Byla 2A-627/2012

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavęs) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. galutinio sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu teisėtumo.

6Ieškovas UAB „Hronas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 167 884,54 Lt skolą, 7 247,26 Lt delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis su atsakovu 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, pagal kurią objekte „Viešbutis Kempinski“, esančiame adresu Universiteto g. 14/ I. Stuokos – Gucevičiaus g. 2, Vilnius, ieškovas atliko statybos rangos darbus už 1 111 792,47 Lt. Atsakovas atliktus statybos rangos priėmė, bet sumokėjo tik 943 907,92 Lt, dėl ko liko skolingas ieškovui 167 884,54 Lt. Ieškovas vadovaudamasis sutarties 9.3 punktu prašo iš atsakovo priteisti ir 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

8Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovui nėra skolingas pagal statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06, nes jo prievolė sumokėti 167 884,54 Lt skolos likutį pasibaigė priešpriešiniu tarpusavio reikalavimų įskaitymu 2009 m. sausio 5 d., apie ką atsakovas informavo ieškovą 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43 (CK 6.130 str. 1 d.). Ieškovas buvo įsiskolinęs atsakovui 167 884,54 Lt pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70, nes atsakovui sumokėjus ieškovui 167 884,54 Lt avansą, pastarasis sutartyje numatytų statybos rangos darbų neatliko.

9Ieškovas UAB „Hronas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo atliktas įskaitymas neteisėtas, nes prievolės grąžinti atsakovui avansą ieškovas neturėjo. Pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui pagaminti ir sumontuoti medinius bei aliuminius langus apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų raj. (Sutarties 1 str. 2 d. 2 p.). Langus ieškovas pagamino, bet jų negalėjo sumontuoti, nes atsakovas nustatytu laiku neperdavė darbų fronto. 2007 m. liepos 14 d. komplekse kilo gaisras. Nors langus ieškovas pardavė atsakovui, ieškovas sutiko su atsakovo prašymu ieškovo savo sąskaita sandėliuoti langus bei ieškoti galimybių parduoti juos tretiesiems asmenims. Grąžinti avansą atsakovas paprašė tik tuo atveju, jei pagamintus langus ieškovui pavyks realizuoti. 2007 m. liepos 24 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr. 548818 sumokėti 167 884,54 Lt už pagamintus langus, neįtraukęs langų montavimo darbų kainos, kuri sudarė nežymią sutarties kainos dalį. Šios PVM sąskaitos faktūros atsakovas neapmokėjo, todėl 2007 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas įskaitė iš atsakovo gautą avansą kaip mokėjimą už pagamintus langus vadovaujantis 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties 5 ir 6 punktais.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovo 37 839,06 Lt skolą, 586,51 Lt netesybas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio 5 d. įskaitė ieškovo 130 045,48 Lt dydžio įsiskolinimą ir apie tai pranešė ieškovui 2009 m. sausio 22 d. raštu. Jokių kitų sumų įskaitymas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovo prašoma priteisti suma turi būti sumažinta įskaitytos sumos dydžiu. Teismas nustatė, kad sąlygų, kurios būtinos įskaitymui atlikti, tyrimas neįeina į šio ginčo nagrinėjimo dalyką (įskaitymas atliktas iki ginčo teisme ir ieškovas tokio vienašalio atsakovo sandorio teisme neginčijo). Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, atsiradusios 2007 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 7A096M-70 bei 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. 7A417M-06 pagrindu; šalių reikalavimai yra vienarūšiai – pinigai; šalių reikalavimai yra priešpriešiniai; jų reikalavimai yra galiojantys; vykdytini ir apibrėžti, kas atitinka visas CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, būtinas prievolės pasibaigimui įskaitymu. Teismas nenustatė pagrindo, būtino 2007 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 7A096M-70 nutraukimui konstatuoti, todėl atmetė ieškovo nuorodą į šios sutarties 5 ir 6 punktus, kad nutraukus sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, užsakovas turi apmokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus ir nupirktas (užsakytas) medžiagas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

13Ieškovas B UAB „Hronas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą ir pakeisti sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

1. atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 negali būti laikomas tinkamu įskaitymu, nes jame aiškiai nebuvo išreikšta atsakovo valia atlikti įskaitymą. Rašto formuluotė, jog „būtų teisiška ir teisinga tarp abiejų šalių padaryti įsiskolinimų užskaitą“, traktuotina kaip atsakovo pasiūlymas ieškovui ateityje atlikti įskaitymą;
2. teismas nepagrįstai nusprendė, kad sąlygų, būtinų atlikti įskaitymą, tyrimas neįeina į ginčo dalyką, nes vien tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, įrodo esant ieškovo prieštaravimą atsakovo atliktam įskaitymui;
3. ieškovas nėra skolingas atsakovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį, nes vadovaujantis šios sutarties 5 straipsnio 8 dalimi, atsakovas tapo ieškovo pagamintų langų savininku, nepaisant to, kad atsakovas jų dėl kilusio gaisro atsisakė. Ieškovas minėtą sutartį siūlo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi, nes didžiąją sutarties kainos dalį sudarė ne langų montavimas, bet gamyba (CK 6.645 str. 4 d.);
4. teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad langus ieškovas pagamino iki gaisro, o gaisras nelaikytinas force majeure aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, pažymėjo, kad komplekse, kuriame rangos darbus atsakovas atliko kaip generalinis rangovas, gaisras įsiplieskė iš dalies dėl paties atsakovo, kuris nesiėmė visų būtinų apsaugos priemonių, kaltės. Todėl atsakovas, remdamasis force majeure aplinkybe, negali išvengti sutartinės atsakomybės ir atsisakyti mokėti už langus (CK 6.671 str.);
5. nors atsakovas nepasirašė ieškovo 2007 m. liepos 24 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 548818 bei ją grąžino, ši aplinkybė nereiškia prievolės pabaigos bei nepanaikina įvykusios ūkinės operacijos (langų pagaminimo), už kurią ieškovas į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 18 procentų PVM, o atsakovas šį mokestį vėliau galėjo susigrąžinti.

14Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl norint jį atlikti kitos šalies sutikimo nereikia. Formuluotę „būtų teisiška ir teisinga tarp abiejų šalių padaryti įsiskolinimo užskaitą“ atsakovas pasirinko iš mandagumo. 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. 43 nedviprasmiškai sakoma, kad, atlikus įskaitymą, susidariusį 37 839,06 Lt skirtumą ieškovas turi padengti atsakovui iki nurodytos datos. Ieškovas, norėdamas paneigti atsakovo vienašališkai atliktą įskaitymą, turėjo prašyti teismo šį sandorį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Kadangi ieškovas langų pagal statybos rangos sutartį komplekse nesumontavo, jis neturėjo teisės išrašyti atsakovui už šiuos darbus PVM sąskaitą faktūrą 167 884,54 Lt sumai. Ieškovo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo akcentuota, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis, kuria konstatuota, jog gaisras komplekse laikytinas nenugalima jėga, yra įsiteisėjusi, todėl ginčai dėl šios faktinės aplinkybės negalimi.

15Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atlikto įskaitymo sąlygų tyrimas ir įvertinimas yra nagrinėjamo ginčo dalykas, nes atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas ginčijo įskaitymą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 yra tinkamas pranešimas apie atliktą įskaitymą. Ieškovo argumentus, kad šiuo raštu atsakovas tik pasiūlė atlikti įskaitymą, kolegija laikė teisiškai nepagrįstais, nes įskaitymui pakanka tinkamai išreikštos vienos šalies valios. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties 5 straipsnį atsakovui mokėjimo pareiga atsiranda ieškovui perdavus bei atsakovui priėmus darbus pagal aktą. Šiuo atveju darbų rezultatas atsakovui nebuvo perduotas, todėl jo sumokėtas avansas negalėjo būti panaudotas langų pagaminimo išlaidoms padengti. Atsakovo prašymas sandėliuoti langus pas ieškovą negali būti prilygintas jų perdavimui ir priėmimui. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tapo ieškovo pagamintų langų savininku pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dėl to, jog rangos darbai neperduoti ir neįrodyta langų montavimo darbų kaina, statybinių darbų pobūdžio šalių sudaryta statybos rangos sutartis negali būti modifikuota į pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas klaidingai teigia, jog kasacinis teismas ieškovo minimoje nutartyje konstatavo, kad ginčo statybos objekte (Širvintų rajone, Papiernios kaime) nebuvo force majeure aplinkybių.

16IV. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai bei kasacinio teismo nutarties esmė

17Ieškovas B UAB „Hronas“ pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. kadangi langų montavimo darbų vertė (16 311,34 Lt), kuri sudaro tik 8,85 procentus 2007 m. vasario 22 d. visos statybos rangos sutarties kainos (184 195,88 Lt), palyginti su pagamintų langų kaina (167 884,54 Lt) yra nedidelė, ginčo sutartis turėjo būti pripažinta ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Ieškovui kaip pardavėjui įvykdžius sutartinę pareigą ir pagaminus langus, atsakovas kaip pirkėjas turėjo pareigą juos priimti ir už juos sumokėti (CK 6.305 str.). Todėl ieškovas pagrįstai atsakovo sumokėtą 167 884,54 lt avansą užskaitė kaip apmokėjimą už langus ir jam nekyla pareiga šį avansą grąžinti atsakovui;
2. ieškovui pagaminus atsakovo užsakytus langus, atsakovui išliko pareiga už juos apmokėti, nors ir nėra pasirašytų atliktų darbų aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-522/2010). Be to, atsakovo 2009 m. sausio 22 d. raštas Nr. 43 raštas neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, nes yra neaiškus ir dviprasmiškas, dėl ko ieškovas šį raštą laikė atsakovo atsakymu į pretenziją dėl 102 141,63 Lt skolos sumokėjimo bei atsakovo pasiūlymu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2010);
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, ir 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 pažymėjo, kad komplekse kilęs gaisras nelaikytinas nenugalima jėga. Nesant force majeure aplinkybių, atsakovas nepagrįstai sustabdė savo įsipareigojimų pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį vykdymą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pagamintus langus, o ieškovas pagrįstai atsakovo sumokėtą avansą įskaitė kaip apmokėjimą už langus.

18Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, prašydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad 2007 m. vasario 22 d. sutarties tikslas – langų montavimo darbai, kuriems suteikiamos CK ir Statybos įstatyme numatytos garantijos, kas patvirtina, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Iš atsakovo 2009 m. sausio 22 d. rašto Nr. 43 turinio aiškiai matyti, kad atsakovas pranešė apie 130 045,48 Lt sumos įskaitymą. Ieškovas neginčijo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugsėjo 5 d. išduoto rašto Nr. 1320, liudijančio force majeure aplinkybes (Prekybos, pramonės ir amatų rūmų 5 str. 1 d. 10 p.).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog langų montavimo darbų vertė, palyginti su pagamintų langų verte, yra nedidelė, negali lemti statybos rangos sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties 1 straipsnio 2 punkte, 2 straipsnyje įtvirtintas bei kitas šios sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valią buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui. Langų vertę lyginamuoju aspektu palygindamas su darbų verte, ieškovas į pastaruosius nepagrįstai neįskaičiavo langų gaminimo darbų vertės. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartis atitinka visus statybos rangos teisinių santykių požymius, todėl negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi.

20Kasacinis teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009 konstatavo, kad rangovas UAB „Molesta“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objekto (apgyvendinimo ir paslaugų komplekso, esančio Širvintų rajone, Papiernios kaime) apsaugos priemonių, todėl dėl kilusio šiame objekte gaisro padarinių civilinė atsakomybė tenka rangovui. Kasacinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, atmetė UAB „Molesta“ kasacinio skundo argumentus, kad apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime, kilęs gaisras yra force majeure aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyta, jog statybos objekte, kuriame pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 kasatorius turėjo sumontuoti pagamintus langus, įvykęs gaisras yra force majeure aplinkybė, teisėjų kolegija laikė kasacinio skundo argumentus šioje dalyje pagrįstais.

21Teisėjų kolegija konstatavo, kad įskaitymas kaip prievolės pabaigos pagrindas reglamentuojamas CK 6.130-6.140 straipsniuose. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu jis atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų: įskaitomi reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 str. 4 d.), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikslūs priešpriešinių reikalavimų dydžiai. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, jog pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį atsakovas jam skolingas 167 884,54 Lt. Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas pripažino, kad pagal šią sutartį sumokėjo ne visą sutarties kainą, bet nenurodė, kiek liko skolingas ieškovui. 2009 m. sausio 12 d. įspėjime ieškovas nurodė, kad atsakovas jam skolingas 102 141,63 Lt, bet nenurodė, pagal kokią sutartį. 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. 43 atsakovas pripažino, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį skolingas ieškovui 102 141,63 Lt, tačiau tame pačiame rašte, informuodamas ieškovą apie įskaitymą, nurodė, kad pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį sumokėtas 167 884,54 Lt avansas dengia jo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį. Taigi iš šių šalių dokumentų teisėjų kolegija nebuvo neaišku, kiek atsakovas skolingas ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį: 167 884, 54 Lt, 102 141,63 Lt ar 130 045,48 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas įskaitė ieškovo 130 045,48 Lt skolą, todėl atsakovo 167 884,54 Lt skola ieškovui pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį mažintina 130 045,48 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė priešingai – kad atsakovas įskaitė savo 130 045,48 Lt skolą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį į ieškovo 167 884,54 Lt skolą pagal 2007 m. vasario 22 d. sutartį, tačiau pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 37 839,06 Lt skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, paliko nepakeistą. Taigi, iš teismų procesinių sprendimų teisėjų kolegijai nebuvo aišku, kokios yra šalių abipusės skolos pagal statybos rangos sutartis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atliekant įskaitymą, visų pirma prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, tai yra kreditorius kartu turi būti ir savo skolininko skolininkas, o skolininkas – kartu ir savo kreditoriaus kreditorius. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu (prievoliniu) pagrindu. Taigi šalis gali sieti ne viena, bet kelios ar net daugetas prievolių. Šioje byloje teismai spręsdami dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo, neanalizavo ir nekonstatavo ieškovo prievolės sumokėti 167 884,54 Lt atsakovui bei pastarojo teisės reikalauti, kad ieškovas įvykdytų tokią prievolę, atsiradimo pagrindo, momento ir pan. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nekonstatavus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės statybos objekte (apgyvendinimo ir paslaugų komplekse, esančiame Širvintų rajone, Papiernios kaime), būtina iš naujo įvertinti bylos faktines aplinkybes dėl ginčo šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal 2007 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, tik pašalinus pirmiau nurodytus prieštaravimus ir neaiškumus teismų procesiniuose sprendimuose, įvertinus iš naujo bylos faktines aplinkybes dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartis, galimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 str. 1 d. 5 p.).

22V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas tenkinamas.

24Kasacinis teismas šioje byloje priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų nėra aišku kokios yra bylos šalių abipusės skolos pagal tarp šalių 2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarytas Statybos rangos sutartis, bei pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui būtina šias aplinkybes išsiaiškinti, norint priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, teisėjų kolegija iš naujo tiria ir vertina byloje esančius įrodymus, siekiant nustatyti tikslius bylos šalių tarpusavio įsiskolinimus pagal tarp šalių 2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarytas Statybos rangos sutartis (CPK 183 str., 185 str., 362 str. 2 d.).

25Iš byloje esančios tarp ieškovo ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 7A417 M-06 bei jos pakeitimų – 2008 m. balandžio 17 d. Susitarimo Nr. 14/17, 2008 m. balandžio 23 d. Susitarimo Nr. 04/23 ir 2008 m. lapkričio 6 d. Susitarimo Nr. 11/06 nustatyta, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui atlikti statybos rangos darbus, o atsakovas už juos ieškovui sumokėti iš viso 1 307 199,84 Lt (b.l. 6-16, t. 1). Nepaisant to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal šią sutartį atliko atsakovui statybos rangos darbų iš viso už 1 111 794 Lt (b.l. 1-4) bei atitinkamai pateikė laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus ieškovo ir atsakovo atstovų, iš viso 1 111 792,46 Lt sumai (b.l. 17-58, t. 1). Ieškovas taip pat pateikė laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos rangos darbus viso sumoje už 1 111 792,46 Lt, kurias priėmė atsakovo atstovas, patvirtindamas tai savo parašu (b.l. 59-67, t. 1). Ieškovas į bylą pateikė išrašus iš ieškovo banko sąskaitos, kuriuose matyti, kad laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. atsakovas ieškovui pervedė iš viso 943 907,92 Lt (b.l. 68-77, t. 1). Taigi, pagal ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovas ieškovui ieškinio pareiškimo dieną (2009 m. balandžio 27 d.) buvo skolingas 167 884,54 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas savo prieštaravimuose sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, kad ieškovas atliko ir atsakovas iš ieškovo priėmė statybos rangos darbų iš viso už 1 111 792,46 Lt pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. 7A417 M-06; kad atsakovas sumokėjo ieškovui už priimtus statybos rangos darbus iš viso 943 907,92 Lt bei kad atsakovas ieškovui pagal šią sutartį liko skolingas 167 884,54 Lt (b.l. 137-138, t. 1).

26Atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovo atlikti darbai buvo nekokybiški, pradelsti ar neatlikti visoje apimtyje kaip sutarta Statybos rangos sutartyje. Atsakovas teigė, kad jo pareiga sumokėti ieškovui 167 884,54 Lt įsiskolinimą pasibaigė įskaitymu, kurį atsakovas atliko vienašališkai, apie tai informuodamas ieškovą 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43 (b.l. 137-140, t. 1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 1 d. šioje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, kad iš atsakovo 2009 m. sausio 22 d. rašto Nr. 43 turinio nėra aišku, kokio dydžio buvo atsakovo skola ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį: 167 884, 54 Lt, 102 141,63 Lt ar 130 045,48 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad šio rašto turinys sukėlė neaiškumų, kiek prievolių siejo ieškovą ir atsakovą: viena, keletas ar daugetas. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas kuo tiksliau išsiaiškinti šias aplinkybes, 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus, iš kurių galima būtų nustatyti aukščiau minėtas faktines aplinkybes (CPK 179 str. 1 d., 302 str., 362 str. 2 d.). Bylos šalys pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose dar kartą atkartojo savo pozicijas dėl 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, dėl atsakovo atlikto vienašališko įskaitymo pagrįstumo ir dėl force majeure aplinkybių egzistavimo/nebuvimo 2007 m. vasario 22 d. Statybos rangos sutarties Nr. 7A096M-70 kontekste. Tuo tarpu jokių papildomų įrodymų apie bylos šalių tarpusavio įsipareigojimus pagal kitas sutartis ar papildomų įrodymų apie atsakovo įsiskolinimo didį ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį bylos šalys nepateikė. Todėl Teisėjų kolegija apie atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį sprendžia iš byloje esančių įrodymų viseto (CPK 183 str., 185 str.).

27Iš atsakovo 2009 m. sausio 22 d. rašto Nr. 43 turtinio matyti, kad atsakovas neginčija fakto, jog jis ieškovui 2009 m. sausio 12 d. buvo skolingas 102 141,63 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, o atsakovo rašto rengimo ieškovui metu, tai yra 2009 m. sausio 22 d. atsakovas buvo skolingas ieškovui jau 130 045,48 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį (b.l. 140). Kaip matyti iš byloje esančių statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų, ieškovas perdavė, o atsakovas atitinkamai priėmė už 2009 m. sausio mėnesį ir 2009 m. vasario mėnesį atliktus darbus iš viso už 160 000 Lt sumą pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį (b.l. 57-58, t. 1). Atitinkamai ieškovas už šių darbų atlikimą atsakovui 2009 m. sausio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr. 561849 iš viso 80 000 Lt sumai, kurios mokėjimo terminas suėjo 2009 m. vasario 25 d., o 2009 m. vasario 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr. 562377 iš viso 80 000 Lt sumai, kurios mokėjimo terminas suėjo 2009 m. kovo 27 d. (b.l. 66-67, t. 1). Be to, ieškovo 2008 m. gruodžio 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros HRA Nr. 561372 iš viso 27 903,86 Lt sumai mokėjimo terminas suėjo 2009 m. sausio 17 d. (b.l. 65, t. 1). Tuo tarpu atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus apmokėti už ieškovo atliktus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, po 2009 m. sausio 22 d. rašto Nr. 43 ieškovui įteikimo, atliko dar du mokėjimus: 2009 m. vasario 18 d. pervedė ieškovui 42 160,94 Lt ir 2009 m. balandžio 8 d. pervedė ieškovui 80 000 Lt (b.l. 76-77, t. 1). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek nuo to momento, kai ieškovas rašė atsakovui 2009 m. sausio 12 d. įspėjimą dėl 102 141,63 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, tiek nuo to momento, kai atsakovas 2009 m. sausio 22 d. rengė raštą ieškovui, jog jis yra skolingas ieškovui 130 045,48 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, atsakovo skolos dydis ieškovui ieškinio rengimo dieną (2009 m. balandžio 27 d.) buvo pasikeitęs dėl eilės ieškovo ir atsakovo 2009 m. sausio – balandžio mėnesį tarpusavyje įvykdytų prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį. Išanalizavus šių prievolių įvykdymo seką, matyti, jog 2009 m. sausio 12 d., kuomet ieškovas rašė atsakovui įspėjimą dėl skolos už neapmokėtus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, atsakovas buvo pradelsęs atsiskaityti su ieškovu 102 141,63 Lt (167 884,54 Lt – 80 000 Lt – 80 000 Lt – 27 903,84 Lt) sumą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję, ir kurių atsakovas iki galo nebuvo apmokėjęs (b.l. 59-64, 68-75, 167, t. 1). 2009 m. sausio 22 d. atsakovo rašto Nr. 43 ieškovui rengimo metu, atsakovas buvo pradelsęs atsiskaityti su ieškovu pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį 130 045,48 Lt (167 884,54 Lt – 80 000 Lt – 80 000 Lt) (b.l. 59-65, 68-75, t. 1). Tuo tarpu 2009 m. balandžio 27 d. ieškinio rengimo metu atsakovas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas 160 000 Lt sumai, kurių mokėjimo terminas suėjo po 2009 m. sausio 22 d. atsakovo rašto Nr. 43 parengimo, buvo sumokėjęs ieškovui tik 122 160,94 Lt (b.l. 66-67, 76-77, t. 1). Vadinasi, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 22 d. atsakovo rašto Nr. 43 ieškovui parengimo, atsakovo skola ieškovui padidėjo 37 839,06 Lt (160 000 Lt – 122 160,94 Lt) ir iš viso ieškinio pareiškimo dienai sudarė 167 884,54 Lt (37 839,06 Lt + 130 045,48 Lt). Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį yra nesumokėjęs 167 884,54 Lt už atliktus darbus, ką patvirtina tiek byloje esantys darbų priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros bei atsakovo atlikti mokėjimai, tiek ir paties atsakovo pozicija teismui pateiktuose prieštaravimuose. Tuo tarpu atsakovo 2009 m. sausio 22 d. rašte Nr. 43 nurodytos 102 141,63 Lt ir 130 045,48 Lt sumos bei atitinkamai ieškovo 2012 m. sausio 12 d. įspėjime nurodyta 102 141,63 Lt atsakovo skola atspindi atsakovo įsiskolinimo dydžius ieškovui skirtingais laikotarpiais, vykdant šalims įsipareigojimus pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį, iki ieškinio pareiškimo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados nepaneigia ir paties atsakovo teismui pateikti 2012 m. balandžio 26 d. papildomai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovo įsipareigojimai ieškovui tiek 2009 m. sausio 5 d., tiek 2009 m. sausio 22 d. sudarė 130 045,48 Lt. Kaip aukščiau nutartyje nustatyta, jau 2009 m. sausio mėnesį atsakovas buvo neapmokėjęs ieškovo išrašytų atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų iš viso už 130 045,48 Lt, tačiau pagal 2008 m. gruodžio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr. 561372 iš viso 27 903,86 Lt sumai mokėjimo terminas suėjo tik 2009 m. sausio 17 d. Vadinasi, atsakovas jau 2009 m. sausio 5 d. turėjo pareigą sumokėti ieškovui 130 045,48 Lt, tačiau buvo pradelsęs sumokėti tik 102 141,63 Lt (130 045,48 Lt- 27 903,86 Lt).

28Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. vasario 22 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70 (b.l. 141-148, t. 1). Iš byloje esančios ieškovo ir atsakovo korespondencijos bei sąskaitų išrašų darytina išvada, kad atsakovas pagal šią sutartį ieškovui iš viso sumokėjo 167 884,54 Lt avanso už statybos rangos darbus – langų pagaminimą ir sumontavimą atsakovo nurodytame objekte (b.l. 162-163, t. 1). 2007 m. liepos 14 d. statybos objekte, kuriame ieškovas turėjo sumontuoti pagamintus langus, įvykus gaisrui, tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas turi grąžinti atsakovui sumokėtą avansą, o statybos objekte įvykęs gaisras turi būti laikomas force majeure aplinkybe; ar ieškovas šį avansą gali pasilikti kaip atlyginimą už kaštus, kuriuos patyrė dėl langų pagaminimo iki gaisro (b.l. 161-166, t. 1). Kaip matyti iš atsakovo 2009 m. sausio 22 d. rašto Nr. 43 ieškovui, atsakovas tuo metu vis dar laikėsi pozicijos, kad ieškovas turi grąžinti jam sumokėtą 167 884,54 Lt avansą pagal 2007 m. vasario 22 d. Statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70, nes statybos objekte kilęs gaisras yra force majeure aplinkybė, o ieškovui to iki šiol to nepadarius, atsakovas vienašališkai į šią sumą įskaitė 2009 m. sausio 22 d. turėtą atsakovo 130 045,48 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį (b.l. 168, t. 1). Tuo tarpu dalyje dėl atsakovo likusio 37 839,06 Lt įsiskolinimo pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį įskaitymo atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovas 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 43 pranešė ieškovui, jog vienašališkai įskaito atsakovo 130 045,48 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui už atliktus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį į ieškovo turimą 167 884,54 Lt įsiskolinimą atsakovui pagal 2007 m. vasario 22 d. Statybos rangos sutartį.

29Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. birželio 1 d. šioje byloje priimtoje nutartyje konstatavus, kad statybos objekte, kuriame ieškovas turėjo sumontuoti pagamintus langus, pagal 2007 m. vasario 22 d. Statybos rangos sutartį Nr. 7A096 M-70, kilęs gaisras nėra force majeure aplinkybė, dėl ko, ieškovas, remdamasis šia aplinkybe, negalėjo atlikti vienašališko įskaitymo apie kurį pranešė ieškovui 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 43, teisėjų kolegija iš naujo šių aplinkybių nenustatinėja ir netiria. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvus pagrindo atsakovo 130 045,48 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui už atliktus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį įskaityti į ieškovo turimą priešpriešinę prievolę atsakovui pagal 2007 m. vasario 22 d. Statybos rangos sutartį, iš atsakovo ieškovui priteistinas visas 167 884,54 Lt dydžio įsiskolinimas.

30Atitinkamai atsakovui 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartyje numatytu terminu nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų bei neginčijant šios sutarties 9.3 punkte numatytų 0,05 procentų dydžio delspinigių dydžio, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, ieškovui iš atsakovo priteistini 7 247,26 Lt delspinigiai (CK 6.71 str.- 6.73 str.).

31Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovo yra priteisiamos 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (175 131,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-429-450/2012 buvo iškelta bankroto byla tuo metu, kai dar pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, ieškovui kaip bankrutuojančiai įmonei grąžinamas 2 252 Lt dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).

33Ieškinį tenkinus visiškai bei ieškovui esant atleistam nuo žyminių mokesčių už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 2 252 Lt dydžio už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir 1 867 Lt dydžio už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 p. ir 4 d., 96 str. 1 d., 430 str., ).

34Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų apie tokio pobūdžio patirtas išlaidas, išskyrus 5 000 Lt dydžio išlaidas, kurias jis patyrė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi paprašytų pateikti papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti ieškovo ir atsakovo abipusius įsipareigojimus pagal 2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartis. Ieškovas, vykdydamas minėtą nutartį, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dar kartą išdėstė savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo bei pateikė ieškovo buhalterinių dokumentų suvestines, kurie dar kartą patvirtino tuos pačius duomenis apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Statybos rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pakartotinai pateikti paaiškinimai ir įrodymai neturėjo įtakos galutiniam teismo procesinio sprendimo priėmimui, teisėjų kolegija nepriteisia ieškovui iš atsakovo dėl šių paaiškinimų parengimo patirtų 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

35Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 56,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Molesta“ jau yra sumokėjęs į valstybės biudžetą 6 Lt šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina suma mažintina iki 50,15 Lt.

36Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias force majeure aplinkybes, dėl ko nepagrįstai konstatavo atsakovo atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumą, bei atitinkamai nepagrįstai ieškinį dėl skolos iš atsakovo priteisimo toje dalyje, kur buvo atliktas įskaitymas, atmetė. Todėl ieškovo B UAB „Hronas“ apeliacinis skundas tenkintinas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi teisę priimti tik procesinius sprendimus, išvardytus CPK 326 straipsnyje, o šioje proceso teisės normoje nenustatyta galimybė palikti galioti preliminarų teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011), šia nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimas pakeičiamas - ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 – 330 straipsniais,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti.

39Ieškinį patenkinti visiškai.

40Ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ (įmonės kodas 122279226, buveinės adresas: Metalo g. 15, Vilnius) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ (įmonės kodas 167553831, buveinės adresas: Statybininkų g. 9, Molėtai) priteisti 167 884,54 Lt skolos, 7 247,26 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (175 131,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Grąžinti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ iš valstybės biudžeto 2 252 Lt dydžio žyminį mokestį.

42Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ į valstybės biudžetą 4 119 Lt žyminio mokesčio ir 50,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.