Byla 2-1053-330/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1028-826/2017, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Divytis“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Divytis“ direktoriaus G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1028-826/2017, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Divytis“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi UAB „Divytis“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Stinkoma“. Įmonės restruktūrizavimo administratorė teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šia nutartimi buvo patvirtintas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 74 683,73 Eur finansinis reikalavimas.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo

    52016 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 74 683,73 Eur finansinis reikalavimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

  3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje pateiktas pastabas pakartotiniam klausimo nagrinėjimui, įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių pateikti papildomus duomenis. VSDFV Klaipėdos skyrius pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą informaciją ir duomenis: UAB „Divytis“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos F4 pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis už 2016 m. II ketvirtį išrašą, 2016 m. rugpjūčio 10 d. ataskaitos Nr. (7.2) 5D-3362 „Apie draudėjo UAB „Divytis“, dr. kodas 335276, delspinigių už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiavimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. liepos 26 d.“ kopiją, Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. spalio 29 d. pranešimo Nr. HR2/15/161074 „Apie priverstinės hipotekos įregistravimą Hipotekos registre“ kopiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 20 d. pranešimo Nr. ĮAS-6E-193 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. ĮAS-6E-208 „Dėl UAB „Divytis“ turto priverstinės hipotekos“ pakeitimo“ kopiją, VĮ Centrinės hipotekos įstaigos 2016 m. birželio 23 d. pranešimo Nr. HR2/16/115120 „Apie priverstinės hipotekos pakeitimo duomenų įrašymą Hipotekos registre“ kopiją.
  4. RUAB „Divytis“ direktorius G. T. 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. kovo 3 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neprieštarauja dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo. Tačiau nurodė prieštaraujantis tam, jog VSDFV Klaipėdos skyrius būtų įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Paaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas negali būti užtikrintas priverstine hipoteka, nes restruktūrizuojama įmonė be teismo leidimo negali suteikti garantijų, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą. Be to, iš kreditoriaus pateiktų duomenų nėra aišku, kokią šios sumos dalį sudaro už darbuotojus mokamos įmokos, kokią sumos dalį sudaro nuo darbuotojų atlyginimų mokamos įmokos ir pan.
  5. Teismo posėdžio metu VSDFV Klaipėdos skyrius prašė įtraukti šią instituciją į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 75 165,81 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro įsiskolinimas (nesumokėtos socialinio draudimo įmokos už darbuotojams apskaičiuotą darbo užmokestį) ir delspinigiai. Paaiškino, jog 74 683,73 Eur reikalavimo dalis užtikrinta priverstine hipoteka.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Divytis“ restruktūrizavimo byloje patvirtino kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 75 165,81 Eur pirmos eilės finansinį reikalavimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčijamą finansinį reikalavimą sudaro 70 694,76 Eur įsiskolinimas už valstybinį socialinį draudimą ir sveikatos draudimą bei 4 462,44 Eur delspinigiai. Teismas konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą priskirtinas pirmos eilės kreditorių reikalavimams.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino RUAB „Divytis“ direktoriaus argumentus dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo užtikrinimo priverstine hipoteka neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad klausimai dėl priverstinės hipotekos taikymo ir pakeitimo buvo išspręsti iki UAB „Divytis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl teismo leidimas tam nebuvo būtinas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovės RUAB „Divytis“ direktorius G. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kreditorius turėjo įrodyti, kas sudaro jo finansinį reikalavimą, t. y. kokią finansinio reikalavimo dalį sudaro darbdavio mokamos įmokos nuo darbuotojams mokamos darbo užmokesčio dalies ir kokią dalį sudaro kitos atsakovės prievolės kreditoriui.
    2. Ginčijamo finansinio reikalavimo dalį sudaro delspinigiai, todėl ši finansinio reikalavimo dalis negali būti tenkinama pirmąja eile. Pirmosios instancijos teismas, pirmąja eile patvirtinęs visą kreditoriaus finansinį reikalavimą, pažeidė įmonių restruktūrizavimą reguliuojančias teisės normas.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria VSDFV Klaipėdos skyrius su 75 165,81 Eur finansiniu reikalavimu įtrauktas į kreditorių sąrašą – patvirtinti 75 175,81 Eur finansinį reikalavimą, o likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

610.1. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, kurią sumokėti prievolę turi darbdavys, taip pat yra mokestis valstybės naudai, į valstybės biudžetą, todėl ši įmoka negali būti prilyginama kitiems, ne su darbo santykiais susijusiems mokesčiams. Tokiu atveju nėra būtinybės nustatyti, kokią finansinio reikalavimo dalį sudaro įmokos nuo darbuotojams priklausančios darbo užmokesčio dalies.

710.2. Atskirojo skundo argumentas dėl mokėtinų delspinigių nepagrįstas. Įstatyme įtvirtintas palūkanų ir netesybų tenkinimas antruoju etapu, tačiau ta pačia eile.

810.3. Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 75 175,81 Eur. Teismui buvo pateiktas tvirtinti tokio dydžio finansinis reikalavimas. Už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki teismo nutarties įsiteisėjimo papildomai priskaičiuota 18,61 Eur delspinigių.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Divytis“ restruktūrizavimo byloje priimtas procesinis sprendimas patvirtinti kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi UAB „Divytis“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Stinkoma“, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas nuo šio sutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonės restruktūrizavimo administratorė teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šia nutartimi patvirtintas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 74 683,73 Eur finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus 74 683,73 Eur finansinis reikalavimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus papildomai pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo finansinį reikalavimą, patenkino patikslintą prašymą UAB „Divytis“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti pirmos eilės 75 165,81 Eur finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas (valstybinio socialinio draudimo įmokos ir su tuo susiję mokėjimai) pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą priskirtinas pirmos eilės kreditorių reikalavimams. Taip pat nustatė, kad kreditoriaus reikalavimas teisėtai užtikrintas priverstine hipoteka. Atsakovės RUAB „Divydis“ direktorius nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu grindė tuo, jog kreditorius neįrodė, kokią finansinio reikalavimo dalį sudaro darbdavio mokamos įmokos nuo darbuotojams mokamos darbo užmokesčio dalies ir kokią dalį sudaro kitos atsakovės prievolės kreditoriui. Be to, teismas negalėjo į pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukti dalies kreditoriaus finansinio reikalavimo – delspinigių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimai pagal jų pateikimo momentą gali būti pateikiami ir kreditoriais tampama skirtingais būdais. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat tai gali būti nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šie kreditorių reikalavimai tvirtinami laikantis ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros, kurios įgyvendinimas sietinas su kreditorių reikalavimų pateikimu administratoriui per teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nustatytą laikotarpį.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  6. Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalis), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai.
  7. Kaip matyti iš bylos duomenų ir šalių procesinių dokumentų turinio, byloje iš esmės nėra ginčo dėl kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo UAB „Divytis“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumo (plačiąja prasme). Įmonės restruktūrizavimo administratorė teismui pateiktame kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše tvirtintinu nurodė ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai kreditorius prašė patvirtinti, o pirmosios instancijos teismas patvirtino šį finansinį reikalavimą, kaip tenkintiną pirmąja eile. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kreditoriaus finansinio reikalavimo priskyrimą pirmąja eile tenkintiniems reikalavimams RUAB „Divytis“ ginčijo ir tuo argumentu, jog kreditorius finansinio reikalavimo užtikrinimui neteisėtai (neturėdamas teismo leidimo) nustatė priverstinę hipoteką. Pirmosios instancijos teismui šį argumentą pripažinus nepagrįstu, o atskirajame skunde tokios teismo išvados nekvestionuojant, kolegija laikosi nuostatos, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra, todėl finansinio reikalavimo pagrįstumas (priskyrimas tenkintiniems pirmąja eile) šiuo aspektu nebus vertinamas. Analizuojamu atveju vertintina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ginčijamą finansinį reikalavimą priskyrė prie tenkintinų pirmąja eile.
  8. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės (ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis).
