Byla 2-1912-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstuva“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr. B2-1524-259/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ generalinio direktoriaus E. G. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Luodė“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 3 d., iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

82.

9Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinto RUAB „Būstuva“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) antros eilės 34 112,51 Eur finansinį reikalavimą.

103.

11Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinto patikslintą RUAB „Būstuva“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos antros eilės 34 007,48 Eur finansinį reikalavimą.

124.

13Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino RUAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo planą ketverių metų laikotarpiui.

145.

152018 m. rugpjūčio 8 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas patvirtinti patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 34 007,43 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 3 027,83 Eur (2 988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 39,66 Eur šio mokesčio delspinigiai, susidarę nuo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio) pirmos eilės reikalavimas ir 30 979,60 Eur (30 544,82 Eur nepriemoka ir 434,78 Eur delspinigiai) antros eilės reikalavimas.

166.

17RUAB „Būstuva“ administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame pažymėjo, kad 3 027,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio skola yra susidariusi iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nuo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio ir nepatenka į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, todėl nėra pagrindo 3 027,83 Eur finansinį reikalavimą priskirti prie pirmąja eile tenkintinų kreditorių reikalavimų.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

207.

21Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinto RUAB „Būstuva“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmos eilės 3 027,83 Eur finansinį reikalavimą ir antros eilės 30 979,60 Eur finansinį reikalavimą.

228.

23Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl prašomo patvirtinti kreditinio reikalavimo (34 007,43 Eur) dydžio, o 3 027,83 Eur reikalavimas susideda iš 2 988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir 39,66 Eur delspinigių, susidariusių nuo bendrovės išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio.

249.

25Teismas atmetė atsakovės restruktūrizavimo administratorės argumentus, kad reikalaujamas patvirtinti 3 027,83 Eur reikalavimas nepateko į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį.

2610.

27Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra nuorodų į pajamų mokesčio skolos susidarymo laikotarpį.

28III.

29Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atskirajame skunde atsakovės RUAB ,,Būstuva“ administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo RUAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai Valstybinės mokesčių inspekcijos 3 027,83 Eur reikalavimą priskyrė prie pirmąja eile tenkinamų finansinių reikalavimų.

3411.2.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalyje įvirtinta įstatymo analogija, panašius civilinius santykius nagrinėjamu atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ), o atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką panašiose bylose, darytina išvada, kad į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę yra įtraukiami darbuotojų finansiniai reikalavimai, o juos tenkinant sumokamas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

3611.3.

37Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 3 027,83 Eur reikalavimas yra susidaręs nuo jau iki UAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio ir nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį.

3812.

39Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4012.1.

41Atskirajame skunde nurodomas argumentas, pažymintis, kad pirmąja eile gali būti tenkinama tik ta kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, kuri susijusi su išskaičiuojamu gyventojų pajamų mokesčiu, kuris atsiranda tik restruktūrizavimo proceso metu, patenkinus pirmos eilės darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais ir išskaičius gyventojų pajamų mokestį, yra nepagrįstas.

4212.2.

43Vėliau atsiradę reikalavimai neįtraukiami į restruktūrizavimo planą ir reikalavimų tenkinimo eilė tokiu atveju netaikoma. Mokėjimai pagal tokius reikalavimus priskirtini einamosioms įmokoms, kurias restruktūrizuojama įmonė moka nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

4412.3.

45Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, į kreditorių sąrašą ir restruktūrizavimo planą įtraukiami kreditoriaus reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Pradelsti įsipareigojimai, kurie atsirado jau iškėlus restruktūrizavimo bylą, turi būti tenkinami vadovaujantis ĮRĮ 13 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri numato ir reikalavimo priskyrimo prie tenkintinos eilės pagrindus.

4612.4.

47Vadovaujantis ĮRĮ 13 straipsnio 2 ir 7 dalimis, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, sudarantys kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį, tenkintini antruoju etapu, tačiau ta pačia – pirmąja eile.

4812.5.

49Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatas, šis mokestis negali būti prilyginamas kitiems, ne su darbo santykiais susijusiems mokesčiams. Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra įmonės darbuotojas, o įmonė atlieka tik išskaičiuojančio asmens vaidmenį.

50Teismas

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5313.

54Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kildinamas iš gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimo, patvirtintas tenkinti pirmąja eile, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

5514.

56Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tvirtinimą ir jų tenkinimą įmonių restruktūrizavimo byloje, aiškinimo ir taikymo. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo atsakovės restruktūrizavimo byloje pagrįstumo (plačiąja prasme). Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai kreditorė VMI prašė patvirtinti, o pirmosios instancijos teismas patvirtino 3 027,83 Eur reikalavimą, kaip tenkintiną pirmąja eile.

5715.

58Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu turi pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta restruktūrizavimo administratoriaus teisė ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

5916.

60Nors IRĮ nuostatose tiesiogiai ir nėra įtvirtinta, tačiau kreditorius, pareikšdamas savo reikalavimą, gali nurodyti ir pageidaujamą savo reikalavimo tenkinimo eilę. Toks kreditoriaus nurodymas nesaisto restruktūrizavimo administratoriaus, kuris savarankiškai priskiria kreditoriaus reikalavimą vienai iš ĮRĮ 13 straipsnio 3–6 dalyse įtvirtintų eilių, o nesutikdamas su kreditoriaus nurodymu ir teikdamas reikalavimą tvirtinti teismui, motyvuotai nurodo kitą siūlomą kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eilę. ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalies formuluotė, kad restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžia teismas, reiškia ir tai, kad administratorius gali motyvuotai ginčyti ir kreditoriaus pageidaujamą reikalavimo tenkinimo eilę.

6117.

62Įmonių restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮRĮ 13 straipsnis. Kreditorių reikalavimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus reikalavimus, kurie tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, tenkinimo eiliškumas nustatytas šio straipsnio 3–6 dalyse. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės (ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis). Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus, tarp jų reikalavimai dėl privalomųjų įmokų ir paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, reikalavimai dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų, ir likusieji iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, nepatenkinti ir viršijantys restruktūrizavimo metu neparduodamo įkeisto turto vertę, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai (ĮRĮ 13 straipsnio 4 dalis).

6318.

64Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalį, visi kreditorių reikalavimai pagal šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos).

6519.

66Byloje nėra ginčo, kad kreditorės VMI 3 027,83 Eur reikalavimą, kurio tenkinimo kreditorė siekia pirmąja eile, sudaro 2 988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio 39,66 Eur delspinigių skola yra paskaičiuota nuo iki atsakovės UAB ,,Būstuva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio reikalavimo tenkinimo pirmąja eile, sprendė, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra nuorodų į gyventojų pajamų mokesčio skolos susidarymo laikotarpį, todėl, teismo vertinimu, bet kuri ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodoma nepriemoka priskiriama prie pirmąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų. Su tokiu ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje reglamentuotų pirmąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų aiškinimu apeliantė nesutinka ir remiasi lingvistiniu šios normos aiškinimu, kurio pirmosios instancijos teismas netaikė.

6720.

68Kaip minėta šio nutarties 17 punkte, ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017 yra pateikęs ĮRĮ 13 straipsnio 3 daliai analogiškos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 3 dalies išaiškinimą. FABĮ 29 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Taigi, tiek ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis, tiek ir FABĮ 29 straipsnio 3 dalis vienodai apibrėžia pirmąja eile tenkinamus darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas). Kasacinio teismo nurodyta, kad bet kurių iš mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo santykių kylančių reikalavimų prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu yra atsisakyta ir LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ 13 straipsnio 3–4 dalys), kuris pagal savo esmę labai panašus į FABĮ (minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 20 punktas).

6921.

70Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 29 straipsnio 3 dalį nurodė, kad šios įstatymo normos negalima aiškinti plečiamai, t. y. negalima teigti, kad pirmąja eile tenkinami visi kreditorių reikalavimai, susiję su gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią skliausteliuose, su pirmąja sakinio dalimi. Be kita ko, FABĮ straipsnio 3 dalies skliausteliuose nurodyti mokesčiai ir įmokos yra ne tik susiję su pajamomis, gaunamomis iš darbo santykių, – skliausteliuose esančios formuluotės detalizuoja mokesčių ir įmokų paketą, kurį darbdavys privalo mokėti kartu mokėdamas darbuotojui darbo užmokestį. Taigi į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtraukiami socialiai pažeidžiamų asmenų (darbuotojų) reikalavimai, o tenkinant šiuos reikalavimus, pirmąja eile taip pat turi būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 21 punktas). Vadovaujantis tokiu teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuojančio kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad ir pagal FABĮ 29 straipsnio 3 daliai analogišką ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalį, į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę yra įtraukiami socialiai pažeidžiamų asmenų (darbuotojų) finansiniai reikalavimai, o juos tenkinant, pirmąja eile taip pat turi būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi, pagal teismo patvirtintą atsakovės restruktūrizavimo planą tenkinant restruktūrizavimo byloje teismo nutartimi patvirtintus pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimus turės būti išskaičiuotas ir pirmąja eile į valstybės biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.

7122.

72Minėta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas tenkinti pirmąja eile 3 027,83 Eur reikalavimas, kurį sudaro 2 988,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio 39,66 Eur delspinigių skola, paskaičiuotas nuo darbuotojams iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėto darbo užmokesčio, todėl vadovaujantis šios nutarties 20–21 punktuose pateiktais išaiškinimais prioriteto prieš kitus restruktūrizuojamos atsakovės kreditorius neturi ir nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, todėl pagal šio straipsnio 4 dalį tenkintinas antrąja eile.

7323.

74Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą teikia argumentą, kad nagrinėjamam klausimui aktualias ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinio teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1053-330/2017, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje esantys ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimai nepaneigia nutarties 20–21 punktuose pateikto šios teisės normos aiškinimo ir 22 punkte padarytų išvadų. Viena vertus, pagal CPK 4 straipsnį teisės aiškinimo ir taikymo formuojant vienodą teismų praktiką funkciją įgyvendina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio vėlesniais išaiškinimais yra remiamasi sprendžiant dėl nagrinėjamu atskiruoju skundu kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, civilinės bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1053-330/2017, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo reikalavimo kilmės kitu, nei nagrinėjamoje byloje VMI gyventojų pajamų mokesčių reikalavimo kilmė, aspektu. Be to, VSDFV Klaipėdos skyriaus ginčo reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, todėl egzistavo ir kitas šio reikalavimo priskyrimo prie tenkintinų pirmąja eile pagrindas, kurio egzistavimo klausimas nagrinėjamoje byloje nekeliamas.

75Dėl bylos procesinės baigties

7624.

77Vadovaujantis šioje nutartyje nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, todėl tenkindamas VMI prašymą dėl dalies kreditinio reikalavimo tenkinimo pirmąja eile, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurį naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorės prašymas dėl patvirtinto reikalavimo patikslinimo atmestinas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Tokį bylos apeliacinėje instancijoje rezultatą lemia tai, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi yra patvirtintas atsakovės UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo byloje kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos antros eilės 34 007,48 Eur finansinis reikalavimas, kuris skundžiama nutartimi buvo tikslintas reikalavimo tenkinimo eiliškumo aspektu.

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

79Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018... 8. 2.... 9. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinto RUAB... 10. 3.... 11. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinto... 12. 4.... 13. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino RUAB... 14. 5.... 15. 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas... 16. 6.... 17. RUAB „Būstuva“ administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 20. 7.... 21. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinto RUAB... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl prašomo patvirtinti kreditinio... 24. 9.... 25. Teismas atmetė atsakovės restruktūrizavimo administratorės argumentus, kad... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra nuorodų... 28. III.... 29. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atskirajame skunde atsakovės RUAB ,,Būstuva“ administratorė UAB Įmonių... 32. 11.1.... 33. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮRĮ 13... 34. 11.2.... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalyje... 36. 11.3.... 37. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 3 027,83 Eur reikalavimas yra... 38. 12.... 39. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prašo... 40. 12.1.... 41. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, pažymintis, kad pirmąja eile gali... 42. 12.2.... 43. Vėliau atsiradę reikalavimai neįtraukiami į restruktūrizavimo planą ir... 44. 12.3.... 45. Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, į kreditorių sąrašą ir... 46. 12.4.... 47. Vadovaujantis ĮRĮ 13 straipsnio 2 ir 7 dalimis, gyventojų pajamų mokesčio... 48. 12.5.... 49. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 ir 23... 50. Teismas... 51. IV.... 52. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. 13.... 54. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 55. 14.... 56. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų,... 57. 15.... 58. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus įmonės... 59. 16.... 60. Nors IRĮ nuostatose tiesiogiai ir nėra įtvirtinta, tačiau kreditorius,... 61. 17.... 62. Įmonių restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir... 63. 18.... 64. Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalį, visi kreditorių reikalavimai pagal šio... 65. 19.... 66. Byloje nėra ginčo, kad kreditorės VMI 3 027,83 Eur reikalavimą, kurio... 67. 20.... 68. Kaip minėta šio nutarties 17 punkte, ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje... 69. 21.... 70. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 29 straipsnio 3 dalį nurodė, kad šios... 71. 22.... 72. Minėta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas tenkinti pirmąja... 73. 23.... 74. Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą teikia... 75. Dėl bylos procesinės baigties... 76. 24.... 77. Vadovaujantis šioje nutartyje nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais,... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti...