Byla 2AT-12-2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį A. S. nutraukta

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Vadimo Fedotovo prašymą atnaujinti A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį A. S. nutraukta.

2Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 1000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakausienės pranešimą,

Nustatė

4Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį A. S. buvo nubaustas 1000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad jis 2012 m. liepos 1 d., 14.45 val., Kauno r. sav., Gervėnupio k., vairavo transporto priemonę – automobilį „Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,67 promilės neblaivumas (lengvas girtumo laipsnis).

5Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu apylinkės teismo nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, kad A. S. veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

6Pareiškimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas V. Fedotovas prašo atnaujinti bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą.

7Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų. Teismas A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vairavimo esant neblaiviam nutraukė, motyvuodamas tuo, kad pakartotinį neblaivumo patikrinimą savo iniciatyva A. S. atliko pavėlavęs tik 15 minučių po nustatyto vienos valandos termino; alkotesterio „Lion alcometer 500“, Nr. 18728, kurį savo darbe naudojo pareigūnai, metrologinės patikros terminas buvo arti pabaigos; pažeidėjas gėrė prieš 10 minučių iki sustabdymo, jis teigė, kad išgėrė ir iškart sėdo už vairo, tai padarė asmuo, dirbantis autobuso vairuotoju. Pareiškėjo nuomone, tokie motyvai nėra pakankami nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vieno iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

8Pareiškime nurodoma, kad A. S. pasirašė alkotesterio šaknelėje po žodžiu „sutinku“ ir tai negali būti traktuojama kaip nors kitaip. A. S. skunde nurodė, kad išgėrė alaus 10 minučių iki sustabdymo. Užfiksuotas sustabdymo laikas 14.45 val., neblaivumo patikrinimo laikas 14.49 val. taigi, patikrinimas buvo atliktas po 14 minučių ir tai, pareiškėjo nuomone, yra pakankamas laikas.

92006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės)10 punkte numatytas vienos valandos terminas, per kurį turi būti patikrintas girtumas. Tai pripažįsta ir Kauno apygardos teismas, tačiau teigia, kad tokio termino galima nepaisyti. Pareiškėjo nuomone, tai yra esminis teisės pažeidimas, vėliau sudaręs prielaidą pavėluotą neblaivumo tikrinimą vertinti lygiaverčiai, kaip pirminį girtumo patikrinimą įvykio vietoje. Pareiškime nurodoma, kad antrasis neblaivumo patikrinimas, atliktas A. S. iniciatyva, turėtų būti atmestas, kaip tai teisingai pažymėjo Kauno rajono apylinkės teismas, nes jis atliktas praėjus daugiau nei vienai valandai.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008).

11Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. Fedotovo pareiškimą A. S. prašo jį atmesti.

12A. S. teigimu, Kauno apygardos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepadarė jokio esminio pažeidimo, vadovavosi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindiniais principais (teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo). Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), vadovaudamasis norminiais aktais, remdamasis nekaltumo prezumpcija, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisingą sprendimą. Teismas objektyviai nustatė, kad buvo pažeisti norminiai aktai: Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 punktas, Bendros asmens būklės įvertinimo metodika bei Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5, 6, 10, 27 punktai, taip pat pažeista alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 3 skirsnyje apibrėžta blaivumo testo procedūra ir, tikėtina, kad buvo pažeistas instrukcijos 5 skirsnis. Atsiliepime nurodoma, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4 punkte. A. S. teigimu, pareigūnai pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas, nes jam iškart vietoje nebuvo surašytas nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo aktas bei neįteiktas protokolas, be to, pasak A. S. , pareigūnas V. D. privalėjo jį pristatyti į gydymo įstaigą, o ne pasiūlyti nuvykti pačiam.

13Atsiliepime nurodoma, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi ir ją nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo, nors tokia teisė jam suteikta. A. S. teigimu, nagrinėjamoje byloje yra dvi esminės faktinės aplinkybės, kurios įrodo, jog administracinis protokolas ir nutarimas buvo paremti prielaidomis, kurias teisingai įvertino Kauno apygardos teismas, remdamasis nekaltumo prezumpcijos principu. A. S. sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareigūnų atlikto A. S. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu: pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją – neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 min. iki patikrinimo (pareiškėjas nurodo, kad buvo praėję 14 min.); A. S. prašė pakartoti patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė; patikrinimo medicinos įstaigoje metu nei iškvepiamame ore, nei A. S. kraujyje etilo alkoholio nenustatyta. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepaneigė Kauno apygardos teismo teiginio, jog alkotesterio „Lion alcometer 500“ Nr. 18728, kurį savo darbe naudojo pareigūnai, metrologinės patikros terminas buvo prie pabaigos ir galėjo rodyti paklaidą. Šiuo klausimu pradiniame prašyme pareiškėjas nurodė, kad byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaringumą, t. y. svarstyti galimybę skirti ekspertizę. A. S. nuomone, tai įrodo, kad pats pareiškėjas abejoja alkotesterio parodymų teisingumu.

14A. S. teigimu, alkotesteriu užfiksuotas 0,67 promilės girtumas yra netikslus dėl norminių aktų pažeidimo testuojant, todėl šie duomenys negalėjo būti laikomi tinkamu kaltės įrodymu, o parašas po alkotesterio rezultatais jokia apimtimi nepatvirtina jo sutikimo su alkotesterio parodymų teisingumu. Iš pareigūno V. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2012 m. liepos 1 d. 14.45 val. jis su patruliu G. G. Kauno rajone, Gervėnupio kaime, sustabdė automobilį „Pontiac Trans Sport“, kurio vairuotoją patikrinus alkoholio matuokliu buvo gautas 0,67 promilės rezultatas. Vairuotojas buvo paprašytas pasirašyti po testo rezultatais. Taigi, parašas patvirtina tai, kad A. S. pakluso pareigūno nurodymui susipažinti su testo rezultatais. Tai, kad A. S. nesutiko su patikrinimo rezultatais, pasak jo, įrodo pareigūno V. D. parodymai, jog pažeidėjas prašė pakartotinio tikrinimo, ir tai, kad jis nedelsdamas kreipėsi į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. Pukelevičienės paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ rašoma, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 iki +60 proc., todėl, kad pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Taigi, alkotesteris A. S. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,67 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio organizme. Tai patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 469, kuriame nurodoma, kad, 2012 m. liepos 1 d. 16.25 val. paėmus kraujo mėginį, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti medicininės patikros patikimumu.

15Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas yra skirtas pareigūnams – jiems nustatyta pareiga per 1 valandą išrašyti siuntimą ir pristatyti asmenį į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti. Asmeniui, kuris pats, be pareigūnų siuntimo, kreipiasi į gydymo įstaigą, skirtas Taisyklių 27 punktas, kuriame nenustatytas 1 valandos terminas. Todėl, A. S. teigimu, tai, kad jis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi praėjus vos 15 min. daugiau nei valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. A. S. pažymi, kad pavėlavimas yra labai nežymus, be to, jis įvyko dėl objektyvių priežasčių: pareigūnai nepristatė A. S. į medicinos centrą patikrinti, jis pats negalėjo vairuoti, todėl turėjo surasti, kas jį nuvežtų iš sodų, esančių Kauno rajone, Gervėnupio kaime, į Kauną, Giedraičių g. (30 km atstumas). A. S. nurodo, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog jo veiksmai po patikrinimo iki nuvykimo į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą realiai galėjo užtrukti 1.15 val.; atstumas ir važiavimo trukmė visiškai nesuponuoja manymo, kad A. S. per nurodytą laiką turėjo galimybę imtis kažkokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti. A. S. teigimu, šios teismo išvados teisingos, atitinka objektyvumo ir nekaltumo prezumpcijos pricipus, o pareiškėjas savo prašyme dėl jų nepasisakė.

16A. S. taip pat nesutinka su pareiškimo argumentu, kad priimdamas sprendimas Kauno apygardos teismas nesilaikė teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose. Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. A. S. nuomone, pareiškime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, nes nė vienu atveju aplinkybės nėra analogiškos ir tapačios šiai situacijai.

17Taip pat atsiliepime nurodoma, kad A. S. dirba autobuso vairuotoju, išlaiko šeimą. Jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, jo šeima neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio.

18Prašymas atmestinas.

19Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės).

20Pagal Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio tyrėjo V. D. 2012 m. liepos 1 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. 2012 m. liepos 1 d., 14.45 val., Kauno r. Gervėnupio k. automobilį „Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,67 promilės.

21Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

22Kauno apygardos teismas, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pagal nubaustojo apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, kad A. S. veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Išanalizavęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas abejoti pareigūnų atlikto A. S. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, t. y. nėra neabejotinai patvirtinta, kad A. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, o visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tokias išvadas teismas motyvavo tuo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu „Lion alcometer 500“ vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukciją. Be to, pareigūnų naudoto alkotesterio metrologinės patikros terminas artėjo prie pabaigos, o tai galėjo lemti duomenų iškraipymą. Abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 469, surašytas pakartotinai patikrinus A. S. neblaivumą, kuriame nurodyta, kad A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, taip pat alkoholis nenustatytas ir iškvepiamame ore pakartotinai patikrinus alkotesteriu.

23Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Kauno apygardos teismo nutarime išdėstyti argumentai yra pakankami administracinio teisės pažeidimo bylai nutraukti. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad A. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, neginčytinai nustatyta atlikus jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 18728. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl A. S. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. A. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tik išgėręs vieną bokalą alaus, iškart sėdo už vairo; nuo alaus vartojimo iki jo patikrinimo buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neneigia, kad A. S. tikrinimo metu apie tai pasakė, prašė pakartoti patikrinimą. Alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį paskutines 15–20 minučių arba rūkė paskutines dvi minutes. Įpareigojimas įsitikinti dėl šių aplinkybių numatytas ir instrukcijos 3.1 punkte. Pareiškėjas skaičiuoja, kad nuo A. S. alkoholio vartojimo laiko iki patikrinimo buvo praėję maždaug 14 minučių. Nors pareiškėjas tai traktuoja kaip pakankamą laiko tarpą patikrinimui, byloje nustatyti duomenys rodo, jog instrukcijos reikalavimų nesilaikymas galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra vienas esminių: alkotesteris „Lion alcometer 500“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad A. S. vairavo neblaivus (0,67 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atlikus pakartotinį A. S. neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 469, kuriame konstatuota, kad A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, taip pat alkoholis nenustatytas ir iškvepiamame ore pakartotinai patikrinus alkotesteriu, o grafoje „alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės“ įrašyta „labai nežymus“. Sutiktina su Kauno apygardos teismo teiginiu, jog tai patvirtina, kad iškvepiamas oras nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl asmens neblaivumo. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas negalėjo minėtu aktu remtis kaip įrodymu, nes A. S. neblaivumo patikrinimas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre atliktas praleidus Taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 10 punkte nustatytą vienos valandos terminą; be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl minėto akto išvadomis negali būti paneigiami alkotesterio duomenys, atmestini. Byloje nustatyta, kad nuo A. S. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – 15.10 val., iki A. S. kraujo paėmimo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre – 16.25 val. praėjo 1 valanda ir 15 minučių. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.

24Taip pat pažymėtina, kad ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad A. S. padarytas pažeidimas užfiksuotas 2012 m. liepos 1 d., 14.45 val., o 14.49 val. buvo atliktas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 0,67 promilės neblaivumas. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo A. S. surašytas 15.10 val., į medicinos įstaigą – Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti jis atvyko 16.20 val., 16.22 val. patikrinus medicinos įstaigoje alkotesteriu „Drager 8410 ARSM 0688“, A. S. iškvepiamame ore užfiksuota 0,00 promilių. Kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti buvo paimtas 16.25 val., kraujyje etilo alkoholio nerasta.

25Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tikrindami A. S. neblaivumą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ pareigūnai pažeidė jo naudojimo instrukcijos 8 skyriaus nuostatas, 3.1 punktą, todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu A. S. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima. Kauno priklausomybės ligų centre atlikto A. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi ir praėjus 1.15 val. iš A. S. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio – 0,25-0,3 promilės ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai A. S. organizme nustatyta 0,67 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo nutarime išdėstytais argumentais ir išvadomis, kad 1 val. ir 15 min. laikas nuvykti iš Kauno r., Gervėnupio k. į Kauną, Giedraičių g. (Priklausomybės ligų centrą) laikytinas pagrįstu ir nesuponuoja išvados, jog per šį laiką A. S. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.

26Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą – nėra pagrindo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Vadimo Fedotovo prašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. S. pagal... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakausienės pranešimą,... 4. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pagal ATPK... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu apylinkės teismo... 6. Pareiškimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono... 7. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių proceso... 8. Pareiškime nurodoma, kad A. S. pasirašė alkotesterio šaknelėje po žodžiu... 9. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens... 11. Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono... 12. A. S. teigimu, Kauno apygardos teismas, nutraukdamas administracinę bylą,... 13. Atsiliepime nurodoma, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog... 14. A. S. teigimu, alkotesteriu užfiksuotas 0,67 promilės girtumas yra netikslus... 15. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Transporto priemones... 16. A. S. taip pat nesutinka su pareiškimo argumentu, kad priimdamas sprendimas... 17. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad A. S. dirba autobuso vairuotoju, išlaiko... 18. Prašymas atmestinas.... 19. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas... 20. Pagal Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių... 21. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. S. pagal... 22. Kauno apygardos teismas, administracinio teisės pažeidimo bylą... 23. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Kauno apygardos teismo nutarime... 24. Taip pat pažymėtina, kad ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas... 25. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo... 26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 28. Atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono...