Byla 2-1480-658/2013
Dėl atsakovės viešųjų pirkimų komisijos veiksmų pripažinimo neteisėtais

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LitCon“ ieškinį atsakovei UAB „Šakių vandenys“ dėl atsakovės viešųjų pirkimų komisijos veiksmų pripažinimo neteisėtais,

Nustatė

2ieškiniu (b.l. 3-13, t. 1) ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovės viešųjų pirkimų komisijos vykdant supaprastintą atvirą konkursą „Valymo įrenginių bei vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Gelgaudiškyje“ atliktus veiksmus- 2012 m. spalio 29 d. pranešimo apie pirmojo voko atplėšimo galutinius rezultatus dalį, kuria informuojama, jog vokų su kainų pasiūlymais atplėšimo posėdis įvyks 2012 m. spalio 30 d., 9 val. perkančiosios organizacijos patalpose, 2012 m. spalio 31 d. vykusią antrųjų vokų atplėšimo procedūrą, atsakovės 2012 m. lapkričio 14 d. pranešimą apie pasiūlymų eilę. Ieškovė nurodo, jog antrųjų vokų atplėšimo procedūra galėjo būti organizuojama ne anksčiau kaip pasibaigus 15 dienų pretenzijų pateikimo terminui po pirmųjų vokų atplėšimo, be to, ieškovė apie vyksiantį antrųjų vokų atplėšimo posėdį nebuvo informuota, 2012 m. lapkričio 14 d. pranešime dėl pasiūlymų eilės nėra nurodoma tiekėjų siūlyta kaina, kas kelia abejones dėl tarpinių ir galutinių rezultatų apskaičiavimo tikslumo. Tokiais savo veiksmais atsakovės viešųjų pirkimų komisija pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

3Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 4-6, t. 6) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad ginčijami veiksmai neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms, kadangi ieškovės pateiktas siūlymas buvo atmestas iki jų atlikimo. Be to, joks teisės aktas nenumato, jog nuo pirmųjų vokų atplėšimo iki antrųjų vokų atplėšimo turi praeiti 15 dienų, o teisė spręsti, kada atplėšti antruosius vokus, priskirtina perkančiosios organizacijos kompetencijai. Aplinkybė, jog tiekėjai nebuvo informuoti apie antrųjų vokų atplėšimo datą, negali būti vertinama kaip turėjusi įtakos pirkimo rezultatams, kadangi pasiūlymai pateikti ir užregistruoti elektroniniu būdu, jų koreguoti neįmanoma, visi tiekėjai turi teisę susipažinti su antrųjų vokų atplėšimo rezultatais ir įvertinti jų pagrįstumą.

4Dublike (b.l. 75-81, t. 6) ieškovė, laikydamasi savo ieškinyje išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog pasiūlymo atmetimas negali būti vertinamas kaip apribojantis tiekėjo teisę skųsti viešojo pirkimo komisijos veiksmus. 15 dienų tarpas tarp pirmųjų ir antrųjų vokų atplėšimo sietinas su Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, laikytis šio termino rekomenduoja ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Nepranešdama tiekėjams apie antrųjų vokų atplėšimą perkančioji organizacija pažeidė tiek teisės aktų reikalavimus, tiek konkurso sąlygas, kas kelia abejones dėl procedūrų skaidrumo.

5Triplike (b.l. 103-106, t. 6) atsakovė, laikydamasi savo atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, papildomai nurodė, jog ieškovė nepateikė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų dėl 15 dienų termino tarp vokų atplėšimų laikymosi. Sprendimas atplėšti vokus operatyviai buvo priimtas gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros raštą dėl būtinybės kiek įmanoma greičiau užbaigti pirkimo procedūras. Nepranešimas ieškovei apie tolesnių procedūrų eigą niekaip nepažeidė jos teisių, kadangi procedūrose ieškovė nebedalyvavo.

6Ieškinys atmestinas.

7Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė įregistravo skelbimą apie organizuojamą supaprastintą atvirą konkursą „Valymo įrenginių bei vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Gelgaudiškyje“ (b.l. 15-22, t. 1), kurio sąlygose, be kitų tiekėjams taikomų kvalifikacinių reikalavimų, įtvirtinta nuostata, jog tiekėjai privalo turėti teisės aktuose nustatyta tvarka išduotus kvalifikacinius dokumentus, suteikiančius teisę atlikti inžinerinių tinklų klojimo betranšėjinėmis technologijomis statybos darbus (Konkurso sąlygų 4.2.2 punktas) (b.l. 57-58, t. 1); būtent dėl neatitikimo nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui 2012 m. spalio 18 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės pateiktas pasiūlymas dalyvauti pirkime (b.l. 93, t. 5); 2012 m. spalio 29 d. buvo sudaryta sąlygas atitinkančių pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus eilė, pateikta informacija, jog vokų su kainų pasiūlymais atplėšimo posėdis įvyks 2012 m. spalio 30 d. 9 val. (b.l. 92, t. 5); ieškovė 2012 m. spalio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria ginčijo tiek kitų tiekėjų pripažinimo atitinkančiomis reikalavimus, tiek sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę teisėtumą ir pagrįstumą, prašė iki pretenzijos išnagrinėjimo sustabdyti pirkimo procedūras (b.l. 84-89, t. 5), dėl ko pirkimo procedūros buvo sustabdytos (b.l. 83, t. 5); 2012 m. spalio 31 d. ieškovės 2012 m. spalio 29 d. pretenzija atmesta (b.l. 80-81, t. 5), tos pačios dienos 9 val. 17 min. paskelbta informacija apie pirkimo procedūrų atnaujinimą (b.l. 79, t. 5); 2012 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė atsakovei dar dvi atitinkamai 2012 m. spalio 31 d. 9 val. 41 min. ir 2012 m. lapkričio 2 d. 15 val. 39 min. registruotas pretenzijas, kuriomis ginčijo tiek ieškovės pripažinimo neatitinkančia kvalifikacinių reikalavimų, tiek kitų tiekėjų pripažinimo atitinkančiomis reikalavimus, tiek sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę teisėtumą ir pagrįstumą (b.l. 65-71, 74-78, t. 5), tačiau ir šios pretenzijos 2012-11-08, 2012-11-09 buvo atmestos (b.l. 59-60, 62-63, t. 5); kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, teisminių procesų nurodytų pretenzijų netenkinimo pagrindu ieškovė neiniciavo; 2012 m. lapkričio 12 d. atsakovė patvirtino, jog vokų su kainomis atplėšimo posėdis įvyko 2012 m. spalio 31 d. 9 val. 20 min. (b.l. 56, t. 5), 2012 m. lapkričio 9, 12 d. taip pat informavo apie tai, jog buvo atmestos ir 2012 m. spalio 31 d. pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos (b.l. 57-58, 61, t. 5), 2012 m. lapkričio 14-15 d. pateikta informacija apie konkursą laimėjusį tiekėją, jo pasiūlytą kainą (b.l. 53-54, t. 5); 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog 2012 m. spalio 29 d. paskelbdama apie pirmųjų vokų atplėšimo galutinius rezultatus, antrųjų vokų atplėšimo laiką atsakovė be pagrindo nustatė nepraėjus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ) 94 straipsnyje numatytam 15 dienų terminui perkančiosios organizacijos veiksmams apskųsti, perkėlusi antrųjų vokų atplėšimo datą į 2012 m. spalio 31 d. be pagrindo apie tai nepranešė tiekėjams ir neteisėtai vykusio posėdžio metu priėmė nepagrįstą sprendimą dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo (b.l. 155-159, t. 5); ši ieškovės pretenzija atmesta 2013 m. sausio 25 d. raštu (b.l. 160-163, t. 5), būtent jos pagrindu, vadovaujantis CPK 4233 straipsniu, ir pareikštas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys.

8Ginčas byloje kilo dėl konkrečių atsakovės viešųjų pirkimų komisijos procedūrinių veiksmų teisėtumo, šių veiksmų įtakos pirkimo eigai ir ieškovės teisėms bei teisėtiems interesams. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė ginčija ieškovės teisę kreiptis į teismą nurodydama, jog ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo pirkimo procedūrų baigtimi, kadangi ieškovės pasiūlymas yra atmestas, kaip neatitinkantis konkurso sąlygų. Konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis) asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, sieja su į teismą besikreipiančio asmens materialiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006, 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau- Teisingumo Teismas), aiškindamas 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau- Direktyva Nr. 89/665) nuostatas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02), tam, kad galima būtų pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03). Įvertinus aptartas nuostatas darytina išvada, jog faktas, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas iki procedūrų, kurių teisėtumas ginčijamas ieškinyje, atlikimo, pats savaime negali būti vertinamas kaip ribojantis ieškovės teisę pareikšti ieškinį, tuo tarpu ieškovės teisė į ieškinio patenkinimą sietina su išsamiu bylos aplinkybių vertinimu ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi, t.y. jos materialinių subjektinių teisių, kurias siekiama apginti reiškiant ieškinį, kontekste (analogiška išvada įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

