingas institucijas ir išsiaiškinti ar jis turi teisę paveldėti turtą, kurį jo senelis turėjo Lenkijoje iki jo iškeldinimo iš šios šalies.

6Suinteresuotas asmuo U. N., pareiškėjo sesuo, V. P. dukra, su pareiškimu sutinka. Ji paaiškino, kad jos senelis A. P. gyveno jų namuose, kartu su juo gyveno ir tėvo brolis T. P.. Iš savo tėvo V. P. pasakojimų žino apie tėvo seserį Vasą, tačiau apie ją jokių tikslesnių duomenų neturi, nežino net jos pavardės. Kai 1941 metais senelio šeima buvo iškeldinta iš Vokietijos okupuotos Lenkijos, Vasa jau buvo ištekėjusi, sukūrusi savo šeimą, palikusi tėvų namus, Lietuvoje apgyvendinta kitoje vietoje nei senelio šeima. Kai A. P. mirė, ji jau lankė mokyklą. Po senelio mirties jo tėvui V. P. atiteko mirusio tėvo daiktai – didžiulė medinė skrynia, kailiniai.

7Suinteresuotas asmuo F. P., pareiškėjo brolis, V. P. sūnus, su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad jo senelis A. P. gyveno kartu su savo sūnaus V. P. šeima ( - ). Senelis A. P. sūnaus namuose prižiūrėdavo vaikus. Jis prisimena senolio skrynią, kailinius, ikoną – daiktus, kurie po senelio mirties liko jų namuose, jo tėvas V. P. saugojo šiuos daiktus kaip prisiminimą. Tėvo brolis T. P. taip pat gyveno jų namuose, savo šeimos nebuvo sukūręs.

8Suinteresuotas asmuo - Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM – atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, koks teisės aktas pareiškėjo prašomam nustatyti faktui suteiks juridinę reikšmę ir kokios asmens teisės gali atsirasti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Nors iš pareiškėjo pareiškimo ir jo paaiškinimų teisme matyti, jog jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nuosavybės teisių atkūrimo proceso į A. P. nuosavybės teise priklausiusį 18 ha žemės sklypą Lenkijoje realizavimui, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų, kokių teisės aktų pagrindu galėtų atsirasti minėta teisė, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lenkijos Respublikoje nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradėjimo faktą ir pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą egzistavimo pagrindą. Tuo labiau, kad pareiškėjas tokią teisę į A. P. valdytą 18 ha plotą jau yra įgyvendinęs Lietuvoje, jam yra perduoti neatlygintinai naudotis lygiaverčiai A. P. turėtajam 18 ha plotui žemės sklypai ( - ), ( - ) ir ( - ), vietovėse pagal 2004-12-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 54-17434, 2006-07-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 54-18339 ir 2008-05-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 54-18992, kas suteikia pagrindo manyti, kad pareiškėjas siekia antrą kartą įgyvendinti jau realizuotą teisę.

9Suinteresuotieji asmenys M. P. ir V. P. teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

10Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas – atsiliepime į V. P. pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą A. P. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad V. P. priėmė tėvo A. P. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

11Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

13Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas. Ši aplinkybė lemia tai, kad palikimo priėmimo klausimai turi būti sprendžiami pagal A. P. mirties dieną galiojusias paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas, t. y. RTFSR civilinį kodeksą.

14Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose, pažymėjęs, kad įrodinėjimas tokios kategorijos bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

152001 m. liepos 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-03/2001 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu, kad A. P. 1942 m. kovo 3 d. buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją – ( - ), suteikiant 10 ha žemės sklypą, iš Lenkijos tuometinės teritorijos – ( - ), kur nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose. Šio įstatymo pagrindu pareiškėjui V. P., A. P. vaikaičiui, 2004-12-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-17434, 2006-07-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-18339 ir 2008-05-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-18992 suteikti neatlygintinai nuosavybėn, lygiaverčiai A. P. turėtajam 18 ha plotui, žemės sklypai ( - ), ( - ) ir ( - ) vietovėse.

16Valstybinio archyvo, esančio Lenkijoje, Suvalkuose, 1996-08-30 išduotoje pažymoje Nr. 845-67/96 nurodyta, kad A. P. turėjo ūkį, kurio plotas 18 ha žemės ( - ). Iš pareiškėjo pateikto Polesės (Podlaski) vaivados 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, kad V. P. 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Palenkės vaivadą prašydamas patvirtinti, kad žemės nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ), priklausančiam A. P., nebuvo taikomos 1944 m. rugsėjo 6 d. Lenkijos liaudies išsivadavimo komiteto dekreto dėl žemės reformos vykdymo 2 straipsnio 1c punkto nuostatos. Šis administracinis procesas pagal V. P. pareiškimą nutrauktas iki to laiko, kol neįsigaliojo teismo nutartis, patvirtinanti, kad A. P. palikimas paveldėtas, pareiškėjas V. P. įpareigotas per 6 mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos kreiptis į teritorinį teismą dėl A. P. ir visų jo teisėtų paveldėtojų palikimo arba notarinio akto, pavirtinančio minėto asmens turto paveldėjimą pagal įstatymą arba testamentą, gavimo patvirtinimo. Būtent šis administracinis aktas lėmė būtinybę pareiškėjui kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų nustatytas palikimo, atsiradusio po jo senelio A. P. mirties, priėmimo faktas, Taigi pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra sukeliantis teisinius padarinius, nes Polesės vaivadai pateikus teismo sprendimą dėl A. P. palikimo priėmimo, būtų įgyvendintas anksčiau paminėtos Lenkijos Respublikos institucijos įpareigojimas, atsirastų galimybė baigti administracinį procesą, pradėtą pagal V. P. pareiškimą.

17Iš 2016-11-25 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2893-2 matyti, kad V. P. mirė ( - ), būdamas santuokoje su A. P., gimusia ( - ), turėdamas keturis vaikus, tarp kurių ir V. P., gimęs ( - ). Kad pareiškėjas V. P. yra V. P. sūnus patvirtina ir jo gimimo liudijimas. Iš 1993 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, patvirtinto Kelmės rajono notarų biuro notarės N. Tamošaitytės, registro Nr. II-1879, ir 2002 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, patvirtinto Kelmės rajono antrojo notarų biuro notarės V. Partaukienės, registro Nr. 5157, matyti, kad po V. P. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė A. P., kuriai ( - ) mirus, jos palikimą priėmė V. P. ir A. P. vaikai, tarp jų ir pareiškėjas V. P.. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad V. P. gimė ( - ), archyviniuose fonduose išlikusiosios ūkinėse knygose yra duomenų apie A. P. sūnų V. P., gimusį 1921 m. A. P. mirties įraše nurodyta, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo kaip ir V. P. deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), asmuo, kuris metrikacijos įstaigai pateikė mirusio A. P. medicininį mirties liudijimą, yra V. P.. Esat tokioms aplinkybėms, abejonių, kad pareiškėjo tėvas V. P. yra A. P. sūnus, teismui nekyla. Taigi, pareiškėjas V. P. yra teisėtas mirusio A. P. teisių ir pareigų perėmėjas.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 13 punkte nurodyta, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Iš mirties įrašo Nr. 5, sudarytame 1960 m. gegužės 4 d. ( - ), matyti, kad A. P., sulaukęs 85 metų amžiaus, mirė ( - ). Taigi, palikimo atsiradimo momentu galiojo 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas. Šio kodekso 418 straipsnis nustatė, kad įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe įvaikintieji), sutuoktinis ir nedarbingi tėvai, taip pat kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus. Šio kodekso 429 straipsnyje numatyta, kad jeigu įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareikš atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu. 430 straipsnis numatė, kad įpėdiniai, nesantieji palaikų buvimo vietoje, gali priimti palaikus patys ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos.

19Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų F. P., U. N. paaiškinimų matyti, kad jų senelis A. P. mirties dieną gyveno kartu su savo sūnaus V. P. šeima, sūnaus namuose, nekilnojamojo turto neturėjo, jo asmeniniai daiktai, medinė skrynia, kuri iki šių laikų saugoma kaip senelio prisiminimas, kurios nuotraukas pareiškėjas pateikė teismui, atiteko jų tėvui V. P.. A. P. mirties įraše nurodyta jo paskutinė gyvenamoji vieta – ( - ). Iš įrašų šiame mirties liudijime matyti, kad medicininį mirties liudijimą metrikacijos įstaigai pateikė V. P., gyvenantis taip pat ( - ). Duomenų, kad V. P. būtų atsisakęs palikimo nėra. Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad mirusio A. P. įstatyminis įpėdinis, mirusiojo sūnus V. P. buvo palaikų atsiradimo vietoje ir palaikų atsiradimo notarinei įstaigai per tris mėnesius nepareiškė savo atsisakymo nuo palaikų, tokiu būdu pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus jis laikomas priėmusiu palaikus, t. y. palikimą. Kadangi palikimo priėmimo faktą patvirtinančio dokumento kitokiu ne teismo būdu nėra galimybės gauti, nes nekilnojamojo turto, kuriam būtų buvusi reikalinga teisinė registracija, mirties momentu palikėjas A. P. neturėjo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Atsižvelgiant į palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusias įstatymo nuostatas, nustatytinas faktas, kad V. P. priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo mirties.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448, 268-270 straipsniais,

Nutarė

21Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu pateikti įrodymus Palenkės Vaivadijai Lenkijos Respublikoje, kad V. P., gimęs ( - ), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo A. P., mirusio ( - ), mirties.

22Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad jo senelis A. P. gyveno savo sūnaus, jo... 6. Suinteresuotas asmuo U. N., pareiškėjo sesuo, V. P. dukra, su pareiškimu... 7. Suinteresuotas asmuo F. P., pareiškėjo brolis, V. P. sūnus, su pareiškimu... 8. Suinteresuotas asmuo - Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM – atsiliepime... 9. Suinteresuotieji asmenys M. P. ir V. P. teisme nuomonės nepareiškė,... 10. Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas – atsiliepime į V.... 11. Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.... 12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 13. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK... 14. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo juridinę reikšmę... 15. 2001 m. liepos 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 16. Valstybinio archyvo, esančio Lenkijoje, Suvalkuose, 1996-08-30 išduotoje... 17. Iš 2016-11-25 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr.... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl... 19. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų F. P., U. N. paaiškinimų matyti, kad... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444... 21. Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...