Byla e2S-783-603/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) UAB „Limpa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZnadWilii“, UAB „Reinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį atsakovams UAB „Limpa“, RAB „Spauda“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl nuosavybės pripažinimo, sandorio dalies panaikinimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB VITI turto fondas, AB VITI,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZnadWilii“, UAB „Reinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ pareikštu ieškiniu prašo ieškovams pripažinti atitinkamas nuosavybės teisės dalis į tvoras, unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir į aikšteles, unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančias ( - ); panaikinti 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudotu aktą Nr. (101)-11.4-2252, ( - ); panaikinti tarp RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017-02-15 sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. ( - ) dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ šios sutarties 1.1. pardavė UAB „Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m.) tvoros, unikalus Nr. ( - ); 3059/3272 dalis (30,59 m.) tvoros, unikalus Nr. ( - ); 12554/13429 dalis (125,54 m.) tvoros, unikalus Nr. ( - ); 97849/104672 dalis (978,49 kv. m.) aikštelės, unikalus Nr. ( - ) ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m.) aikšteles, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įpareigojant RAB „Spauda“ grąžinti UAB „Limpa“: 417,19 Eur už tvorą, unikalus Nr. ( - ),70 Eur už tvorą, unikalus Nr. ( - ); 293,34 Eur už tvorą, unikalus Nr. ( - ); 1010,38 Eur už aikštelę, unikalus Nr. ( - )ir 39,11 Eur už aikštelę, unikalus Nr. ( - ), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti statinius, unikalus Nr. ( - ) (tvora), ( - ) (tvora), ( - ) (tvora), ( - ) (aikštelė) ir ( - ), esančius ( - ), uždraudžiant atsakovui UAB „Limpa“ jais disponuoti ir valdyti iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat naudoti prieš trečiuosius asmenis Nekilnojamojo turto registro duomenis, jog šie daiktai priklauso UAB „Limpa“.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZnadWilii“, UAB „Reinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo, uždraudžiant disponuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, šį atsakovui UAB „Limpa“ priklausantį nekilnojamą turtą: inžinerinius statinius, pažymėtus unikaliais numeriais Nr. ( - ) (tvora), ( - ) (tvora), ( - ) (tvora), ( - ) (aikštelė) ir ( - ) (aikštelė), adresu ( - ), taip pat naudoti prieš trečiuosius asmenis Nekilnojamojo turto registro duomenis, jog šis areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso vienam atsakovui UAB „Limpa“ iki šio bylos ginčo išnagrinėjimo.
  2. Teismas, įvertinęs ieškinį, sprendė, jog ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Pažymėjo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismas pažymėjo, jog jeigu ginčijamas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytas, o ieškinį būtų nuspręsta tenkinti, padidėtų byloje esančių asmenų ratas, užsitęstų bylos nagrinėjimas, taip pat iškiltų restitucijos taikymo problemos. Ginčui kilus dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas, nes tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jo įvykdymą nebeįmanomą. Teismas sprendė, jog ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pakankamai motyvuotas, yra grėsmė, kad ateityje gali būti apsunkintas teismo sprendimas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas UAB „Limpa“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nemotyvavo, kodėl sprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, taip pat kad ieškovų ieškinys tikėtinai tenkintinas. Ieškovai pateikė nepagrįstą ieškinį ir siekia pasibylinėti su atsakovais, nepagrįstai sukelti jiems papildomus suvaržymus, laikinus teisinius turto apribojimus ir taip trikdyti įmonių komercinę veiklą, bei bandyti pasiekti savo tikslus, kurių realus pagrįstumas yra labai abejotinas. Atsakovo vertinimu, ieškovai tikėtinai ieškinio nepagrindė. Ginčo statiniai viešuosiuose registruose įregistruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, kuriuos UAB „Limpa“ įgijo teisėtai, sandoris nepažeidė RAB „Spauda“ kreditorių interesų.