9Vertinant konkrečius ieškinio reikalavimus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip minėta, teismine tvarka nėra ginčijamas atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dalyvauti pirkime dėl ieškovės neatitikimo pirkimo sąlygose įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pirmasis iš perkančiosios organizacijos veiksmų, kurio teisėtumas ginčijamas, yra sprendimas vokų su kainomis atplėšimo procedūrą organizuoti kitą dieną po to, kai buvo įvertinta vokuose dėl ekonominio pasiūlymų naudingumo pateikta informacija ir šios informacijos pagrindu sudaryta pasiūlymų eilė. Ieškovė nurodo, jog priimdama tokį sprendimą perkančioji organizacija nepagrįstai apribojo pirkimo dalyvių teisę skųsti galimai neteisėtą sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, pažeidė pareigą išlaukti, kol pasibaigs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas 15 dienų terminas pretenzijoms pareikšti. Darytina išvada, jog atvangos (standstill) sąlyga, pagal kurią pirkimo procedūros privalomai stabdomos kol sueis pretenzijų padavimo terminas, vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 22 dalimi, 18 straipsnio 9 dalimi, sietina tik su viešojo pirkimo sutarties sudarymu po perkančiosios organizacijos sprendimo patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę ir pagal analogiją negali būti taikoma visiems perkančiosios organizacijos priimamiems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Iš kitos pusės, Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos Nr. 89/665 nuostatas, yra pažymėjęs, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros terminų nustatymas ir taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šiais terminais tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Santex, C-327/00). Nors tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas neišsiaiškinus, ar suinteresuoti asmenys neginčija sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę pagal dalį ekonominio naudingumo kriterijų, gali, vėlesnio ginčo atveju, nulemti šių procedūrų pripažinimą neteisėtomis, būtinybę grąžinti pirkimo procedūras į iki galimo pažeidimo buvusią stadiją, t.y. formaliuoju požiūriu gali būti vertinamas kaip skubotas, netikslingas, neveiksmingas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama formalaus pažeidimo koncepcija, pagal kurią pirkimo procedūrų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nurodyto procedūrinio veiksmo pripažinimo neteisėtu, šio veiksmo jokia forma nesieja su kokios nors savo materialinės subjektinės teisės pažeidimu, t.y. nenurodo, kaip būtų pasikeitęs ieškovės teisinis statusas, jeigu antrųjų vokų atplėšimo procedūra būtų vykdyta vėliau. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog per ieškovės nurodytą 15 dienų terminą po pirmųjų vokų atplėšimo procedūros įvykdymo nebuvo priimta jokių negrįžtamų, neginčijamų sprendimų, kurie turėtų kokios nors įtakos procedūrinėms ieškovės teisėms ginčyti perkančiosios organizacijos 2012 m. spalio 29 d. priimtus sprendimus, nei materialinėms ieškovės teisėms, susijusiomis su jos galimybėms sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti neteisėta 2012 m. spalio 29 d. pranešimo apie pirmojo voko atplėšimo galutinius rezultatus dalį, kuria informuojama, jog vokų su kainų pasiūlymais atplėšimo posėdis įvyks 2012 m. spalio 30 d., 9 val. perkančiosios organizacijos patalpose, vertinti kaip formalius, susijusius ne su realiu siekiu apginti savo teises, bet su veiksmingumo principams prieštaraujančiu siekiu trikdyti pirkimo procedūras, dėl to atmestinus.

10Analogiškais pagrindais, kaip formalūs, atmestini ir kiti ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Neneigdamas ieškovės teisės gauti informaciją apie pirkimo procedūrų eigą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios, CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintos, procesinės pareigos įrodyti, kad iki 2012 m. spalio 31 d. įvykusio atsakovės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, kuriame priimtus sprendimus ieškovė ginčija, gavusi informaciją apie posėdžio vietą ir laiką, ieškovė būtų galėjusi imtis veiksmų, kurie būtų kaip nors įtakoję jos galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ir būtent dėl informacijos nepateikimo jai buvo užkirstas kelias tokius veiksmus atlikti. Dar kartą dėmesys atkreiptinas į tai, jog tik pačios ieškovės apsisprendimas nulėmė, jog teismine tvarka nėra nagrinėjami klausimai dėl ieškovės pripažinimo neatitinkančia pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, taip pat dalies tiekėjų pripažinimo atitinkančiais nurodytus reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo. Net ir visų ieškinio reikalavimų pripažinimas pagrįstais tenulemtų perkančiosios organizacijos pareigą iš naujo vykdyti antrųjų vokų atplėšimo procedūras, tačiau nesąlygotų pakartotinio pasiūlymus pateikusių asmenų atitikimo pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams vertinimo, t.y. nesukurtų prielaidų ieškovei grįžti į pirkimo procedūras ar bent jau pripažinti visus kandidatus neatitinkančiais reikalavimų, o pirkimą neįvykusiu, kas sąlygotų teorinę galimybę ieškovei dalyvauti pakartotinai organizuojamame pirkime, leistų ją pripažinti teisiškai suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi. Tokios išvados pagrįstumui jokios įtakos negali turėti ir ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog teisme yra nagrinėjamas kito tame pačiame viešajame pirkime dalyvavusio asmens ieškinys dėl pirkimo procedūrų teisėtumo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1057-264/2013 buvo atmestas Per Aarsleff A/S reikalavimas pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti šios tiekėjos pasiūlymą ir įpareigoti perkančiąją organizaciją pakartoti pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio tikslingumo kriterijus veiksmus, kartu vertinant ir Per Aarsleff A/S pasiūlymą. Nors nurodytas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jo pagrįstumą Lietuvos apeliacinis teismas vertina civilinėje byloje Nr. 2A-1645/2013, net ir ieškinio patenkinimo nurodytoje byloje atveju, atsižvelgiant į tai, jog Per Aarsleff A/S pasiūlymas buvo atmestas dėl jo neatitikimo visiškai kitiems, nei ieškovės atveju, pirkimo sąlygų reikalavimams, tokia bylos baigtis niekaip neįtakotų ieškovės teisių. Tokiu atveju atitinkančiais kvalifikacinius reikalavimus būtų pripažinti ne du, bet trys tiekėjai ir būtų kartojama jų pasiūlymų vertinimo procedūra, tuo tarpu sprendimas, kuriuo ieškovė pripažinta neatitinkančia reikalavimų, nebūtų peržiūrimas. Iš kitos pusės, Per Aarsleff A/S ieškinio patenkinimas pats savaime nulemtų tas pačias pasekmes, kurias taikyti reikalauja ieškovė, t.y. ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimas ne tik kad nėra susijęs su jokių ieškovės teisių ar teisėtų interesų apsauga, bet ir negali būti vertinamas kaip kokiu nors būdu apsaugantis savarankiškai teisminį procesą iniciavusio kito pirkimo dalyvio teises ar teisėtus interesus.

11Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Ieškinį atmetus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 4.573 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą (b.l. 116-118, t. 6), tačiau pažymėtina, jog į atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas įeina ir 787,50 Lt PVM. Kaip matyti iš viešų VMI prie Finansų ministerijos duomenų, atsakovė yra PVM mokėtoja. Vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai susiję su atsakovės vykdoma veikla, todėl atsakovė turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokato išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje, dėl ko atstovavimo išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo iš ieškovės atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš ieškovės, tiek ir atsiimdama iš valstybės. Dėl nurodytos aplinkybės prašymo dalis dėl PVM sumos įtraukimo į priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą atmestina kaip nepagrįsta. Likusi atstovavimo išlaidų dalis- 3.750 Lt- neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.3 punktuose nuostata tvarka apskaičiuotino maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju tokį išlaidų dydį pagrindžia tiek pirkimo, kurio procedūros ginčijamos, vertė, tiek ir atsakovės suinteresuotumas teisinius ginčus išspręsti ir pirkimo procedūras užbaigti kiek įmanoma greičiau (b.l. 107-108, t. 6), tiek ir akivaizdžiai nepagrįsti ieškovės veiksmai, siekiant dirbtinai trikdyti pirkimo procedūras (CPK 3 str. 6 d., 93 str. 4 d.).

12Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 4239 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Priteisti atsakovei- UAB „Šakių vandenys“ (juridinio asmens kodas 174264880) iš ieškovės UAB „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) 3.750 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

15Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai