Byla 2-158/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Gasiunienes, Danutes Milašienes ir Gintaro Peciulio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria panaikinta dalis laikinuju apsaugos priemoniu, civilineje byloje Nr. 2-6367-565/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškini atsakovams T. N. ir J. N. del nuostoliu atlyginimo. Treciasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcine bendrove „Bukra“.

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda, n u s t a t e :

3Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas 2009 m. rugsejo 2 d. ieškiniu praše priteisti iš atsakovu T. N. ir J. N. 13 335 154,62 Lt nuostoliu atlyginima, nukreipiant išieškojima i T. N. ir J. N. bendrosios jungtines nuosavybes teise turima turta, o jo nepakankant – ir i kiekvieno iš atsakovu asmenini turta, priteisti iš atsakovu 5 procentu dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas.

4Ieškovo atstovas taip pat praše taikyti laikinasias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, lešas ir turtines teises, esancias pas atsakovus ir/ar treciuosius asmenis, uždraudžiant turta perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, iskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turta parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariasias sutartis ir kitas sutartis, kitaip perleisti, ikeisti ar kitokiu budu suvaržyti ši turta ir iš jo kylancias teises.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsejo 7 d. nutartimi areštavo atsakovu T. N. ir J. N. nekilnojamaji ir/ar kilnojamaji turta, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nurode trukstamai sumai areštuoti atsakovams priklausancias turtines teises, lešas, išskyrus lešas, gaunamas kaip atsakovu darbo užmokestis, leisdamas iš areštuotu lešu atsiskaityti su ieškovu. Teismas pažymejo, kad bendra areštuoto atsakovu turto ir lešu suma negali iš esmes viršyti 13 335 154,62 Lt.

6Teismas 2009 m. rugsejo 28 d. nutartimi pritaike 13 335 154,62 Lt dydžio sumos laikinasias apsaugos priemones atsakovei J. N., nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsejo 9 d. nutartimi atsisake iregistruoti Turto arešto aktu registre teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nutarties dali del J. N. turto arešto, kadangi toje nutartyje buvo klaidingai irašytas J. N. asmens kodas.

7Atsakove J. N. atskiruoju skundu praše panaikinti teismo 2009 m. rugsejo 7 d. ir rugsejo 28 d. nutartis del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Tuo atveju, jeigu butu paliktos galioti pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, atsakove praše išlaisvinti iš arešto nors viena jos disponuojama atsiskaitomaja saskaita, kad ji galetu gauti ir pasiskolinti pinigu mokejimo pavedimams iš treciuju asmenu. Atsakove negauna darbo užmokescio, taciau jai mokamos pašalpos vaikams, kuriomis del pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu negali naudotis.

8Atsakovas T. N. atskiruoju skundu praše panaikinti teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nutarti, o jeigu ši nutartis butu palikta galioti – ipareigoti ieškova pervesti i teismo depozitine saskaita 2 000 000 Lt užstata atsakovo nuostoliu, galimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimui užtikrinti. Skunde pažymeta, kad palikus visa apimtimi pritaikytas laikinasias apsaugos priemones, atsakovui ir jo šeimai butu užkirsta galimybe tureti minimalias gyvenimo salygas. Pritaikius lešu arešta, atsakovas neišgali atsiskaityti už komunalines paslaugas, maisto produktus, sumoketi už vaiku darželi bei atlikti kitu butinu mokejimu. Jeigu apeliacines instancijos teismas paliktu galioti laikinasias apsaugos priemones, atsakovas praše išlaisvinti nors viena jo disponuojama atsiskaitomaja saskaita, kad galetu gauti ir pasiskolinti pinigu mokejimo pavedimams iš treciuju asmenu.

9Lietuvos apeliacinis teismas, išsprendes atsakovu atskiruosius skundus, 2010 m. sausio 14 d. nutartimi iš pakeite Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartis – sumažino pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu masta nuo 13 335 154,62 Lt sumos iki 1 221 910,37 Lt sumos.

10Vilniaus apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovu J. N. ir T. N. atskiraisiais skundais del pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi (skundžiama nutartis) panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta lešoms, kurias atsakove J. N. gauna kaip išmokas vaikui (vaikams) ir kaip motinystes pašalpa, taip pat panaikino taikyta arešta atsakovu J. N. ir T. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 (su pakeitimais), leisdamas šias lešas imoketi i atitinkama AB SEB banko mokamosios korteles saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38. Teismas kitas atskiruju skundu dalis persiunte nagrineti Lietuvos apeliaciniam teismui, del kuriu, kaip jau nurodyta aukšciau, yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis.

11Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje nurode, kad susipažines su atsakovu nurodytomis aplinkybemis ir pateiktais irodymais, jis iš dalies sutinka su atskiraisiais skundais. Atsakovai augina tris nepilnamecius vaikus. Atsakove J. N. yra vaiko priežiuros atostogose iki jam sukaks treji metai. Ji gauna motinystes pašalpa, taip pat jai mokamos išmokos vaikui. Šios pajamos tiesiogiai susijusios su J. N. nepilnameciu vaiku ir jos pacios einamuju poreikiu tenkinimu, todel panaikintas areštas lešoms, kurias J. N. gauna kaip išmokas vaikui ir kaip motinystes pašalpa.

12Teismas pažymejo, kad atsakovas T. N. yra paemes kredita gyvenamojo namo statybai. Per menesi kreditui gražinti ir palukanoms moketi iš AB SEB banko konkrecios mokamosios korteles turi buti nurašoma 12 169,67 Lt suma (kredito sutartis Nr. 1460618093425-38 su pakeitimais). Uždelsus gražinti kredito dali ar moketi palukanas, T. N. isipareigojo moketi 0,1 procento dydžio delspinigius (kredito sutarties bendrosios dalies 4.5., 4.6 p.). Mokejimo diena nesukaupus mokamosios korteles saskaitoje užtektinai lešu gražinti kredito dali ir sumoketi palukanas, uždelsus gražinti kredito dali ar moketi palukanas, bankas turi teise nutraukti kredito sutarti prieš termina (kredito sutarties 5.2. p., 5.2.1. p.). Kredito gražinimui užtikrinti ikeistas šeimos turtas, esantis Prancuzu 14, Vilniuje. Del lešu arešto sutrikus atsiskaitymams su banku, atsakovai patirs nuostolius. Be to, bankas tures teise nutraukti kredito sutarti ir išieškoti iš hipoteka ikeisto šeimos turto. Taip butu pažeistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas, kadangi ieškovo reikalavimo teise dar nera patvirtinta teismo sprendimu, o atsakovas ir jo šeima patirs realius nuostolius.

13Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties dali, kuria teismas panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 14606180934245-38 (su pakeitimas), leisdamas šias lešas imoketi i AB SEB banko saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutarti, o atsakovu T. N. ir J. N. atskiruosius skundus atmesti. Ieškovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pinigu sumos, iš kuriu negalima išieškoti, numatytos CPK 739 straipsnyje. Jame nera ivardintos lešos, reikalingos atsiskaityti su bankais pagal kredito sutartis, todel teismo nutartis nepagrista ir neteiseta. Lešos pasižymi dideliu likvidumu, todel bet kokie mokejimai, kai leidžiamas disponavimas saskaita, nesiderina su busimo teismo sprendimo, kuriuo priteisiamos atitinkamos pinigu sumos, ivykdymo užtikrinimu, taip pat laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslais.

152. Teismas nepagristai nurode, kad nepatenkinus atsakovu prašymo leisti imoketi reikalingas sumas atsiskaityti su AB SEB banku, bus pažeistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas. Teismas netinkamai aiškino laikinuju apsaugos priemoniu ekonomiškumo principa ir teisiškai nepagristai iš dalies panaikino arešta lešoms. Teismas pažeide laikinuju apsaugos priemoniu realumo, efektyvumo ir busimo teismo sprendimo ivykdytinumo principa, reiškianti, kad laikinuju apsaugos priemoniu deka butina išlaikyti atsakovu turtine bukle status quo, kuri leistu ieškovui, priemus jo naudai teismo sprendima, tiketis, jog jis iš tikruju bus ivykdytas.

163. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suformuotos 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 2-214/2008. Šiuo atveju turi buti taikomas lešu areštas, užtikrinantis busimo teismo sprendimo ivykdyma ar atitinkantis tikslus, susijusius su busimo teismo sprendimo užtikrinimu, nes tokios priemones numatytos CPK 145 straipsnio 3 punkte, kaip užtikrinancios ieškovo (kreditoriaus) interesus ir teises.

174. Atsakovai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose ir užtikrindami kitu asmenu prievoles prisieme rizika, kuriu pasekmes jiems ir tenka. Tokiu budu atsakovu reiškiamos pretenzijos del ju teisiu suvaržymo laikinosiomis apsaugos priemonemis yra visiškai nepagristos ir neatitinkancios civiliniu santykiu turinio, kuriame jie patys, kaip fiziniai asmenys, dalyvavo ir kuriu veiklos rizikos civilines pasekmes jiems tenka.

18Atsakovai T. N. ir J. N. atsiliepimu i ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiraji skunda prašo ieškovo skunda atmesti, o skundžiama teismo nutarti palikti nepakeista. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai gali atsiskaityti tik su AB SEB banku, mokedami imokas už paimta kredita. Norint išlaikyti status quo bukle, reikia, jog atsakovams butu suteikta galimybe moketi AB SEB bankui kredito gražinimo imokas, nes priešingu atveju AB SEB bankas igis teise nutraukti kredito sutarti, del ko bus parduotas banko naudai ikeistas šeimos turtas – namas, už kuri visos gautos lešos atiteks ikaito turetojui. UAB „Bukra“ bankroto byloje visas ieškovo reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, šio turto verte siekia beveik 28 000 000 Lt. Ieškovo skundas paremtas tik formaliais argumentais, juo siekiama visomis priemonemis kaip imanoma labiau ir pažeidžiant interesu pusiausvyra, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus apsunkinti atsakovu padeti. Siekiant užtikrinti vaiku gyvenimo salygas butina, jog atsakovai turetu galimybe moketi kredito gražinimo imokas už šeimos nama, kuriame jie ir toliau galetu gyventi. Teismas, spresdamas atskiraji skunda, turi atsižvelgti i vaiku interesus, ju teisiu apsauga.

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, kuriu reikia atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 14606180934245-38, leisdamas šias lešas imoketi i AB SEB banko saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal šia kredito sutarti, yra pagrista ir teiseta. Klausimas nagrinejamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320, 338 str.).

21Teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymo galimybe pasunketu arba ivykdymas pasidarytu nebeimanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu priemoniu taikymo pagrindu yra pagristos prielaidos, kad nesiemus šiu priemoniu, busimo teismo procesinio sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. CPK 185 straipsnis ipareigoja teisma ivertinti byloje esancius irodymus pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu. Šia irodymu vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslingumas, pirmiausiai ivertinant galima gresme busimo teismo procesinio sprendimo ivykdymui ir taikytinu laikinuju apsaugos priemoniu proporcinguma siekiamiems tikslams.

22Apeliantas nurodo, kad pinigu sumos, iš kuriu negalimas išieškojimas, ivardintos CPK 739 straipsnyje. Jame nera paminetos lešos, reikalingos atsiskaityti su bankais pagal kredito sutartis. Apelianto tvirtinimu, kadangi lešos, kaip mokejimo priemone, pasižymi dideliu likvidumu, tai bet kokie mokejimai, kai leidžiamas disponavimas saskaita, nesiderina su busimo teismo sprendimo ivykdymo užtikrinimu. Teiseju kolegijos vertinimu, tapatinti lešu arešto apimties bei masto išsprendimo klausimu su apelianto aukšciau nurodyta teises norma negalima. Skiriant laikinasias apsaugos priemones butina atsižvelgti ne tik i butinumo užtikrinti teismo sprendimo ivykdyma kriteriju, bet ir i tai, kokias laikinasias apsaugos priemones konkrecioje situacijoje yra tikslingiausia taikyti. Taikant laikinasias apsaugos priemones ypac svarbu nepadaryti dideles žalos ne tik atsakovams, bet ir su jais susijusiems asmenims. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemones parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teisingumo bei kiti civilinio proceso teises principai, reikalauja išlaikyti proceso šaliu interesu pusiausvyra, todel laikinosios apsaugos priemones turi buti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktu nei vienai iš šaliu perdeto pranašumo ar nesuvaržytu vienos proceso šalies teisiu daugiau, nei butina teisetam tikslui pasiekti.

23Nagrinejamoje byloje iškilo gincas kyla del to, kokia apimtimi laikinasias apsaugos priemones tikslinga taikyti atsakovams priklausanciu lešu atžvilgiu. Istatymas apibrežia laikinuju apsaugos priemoniu taikymo masta, nustatydamas, jog bendra ju suma neturi buti iš esmes didesne už ieškinio suma (CPK 145 str. 2 d.).

24Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nepatenkinus atsakovu prašymo leisti imoketi i saskaita sumas, reikalingas atsiskaityti su AB SEB banku už gauta kredita, bus pažeistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas visais atvejais sukelia nepatogumu proceso šaliai, taciau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemones nevaržytu atsakovo teisiu daugiau nei butina ieškiniui užtikrinimo tikslui pasiekti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurode, kad leidžiama lešas imoketi i AB SEB banko mokamosios korteles Nr. ( - ) saskaita ir iš jos atsiskaityti tik pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 (su pakeitimais). Iš AB SEB banko parengto kredito gražinimo ir palukanu mokejimo grafiko matyti, kad kredito gražinimui ir palukanu mokejimui skirtos sumos nurašomos butent iš T. N. Visa Electron mokamosios korteles saskaitos Nr. ( - ). Teiseju kolegija mano, kad teismas, leisdamas disponuoti saskaitoje esancia lešu, reikalingu atsiskaityti su banku pagal kredito sutarti, dalimi nepažeide laikinuju apsaugos priemoniu realumo, efektyvumo ir busimo teismo sprendimo ivykdytinumo principu. Taciau siekiant pabrežti, kad leidimas atsakovui T. N. disponuoti lešomis, imoketomis i minetos mokamosios korteles saskaita, turi buti ribojamas tik butinumu periodiškai (kas menesi) moketi bankui mokejimo grafike nustatyta menesine gražinamo kredito dalies ir palukanu suma, nurodytina, jog leidžiama šioje saskaitoje esanciomis lešomis disponuoti suma, neviršijancia 12 700 Lt per menesi.

25Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo atskirajame skunde paminetoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje suformuotos praktikos, nes lešu areštas šiose civilinese bylose taikymo klausimas sprestas esant skirtingoms aplinkybems. Minetoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad lešu areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus proceso šaliai, taciau toks teisiu ribojimas iš esmes atitinka laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslus. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nustate, kad del piniginiu lešu arešto sutrikus atsakovo T. N. atsiskaitymui su kredita namo statybai suteikusiu banku, atsakovas ir jo šeima patirtu ar realiai galetu patirti didelius nuostolius, nes kredita suteikes bankas igytu teise nutraukti kredito sutarti prieš termina ir pradeti skolos išieškojima iš hipoteka ikeisto atsakovu šeimos turto. Taip butu pažeistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas, nes galetu susidaryti faktine situacija, kada dar nesant isiteisejusiu teismo sprendimu patvirtintos ieškovo reikalavimo teises, atsakovas ir jo šeimos nariai del konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu (visiško lešu arešto) taikymo jau bus patyre ne tik realius nuostolius, bet ir neteke teises i šeimos turta (busta). Sprendžiant laikinuju apsaugos priemoniu masto (apimties) klausima svarbu atsižvelgti ir i atsakovu mažameciu vaiku interesus, ju teisiu apsauga. Siekiant užtikrinti vaiku gyvenimo salygas butina, jog atsakovai šiuo atveju turetu galimybe nustatytu terminu ir salygomis moketi su kredito gražinimu susijusias imokas už hipoteka apsunkinta atsakovu šeimos busta, kuriame ji gyvena. Skiriant laikinasias apsaugos priemones butina atsižvelgti ne vien i butinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdyma kriteriju, bet ir i tai, kokia apimtimi laikinasias apsaugos priemones konkrecioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemones taikomos siekiant užtikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma, taciau atsižvelgiant i proporcingumo principa, svarbu yra ne vien tik šis procesinis tikslas, bet ir konkretaus asmens teisiu bei teisetu interesu apsauga. Tai, kad apelianto nurodymu atsakovai prisieme tam tikrus isipareigojimus, kuriu ivykdymo ar neivykdymo pasekmiu atsiradimo rizika jiems tenka, savaime nesudaro pagrindo pritaikyti ieškovo pageidaujamos apimties laikinasias apsaugos priemones.

26Bylos medžiagos turinys ir nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog skundžiama nutartimi nebuvo pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo principai, o klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo eiliškumo, masto ir apimties teismas išsprende iš esmes teisingai.

27Teiseju kolegija, remdamasi aukšciau nurodytais motyvais sprendžia, jog faktines aplinkybes patvirtina teismo nutarties, kuria panaikintas areštas atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti, pagristuma ir teisetuma. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu teiseju kolegija nenustate (CPK 329, 338 str.).

28Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarti palikti nepakeista. Papildyti nutarti šia dalimi: „Nustatyti, kad atsakovo T. N. (asmens kodas ( - ) teise disponuoti neareštuojama lešu, reikalingu atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 ir esanciu AB SEB banko mokamosios korteles saskaitoje Nr. ( - ) arba imokamu i šia saskaita, dalimi yra ribojama ne didesne kaip 12 700 Lt suma per menesi“.

30Nutarti siusti turto arešto aktu registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos istaigai.