Byla 2AT-24-2013

Dėl kaltinimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį L. S. bylos dalis nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kita Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo dalis palikta nepakeista

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Vyginto Liaučio prašymą L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3L. S. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį – 30 Lt bauda, paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. liepos 7 d. 11.00 val. Skuode (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuoklis užfiksavo sunkų 4,42 prom. girtumą), policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.

4Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimu L. S. apeliacinis skundas tenkintas, Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria L. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį L. S. bylos dalis nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kita Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartimi priimtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko V. Liaučio prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

6Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.

7Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai įvertino byloje esančią medžiagą dėl patrulės L. V. gebėjimo naudoti alkoholio matuoklį „Lion alcometer 500“, šio prietaiso naudojimo tinkamumą. Dokumentai, kad L. V. žino, kaip naudoti šio tipo alkoholio matuoklį, yra išlaikiusi atitinkamą įskaitą, buvo pateikti Skuodo rajono apylinkės teismui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Klaipėdos apygardos teismas, pasak pareiškėjo, spręsdamas dėl patrulės kompetencijos, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Šis teisės aktas neteko galios 2011 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“. Šiuo metu įgaliojimai vykdyti eismo priežiūrą suteikiami Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu.

8Klaipėdos apygardos teismas, teigdamas, kad pareigūnės L. V. užfiksuoti alkoholio matuoklio parodymai gauti neteisėtai, ignoravo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis. Tačiau taip pat apygardos teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertino kaip įrodymą, nors kraujo tyrimas paimtas nesilaikant nustatytų reikalavimų.

9Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad prietaiso tinkamumas naudoti patvirtintas metrologine patikra, pripažinti jį netinkamu naudoti būtų galima tik gavus atitinkamą metrologinės tarnybos arba gamintojo dokumentą, atlikus techninę ekspertizę. Taigi alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ Nr. 19 252 užfiksuoti duomenys ir nustatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. neblaivumas (girtumas) yra gauti teisėtu būdu. Pareiškime teigiama, kad Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK pagal Skuodo rajono apylinkės teismo atskirąją nutartį ir Klaipėdos apygardos prokuratūros pavedimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo įrodymų klastojimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

10Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko V. Liaučio prašymas tenkintinas.

11Dėl proceso normų taikymo tinkamumo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

12Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas L. S. priešingą, nei pirmosios instancijos teismas, procesinį sprendimą administracinėje byloje, jį argumentavo pareiškėjo ginčijamais argumentais: 1) policijos patrulės, atlikusios matavimus alkoholio matuokliu, kvalifikacija; 2) įrodymų, pagrindžiančių L. S. neblaivumą įvykio metu, viseto nebuvimu, atsižvelgiant į dalies surinktų įrodymų nepatikimumą.

13Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra ir laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. L. S. pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nuteistas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas jo nubaudimas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Dėl šio administracinės teisės pažeidimo sudėties nustatymo buvo apeliuojama, tai ginčijama ir prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

14Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Analizuojant ATPK 126 straipsnyje esančias administracinių teisės pažeidimų sudėtis, matyti, kad administracinė atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį. Taigi neblaivumo nustatymo laipsnis yra tas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, yra būtinas, be to, turi būti konkretus ir nekelti jokių abejonių. Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-12-2013).

15Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. S. neblaivumo faktą įrodo pareigūnės L. V. parodymai apie jo būseną sustabdžius keistai manevruojantį jo vairuojamą automobilį, alkoholio matuoklio parodymų rezultatai, kuriuos savo parašu patvirtino pats L. S., alkoholio matuoklio tinkamumo naudoti patikros dokumentai; paneigta alkoholio garų likučių buvimo prietaise po ankstesnių patikrų galimybė. Pabrėžta, kad pareigūnų supažindinimas su alkoholio matavimo prietaisais ir atestavimas dėl jų naudojimo vyksta mokymų metu; kadangi su naudojimosi tvarka pareigūnai susipažįsta ne individualiai, o specialių mokymų metu, laikytina, kad supažindinimas ir atestavimas yra vieningas procesas, teisės aktai nereikalauja atestacijos raštu. Nėra pagrindo netikėti, kad L. V., atlikusi L. S. blaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“, turėjo tam teisę, nes byloje yra jos dalyvavimą mokymuose dėl šio tipo alkoholio matuoklio naudojimo patvirtinantys dokumentai. Teismas, remdamasis alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ Nr. 19 252 patikros sertifikatu Nr. 1129821, kuriame nurodytos alkoholio matavimo ribos nuo 0 iki 4 prom., esant 5 proc. paklaidai, įvykio metu L. V. naudojamam alkotesteriui užfiksavus 4,42 prom. neblaivumą, turėdamas omenyje maksimalią galimą aparatu fiksuotiną alkoholio koncentracijos reikšmę – 4 prom. ir duodamas 5 proc. paklaidą, apskaičiavo 3,8 prom. L. S. neblaivumo laipsnį įvykio metu.

16Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą procesinį sprendimą, įgyvendino in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nurodė, kad L. V., matavusi alkoholio matuokliu L. S. alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punktu, neatitiko kvalifikacinių reikalavimų šiam veiksmui atlikti. Alkoholio matuoklis, kuris, vadovaujantis 2012 m. gegužės 2 d. patikros sertifikatu, galiojusiu iki 2012 m. lapkričio 1 d., galėjo rodyti tik nuo 0 iki 4 prom., esant 5 proc. paklaidai, asmens neblaivumą, įvykio metu rodė 4,42 prom., taigi jo techninė būklė abejotina. L. S. kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą ir paėmus kraujo mėginį alkoholio kiekiui nustatyti, gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad L. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad šia specialisto išvada negalima remtis, nes L. S. kraujas paimtas nesilaikant teisės aktais nustatytų reikalavimų.

17Administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio sudėties kyla ginčas, padarytas 2012 m. liepos 7 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija rėmėsi veikos padarymo metu negaliojusia Policijos patrulių veiklos instrukcijos redakcija, kurios 9.4 punkte buvo nustatyta, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija policijos patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, išlaikyti įskaitą dėl matavimo priemonių naudojimo nenumatė. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų, kad patikrą atlikusi patrulė mokymuose dėl alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo dalyvavo. Taigi dėl jos kvalifikacijos naudojantis alkoholio matuoklio duomenimis abejonių neturėjo kilti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė šį argumentą savo procesiniame sprendime.

18Iš byloje esančio alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ Nr. 19 252 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo ribos yra nuo 0 iki 4 prom., esant 5 proc. paklaidai. Iš AB Vilniaus metrologijos centro buvo gauta informacija, kad yra įmanoma situacija, jog, esant 0–4 prom. alkoholio matavimo riboms, jis užfiksuotų 4,42 prom. asmens neblaivumą, tačiau atsakymas buvo nekategoriškas, pirmosios instancijos teismą informuojant apie tai, kad detalesnę informaciją apie tokio pobūdžio alkotesterių parametrus galima bus pateikti, gavus atsakymą iš šių alkotesterių gamintojo „Lion laboratories Ltd“ (Didžioji Britanija) įgalioto atstovo firmos UAB „Alkotesteris“. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik byloje kvestionuojamo alkotesterio techninės būklės sertifikatu, tačiau ne bylos duomenimis kaip visuma, darė išvadas apie alkotesterio rūšies technines specifikacijas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taigi ATPK 3029 straipsnio 3 dalyje numatyta procesine galimybe rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išreikalauti papildomą medžiagą nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad in dubio pro reo principu vadovautis ir visus neaiškumus aiškinti trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai galima tik tada, kai maksimaliai išnaudotos visos procesinės galimybės šiems neaiškumams pašalinti.

19Apeliacinės instancijos teismas priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą vertina teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis). Taigi nė vienam įrodymų šaltiniui ir duomenims, gautiems iš atskirų įrodymų šaltinių, negali būti skiriamas prioritetinis vaidmuo įrodymų vertinimo procese (ATPK 257 straipsnis, 3023 straipsnis). Skuodo rajono apylinkės teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. V. parodymai apie įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinti kartu su kitais įrodymais byloje, nepagrįstai, minėta, pripažinus šią liudytoją neturėjus kompetencijos atlikti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus.

20Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.