    2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes atsakovui, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, o jų taikymas neturi suteikti kuriai nors šaliai pranašumo. Dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų UAB „Limpa“ yra sudariusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, o dėl šios sutarties neįvykdymo atsakovas patirs nuostolius – neįvykdys sandorio, iš jo negaus pajamų bei turės pirkėjui sumokėti baudą.
  1. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZnadWilii“, UAB „Reinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad dėl kokių nors ieškovų veiksmų ar kitų aplinkybių, jo galimų nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 3 000 Eur avanso sumokėjimą, o tai patvirtina, kad pridedama preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, atsakovo argumentai dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir jos nevykdymo teisinių pasekmių vertintini kritiškai. Atsakovas tik samprotauja apie nuostolių užtikrinimo instituto taikymą, tačiau jo taikymo neprašo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas 2017-10-06 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių užtikrinimo.
    2. Įvykus ginčo turto perleidimui, o tokių savo ketinimų atsakovas nė neslepia, nes dėl turto perleidimo yra sudaręs preliminarų susitarimą, ginčo objektą įgiję asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir restitucijos natūra taikymas būtų itin apsunkintas ar taptų visiškai neįmanomu. Neabejotina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ar šias panaikinus, atsakovas vadovaudamasis preliminariąja sutartimi iki 2017-12-08 perleis ginčo objektą kitam asmeniui. Taigi, atsakovo teiginys, jog teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, negavęs atsakovo atsiliepimo nepagrįstas, nes nekyla abejonių, jog atsakovui sužinojus apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį, minėtas turtas nedelsiant būtų perleistas kitam asmeniui. Turto perleidimas nebeužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o ieškovų atžvilgiu nebūtų užtikrinama ieškovų teisių apsauga bylos nagrinėjimo metu. Taigi, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovo atskirojo skundo argumentai yra neteisėti ir atmestini.
    3. Ginčo turtą RAB „Spauda“, kurios akcijas nuosavybės teise valdo ABF „Viti“ ir UAB „Viti Turto fondas“, perleido UAB „Limpa“. ABF „Viti“ generalinis direktorius kartu yra ir atsakovo RAB „Spauda“ valdybos pirmininkas, taip pat UAB „Limpa“ vieninteliu akcininku, sutarties sudarymo metu UAB „Limpa“ vadovavo jo žmona. Taigi, ieškiniu ginčijamoje sutartyje pardavėjas ir pirkėjas yra susiję asmenys. Nuo 2017-03-23 bendrovei UAB „Limpa“ vadovauja asmuo, kuris kartu yra ir UAB „VL Turto valdymas“ direktorius, o pastarosios bendrovės vienintelis akcininkas taip pat yra ABF „Viti“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas apie priimtą nutartį sužinojo ne vėliau kaip 2017-09-07, taigi, atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir vien dėl šios aplinkybės jis turi būti atmestas.
  1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiktu atsiliepimu prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ministerija pateikė teismui prašymą pakeisti netinkamą šalį tinkama ir vietoje ministerijos į bylą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
    2. Atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas neįtakoja ministerijos teisių ir pareigų, todėl dėl jo pagrįstumo paliekama spręsti teismo nuožiūra. Vertinant teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgtina į įstatyme nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir teismų išaiškinimus dėl jų taikymo.
  1. Atsakovas RAB „Spauda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovai pareikštu ieškiniu iš esmės siekia nuginčyti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir kadastro duomenis, tačiau nepateikia jokių aiškių įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą, o ieškovui tikėtinai nepagrindus ieškinio reikalavimų, teismas negali tenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui, be to, taikomos priverstinio poveikio priemonės turi būti proporcingos, nesuteiki nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. UAB „Limpa“ pateikė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad nustatytu terminu nepardavus ginčo nekilnojamojo turto objektų, UAB „Limpa“ patirs nuostolių – neįvykdys sutarties, negaus pajamų bei turės sumokėti baudą. Nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia UAB „Limpa“ interesus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels realias neigiamas finansines pasekmes.
  1. Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „Limpa“ prašymą taikyti galimų nuostolių užtikrinimą atmesti, palikti 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:
    1. Atsakovas skundu prašo užtikrinti jo nuostolių atlyginimą, tačiau nepagrindžia ir nepaaiškina, kaip tie nuostoliai dėl ieškovų veiksmų ar kitų aplinkybių gali atsirasti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam yra sumokėtas 3 000 Eur avansas, taip pat nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtinančių nuostolius. Atsakovo analogiškas prašymas užtikrinti jo nuostolių atlyginimą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi netenkintas, nes jis neįrodė realių nuostolių atsiradimo grėsmės, nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad nuostoliai jau yra atsiradę, ar egzistuoja reali tokių nuostolių atsiradimo galimybė ateityje.
    2. Atsakovas siekia apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Preliminariąja sutartimi atsakovas siekia perleisti ginčo turtą neva su juo nesusijusiam asmeniui, tačiau šioje byloje sprendžiama dėl to, ar atsakovas UAB „Limpa“ yra sąžiningas turto įgijėjas. Atsakovas negali būti laikomas sąžiningu, nes ginčo turtu visą laiką manipuliuoja tie patys tarpusavyje susiję asmenys: RAB „Spauda“, UAB „Viti Turto fondas“, ABF „Viti“, UAB „Limpa“, UAB „VL Turto valdymas“. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Limpa“ ketina perleisti turtą kitam asmeniui, kuris nėra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su kitu iš šioje byloje esančių asmenų tam, kad būtų apsunkintas galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas.
    3. RAB „Spauda“ yra restruktūrizuojama įmonė, jos restruktūrizavimo byla turi būti baigta 2018-05-15, tačiau byloje pateikti dokumentai iš kurių matyti, kad šios įmonės kreditoriniai įsiskolinimai nuolat didėja, taigi, tikėtina, kad šiai bendrovei bus pradėta bankroto procedūra, o tai reikštų, kad nuosavybės teisės į ginčo statinius pereitų įmonės kreditoriams. Dėl šių priežasčių RAB „Spauda“ savininkai siekia kuo greičiau išparduoti įmonei priklausantį turtą. Ginčijamu sandoriu ginčo statiniai neteisėtai perduoti UAB „Limpa“, taip siekiant apgauti kreditorius.
    4. Šiuo metu teisme vyksta dar vienas bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo padalijimo teisingumo. Tuo atveju, jeigu atsakovas parduotų ginčo statinius trečiajam sąžiningam įgijėjui, būtų apsunktinas ne tik teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje, bet taptų praktiškai neįmanomas teismo sprendimas ir civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės naudojimo ir teisės nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, taigi, būtų pažeistas viešasis interesas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovai pareiškė reikalavimus dėl nuosavybės pripažinimo, sandorio dalies panaikinimo, o kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, jame nurodyti ne tik reikalavimai, bet ir jų faktinis bei teisinis pagrindas, taip pat pateikti įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo manyti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovo reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei kitus byloje esančius įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos stadijoje, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokie argumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, nėra.
  4. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui taip pat būtina nustatyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo ieškovo daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neviršydamas pareikštų reikalavimų, proporcingai pareikštiems reikalavimams bei užtikrindamas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad skundžiama nutartis kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikta anksčiau, taigi, ir atsakovui apie priimtą nutartį buvo žinoma anksčiau ir atsakovas praleido terminą skundui pateikti, nepagrįsti, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui apie priimtą nutartį buvo žinoma ieškovų nurodomu metu. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde atsakovas pasisako dėl galimo nuostolių atlyginimo, tačiau nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl dėl atsiliepimuose išdėstytų argumentų, susijusių su nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepasisako.
  6. Kiti šalių pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).
  7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiamoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

3Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai