Byla A2.6.-1897-334/2016

1Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. P., jo atstovui advokatui A. N.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, ( - ) išsilavinimo, vedusio, dirbančio ( - ), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą ( - ), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Nustatė

3R. P. 2016-06-18 apie 14.33 val. ( - ), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 str. 1 d.

4R. P. kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir parodė, kad 2016-06-18 apie 14.30 val. ne darbo metu vienas važiavo į sodą keliu ( - ), vairavo jam priklausantį automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. ( - ) Iš vakaro apie 17-18 val. buvo gėręs nestiprų alų, ryte jautėsi normaliai. Dirbo be išeiginių, buvo pavargęs, buvo labai karšta, pasidarė silpna, gerti nieko neturėjo. Sustojo pakelėje ir išgėrė 100 g degtinės, sufasuotą į plastikinį 100 g talpos indelį. Kadangi jautėsi normaliai, važiavo toliau. Maždaug po 1-2 minučių jam iš priekio atvažiavo policija ir sustabdė. Pareigūnei paklausus, ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad nevartojo, nes galvojo, kad išsisuks. Jam alkotesteriu patikrintas neblaivumas ir nustatytas 6,02 promilių girtumas. Pareigūnams pasakė, kad ką tik išgėrė degtinę. Pareigūnai nepasiūlė palaukti 15 minučių ir tada pūsti į alkotesterį. Pareigūnai patys nustebo nustatę tokį girtumą. Pareigūnai nušalino nuo vairavimo, paėmė automobilio raktelius, liepė paskambinti pažįstamiems, kad parvarytų automobilį. Paaiškinimą policijos pareigūnams parašė savo ranka. Viską surašė ir pats pasirašė, bendravo su pareigūnais, buvo orientuotas aplinkoje, nesijautė apsvaigęs. Atvažiavo bendradarbis ir iš karto su juo nuvažiavo į ligoninę. Nuvažiavus į ligoninės priėmimo skyrių, dar apie 10 minučių palaukė, kol jį priims gydytojas. Medikų komisija atliko testą, paėmė kraują tyrimams. Ligoninėje jam nustatytas 0,93 promilių girtumas. Su ligoninėje nustatytais tyrimų rezultatais sutinka. Kai nuvažiavo į sodą, žmona net nesuprato, kad yra išgėręs. Kai išlipa iš automobilio, jam reikia apie 2 minutes pastovėti, nes turi problemų dėl nugaros. Šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2007 m. baustas dėl vairavimo neblaiviam, paskirtas baudas sumokėjo. Dirba ( - ), darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, prekių pristatymu į parduotuves. Vedęs, žmona dirba siuvėja. Prižiūri neįgalų sūnėną, tačiau oficialiai globa, rūpyba nėra įforminta. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, vairuotoju dirbti nebegalėtų. Pragyvena iš esmės iš jo atlyginimo. Dėl pažeidimo labai gailisi, išvadas padarė.

5Liudytoja V. R. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialistė. Administracinėn atsakomybėn traukiamą R. P. atsimena iš matymo. Su kolega važiavo rajoninės reikšmės keliu, žvyrkeliu. Iš priekio važiavo vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis. Patruliuodami stabdo visus automobilius iš eilės. Sustojo prie pat R. P. automobilio. Ji išlipo, nuėjo prie R. P. automobilio. R. P. atidarė vairuotojo durelių langą, ji prisistatė, paklausė vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholį. R. P. atsakė, kad nevartojo, tačiau matėsi, kad asmuo yra vartojęs alkoholį. R. P. alkotesteriu nustatytas virš 6 promilių girtumas. Labai nustebo pamačiusi tokius alkotesterio rodmenis. Alkotesterio duomenis parodė kolegai N. K.. Paaiškinime R. P. nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs. R. P. nepaaiškino, kodėl jam galėjo būti nustatytas toks didelis girtumas. Paaiškinimą R. P. rašė savo ranka. Matėsi, kad R. P. vartojęs alkoholį, nes sklido alkoholio kvapas, matėsi iš akių, kai jis išlipo iš automobilio, svirduliavo.

6Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jis kaltę dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam pripažino, faktinių bylos aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su alkoholio matuoklio rodmenimis, nurodo, kad pažeidimo padarymo metu jo neblaivumo laipsnis buvo daug mažesnis, pripažįsta specialisto išvadoje nustatytą jo neblaivumo laipsnį. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas alkotesterio rodmenų patikimumo klausimas bei vairuotojo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo etilo alkoholiui nustatyti vertinimas kitų bylos įrodymų visumoje.

7Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), inter alia įtvirtinta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.).

8R. P., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkoholio matuoklį, 2016-06-18 14.33 val. nustatytas 6,02 prom. (alkotesterio paklaida ± 1,7 proc.) neblaivumas. Jis atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2016-09-01. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013).

9Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. po policijos pareigūnų atlikto asmens blaivumo testo alkoholio matuokliu, siekdamas paneigti policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytą neblaivumo laipsnį, sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tam, kad įrodytų savo neblaivumą esant mažesnį, pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir teismui pateikė VšĮ ( - ) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. ( - ), patvirtinantį, kad VšĮ ( - ) 2016-06-18 15.50 val. patikrinus R. P. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ (metrologinės patikros data 2016-03-08), jam buvo nustatytas 1,00 promilių girtumas, 16.00 val. – 0,93 promilių girtumas. Šios apžiūros metu, t. y. 2016-06-18 15.55 val., siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį jo kraujyje, buvo paimtas ir R. P. kraujo mėginys. Sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. ( - ), R. P. kraujyje buvo rasta 0,83 promilės etilo alkoholio. Taigi praėjus kiek daugiau nei vienai valandai po jo neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu, R. P. kraujyje rasta 0,83 promilių etilo alkoholio. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį paprastai metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.). Taigi R. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje alkoholio matuokliu nustatytas itin didelis neblaivumo laipsnis (6,02 prom. ± 1,7 proc.) teismui kelia abejonių kitų byloje esančių duomenų visumoje. Nors Taisyklių 29 punkte numatyta, kad, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, o nagrinėjamu atveju R. P. į VšĮ ( - ) kreipėsi po vienos valandos ir maždaug dvidešimties minučių, t. y. R. P. atvykimo į VšĮ ( - ) laikas – 2016-06-18 15.45 val. Tačiau tai, kad teisės akte nustatytas laikas, per kurį asmuo turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, viršytas dvidešimčia minučių, teismo vertinimu, nėra toks ilgas, kad paneigtų specialisto išvadoje konstatuotą R. P. kraujyje rastą etilo alkoholio kiekį, esmingai prieštaraujantį alkotesteriu policijos pareigūnų nustatytam neblaivumo laipsniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje R. P. neblaivumas nustatytas 2016-06-18 14.33 val., po to buvo pildomi įvairūs dokumentai, taip pat R. P. dar turėjo nuvykti į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būdamas užmiestyje, todėl, teismo vertinimu, R. P. nebūtų užtekę nurodyto laiko (kiek daugiau nei vienos valandos) imtis priemonių nustatytam neblaivumui sumažinti, juolab specialisto išvadoje esant nustatytam ženkliai mažesniam etilo alkoholio kiekio kraujyje nei nustatytasis alkoholio matuokliu, t. y. skiriasi daugiau nei 7 kartus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukimas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog paaiškinimą policijos pareigūnams parašė savo ranka, kaip jis pats teigia, buvo orientuotas aplinkoje. Liudytoja V. R. parodė, kad bendraudama su R. P. matė, jog jis apsvaigęs, t. y. nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi iš akių, kai jis išlipo iš automobilio, svirduliavo. Tačiau liudytoja taip pat nurodė, jog paaiškinimą R. P. surašė savo ranka, kad ji labai nustebo pamačiusi alkotesterio rodmenis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad iš tikrųjų R. P. pats savo ranka surašė paaiškinimą ir pasirašė (b. l. 4-5), iš bylos duomenų matyti, kad R. P., išlipęs iš automobilio, negriuvinėjo, tik, kaip teigia liudytoja, svirduliavo. Iš VšĮ ( - ) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. ( - ) matyti, kad, atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, R. P. eina tiesiai, laikosi krypties, posūkiuose svyruoja, stovėsena ant vienos kojos nestabili, paprastoje pozoje svyruoja, judesiai tikslūs , vyzdžiai vidutiniški, teisingai orientuotas visais atžvilgiais, atmintis nesutrikusi, mąstymas nuoseklus, iš uoslės jaučiamas silpnas alkoholio kvapas. Taigi VšĮ ( - ) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. ( - ) iš esmės patvirtina, kad R. P. buvo su neblaivumo požymiais, tačiau pats galėjo vaikščioti, koordinacija sutrikusi nebuvo, kalba rišli.

10Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

11Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Teismas vertina R. P. teismo posėdžio metu pateiktus duomenis dėl neblaivumo laipsnio nustatymo (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. ( - ), specialisto išvadą Nr. ( - ) kartu su kitais bylos įrodymais kaip visumą, ir sprendžia, kad alkoholio skaidymosi organizme duomenys, alkoholio kiekis kraujyje pagal specialisto išvadą, atlikus R. P. kraujo tyrimą, praėjus kiek daugiau nei valandai nuo kraujo paėmimo laiko, paneigia pirminius alkotesterio duomenis ir teismui kelia abejonių jų teisingumu. Todėl esant tokiai situacijai, teismas laiko patikimu specialisto išvadoje R. P. kraujyje nustatytą etilo alkoholio kiekį – 0,83 promiles, kuris, savaime suprantama, pažeidimo padarymo metu buvo kiek didesnis. Atsižvelgiant į moksliniais tyrimais pagrįstą, jau minėtą laiką, per kurį suaugusio žmogaus fermentinė sistema metabolizuoja alkoholį, naudojamą ir kai kuriose analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose, prieš vieną valandą ir maždaug dvidešimt minučių nuo R. P. kraujo paėmimo etilo alkoholiui nustatyti momento tikėtina, kad jam būtų nustatytas nuo 1,03 iki 1,097 promilių girtumas, t. y. toks girtumas, kuris atitiktų lengvą girtumo laipsnį (Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.).

12Todėl teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus juos įvertinęs pavieniui ir kitų bylos įrodymų visumoje, sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja, kad R. P. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. ir liudytojos V. R. parodymais, rašytine bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), iš kurių matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 17), VšĮ ( - ) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. ( - ), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. ( - ). Taigi teismas daro išvadą, kad R. P. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo dispoziciją, todėl R. P. pažeidimas iš Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

13Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

14Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau praeityje baustas vieną kartą už analogiško pažeidimo padarymą (b. l. 6-11), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikata, kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 302 str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti R. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

15Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo R. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytą įstatymą arba R. P. paskirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atstovas prašymą grindžia tuo, kad R. P. materialinė padėtis nėra gera, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, R. P. vairuotoju nebegalės dirbti. R. P. galiojančių administracinių nuobaudų už analogišką veiką neturi, baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, R. P. išvadas dėl savo elgesio jau padarė, suvokia, kad gali netekti pragyvenimo šaltinio, jam ir šeimai bus apsunkintas pragyvenimas.

16Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. R. P. atžvilgiu netaikytinas.

17Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

18Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bevairuodamas transporto priemonę, jis ištroško, todėl nusprendė atsigerti kartu su savimi turėtą 100 g degtinės, sufasuotos į plastikinį 100 g talpos indelį. Teismo nuomone, vien tai jau rodo lengvabūdišką R. P. elgesį kaip vairuotojo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 6-11) matyti, kad R. P. praeityje jau šešis kartus baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors administracinės nuobaudos, R. P. paskirtos už šiuos administracinius teisės pažeidimus, laikomos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. pagrindu, tačiau tai neigiamai R. P. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad R. P. linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles, nesilaikyti saugaus eismo reikalavimų, o paskutinis itin šiurkštus R. P. pažeidimas – vairavimas neblaiviam yra netinkamo R. P. pasekmė. R. P. nurodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, kadangi ryte jautėsi gerai, sėdo už vairo, o kadangi ir išgėręs 100 g degtinės jautėsi gerai, transporto priemonę vairavo toliau. Naivu manyti, kad R. P. nesuprato, jog yra neblaivus ir transporto priemonės vairuoti negali. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors ir R. P. vaikščiojo pats, tačiau šiek tiek svirduliavo, jam iš uoslės sklido alkoholio kvapas, o ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis nebuvo nežymus, kad R. P. galėjo jaustis blaivus. Iš byloje esančio R. P. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis sukaupęs beveik dvidešimties metų vairavimo patirtį, ir, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, R. P. įsitikinimas, kad galėjo vairuoti transporto priemonę, niekuo nepagrįstas. R. P. nurodo, kad dirba vairuotojo ( - ), jo darbas susijęs su prekių pristatymu į parduotuves, todėl jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų teisės vairuoti transporto priemones praradimą. R. P. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl nusižengęs privalo prisiimti visas neigiamas tokio elgesio pasekmes. Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų nustatytą ir faktinį, ir teisinį pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas, nagrinėjamu atveju nėra. Teismo vertinimu, šiuo nutarimu R. P. skirtina minimalaus dydžio ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus, kad pažeidimą padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, daugiau nenusižengtų, taip pat atitinka teisingumo, protingumo principus, teismų praktikoje administracinei nuobaudai keliamą adekvatumo reikalavimą, taip pat visuomenės interesą, kad itin šiurkštų pažeidimą padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 302 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str., teismas

Nutarė

20R. P., a. k. ( - ) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirti administracines nuobaudas – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

21Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: ( - ), gavėjo kodą 188659752.

22Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

23Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

24Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

25Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Danutei... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., a. k. ( - ) gim. ( - ),... 3. R. P. 2016-06-18 apie 14.33 val. ( - ), vairavo automobilį neblaivus, kai... 4. R. P. kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir parodė, kad 2016-06-18... 5. Liudytoja V. R. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos... 6. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. paaiškinimo... 7. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar... 8. R. P., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkoholio... 9. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. po policijos pareigūnų atlikto asmens... 10. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo... 11. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama... 12. Todėl teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus juos įvertinęs... 13. Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę dėl... 14. Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į... 15. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo R. P.... 16. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. R. P. atžvilgiu... 17. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas),... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. transporto priemonę vairavo būdamas... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 302 str., 126 str. 1... 20. R. P., a. k. ( - ) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1... 21. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo... 22. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314... 23. Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo... 24. Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones... 25. Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...