Byla e2A-812-796/2019
Dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12163-639/2018 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. D., trečiasis asmuo ( - ) dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydama neterminuotai apriboti atsakovės L. D. motinos valdžią į dukrą E. D., gimusią ( - ) Priteisti iš atsakovės, išlaikymą dukrai nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės po 100,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke. Įpareigoti globėją ( - ) vaiko išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise naudoti išimtinai vaiko interesais.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė dėl socialinių įgūdžių stokos, žinių apie vaiko raidą, tinkamą vaiko priežiūrą bei higieną trūkumo, nesaikingo alkoholio vartojimo nepajėgi keisti gyvenimo būdo, negeba užtikrinti vaiko gerovės, tinkamai ugdyti vaiko ir juo rūpintis. Atsakovė netinkamai paskirsto šeimos biudžetą, dėl to turi nemažai skolų, nedeklaruoja gyvenamosios vietos, šeima dažnai keičia gyvenamąją vietą, atsakovė dažnai keičia darbo vietas, nesaikingai vartoja alkoholį. 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovės dukrai E. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu ( - ) buvo nustatyta laikinoji globa ( - ). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu ( - ) E. D. pakeista laikinoji globa institucijoje ir laikinoji globa nustatyta budinčiojo globotojo gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu ( - ) E. D. pakeista laikinoji globa budinčiojo globotojo gyvenamojoje vietoje ir laikinoji globa nustatyta ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė atsisakė dalyvauti centro organizuojamuose tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

124.

13Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai, apibūdinantys atsakovę, yra sąmoningai perdėti (hiperbolizuoti) arba prieštaringi. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir yra priklausoma nuo jo, yra neįrodyti. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo bausta dėl teisės pažeidimų, kuriuos padarė 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. kovo 12 d. būdama neblaivi, kitais atvejais neblaivus buvo jos sūnus nepilnametis sūnus E. D., dėl to administracinėn atsakomybėn buvo patraukta jo motina atsakovė L. D.. Pažymėjo, kad minėtų pažeidimų galiojimo laikas pasibaigęs. Nuo 2015 m. jokių kitų teisės pažeidimų atsakovė nepadarė. Teismas taip pat nustatė, kad L. D. (2018 m. lapkričio 15 d. duomenimis) į Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultavimo ar (ir) gydymo nesikreipė. ( - ) 2018 m. liepos 2 d. raštas ( - ), kuriame teigiama, kad atsakovė į susitikimus su dukra kelis kartus buvo atvykusi išgėrusi, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio.

145.

15Teismas pažymėjo, kad atsakovė apsilankė pas psichologą, kaip to reikalavo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, jog atsakovė atsisakė dalyvauti centro organizuojamuose tėvystės įgūdžių tobulinimo kursuose, nesilanko pas psichologą, yra neatitinkantys tikrovės.

166.

17Teismas sutiko, kad atsakovė dažnai keičia darbo vietą, tačiau atsakovės nurodyti darbo vietos pakeitimai yra pakankamai objektyviai pateisinami.

187.

19Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad atsakovės būstas tvarkingas, yra būtiniausi namų apyvokos daiktai.

208.

21Teismas padarė išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus nėra nustatyta, kad atsakovė (vaiko motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Teismo manymu, atsakovei nebuvo suteikta konkreti parama, o apsiribota tik vaiko paėmimu. Teismas taip pat mano, kad šis teismo procesas bus pamoka atsakovei ir ji labiau stengsis rūpintis dukra, dėl išdėstytų motyvų neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nėra pagrindo.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

239.

24Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir neterminuotai riboti atsakovei L. D. motinos valdžią į dukrą E. D., gim. ( - ). Priteisti iš atsakovės 100,00 Eur išlaikymą dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; įpareigoti globėją ( - ) vaiko išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise naudoti išskirtinai vaiko interesais. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

259.1.

26Teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas dėl atsakovės ir byloje esančių duomenų bei argumentų nevertino vaiko teisių atžvilgiu, t. y. stengėsi pateisinti motinos elgesį ir nevertino dėl motinos netinkamo elgesio vaikui daromos žalos pasekmių. Atsakovė L. D. visiškai nesirūpina dukra ir jos neprižiūri. Vaiko grąžinimas atsakovei neatitinka vaiko interesų turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, būti aprūpintam, gauti jo sveikatai ir raidai reikalingą priežiūrą.

279.2.

28Teismas nevertino ir netyrė visų byloje išdėstytų aplinkybių, neatsižvelgė į vaiko interesus, nevertino, ar atsakovė pajėgi savarankiškai pasirūpinti vaiku, išlaikyti nuolatinį darbą, užtikrinti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, pasirūpinti vaiko ugdymu be socialinių darbuotojų priežiūros. Teismas nevertino, ar atsakovė turi pakankamai lėšų išlaikyti būstą, save ir vaiką, ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

299.3.

30Atsakovės šeima į rizikos šeimų apskaitą patenka nuo 2008 m. spalio 30 d., nuo 2016 m. spalio 7 d. įrašyta į ( - ) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2016 m. lapkričio 4 d. jai skirtos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas.

319.4.

32Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2010 m. iki 2015 m. atsakovė L. D. buvo ne kartą bausta administracine tvarka dėl to, jog būdama neblaivi nesirūpino savo dviem nepilnamečiais vaikais, palikdama juos be priežiūros gatvėje, be maisto ir pastogės, teikė lytines paslaugas savo gyvenamojoje vietoje. Nors baustumai yra išnykę, tačiau šios aplinkybės patvirtina atsakovės E. D. negebėjimą užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų.

339.5.

34Nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovė su dukra dingo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė rasta miesto pakraštyje, už ( - ) gyvenanti krūmuose su devynmete dukra E. ir savo broliu R. D.. Vaiką paimti iš šeimos buvo būtinybė, nes vaikas buvo neprižiūrimas, grėsė pavojus jo sveikatai.

359.6.

36Atsakovei skirti įpareigojimai – susirasti darbą, gerinti gyvenimo sąlygas, bendradarbiauti su socialinėmis darbuotojomis, lankyti dukrą E. D. globos institucijoje (kartu ruošti pamokas, leisti laiką), taip pat pateikti prašymą gauti socialinį būstą. Atsakovė yra įtraukta į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, sąrašą.

379.7.

38Atsakovė nepripažįsta priklausomybės alkoholiui ir nenori spręsti su tuo susijusių problemų. Pažyma, kurią pateikė atsakovė, jog ji lankėsi pas psichologą ir, jo teigimu, priklausomybė alkoholiui nėra pastebėta, vertintina kritiškai, nes šis dokumentas neatitinka dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų. 2019 m. sausio 16 d. sudarant pagalbos planą, į posėdį atsakovė L. D. atvyko neblaivi, iškvietus policijos pareigūnus jai nustatytas 1,06 promilės girtumas.

399.8.

40Atsakovė dukrai E. atidavė savo seną mobiliojo ryšio telefoną su jame esančiomis nepadoraus turinio SMS žinutėmis, rašytomis atsakovei.

419.9.

42Atsakovė niekada nesikreipė į Darbo biržą dėl darbo paieškos, konkrečios profesijos įgijimo ar kvalifikacijos kėlimo įgyjant specialybę.

439.10.

44Atsakovės gaunamos pajamos per visą darbo laikotarpį vidutiniškai sudarė 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. pakeitė net 8 darbo vietas, vienoje darbovietėje ilgiausiai išdirbo 4 mėnesius. Pažymėtina, kad įprastai, kai darbuotojas suserga, jis gauna nedarbingumo išmoką, tačiau iš „Sodros“ duomenų matyti, jog atsakovei nebuvo mokama nedarbo išmoka, o tai reiškia, kad ji neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties.

459.11.

46Teismas, atmesdamas ieškinį, nepasidomėjo atsakovės šiuo metu nuomojamu būstu, neįpareigojo Skyriaus patikrinti gyvenimo sąlygų ir įvertinti, ar būstas tinkamas ir saugus vaikui.

479.12.

48Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta nauja informacija, jog atsakovės brolis R. D. galbūt yra ir atsakovės sugyventinis ir E. D. biologinis tėvas.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

51Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5210.

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5411.

55CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5612.

57Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5813.

59Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nėra pagrindo.

6014.

61Apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas dėl atsakovės ir byloje esančių duomenų ir argumentų nevertino vaiko teisių atžvilgiu, t. y. stengėsi pateisinti motinos elgesį ir nevertino dėl motinos netinkamo elgesio vaikui daromos žalos pasekmių. Atsakovė L. D. visiškai nesirūpina dukra ir jos neprižiūri, dėl dažno alkoholio vartojimo daro žalą vaiko vystymuisi, neužtikrina vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, tokia situacija atsakovės šeimoje tęsiasi ilgą laikotarpį ir šiuo metu nėra pasikeitusi, o atsakovė nepasiekė jokių teigiamų, ilgalaikių pokyčių, todėl vaiko grąžinimas atsakovei neatitinka vaiko interesų turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, būti aprūpintam, gauti jo sveikatai ir raidai reikalingą priežiūrą.

62Dėl naujų įrodymų priėmimo

6315.

64Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

6516.

66CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

6717.

68Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos: 2019 m. sausio 11 d. išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės apie L. D. įdarbinimus ir pajamas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 11 d.; 2019 m. sausio 15 d. ( - ) raštą ( - ); ( - ) 2019 m sausio 15 d. pažymos ( - ) „Dėl informacijos pateikimo apie L. D. šeimą“ kopiją; ( - ) 2019 m. sausio 16 d. Pagalbos plano ( - ) kopiją; ( - ) pagalbos šeimoms padalinio 2019 m. sausio 16 d. Darbo su šeimomis skyriaus atvejo aprašymo kopiją; ( - ) direktorei 2017 m. kovo 30 d., gegužės 18 d., birželio 16 d., 2018 m. kovo 16 d., balandžio 13 d., balandžio 20 d., gegužės 29 d., birželio 1 d. L. D. teiktų paaiškinimų kopijas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymo ( - ) „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ kopiją; ( - ) 2017 m. vasario 3 d. el. laiško „Dėl apsilankymo šeimoje po darbo valandų“ kopiją; 2017 m. liepos 10 ( - ) kreipimąsi į policiją „Dėl L. D. šeimos gyvenamosios vietos nustatymo“; ( - ) 2017 m. lapkričio mėn. L. D. Tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimų dalyvio aprašymo kopiją; 2018 m. balandžio 8 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ( - ) kopiją; 2018 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) „Dėl informacijos pateikimo“ ( - ) kopiją.

6918.

70Šioje byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomi pridėti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertinami kartu su visais kitais įrodymais (CPK 582 straipsnio 3, 4 dalys).

71Dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

7219.

73Atsakant į apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas dėl atsakovės ir byloje esančių duomenų bei argumentų nevertino vaiko teisių atžvilgiu, t. y. stengėsi pateisinti motinos elgesį ir nevertino dėl motinos netinkamo elgesio vaikui daromos žalos pasekmių, pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog teisėjas Saulius Zajarskas turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Apeliantės nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo priimtu sprendimu šioje byloje nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

74Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

7520.

76Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

7721.

78Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

7922.

80Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodomus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir yra priklausoma nuo jo, yra neįrodyti. Atsakovė buvo bausta dėl teisės pažeidimų, kuriuos padarė 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. kovo 12 d. būdama neblaivi, kitais atvejais neblaivus buvo jos nepilnametis sūnus E. D., dėl to administracinėn atsakomybėn buvo patraukta jo motina atsakovė L. D.. Šių pažeidimų galiojimų laikas pasibaigęs, nuo 2015 m. jokių kitų teisės pažeidimų atsakovė nepadarė. 2017 m. lapkričio mėn. atsakovė dalyvavo tėvystės įgūdžių tobulinimo kursuose, vykdė Vaiko teisių apsaugos tarnybos reikalavimus, 2018 m rugpjūčio 6 d. priklausomybės ligų specialistų konsultuota dėl priklausomybės nuo alkoholio, šioje pažymoje nurodyta, jog priklausomybė alkoholiui neįžvelgta, atsakovė suvokia alkoholio žalą. Vaiko teisių apsaugos specialisto 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apsilankymo pas atsakovę metu pastaroji buvo blaivi, namuose buvo tvarkinga, girtavimo požymių nesimatė (b. t. I, b. l. 20). Vertinant atsakovės buities gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad atsakovės būstas tvarkingas, yra būtiniausi namų apyvokos daiktai (b. t. I, b. l. 15, 20–21). Atsakovė dažnai keičia darbo vietas, tačiau gana greitai susiranda kitą darbą, duomenų, kad dėl girtavimo atsakovė būtų praradusi darbą, nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nėra sąlygų, kurioms esant būtų galima neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią.

8123.

82Apeliantė Vaiko teisių apsaugos tarnyba apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino anksčiau nurodytus įrodymus ir nesivadovavo byloje pateiktų įrodymų visuma, nevertino motinos ilgalaikio piktnaudžiavimo savo valdžia, realios situacijos šeimoje, kuri nesikeičia jau daugiau kaip dešimt metų. Atsakovei nuo 2008 m. teikiamos socialinės paslaugos nedavė rezultatų, dažnas gyvenamosios vietos keitimas, negebėjimas pasirūpinti savo dukra, neturėjimas finansinių išteklių, būtinų šeimos poreikiams tenkinti, nesirūpinimas vaiko sveikata ir ugdymu daro didelę žalą vaiko raidai, formuojant savarankišką asmenybę bei ruošiant vaiką savarankiškam gyvenimui.

8324.

84Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

8525.

86Chronologine tvarka analizuojant byloje esančią medžiagą nustatyta, jog atsakovės šeima į rizikos šeimų apskaitą įtraukta nuo 2008 m. spalio 30 d. (( - )), tuo metu atsakovė turėjo dar du nepilnamečius vaikus (L. P., gim. ( - ) ir E. D., gim. ( - ) 2010 m. sausio 22 d. atsakovės šeima įrašyta ( - ) į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovės šeima nuo 2016 m. spalio 7 d. įrašyta į ( - ) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovės šeimai skirtos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Bylos duomenimis, dirbant socialinį darbą su šeima pastebėtos šios pagrindinės problemos: kasdienio gyvenimo įgūdžių stoka – nėra tinkamai paskirstomas šeimos biudžetas; niekur nedeklaruota gyvenamoji vieta; šeima yra migruojanti – negeba išlaikyti nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo; tėvystės įgūdžių stoka – L. D. trūksta žinių apie vaiko raidą, vaiko tinkamą priežiūrą, higieną, pastebėtas alkoholio vartojimas. Sprendžiant vaikų nepriežiūros klausimą šeimai buvo skirti įpareigojimai: bendradarbiauti su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniais darbuotojais; pakeitus gyvenamąją vieta apie tai pranešti tarnyboms; susirasti nuolatinį darbą, užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą; vaikams susirgus kreiptis į šeimos gydytoją.

8726.

88Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. el. paštu ( - ), gavęs informacijos dėl šeimoje galimo girtuokliavimo, Klaipėdos apskrities VPK pareigūnui pateikė prašymą dėl apsilankymo šeimoje po darbo valandų, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko saugumą. 2017 m. liepos 10 d. ( - ) kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK viršininką dėl L. D. šeimos gyvenamosios vietos nustatymo, kuriame prašė padėti nustatyti L. D. ir jos nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, prašyme nurodė, jog informacija reikalinga dirbant socialinį darbą su šeima, moteris atsisako nurodyti tikslią gyvenamąją vietą. 2017 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl L. D. ir jos dukters E. D. paieškos, kadangi nuo 2017 m. birželio vidurio su moterimi nepavyksta susisiekti, L. D. pakeitusi gyvenamąją vietą neinformavo socialinių darbuotojų, slapstosi. 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė rasta miesto pakraštyje, už ( - ) gyvenanti krūmuose su devynmete dukra E. ir savo broliu R. D.. Remiantis 2017 m. rugpjūčio 24 d. ( - ) Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu, nustatyta, jog nuspręsta E. D. paimti iš mamos L. D. ir laikinai apgyvendinti ( - ). Iš akto turinio matyti, kad L. D. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, linkusi valkatauti, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikas norėjo likti su mama. 2018 m. rugpjūčio 30 d. nepilnamečiam vaikui skirta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. 2017 m. rugsėjo 11 d. E. D. skirta trumpalaikė socialinė globa Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje. Nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. E. D. dėl Mantu teigiamos reakcijos stacionariam gydymui buvo paguldyta į ( - ). Vaiko gerovės komisijai įvertinus E. D. raidą, nustatyta, kad devynerių metų mergaitė gali lankyti pirmą klasę, nes visiškai apleista pedagogiškai.

8927.

90L. D. su ( - ) darbuotoja pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 gruodžio 4 d., siekiant pokyčių šeimoje, kuriuo įsipareigojo išlaikyti nuolatinę darbo vietą, gerinti gyvenimo sąlygas, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, lankyti dukrą globos įstaigoje, pateikti prašymą dėl socialinio būsto gavimo. Byloje nustatyta, kad tris mėnesius L. D. buvo motyvuota keisti šeimos situaciją ir ( - ) įpareigojimus vykdė, išskyrus prašymo pateikimą dėl rezervinio socialinio būsto skyrimo (taip užtikrinant šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę deklaruoti savo gyvenamąją vietą). 2017 m. lapkričio mėn. L. D. dalyvavo ( - ) tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose, atvyko į šešis susitikimus iš aštuonių.

9128.

92Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2017 m. socialiniai darbuotojai L. D. namuose lankėsi periodiškai (trylika kartų), dažnai atsakovė socialinių darbuotojų neįsileisdavo į namus, nekeldavo telefono ragelio. Nuo 2016 m. L. D. pakeitė šešias gyvenamąsias vietas, apie gyvenamosios vietos pakeitimą neinformuodavo socialinių darbuotojų. Šiuo metu L. D. gyvenamoji vieta yra ( - ), būsto nuomos sutartyje nurodyta, jog sutartis pasirašyta laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Iš byloje pateikto 2017 m. gruodžio 27 d. ( - ) tarnybinio pranešimo dėl L. D. šeimos aplankymo nustatyta, kad apsilankymo metu L. D. buvo blaivi, namuose buvo tvarkinga, girtavimo požymių nesimatė, svetimų asmenų patalpoje nebuvo, svečiuose buvusi E. D. buvo tvarkingai aprengta, pamaitinta, noriai bendravo su mama. Iš 2018 m. kovo 13 d. ( - ) išvados dėl informacijos apie L. D. šeimą pateikimo nurodyta, kad, siekiant padėti L. D. susigrąžinti vaiką į šeimą, tikslinga tęsti socialinių paslaugų teikimą, atsakovė nepripažįsta priklausomybės alkoholiui ir nenori spręsti su tuo susijusių problemų. 2018 m. gegužės 30 d. ( - ) pateikta informacija, kad L. D. dukrai atidavė savo asmeninį mobiliojo ryšio aparatą su amoralaus, netinkamo turinio žinutėmis. Iš 2018 m. liepos 2 d. ( - ) pateiktos išvados dėl informacijos apie L. D. šeimą pateikimo matyti, kad L. D. įsipareigojimų nevykdo: psichologo konsultacijų atsisako, gyvenamosios vietos nedeklaruoja, nuolatinės gyvenamosios vietos negeba išlaikyti; atsisakė dalyvauti 2018 m. gegužės mėn. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro organizuojamuose tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose. Šioje išvadoje nurodyta, jog situacija šeimoje pablogėjo, L. D. į susitikimus su dukra kelis kartus buvo atvykusi, atsakovė šio fakto neneigė, pateikti raštiški paaiškinimai. Pažymėtina, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikta 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažyma (b. t. I, b. l. 83), kurioje nurodyta, kad atsakovė konsultuota, tačiau priklausomybė alkoholiui neįžvelgta, taip pat užfiksuota, kad atsakovė suvokia alkoholio žalą. 2018 m. lapkričio 15 d. BĮ Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialas raštu informavo pirmosios instancijos teismą, kad L. D. į Priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultavimo ar (ir) gydymo nesikreipė (b. t. I, b. l. 80).

9329.

94Apeliantė papildomai apeliaciniame procese pateikė dokumentus, jog atsakovė ir toliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nededa pastangų, kad tęstų teigiamų pokyčių kelią. 2019 m. sausio 15 d. ( - ) išvadoje nurodyta, jog nuo 2016 m. spalio 19 d. L. D. teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą pastebėta, jog moteris netinkamo gyvenimo būdo nekeičia, toliau periodiškai vartoja alkoholį, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui atsisako, bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, negerina šeimos finansinės padėties, negeba išlaikyti nuolatinės darbo vietos, dukrai neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų, kadangi dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. kartu su dukra buvo apsigyvenusi laukuose, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, į teikiamas rekomendacijas neatsižvelgia. 2019 m. sausio 16 d. į ( - ) posėdį dėl pagalbos plano sudarymo L. D. atvyko neblaivi, jai nustatytas 1,06 promilės girtumas. Pagalbos plane numatyta, kad vaikas negali grįžti į šeimą, nes nėra pokyčių iš vaiko motinos pusės. L. D. gyvenimo būdas nesikeičia, moteris negeba išlaikyti nuolatinės darbo vietos. 2018 m. lapkričio 7 d. lankantis šeimoje pastebėti pašaliniai asmenys, užfiksuotas alkoholio vartojimas. Socialinės darbuotojos manymu, kad L. D. negebės užtikrinti vaiko interesų, tinkamos dukros priežiūros, ugdymo, sveikatos. ( - ) socialinė pedagogė pritarė, kad vaikas negali gyventi su mama. Nurodė, kad vaiko mama L. D. nebendrauja su vaiko mokytoja, nesidomi vaiko ugdymu, nedalyvauja klasės mokytojos organizuojamuose susirinkimuose, vaiko šventėse. ( - ) socialinė darbuotoja nurodė, kad L. D. dukrą lanko, bendrauja su globos namų auklėtojais, savaitgaliais pasiima dukrą. Mergaitė dažnai po pamokų vyksta pas mamą.

9530.

96Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, ypač svarbu šią prerogatyvą įgyvendinti sprendžiant tokį išimtinio pobūdžio klausimą, kaip tėvų valdžios apribojimas ar jo panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalo pašalinti visas faktinių duomenų pagrindu atsirandančias abejones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas lakoniškas, pagrįstas vien pavienių faktų konstatavimu, trūksta jų vertinimo ir įrodymų analizės vaiko teisių ir interesų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą nevertino motinos ilgalaikio piktnaudžiavimo savo valdžia, realios situacijos šeimoje bylos nagrinėjimo metu, nesiaiškino ir neanalizavo, ar yra teigiamų atsakovės elgesio pokyčių, ar jai nuo 2008 m. teikiamos socialinės paslaugos davė / nedavė rezultatų, ar dažnas gyvenamosios vietos ir darbo vietos keitimas leis jai tinkamai pasirūpinti / nepasirūpinti savo dukra, darys / nedarys žalą vaiko raidai, formuojant savarankišką asmenybę, ruošiant vaiką savarankiškam gyvenimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo CPK 376 straipsnyje teismui suteikta teise siekiant teisingai išspręsti bylą įpareigoti šalis teikti papildomus įrodymus nurodytoms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių pašalinti abejones dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui. Kadangi nagrinėjamoje byloje ypatingai aktualus atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu klausimas, teismas neturėjo apsiriboti vien BĮ Respublikinės priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo pateikta informacija ir atsakovės pateiktos pažymos vertinimu, turėjo kartu būti vertinami ir kiti byloje pateikti įrodymai, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios / nepatvirtinančios atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, o esant būtinybei turėjo būti apklausti liudytojai.

9731.

98Vertinant atsakovės materialinę padėtį, iš byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. iki 2019 m. sausio 11 d. atsakovė pakeitė 8 darbo vietas, pajamos per visą darbo laikotarpį – vidutiniškai 162,00 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovė buvo atleista iš darbo. Duomenų, jog atsakovė šiuo metu būtų registruota darbo biržoje, nėra. Remiantis 2018 m. ( - ) išvada, atsakovės įsiskolinimai antstolių kontoroms siekia 5 440,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovės materialinės padėties, nesiaiškino, ar atsakovei pakaks lėšų išlaikyti save ir nepilnametį vaiką, užtikrinti nepilnamečiam vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą.

99Dėl vaiko nuomonės

10032.

101CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

10233.

103Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje.

10434.

105Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.

10635.

107Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės dukra E. D. yra gimusi ( - ) Šiuo metu mergaitei yra ( - ) metų, ji lanko ( - ). Byloje duomenų, kad mergaitė negebėtų reikšti savo nuomonės ar formuluoti savo pažiūrų, nėra. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nei tiesiogiai, nei per atstovą neišklausė vaiko, taigi priimdamas sprendimą visiškai nevertino paties vaiko nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, ar mergaitė nori, ar nenori gyventi su motina, nevertino jų bendravimo, tarpusavio ryšio. Nagrinėdamas bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti vaiko ryšį su motina, jų bendravimo aplinkybes.

108Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10936.

110Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad galbūt E. D. biologinis tėvas yra atsakovės L. D. brolis R. D.. Nagrinėjamos bylos atveju E. D., gimusios ( - ) gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra.

11137.

112Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Vaiko teisė žinoti, kas yra jo tėvai, yra vienas iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

11338.

114Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

11539.

116Pažymėtina, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). CK numatyta sąlyga, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Ši sąlyga atsiranda, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir vaiko kilmė iš tėvo nenustatoma remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas prašymas nustatyti atsakovės dukrai tėvystę.

117Dėl procesinės bylos baigties

11840.

119Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

12041.

121Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl naujų apeliacinės instancijos teismui pateiktų ir reikalautinų naujų įrodymų, tirtinų aplinkybių pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino vaiko nuomonės, neišsamiai vertino motinos elgesį, gyvenimo būdą, vaiko poreikius ir motinos galimybes juos tenkinti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, kai to nepadarė pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai prisiimtų pirmosios instancijos teismo funkciją ir paneigtų šalių teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12242.

123Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir šią bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai ir įpareigoti globėją vaiko išlaikymui skirtus pinigus naudoti išimtinai vaiko interesams teisėjų kolegija nepasisako ir išsamiau su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes šie reikalavimai turės būti sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

124Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

125Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė dėl socialinių... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 21 d.... 12. 4.... 13. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai, apibūdinantys atsakovę,... 14. 5.... 15. Teismas pažymėjo, kad atsakovė apsilankė pas psichologą, kaip to reikalavo... 16. 6.... 17. Teismas sutiko, kad atsakovė dažnai keičia darbo vietą, tačiau atsakovės... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad atsakovės... 20. 8.... 21. Teismas padarė išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus nėra... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 9.... 24. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo... 25. 9.1.... 26. Teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas dėl atsakovės ir byloje esančių... 27. 9.2.... 28. Teismas nevertino ir netyrė visų byloje išdėstytų aplinkybių,... 29. 9.3.... 30. Atsakovės šeima į rizikos šeimų apskaitą patenka nuo 2008 m. spalio 30... 31. 9.4.... 32. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2010 m. iki 2015 m.... 33. 9.5.... 34. Nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovė su dukra dingo. 2017 m.... 35. 9.6.... 36. Atsakovei skirti įpareigojimai – susirasti darbą, gerinti gyvenimo... 37. 9.7.... 38. Atsakovė nepripažįsta priklausomybės alkoholiui ir nenori spręsti su tuo... 39. 9.8.... 40. Atsakovė dukrai E. atidavė savo seną mobiliojo ryšio telefoną su jame... 41. 9.9.... 42. Atsakovė niekada nesikreipė į Darbo biržą dėl darbo paieškos,... 43. 9.10.... 44. Atsakovės gaunamos pajamos per visą darbo laikotarpį vidutiniškai sudarė... 45. 9.11.... 46. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepasidomėjo atsakovės šiuo metu nuomojamu... 47. 9.12.... 48. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta nauja informacija, jog... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 51. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 52. 10.... 53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 54. 11.... 55. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 56. 12.... 57. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 58. 13.... 59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje... 60. 14.... 61. Apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nesutikdama su tokiu... 62. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 63. 15.... 64. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 65. 16.... 66. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 67. 17.... 68. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos... 69. 18.... 70. Šioje byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių,... 71. Dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo... 72. 19.... 73. Atsakant į apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios... 74. Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo... 75. 20.... 76. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir... 77. 21.... 78. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais... 79. 22.... 80. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus... 81. 23.... 82. Apeliantė Vaiko teisių apsaugos tarnyba apeliacinį skundą grindžia esminiu... 83. 24.... 84. Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo... 85. 25.... 86. Chronologine tvarka analizuojant byloje esančią medžiagą nustatyta, jog... 87. 26.... 88. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. el. paštu ( - ), gavęs... 89. 27.... 90. L. D. su ( - ) darbuotoja pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos... 91. 28.... 92. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2017 m. socialiniai darbuotojai L.... 93. 29.... 94. Apeliantė papildomai apeliaciniame procese pateikė dokumentus, jog atsakovė... 95. 30.... 96. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus,... 97. 31.... 98. Vertinant atsakovės materialinę padėtį, iš byloje Valstybinio socialinio... 99. Dėl vaiko nuomonės... 100. 32.... 101. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas... 102. 33.... 103. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas... 104. 34.... 105. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui... 106. 35.... 107. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės dukra E. D. yra gimusi ( -... 108. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 109. 36.... 110. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad galbūt E. D. biologinis tėvas yra... 111. 37.... 112. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės... 113. 38.... 114. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo... 115. 39.... 116. Pažymėtina, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko... 117. Dėl procesinės bylos baigties... 118. 40.... 119. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 120. 41.... 121. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 122. 42.... 123. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir šią bylą grąžinus pirmosios... 124. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 125. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d....