Byla 2A-263-153/2012
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tretiesiems asmenims I. J. ir G. A. R

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6401-752/2011 pagal ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį UAB „Lukoil Baltija“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tretiesiems asmenims I. J. ir G. A. R.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė Kauno apskrities profesinė sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus A. L. 2011-01-13 įsakymu Nr. 016P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą trečiajam asmeniui I. J. ir 2011-01-14 įsakymu Nr. 020P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą trečiajam asmeniui G. A. R. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys I. J. ir G. A. R. yra Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos renkamo organo nariai nuo 2010-02-12. UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktorius apie tai informuotas 2010-02-19 raštu Nr. K-69, tačiau prieš skiriant jiems drausmines nuobaudas, atsakovė UAB „Lukoil Baltija“ nesikreipė į ieškovę Kauno apskrities profesinę sąjungą išankstinio sutikimo. Atsakovė UAB „Lukoil Baltija“ su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė Kauno apskrities profesinė sąjunga nėra atsakovės UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga, o veikia šakiniu ir teritoriniu principu. Tai įrodo ieškovės pateikti įstatai. Ieškovei darbuotojų kolektyvo susirinkimas nėra perdavęs jų gynimo funkcijos, todėl ieškovė nelaikytina darbuotojų atstove LR Darbo kodekso 19 str. prasme, o ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos nariai nelaikytini atsakovės įmonės darbuotojų atstovais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus patenkino. Ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį patenkino visiškai. Panaikino UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus 2011-01-13 įsakymu Nr. 016P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą trečiajam asmeniui I. J. ir 2011-01-14 įsakymu Nr. 020P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą trečiajam asmeniui G. A. R..

5Priteisė iš atsakovės UAB „Lukoil Baltija“ 135 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Sistemiškai analizuojant LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, LR DK 134 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 11.1 punkte pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, jog ir LR DK 240 straipsnio 2 dalyje, LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius renkamuosius organus, turinčius DK 22 straipsnyje numatytas teises. Šie organai numatyti LR DK 19 straipsnyje. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka, nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus. UAB „Lukoil Baltija“ veikė Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai bei jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. (R.) v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, bylos Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. v. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, bylos Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, bylos Nr. 3K-3-426/2010).

7Vertinant, ar Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil Baltija“ komitetas laikytinas profesinės sąjungos renkamuoju atstovaujamuoju organu ir ar jo nariams – pirmininkui (įgaliotiniui) ir pirmininko (įgaliotinio) pavaduotojui, pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš darbo teisių garantijų – draudimą skirti drausmines nuobaudas be išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/201 išaiškinimą dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas kasacinę praktiką, laikė, jog byloje nagrinėjamas analogiškas ginčas dėl atsakovės įmonėje veikiančio Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio – UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos įkūrimo, jo komiteto bei narių išrinkimo teisėtumo bei kompetencijos atstovaujant įmonės darbuotojams. Todėl konstatavo, kad skiriant drausmines nuobaudas atsakovo įmonėje veikiančios Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) nariams įgaliotinei I. J. ir įgaliotinės pavaduotojui G. A. R., buvo reikalingas išankstinis renkamojo organo sutikimas.

8Teismas nesivadovavo sprendime atsakovės nurodytu bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprendimų (nutarčių) doktrininiu aiškinimu, laikydamas precedentu šioje byloje 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011.

9Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apskrities profesinė sąjunga 2010-02-19 raštu informavo ieškovę apie tai, jog 2010 m. vasario 12 d. įvyko Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo išrinktas komitetas, padalinio įgaliotine išrinkta I. J., o įgaliotinės pavaduotoju G. A. R. (b. l. 6), pripažino, kad UAB „Lukoil Baltija“, skirdama drausmines nuobaudas tretiesiems asmenims, pažeidė LR DK 240 str. 2 d. reikalavimus, todėl ieškovės ieškinį patenkino.

10Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 600 Lt išlaidas, turėtas už ieškinio surašymą ir teisines konsultacijas Jungtinei profesinei sąjungai. Teismas nurodė, kad išlaidos kitai profesinei sąjungai nėra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1–7 p. ). Todėl teismo vertinimu, tokios išlaidos nepriskirtinos ir kitoms pagrįstoms ir būtinoms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), nes ieškovei byloje atstovavo teisininkas T. R., kuris neabejotinai, teismo manymu, galėjo teikti ieškovei reikiamas teisines konsultacijas ir rengti procesinius dokumentus.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „Lukoil Baltija“.

12Apeliantė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliantė nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 nepriėmė jokio sprendimo, turinčio res judicata galią dėl profesinės sąjungos struktūrinio padalinio teisių ir pareigų, nes byloje teismo nebuvo galutinai išspręstas klausimas dėl profesinės sąjungos teritorinio padalinio turimų kolektyvinio atstovavimo teisių įmonėje, todėl nėra pagrindo laikyti LAT 2011-01-25 nutartį precedentu šioje byloje.

14Profesinės sąjungos padalinys, veikiantis įmonėje, gali įgyvendinti savo teisnumą ir įgyti subjektinę darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisę tik tuo atveju, jei gauna įmonės darbuotojų pritarimą dėl atstovavimo (LRDK 19 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovė nesiėmė priemonių savo teisnumui įgyvendinti, todėl neįgijo subjektinės teisės būti atsakovės įmonės atstovu.

15Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai atmetė atsakovės nurodytus teisės aiškinimo šaltinius – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2010, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1177-06, Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje 2A-306-230/2008 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12957-713/2007. Teismas šias nutartis ir sprendimą įvertino tik kaip doktrininį aiškinimą, nors šiuose teisės aiškinimo šaltiniuose yra aiškiai nustatyta, kad profesinės sąjungos padalinys, veikiantis įmonėje, savaime dar neįgyja kolektyvinio atstovavimo teisių. Precedentu laikytoje 2011-01-25 LAT nutartyje, kurioje nustatyta, kad profesinės sąjungos padalinys, veikiantis įmonėje, gali turėti kolektyvinio atstovavimo teisę, tačiau nenustatyta, kad tokią teisę turi savaime, neatsižvelgiant į kitus teisės aktų reikalavimus.

16Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu iš esmės pakeitė aukščiau nurodytas teisės aiškinimo taisykles, nustatydamas, kad įmonėje veikiantis šakinės / teritorinės profesinės sąjungos padalinys turi kolektyvinio atstovavimo teises, nepriklausomai nuo to, ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas suteikė tokias teises ar ne. Vadovaudamasis LR Teismų įstatymo 33 str. 4 dalimi, teismas galėjo priimti tokią naują teisę aiškinimo taisyklę, kai tai yra neišvengiamai ar objektyviai būtina. Teismas nenurodė jokių motyvų ir / ar pagrindų, kuriais remiantis buvo pakeistos teisės aiškinimo taisyklės, todėl laikytina, kad sprendimas nebuvo objektyviai pagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad keturiose bylose (2A-306/2008,2-12957/2007, A2-1177-06, I-1064-31-05) nustatyta, jog ieškovė neturi kolektyvinio atstovavimo teisės atsakovės įmonėje, tai yra prejudiciniai faktai.

17Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tyrė darbdavio priimtų įsakymų dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą. Teismas pripažino pakankamu pagrindu pripažinti šiuos įsakymus neteisėtais vien dėl tos aplinkybės, kad prieš skirdamas drausmines nuobaudas darbdavys negavo išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Ginčas yra kilęs tik dėl tariamo profesinės sąjungos teisių pažeidimo, t. y. dėl darbdavio nesikreipimo į profesinę sąjungą, o ne dėl drausminės nuobaudos pagrįstumo. Laikytina, kad profesinės sąjungos teisės galėjo būti pažeistos tik tuo atveju, jei buvo pažeisti esminiai profesinės sąjungos interesai.

18Įrodymų, kad paskirtos drausminės nuobaudos yra susijusios su trečiųjų asmenų dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, šioje byloje nėra pateikta, todėl teismas negalėjo ginti tokio tariamo intereso pažeidimo ir pripažinti atsakovės įsakymų neteisėtais.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės panaikina pagrįstai skirtas drausmines nuobaudas. Toks sprendimas pažeidžia teisėtus darbdavio interesus ir gina teisės pažeidimą padariusius trečiuosius asmenis. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 1.137 str. 3 dalimi, yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų kitų asmenų interesus.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apskrities profesinė sąjunga nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas, nes pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kurioje pateiktos privalomos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos nagrinėjamoje byloje, išvadas padarė remdamasis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

21Su apeliantės apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka dėl šių žemiau išdėstytų argumentų ir motyvų:

22pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėtą 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011 laikė precedentu ginčo byloje, nes šioje nutartyje LAT pasisakė būtent konkrečiai dėl ieškovės padalinio renkamojo organo statuso, t. y. teisių ir pareigų. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ginčo byloje yra kilęs iš esmės analogiškas ginčas ir taikytina iš esmės ta pati teisė, kaip ir anksčiau nurodytoje LAT išnagrinėtoje byloje. LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 išaiškino: „Nesant įstatyme nuorodos, kad garantija taikoma tik profesinės sąjungos centrinių renkamųjų organų nariams, darytina išvada, kad ši taikytina ir teritoriniu pagrindu įsteigtos bei įmonėje veikiančios profesinės sąjungos padalinio renkamiems padalinio komiteto nariams ir renkamam padalinio pirmininkui.“

23LAT pasisakė dėl teritoriniu principu veikiančios profesinės sąjungos struktūrinio padalinio teisių šios nutarties dalyje „Dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų“: „Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-538/2000, šiai išvadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje <...>.“

24Apeliantė neteisingai aiškina DK 19 str. 1 d. nuostatas ir LAT praktiką, klaidingai traktuodama įtvirtintus darbuotojų atstovavimo pagrindus. Apeliantė sąmoningai klaidina teismą iškreipdama LAT 2004 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje D. M. v. VŠĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-459/2004, esmę, teigdama, kad įmonėje veikianti profesinė sąjunga turi gauti papildomus įmonės darbuotojų įgaliojimus. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas grąžinti ieškovę į darbą, nes atsakovas privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimąją atleisti iš darbo, tačiau to nepadarė.

25Apeliantės skunde nurodyta, kaip teisės aiškinimo šaltinis, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje profesinė sąjunga „Uostininkas“ v. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-575/2010, LAT pasisakė dėl darbuotojų, esančių „ne Įmonėje veikiančios“ profesinės sąjungos renkamųjų organų nariais, garantijų. O pagal ieškovės įstatus dėl ieškovės renkamųjų atstovaujamųjų organų kompetencijos LAT pasisakė 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, ieškovės (toje byloje – atsakovės) padalinį, veikiantį Kasatoriaus įmonėje, pripažindama įmonėje veikiančia profesine sąjunga.

26Savo apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, kuria remtis ginčo byloje ji negali, nes, kaip minėta, ieškovė yra teritoriniu, o ne šakiniu principu veikianti profesinė sąjunga, kokia yra Jungtinė profesinė sąjunga, dėl kurios statuso pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-1177-06. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos administracinės bylos šalys buvo Valstybinė darbo inspekcija ir jos tikrinta uždaroji akcinė bendrovė, ir ši byla buvo išnagrinėta į minėtą bylą dalyviu netraukiant profesinės sąjungos (Jungtinės profesinės sąjungos).

27Tiek apeliantės nurodytoje Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-306-230/2008, tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12957-713/2007, minėti teismai pasisakė dėl šakinės profesinės sąjungos (Jungtinės profesinės sąjungos), o ne dėl teritorinės profesinės sąjungos.

28Taigi dėl faktinių aplinkybių skirtingumo apeliantės, kaip teisės aiškinimo šaltiniai, nurodytos LAT ir LVAT nutartys, kitų teismų procesiniai sprendimai negali turėti precedentinės reikšmės ginčo byloje.

29LAT teisėjų senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 11.1. punkte pažymima, kad profesinėje sąjungoje išrinkti darbuotojų atstovaujamieji organai – tai organai, turintys DK 22 straipsnyje numatytas teises. Ši aplinkybė nustatoma pagal profesinės sąjungos įstatus (statutą) (CK 2.47 str. 1 d., PSĮ 8 str. 1 d.).

30LAT teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 15 punkte, LAT, pasisakydamas dėl drausminės atsakomybės darbo teisiniuose santykiuose taikymo ir išaiškindamas apie profesinių sąjungų renkamųjų komitetų (narių) teises, išdėstė, jog pagal DK 240 str. 2 d. išankstinis atitinkamo organo sutikimas drausminės nuobaudos skyrimui yra reikalingas tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. ginčo atveju, PSĮ 21 str. 2 d., pagal kurią darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo sutikimas. Taigi šiame LAT teisėjų senato nutarime LAT kaip esminę aplinkybę nustatė profesinės sąjungos ar jos padalinio veikimą įmonėje, o tai sąlygoja papildomų teisių ir garantijų suteikimą įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui.

31Ieškovė prašė atmesti apeliantės UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6401-752/2011.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys I. J. ir G. R. mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas, nes Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčo sprendimą, įsigilino į bylos esmę, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, taikytinos nagrinėjamoje byloje, išvadas padarė remdamasis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

33Tretieji asmenys prašė atmesti apeliantės UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6401-752/2011.

  1. Apeliacinio teismo argumentai

34Byloje kilo ginčas, ar prieš skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą atsakovei UAB „Lukoil Baltija“ buvo būtina gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (DK 240 str. 2 d.), šiuo atveju Kauno apskrities profesinės sąjungos, kurios padalinys veikia atsakovės įmonėje.

35Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004-10-28 Jungtinė profesinė sąjunga informavo atsakovę UAB „Lukoil Baltija“, kad nuo 2004-10-27 atsakovės įmonėje veikia UAB „Lukoil Baltija“ Servisas Kauno filialo profesinė sąjunga, o profesinės sąjungos įgaliotiniu išrinktas trečiasis asmuo G. R. (b. l. 5). Vėliau, 2010-02-09 Kauno apskrities profesinė sąjunga informavo atsakovę UAB „Lukoil Baltija“, kad KAPS padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos susirinkimo 2010-02-12 sprendimu yra išrinktas komitetas, kurio nariai yra I. J., G. A. R. ir kiti darbuotojai (dar penki asmenys), KAPS padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos įgaliotine išrinkta I. J., o įgaliotinės pavaduotoju G. A. R. (b. l. 6). Taigi byloje įrodyta, kad tretieji asmenys I. J. ir G. A. R. yra išrinkti ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos komiteto nariais ir yra ieškovės padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos įgaliotiniai (b. l. 9). Todėl šioje byloje teismas nesivadovauja 3k-3-575/2010, A2-1177-06, 2A-306-230/2008, 2-12857-713/2007, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, tretieji asmenys yra Kauno apskrities profesinės sąjungos komiteto nariai, taigi teritoriniu principu veikiančios profesinės sąjungos nariai (b. l. 16, Įstatų 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės profesinės sąjungos padalinio komiteto nariai turi darbuotojų atstovų teises (DK 22, 19 str.). Dėl šios priežasties negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kitose bylose nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje byloje, ir dėl to suklydo priimdamas sprendimą.

36Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų bendroje dalyje nurodyta, kad teritorinė profesinė sąjunga yra profesinė sąjunga kuri veikia teritoriniu – šakiniu principu Kauno apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai (b. l. 16). Įstatų 57.1 p. pasakyta, kad sąjungos teritorinis ir teritorinis šakinis padalinys, tai Sąjungos palinys veikiantis keliose įmonėse. Teritoriniai padaliniai formuojami atsižvelgiant į juos jungiančią teritoriją, teritoriniai šakiniai – atsižvelgiant į bendrų interesų visumą. Įstatų 57.8 p. nurodyta, kad sąjungos teritorinio (šakinio) padalinio valdymo organai analogiški kaip ir Sąjungos padalinio. Ieškovės argumentą, kad veikianti atsakovės įmonėje profesinė sąjunga įsteigta ir veikia teritoriniu principu, patvirtina paminėti Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų punktai. Dėl to pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai netaikė kasacinės praktikos išaiškinimus dėl veikiančių šakiniu principu profesinių sąjungų.

37Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų 42.2 p. pasakyta, kad viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga – yra Sąjungos padalinys, turintis visas profesinės sąjungos, veikiančios įmonėje, teises (b. l. 18). Taip pat įstatų 46.4 p. nustatyta, kad tarp kitų teisių padalinio komitetas turi teisę imtis priemonių narių interesams ginti. Dėl to atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovės Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys neveikia ir neturi teisnumo atsakovės UAB „Lukoil Baltija“ įmonėje, nes tai prieštarauja paminėtiems Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų nuostatams ir rašytinei informacijai (b. l. 6) apie profesinės sąjungos padalinio veiklą atsakovės įmonėje.

38Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus. Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 2 dalyje įtvirtinta garantija taikoma tik darbuotojams – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2010). Tai, kad atsakovės įmonėje veikia ieškovės profesinės sąjungos padalinys, o trečiasis asmuo I. J. yra ieškovės profesinės sąjungos komiteto narė bei padalinio profesinės sąjungos įgaliotinė, nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimuose (civilinėje byloje Nr. 3k-3-248/2012), šios aplinkybės šiose bylose neginčijo ir apeliantė UAB „Lukoil Baltija“, kuri prašė įpareigoti Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinį UAB „Lukoil Baltija“ duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui I. J.. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.) ir patvirtina, kad atsakovės UAB „Lukoil Baltija“ įmonėje veikia ieškovės profesinės sąjungos, kuri savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatais, padalinys (Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų 1 p., 42 p., 57 p.,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatais byloje. Atsižvelgiant į ieškovės įstatus, surinktus byloje įrodymus apie tai, kad atsakovės įmonėje veikia ieškovės profesinės sąjungos padalinys, kurios nariais yra tretieji asmenys, pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė prieš skirdama drausminę nuobaudą privalėjo pateikti ieškovei prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams tretiesiems asmenims I. J. ir G. A. R., pripažintinos pagrįstos ir įrodytos. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kasacinės instancijos teismo praktikos taikymo ir aiškinimo, todėl jų nekartoja. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.)

39Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

40Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė Kauno apskrities profesinė sąjunga kreipėsi į teismą su... 4. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus patenkino. Ieškovės... 5. Priteisė iš atsakovės UAB „Lukoil Baltija“ 135 Lt bylinėjimosi... 6. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos profesinių... 7. Vertinant, ar Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil... 8. Teismas nesivadovavo sprendime atsakovės nurodytu bendrosios kompetencijos ir... 9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apskrities profesinė... 10. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 600 Lt išlaidas, turėtas už... 11. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „Lukoil... 12. Apeliantė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą –... 13. Apeliantė nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 14. Profesinės sąjungos padalinys, veikiantis įmonėje, gali įgyvendinti savo... 15. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai atmetė atsakovės... 16. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu iš esmės pakeitė aukščiau... 17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tyrė darbdavio priimtų įsakymų... 18. Įrodymų, kad paskirtos drausminės nuobaudos yra susijusios su trečiųjų... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės panaikina pagrįstai skirtas... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apskrities profesinė... 21. Su apeliantės apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka dėl šių žemiau... 22. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėtą 2011 m. sausio... 23. LAT pasisakė dėl teritoriniu principu veikiančios profesinės sąjungos... 24. Apeliantė neteisingai aiškina DK 19 str. 1 d. nuostatas ir LAT praktiką,... 25. Apeliantės skunde nurodyta, kaip teisės aiškinimo šaltinis, 2010 m.... 26. Savo apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo... 27. Tiek apeliantės nurodytoje Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartyje... 28. Taigi dėl faktinių aplinkybių skirtingumo apeliantės, kaip teisės... 29. LAT teisėjų senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 11.1. punkte... 30. LAT teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 15 punkte, LAT,... 31. Ieškovė prašė atmesti apeliantės UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys I. J. ir G. R. mano, kad... 33. Tretieji asmenys prašė atmesti apeliantės UAB „Lukoil Baltija“... 34. Byloje kilo ginčas, ar prieš skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą... 35. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004-10-28 Jungtinė profesinė sąjunga... 36. Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų bendroje dalyje nurodyta, kad... 37. Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų 42.2 p. pasakyta, kad viena ar... 38. Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 40. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo nekeisti....