  9. Iš UAB „Divytis“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės 2017 m. vasario 21 d. ataskaitos F4 pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis už 2016 m. II ketvirtį išrašo matyti, kad UAB „Divytis“ apskaičiuotas 70 694,76 Eur įsiskolinimas už valstybinį socialinį draudimą ir sveikatos draudimą (2 lentelė) bei 4 462,44 Eur delspinigiai (3 lentelė). 70 694,76 Eur įsiskolinimas nurodytas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. ataskaitoje Nr. (7.2) 5D-3362. UAB „Divytis“ 2017 m. vasario 23 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kreditoriaus finansinį reikalavimą sudaro nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios priskaitomos nuo darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio ir kurias sumokėti privalo darbdavys, bei už nesumokėtas įmokas apskaičiuoti delspinigiai. Aplinkybę, kad ginčijamą finansinį reikalavimą sudaro nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, patvirtina ir pateiktas apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kreditorės reikalavimą pagal ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas priskirti finansiniams reikalavimams, tenkintiniems pirmąja eile.
  10. RUAB „Divytis“ direktoriaus atskirajame skunde nurodyta, kad nėra aišku, kokią prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį sudaro už darbuotojus mokėtinos įmokos ir kokią dalį sudaro įmokos, apskaičiuotos nuo darbuotojų darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmąja eile gali būti tenkinama tik ta kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, kuri yra susijusi su valstybinio socialinio draudimo įmokos dalimi, mokama paties apdraustojo (darbuotojo). Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, kurią sumokėti prievolę turi darbdavys, taip pat yra mokestis į valstybės biudžetą, darbuotojo naudai, todėl ši įmoka negali būti prilyginama kitiems, ne su darbo santykiais susijusiems, mokesčiams, nes priešingu atveju bus pažeistos asmens teisės į valstybės garantuojamas socialines garantijas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1250-196/2015). Teigti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos turėtų būti skirstomos į mokamas darbuotojo ir darbdavio, neleidžia ir ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies normos turinys. Kita vertus, objektyvius duomenis, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas (ar jo dalis) neatitinka ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje išvardintų kriterijų, turėtų pateikti apeliantas (CPK 178 straipsnis), nors šiuo atveju apeliantas tik deklaratyviai akcentuoja kreditorės pareigą įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą bei kritikuoja pirmosios instancijos teismo veiksmus įrodymų vertinimo procese.
  11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu nustatė priverstinę hipoteką. Iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo matyti, kad priverstine hipoteka užtikrintas UAB „Divytis“ 74 683,73 Eur įsiskolinimo grąžinimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies prasme dėl didžiosios ginčijamo finansinio reikalavimo dalies (74 694,76 Eur) egzistuoja ir antras (savarankiškas) šio reikalavimo priskyrimo prie tenkintinų pirmąja eile pagrindas (priverstine hipoteka neužtikrinta tik 492,08 Eur dalis).
  12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į finansinių reikalavimų, tenkintinų pirmąja eile, sąrašą įtraukė ir ginčijamo reikalavimo sudėtyje esančius delspinigius (4 481,05 Eur). Byloje nenustatytos aplinkybės, paneigiančios šios finansinio reikalavimo dalies priskirtinumą ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, sąvokai bei kriterijams.
  13. ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visi kreditorių reikalavimai pagal šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu ta pačia eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai (palūkanos ir netesybos). ĮRĮ 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad aptariamu atveju delspinigiai, sudarantys kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį, tenkintini antruoju etapu, tačiau ta pačia – pirmąja eile.
  14. Kiti apelianto RUAB „Divytis“ direktoriaus atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.)
  15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų apeliacine tvarka naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  16. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VSDFV Klaipėdos skyriaus 75 165,81 Eur finansinis reikalavimas, ir patvirtinti 75 175,81 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorius nurodė, kad už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki teismo nutarties įsiteisėjimo papildomai priskaičiuota delspinigių suma, todėl teismas turėjo patvirtinti didesnį finansinį reikalavimą.
  17. Apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320, 338 straipsniai). Kreditorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, atskirojo skundo nepateikė, todėl atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluotas jo prašymas nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditoriaus prašyme buvo nurodyta 75 175,81 Eur finansinio reikalavimo suma, kurią teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovė dėl skaičiavime esančios aritmetinės klaidos sumažino iki 75 165,81 Eur sumos. Todėl atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti nauji įsiskolinimo skaičiavimai nėra aktualūs ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai