Byla 2-1283-178/2016
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino tarp ieškovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) bei civilinę bylą nutraukė.

4Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymais išduoti vykdomuosius raštus dėl 43 509, 76 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. III ketvirtį, 220 312,80 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. IV ketvirtį, 138 101,82 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. II ketvirtį bei 123 756,87 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. III ketvirtį išieškojimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos. Nurodė, kad pagal Taikos sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti ieškovės ir atsakovės sudarytą 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį Nr. 1717 (toliau - Koncesijos sutartis), Koncesijos sutarties 7 skyriaus 7.1 punkte nurodytu koncesijos laikotarpiu bei laiku mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus Koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Koncesijos sutarties 39.1 punkte nustatyta, kad koncesijos mokestis mokamas už praėjusį ketvirtį per 30 dienų, ieškovei pateikus sąskaitą atsakovei nurodant ieškovės apskaičiuotą koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių kiekį ir mokėtiną koncesijos mokesčio sumą.

52015 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą (serija KAM Nr. 006922) kartu su 123 756,87 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. III ketvirtį pagrįstumą patvirtinančiais dokumentais, kurią atsakovė, vadovaujantis Taikos sutarties 6 punktu bei Koncesijos sutarties 39.1 punktu, privalėjo apmokėti iki 2015 m. lapkričio 22 d. nepaisant to, kad 2015 m. lapkričio 13 d. atsakovė, pažeisdama Taikos sutarties vykdytinumo (privalomumo) principą, grąžino ieškovei minėtą sąskaitą – faktūrą, atsisakydama ją apmokėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neapmokėjo ir kitų PVM sąskaitų – faktūrų, kurios atsakovei buvo pateiktos apmokėti, bet grąžintos jų neapmokėjus: 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (serija KAM Nr.006606) dėl 43 509,76 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. III ketvirtį; 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (serija KAM Nr.006601) dėl 220 312,80 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. IV ketvirtį; 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita – faktūra (serija KAM Nr. 006774) dėl 138 101, 82 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. II ketvirtį.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymų išduoti vykdomuosius raštus netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė prašymus išduoti vykdomuosius raštus grindžia Taikos sutarties 6 punkto pagrindu, kuriuo atsakovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti ieškovės su atsakove pasirašytą Koncesijos sutartį ir jos 7 skyriaus 7.1 punkte nurodytu koncesijos laikotarpiu bei laiku mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Tuo pačiu šalys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją (tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB banką) Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir nustatyti iš naujo taip, kad būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims. Šalims nesusitarus dėl siūlomos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, šalys bendru sutarimu privalo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie pateiktų savo siūlymus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šalims sprendžiant klausimą dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo šiuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras: 2015 m. rugsėjo 30 d. serija KAM Nr. 006922, 2014 m. gruodžio 31 d. serija KAM Nr. 006606, 2014 m. gruodžio 31 d. serija KAM Nr. 006601 bei 2015 m. birželio 30 d. serija KAM Nr. 006774. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog tarp šalių ginčas yra dėl ieškovės aukščiau minėtų pateiktų PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris kilęs iš Koncesijos sutarties tinkamo vykdymo. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal atsakovės ieškinius dėl koncesijos mokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos, Koncesijos sutarties 39.2 punkto pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. 2-583-657/2016, e2-1406-480/2016). Taigi, atsakovė nesutinka vykdyti prievolę, kuri atsirado Koncesijos ir Taikos sutarčių pagrindu, todėl ieškovė turėtų teismui reikšti ieškinį, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad reikalavimas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras spręstinas ginčo teisena.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9Ieškovė UAB „Kamesta“ (toliau – apeliantė) prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nutartis priimta nesivadovaujant byloje teismų suformuotais precedentais bei pažeidžiant teismo sprendimo privalomumo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pažymėjo, kad Taikos sutartimi nutrauktas šalių ginčas dėl Koncesijos sutarties vykdymo, užfiksuoti įsiskolinimai, nustatyti jų likvidavimo terminai bei išspręsti kiti su Koncesijos sutarties vykdymu susiję klausimai. Apelianto prašymai išduoti vykdomuosius raštus išnagrinėti: 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-871/2013; 2013 m. vasario 13 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1305/2013; 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 26 d. nutartimis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-2084/2013. Taip pat teismų atsisakyta priimti po Taikos sutarties sudarymo atsakovės teiktus ieškinius apeliantei: Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060-55/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015. Todėl byloje suformuoti teisminiai precedentai, jog 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties dalis (6 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimas toliau savalaikiai mokėti pagal Mokėjimų tvarką apskaičiuotus einamuosius koncesijos mokesčius) yra vykdytina.
  2. Vykdomųjų raštų išdavimas dėl koncesijos mokesčių išieškojimo pagal Taikos sutarties 6 punktą nepanaikina atsakovės teisės reikšti atskirus ieškinius dėl koncesijos mokesčių dydžių, neginčijant pačios Mokėjimų tvarkos. Tačiau CPK nustatyti vykdomojo rašto išdavimo pagrindai nesieja jo (ne)išdavimo sąlygų su tokių ieškinių nagrinėjimu teisme.
  3. Nors iš nutarties galima spręsti, kad buvo atmesti visi apeliantės pareikšti prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo, tačiau skundžiamoje nutartyje apeliantės 2014 m. birželio 10 d. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl koncesijos mokesčio už 2013 m. IV ketvirtį nėra aptartas, neįvertintas jo pagrįstumas.
  4. Nutartis priimta pažeidžiant vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą. Skundžiama nutartis priimta praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo paskutinio 2016 m. sausio 8 d. prašymo gavimo ir praėjus daugiau kaip 1 metams bei 10 mėnesių nuo anksčiausio 2014 m. birželio 10 d. prašymo gavimo, nors pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d., 646 str. 3 d.). Prašymai nagrinėti net 8 teismo posėdžiuose laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2016 m. kovo 8 d., nors apeliantė prašė juos nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  5. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir teismo neužtikrinto operatyvaus, ekonomiško vykdymo proceso byloje, pažeidžiamos apeliantės teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas. Apeliantė savo sąskaita turi dengti viešosios infrastruktūros objekto – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo – eksploatavimo išlaidas (einamieji mokėjimai pagal Koncesijos sutartį, mokesčiai valstybei bei palūkanos bankui). Taip pat yra eikvojamos Kaune miesto savivaldybės biudžeto lėšos (netesybos, bylinėjimosi išlaidos) bei kuriama teisinio netikrumo situacija, menkinamas teisinės valstybės vienas iš esminių principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas.

10Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nusprendęs, jog dėl einamųjų koncesijos mokesčių už 2013 m. IV ketvirtį, 2014 m. III-IV ketvirčius ir 2015 m. II-III ketvirčius apskaičiavimą ir priteisimą apeliantė turėtų kreiptis į teismą ieškinine teisena, nuo teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos nenukrypo. Taikos sutarties 3 punkte yra pripažinti atsakovės įsiskolinimai apeliantei iki Taikos sutarties sudarymo dienos, o 4 punkte sutarta dėl jų padengimo atitinkamais terminais tam tikromis dalimis. Todėl apeliantė galėjo kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo tik dėl šiuose punktuose numatytų atsakovės prisiimtų piniginių įsipareigojimų, kas ir buvo padaryta. Taikos sutarties 6 punkte šalys sulygo, jog toliau bus tinkamai vykdoma šalių pasirašyta Koncesijos sutartis bei savalaikiai mokamas koncesijos mokestis, be to, šalys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir sudaryti iš naujo taip, kad būtų priimtina abiems sutarties šalims. Taigi, šis Taikos sutarties punktas yra nukreiptas į ateitį, šios pareigos - ypač koncesijos mokesčio dydžio apskaičiavimas ir jo mokėjimas - Taikos sutartyje yra neapibrėžti, priklausantys nuo daugybės aplinkybių. Todėl vykdant Taikos sutarties 6 punkte numatytus šalių bendruosius įsipareigojimus tarp šalių kilus nesutarimams dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, atsiranda materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas tik nauja ginčo teisenos teisme tvarka.
  2. Dėl koncesijos mokesčio už 2013 m. IV ketvirtį, 2014 m. III-IV ketvirčius, 2015 m. II-III ketvirčius dydžio ir apskaičiavimo tarp šalių yra nagrinėjami du teisminiai ginčai civilinėse bylose Nr. 2-2583-657/2016 ir Nr. e2-1406-480/2016. Šios bylos tiesiogiai susijusi su Taikos sutarties 6 punkte numatytu atsakovės įsipareigojimu, todėl išieškojimo procesas nėra galimas, o vykdomųjų raštų išdavimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus.
  3. Nė vienoje apeliantės nurodytoje neva precedentinėje nutartyje neginčijamas pats vykdomojo rašto už einamuosius koncesijos mokesčio ketvirčius išdavimo klausimas tuo aspektu, jog dėl kiekvieno iš apskaičiuotų koncesijos mokesčių po Taikos sutarties sudarymo dienos priteisimo apeliantė privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas turėjo vadovautis byloje nustatytais precedentais.
  4. Apeliantė be faktų išdėstymo bei deklaratyvių teiginių skunde nenurodė ir neįrodė, kuo ilgesnis nei įprastai vykdomojo rašto (ne)išdavimo procesas, klausimo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir kt. galėjo padaryti (ar padarė) įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Vien tik bylos nagrinėjimo laikas bei teismo pasinaudojimas savo diskrecija sprendžiant vienokius ar kitokius procesinius klausimus nelaikytini kaip sudarantys prielaidas išvadai, jog byla buvo išspręsta neteisingai.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal jo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos vykdant Taikos sutarties 6 punktą, atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti Koncesijos sutartį koncesijos laikotarpiu bei savalaikiai mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus Koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kartu šalys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją (tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB banką) Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir nustatyti iš naujo taip, kad būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims. Šalims nesusitarus dėl siūlomos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, šalys bendru sutarimu privalo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie pateiktų savo siūlymus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šalims sprendžiant klausimą dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo šiuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka.

16Taigi, Taikos sutarties 6 punktas tiesiogiai nenustato jokių konkrečių sumų, kurias atsakovė, vykdant šią sutarties nuostatą, turėtų sumokėti apeliantei, o nukreipia į Koncesijos sutarties sąlygas dėl koncesijos mokesčio mokėjimo terminų ir tvarkos. Pagal Koncesijos sutarties 39.1 punktą koncesijos mokestis turi būti mokamas už praėjusį ketvirtį per 30 dienų apeliantei pateikus sąskaitą atsakovei, nurodant apeliantės apskaičiuotą koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių kiekį ir mokėtiną koncesijos mokesčio sumą. Pagal Koncesijos sutarties 39.2 punktą šalys susitarė, kad, nepaisant ginčų dėl koncesijos mokesčio dydžio, atsakovė sumokės apeliantės apskaičiuotą koncesijos mokestį. Mokėjimų pagal Koncesijos sutartį tvarka yra šalių aptarta Koncesijos sutarties 6 priede „Mokėjimo tvarka“ (t. 1, b.l. 13-76). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar apeliantės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra teisingai – pagal Koncesijos sutarties sąlygas – apskaičiuojamos ir nurodomos sumos.

17Pagal CPK 646 straipsnio 4 dalį suinteresuota šalis, jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, o teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, turi išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti (ką nagrinėjamu atveju padarė pirmosios instancijos teismas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atmetė tik tokiais motyvais, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pateiktų sąskaitų pagrįstumo, dėl ko darė išvadą, jog apeliantė turėtų reikšti ieškinį atskiroje byloje dėl sąskaitose nurodytų sumų priteisimo, taip pat konstatavo faktą, kad atsakovė teisme yra iškėlusi civilines bylas dėl koncesijos mokesčio dydžio ir Koncesijos sutarties 39.2 punkto pripažinimo negaliojančiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš LITEKO informacinės sistemos duomenų iš tikrųjų matyti, jog vienoje iš bylų atsakovė prašo pripažinti, kad aptariamose PVM sąskaitose faktūrose koncesijos mokesčiai apskaičiuoti pažeidžiant Koncesijos sutarties nuostatas, nustatyti teisingus mokėtinus koncesijos mokesčius, pripažinti Koncesijos sutarties 39.2 punktą negaliojančiu. Taigi, teismas tik konstatavo faktus, kad tarp šalių yra ginčas ir yra iškeltos civilinės bylos, tačiau ne tik visiškai netyrė jokių šalių nurodytų aplinkybių apie Taikos sutarties 6 punkto (ne)tinkamą vykdymą Koncesijos sutarties sąlygų vykdymo kontekste, bet ir nenurodė jokių savo motyvų, dėl kurių prašymas išduoti vykdomąjį raštą apeliantės prašomoms sumoms, yra nepagrįstas iš esmės ir būtent dėl to negali būti tenkinamas. Tačiau vien faktų, kad atsakovė nesutinka dėl mokėtinų koncesijos mokesčių sumų apskaičiavimo, yra iškeltos bylos dėl apeliantės pateiktų apeliantės sąskaitų pagrįstumo, konstatavimas savaime dar nepatvirtina, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą PVM sąskaitose faktūrose nurodytoms sumoms yra nepagrįstas iš esmės, o tik tokiu atveju prašymas, esant vykdytinam teismo sprendimui(nutarčiai), gali būti atmestas (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 4 p.). Juo labiau nagrinėjamu atveju, kai atsakovė ir neneigia savo pareigos mokėti koncesijos mokestį apskritai, kas reiškia, kad faktiškai bent dalinį prašymo pagrįstumą pripažįsta ir nesutinka tik dėl dydžio bei mokėjimų terminų suėjimo. Viena vertus, teismas nevertino apeliantei palankios Koncesijos sutarties 39.2 punkto nuostatos, kurioje šalys susitarė, kad atsakovė sumokės apeliantės apskaičiuotą koncesijos mokestį nepaisant ginčų dėl koncesijos mokesčio dydžio, ir nesiaiškino, kiek ji reikšminga klausimo išsprendimui. Kita vertus, tas pat pasakytina apie Taikos sutarties 6 punkto nuostatos dalį (turint galvoje, kad atsakovė nurodo, jog jau ilgą laiką apeliantė ignoruoja/blokuoja jos vykdymą), kuria šalys įsipareigojo (dar) iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją (tarp UAB "Kamesta" ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB banką) Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir nustatyti iš naujo taip, kad būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims. Beje, jau pats šioje nuostatoje nurodytas įsipareigojimas suponuoja išvadą, kad šalys pripažino, jog esama koncesijos mokesčio mokėjimo tvarka nėra šalims visiškai priimtina ir aiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga nustatyti ir aplinkybes, dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės Taikos sutarties 6 punkte nurodytas abiejų šalių įsipareigojimas, praėjus beveik net keturiems metams nuo joje numatyto termino, neįgyvendinamas, bei įvertinti, ar tai galėtų turėti reikšmės Koncesijos sutarties 39.2 punkte nurodytos nuostatos, palankios tik apeliantei, (ne)taikymui, ar nėra pagrindo ja piktnaudžiauti bei nepiktnaudžiaujama faktiškai. Kasacinis teismas iš esmės yra pripažinęs, jog vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį gali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, spręstinam teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas spręstinas ginčo teisenos tvarka, nėra atmestina apskritai. Tačiau ta aplinkybė, kad skolininkas atsisako vykdyti vykdytiną teismo procesinį dokumentą, savaime dar nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, o šiuo atveju teismo išvada grindžiama iš esmės vien tik tokiu faktu. Todėl teismui netyrus ir nepasisakius, ar atsakovės argumentai dėl atsisakymo vykdyti Taikos sutarties ir Koncesijos sutarties sąlygas iš tikrųjų leidžia spręsti, jog jie suponuoja pagrindą naujam teisminiam ginčui ar yra nereikšmingi (fiktyvūs), teismo išvada dėl būtinumo spręsti ginčą atskirame ginče skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepripažintina pagrįsta. Taip pat nesutiktina su išvada, kad apeliantė turėtų reikšti savarankišką ieškinį dėl to, kad Kauno apygardos teisme atsakovė yra iškėlusi civilines bylas apeliantei, nes toks faktas per se nelemia pareigos ir apeliantei kelti bylą atsakovei, jis galėtų būti reikšmingas bylų (ne)sąsajumo ir (ne)stabdymo vertinimo aspektu.

18Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas pažeidė CPK 646 straipsnio 4 dalies reikalavimus, dėl ko byla išspręsta galėjo būti neteisingai, bei neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylą nėra galimybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

19Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl teismų precedentų šioje byloje taikymo. Apeliantės nurodomose pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose, kai buvo nutarta, jog apeliantei vykdomasis raštas išduotinas, iš esmės buvo sprendžiamas klausimas, ar jis gali būti išduotas pateikus bei nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo ir Taikos sutarties vykdymo dėl to sustabdymo, be to, tuomet buvo keliami klausimai dėl Taikos sutarties 4 punkte aptartų konkrečių sumų. Tiesa, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-871/2013) atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl nepagrįstai priskaičiuotos 494 095,57 Lt sumos pagal Koncesijos sutarties sąlygas. Tačiau tuomet apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo inter alia šiai sumai buvo pareikštas dar nesuėjus Taikos sutarties 6 punkte numatytam terminui dėl komisijos sudarymo, atsakovės nebuvo keliamas klausimas dėl Koncesijos sutarties 39.2 punkto, kuris numato sąskaitų apmokėjimą nepaisant kilusių ginčų, galimo ydingumo. Nagrinėjamu atveju situacija yra ženkliai pakitusi – kaip minėta, Kauno apygardos teisme jau yra iškeltos civilinės bylos dėl mokėtinų koncesijos mokesčių, vienoje iš jų tiesiogiai prašoma pripažinti, kad nagrinėjamu atveju aktualiose PVM sąskaitose faktūrose koncesijos mokesčiai apskaičiuoti pažeidžiant Koncesijos sutarties nuostatas, nustatyti teisingus mokėtinus koncesijos mokesčius, pripažinti Koncesijos sutarties 39.2 punktą negaliojančiu. Paminėtos aplinkybės, visų pirma, paneigia apeliantės argumentų dėl anksčiau buvusių bylų precedentinės reikšmės pagrįstumą, antra, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aiškintinas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir įvertinus kitų iškeltų civilinių bylų nagrinėjimo dalyką bei jų procesinių sprendimų reikšmę klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo tinkamam išsprendimui, turėjo apsvarstyti, ar tirtinos aplinkybės nustatinėtinos šioje byloje, ar, kaip minėta, galbūt yra pagrindas dėl jau iškeltų bylų stabdyti nagrinėjamo prašymo sprendimą.

20Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje... 4. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymais... 5. 2015 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymų išduoti... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 9. Ieškovė UAB „Kamesta“ (toliau – apeliantė) prašo Kauno apygardos... 10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo... 16. Taigi, Taikos sutarties 6 punktas tiesiogiai nenustato jokių konkrečių... 17. Pagal CPK 646 straipsnio 4 dalį suinteresuota šalis, jei nevykdoma teismo... 18. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas pažeidė CPK... 19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus... 20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 22. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti...