Byla 2-2084/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties išaiškinimo ir rašymo apsirikimo ištaisymo, priimtoje civilinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas ir dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl koncesijos sutarties priedo Nr. 6 pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, bei kitų reikalavimų, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas,

Nustatė

2Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutarčių, civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, 2013 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį, kuria išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, ir 2013 m. birželio 26 d. nutartį, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai 2013 m. birželio 13 d. nutartyje. Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo į delspinigius, skaičiuotinus nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigius, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą, perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

32013 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovo UAB „Kamesta“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties išaiškinimo ir rašymo apsirikimo joje ištaisymo. Ieškovas prašo ištaisyti klaidą ir konstatuoti, jog 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutartys naikintinos tik dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo į mokėtinus delspinigius, skaičiuotinus nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigius, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą. Ieškovo teigimu, nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies išvados skiriasi nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies ir tai sąlygoja būtinybę ištaisyti šį apsirikimą ir išaiškinti priimtą nutartį.

4Rašymo apsirikimai taisytini.

5Susipažinus su ieškovo pateiktu prašymu matyti, jog juo keliamas reikalavimas ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, nors iš šiame procesiniame dokumente suformuluoto jo dalyko matyti, jog ieškovas pageidauja ir minėtos nutarties išaiškinimo. Apeliacinis teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas (CPK 276 str.) ir sprendimo išaiškinimas (CPK 278 str.) yra skirtingi procesiniai institutai, taikomi esant skirtingoms procesinėms sąlygoms. Tuo tarpu ieškovas UAB „Kamesta“ tuo pačiu metu siekia pasinaudoti jais abiem, nors prašymo formuluotė rodo, kad iš esmės siekiama rašymo apsirikimų nutartyje ištaisymo, o ne nutarties išaiškinimo. Atsižvelgus į prašymo reikalavimus, į tai, jog jokie argumentai, kurie sudarytų pagrindą taikyti sprendimo išaiškinimo institutą prašyme nenurodomi, be to, apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos techninės klaidos ištaisymas pašalins kilusius neaiškumus, apeliacinės instancijos teismas ieškovo 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktą prašymą laiko prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje.

6CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

7Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

8Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

9Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje pagal apelianto Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutarčių, kuriomis buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas. 2013 m. birželio 26 d. nutartimi, pakeičiančia 2013 m. birželio 13 d. nutartį, buvo nuspręsti išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl: 1) 7 686 553,20 Lt įsiskolinimo pagal Taikos sutarties 4.2. – 4.5 punktus; 2) 839 142,62 Lt koncesijos mokesčio pagal taikos sutarties 6 punktą; 3) delspinigių, skaičiuotinų nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigių, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą, išieškojimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Apeliantas ginčydamas minėtų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės nesutiko su pačiu nutarčių priėmimu (siedamas tai su kasacinio skundo pateikimu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui), nurodyta išieškotinų delspinigių suma, jų skaičiavimo tvarka bei galimumu išieškoti delspinigius už delsimą mokėti koncesijos mokesčius. Taigi, 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 6 d. nutartys dalyse dėl iš atsakovo išieškotino 7 686 553,20 Lt įsiskolinimo bei 839 142,62 Lt koncesijos mokesčio, nebuvo ginčijamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taip pat patvirtino, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutarčių dalys dėl vykdomojo rašto išdavimo į 7 686 553,20 Lt įsiskolinimą ir 839 142,62 Lt koncesijos mokestį, iš esmės yra teisėtos ir pagrįstos. Tuo tarpu įvertinęs Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodė, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo į delspinigius, skaičiuotinus nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigius, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą, perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi sprendė, jog 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutartys turi būti naikinamos ir grąžinamos pirmosios instancijos teismui tik dalyje, susijusioje su delspinigių išieškojimu, likusioje dalyje skundžiamas nutartis ir jomis nustatytas išieškotinas sumas paliekant nepakeistas. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė UAB „Kamesta“, tokia teismo išvada neatsispindi apeliacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, kuria nutarta 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutartis panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo į delspinigius, skaičiuotinus nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigius, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą, perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Toks motyvuojamosios ir rezoliucinės teismo nutarties dalies neatitikimas vertintinas kaip aiškus apsirikimas. Tokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. Kaip buvo nurodyta, teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas.

10Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią ypatingą situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamoje išimtinėje teisinėje situacijoje yra padaryta aiški techninė klaida, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties esmę, nes nutarties motyvuojamoji dalis bei antroji rezoliucinės nutarties dalis aiškiai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutarčių dalys dėl vykdomojo rašto išdavimo į 1) 7 686 553,20 Lt įsiskolinimą; 2) 839 142,62 Lt koncesijos mokestį, yra neteisėtos ir nepagrįstos, dėl ko būtų naikinamos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

11Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatyta techninė klaida taisytina, atitinkamai ištaisant šią klaidą ir nutarties rezoliucinėje dalyje.

12Vadovaudamasis 276 straipsniu, teismas

Nutarė

13Tenkinti ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje ištaisymo.

14Ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje rašymo apsirikimą ir

15Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, ir 2013 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, dalis, kuriomis išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo į delspinigius, skaičiuotinus nuo laiku nesumokėtų taikos sutarties 3 punkte numatytų sumų, bei delspinigius, už nesumokėtus einamuosius koncesijos mokesčius pagal taikos sutarties 6 punktą, ir perduoti šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, likusias 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, ir 2013 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, dalis palikti nepakeistas.“

Proceso dalyviai
Ryšiai