Byla 2A-984/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3792-104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42010 m. vasario 24 d. šalys sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. pristatyti ieškovui 500 tonų II klasės kviečių, kurių 1 tonos kaina be PVM yra 400 Lt. Atsakovas pristatė tik 8, 123 tonas kviečių, todėl likusį kiekį kviečių, ieškovo teigimu, jis buvo priverstas skubiai pirkti iš kitų tiekėjų aukštesne kaina ir dėl to patyrė 116 373,66 Lt nuostolį. Nuostolį sudaro kainų skirtumas tarp šalių sutartyje numatytos kainos ir kainos, kuria ieškovas įsigijo atsakovo nepristatytą kviečių kiekį. Remdamasis sutarties 5.3.2 punktu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 116 373,66 Lt nuostolių, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti 277 Lt permokėto žyminio mokesčio.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, grąžino ieškovui 277 Lt žyminio mokesčio bei priteisė valstybei iš ieškovo 46, 18 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3, 4 straipsnius ir LR žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3 D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1-5.4 punktus, kurie detalizuoja šalių turtinės atsakomybės turinį ir apimtį, grūdų pardavėjui numatyta vienintelė civilinės atsakomybės rūšis - bauda procentais nuo nepateikto grūdų kiekio vertės. Teismas konstatavo, kad ši teisės norma yra imperatyvi, jos galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti, apriboti, ar panaikinti (CK 6.156 str. 4 d., 6.157 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja, dėl to atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Teismas nustatė, kad atsakovas sutinka sumokėti baudą už sutarties netinkamą vykdymą, todėl ieškovas gali apginti savo pažeistą teisę, prašydamas atsakovą sumokėti baudą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Agrorodeo“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. CK yra numatyta civilinės atsakomybės formų alternatyva. Nukentėjusioji šalis gali pasirinkti, ar iš sutartį pažeidusios šalies reikalauti nuostolių atlyginimo, ar netesybų. Šalys sutarties 5.3 punkte numatė atsakovo atsakomybę dėl netinkamo sutarties vykdymo – ieškovo pasirinkimu baudos sumokėjimą arba nuostolių atlyginimą. Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtinta pavyzdinė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis nėra imperatyvi ir privaloma, tai tik rekomendacinis dokumentas, todėl šalys, sudarydamos ginčo sutartį, buvo laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų turinio, tame tarpe ir dėl civilinės atsakomybės formų.

102. Civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.245, 6.249, 6.252, 6.256, 6.258, 6.324 str. 1 d.). AŽŪPĮ normos neriboja pardavėjo civilinės atsakomybės, todėl grūdų pardavėjui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra taikomas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiu įstatymu atsakovas yra atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nei CK, nei AŽŪPĮ nenumato atsakovo atsakomybės ribojimo.

113. Imperatyviomis teisės normomis CK 6.157 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio prasme gali būti laikomos tik įstatymų ir tarptautinių sutarčių, o ne poįstatyminių teisės aktų normos. Todėl teismas nepagrįstai, žemesnės, nei įstatymas teisinės galios aktą - Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 3D-70, laikė imperatyvia teisės norma.

124. LR žemės ūkio ministras 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 269 buvo patvirtinęs tipinę grūdų pirkimo - pardavimo sutartį, kurią 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 panaikino ir patvirtinto pavyzdinę grūdų pirkimo pardavimo sutartį. Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties pavadinimas parodo, kad šalims ji nėra privaloma ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, žodis pavyzdinis nėra žodžio tipinis analogas. Teisine prasme šioms sąvokoms yra suteikiama skirtinga reikšmė - pavyzdinės sutartys turi rekomendacinę reikšmę, tipinės - privalomąją. Nei AŽŪPĮ normos, nei Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 (2006 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti grūdų pardavėjo pareigą atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Priešingai, pagal Pavyzdinės grūdų pirkimo pardavimo sutarties 6.1.1. punktą, grūdų pirkimo-pardavimo sutartis gali būti papildyta, pakeista ar nutraukta rašytiniu šalių susitarimu. Tai reiškia, kad pavyzdinės sutarties sąlygos šalių valia gali būti pildomos, keičiamos ir modifikuojamos pagal faktinę situaciją bei šalių interesus. Taigi ir dėl šios priežasties Pavyzdinės sutarties sąlygos nėra privalomos ir šalys grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje gali susitarti, kad sutartį pažeidusiam pardavėjui gali būti taikoma civilinės atsakomybės forma - reikalavimas atlyginti nuostolius.

136. Teismas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, nes kasacinės instancijos teismas šioje byloje pasisakė dėl Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 patvirtintų tipinių pieno pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų ir šios sutarties su Pavyzdine grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi negalima tapatinti.

147. Teismas nepagrįstai atsakovą įvardijo silpnesniąja sutarties šalimi. Tokiu būdu teismas pažeidė Teismų įstatymo 3 ir 5 straipsniuose įtvirtintus teisėjų nepriklausomumo bei teisės į nepriklausomą, nešališką ir objektyvų teismą principus. Atsakovo įsipareigojimai ieškovui pagal šalių sutartį buvo 242 000 Lt. Iš atsakovo į bylą pateikto 2010 m. rugsėjo 30 d. Derliaus užpajamavimo akto matyti, kad atsakovas užaugino 267 tonas žieminių kviečių, 1004 tonas vasarinių kviečių, 19,98 tonų žieminio rapso, 235,96 tonų vasarinio rapso. Atsakovo apytikslė derliaus vertė sudaro virš milijono litų. Šie duomenys liudija, kad atsakovas yra stambus verslo subjektas ir nėra pagrindo jį laikyti silpnesne sandorio šalimi. Ieškovas, būdamas atidus ir protingas, sudarydamas didelės vertės sandorį privalėjo įvertinti visas sudaromos sutarties sąlygas.

158. Sutarties 5.3.2. punktas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl šios priežasties teismui nebuvo jokio pagrindo ex officio pripažinti sutarties 5.3.2. punktą niekiniu.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad nebūtų pirkęs grūdų iš trečiųjų asmenų aukštesne kaina, jeigu atsakovas pagal Sutartį savo prievoles butų įvykdęs tinkamai. Nupirktų grūdų kiekis ženkliai viršija atsakovo nepateiktų grūdų kiekį, o tai patvirtina aplinkybę, kad grūdai buvo supirkti įprastos ūkinės - komercinės veiklos eigoje. Ieškovas nenurodė, iš kokių tiekėjų pirko grūdus. Ieškovas nuostolius sieja su įsipareigojimu SA „Seagrain” parduoti 10 000 tonų II klasės kviečių, tačiau kokie sandoriai buvo sudaryti šiems įsipareigojimams įvykdyti, ieškovas nepateikė. Ieškovė nepateikė duomenų ar sutartis su SA „Seagrain” apskritai buvo įvykdyta, nes ši sutartis galėjo būti ir nutraukta. Neturint duomenų apie ieškovo visas sudarytas sutartis su tiekėjais dėl grūdų pirkimo, apie visą nupirktą faktinį grūdų kiekį, apie ieškovo įsipareigojimų įvykdymą pagal sutartį su „Seagrain”, nėra galimybės nustatyti ar ieškovui buvo būtina pirkti grūdus aukštesne kaina.

182. Pagal šalių sutartį, atsakovas ieškovui turėjo pristatyti visą ar dalį sutarto kiekio grūdų iki 2010 m. rugsėjo 15 d., o šios pareigos neįvykdžius, buvo numatytos sankcijos. Atsakovas ieškovui iki šio termino pristatė dalį grūdų, todėl laikytina, kad sutarties nepažeidė ir jam neturi būti taikomos sutartyje numatytos sankcijos.

193. Imperatyviomis gali būti ne tik įstatymo, tačiau ir poįstatyminio teisės akto normos. Teismas pagrįstai pripažino, kad tipinė sutartis ir pavyzdinė sutartis yra analogai. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šalių sutarties sąlygos atitinka AŽUPĮ 4 straipsnio nuostatas. Šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punktas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl teismas pagrįstai ex officio pripažino jį niekiniu.

204. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėta civilinė bylą Nr. 3K-3-14/2010 turi precedento galią ta prasme, kad joje pateiktas išsamus paaiškinimas dėl valstybės teisės riboti sutarties laisvės principą, kaip tai atsispindi LR Konstitucijos kontekste ir kaip atrodo viešasis interesas santykiuose tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių supirkėjų, kas šiuose santykiuose yra silpnoji šalis, ir kuo pateisinamas valstybės rūpestis žemdirbiais. IV.

21Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, aiškinimo ir taikymo.

24Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 24 d. šalys sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. pristatyti ieškovui 500 tonų II klasės kviečių, o ieškovas įsipareigojo grūdus priimti ir už juos sumokėti 242 000 Lt (1 t., 8-11 b. l.). Atsakovas sutartį įvykdė iš dalies – pristatė 8,123 tonas sutartyje sulygtų kviečių, ir 2010 m. liepos 19 d. ir rugpjūčio 6 d. raštais informavo ieškovą apie galimybės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvimą dėl žieminių kviečių iššalimo (1 t., 59, 61 b. l.). Grūdų pirkimui ieškovas sudarė sutartis su kitais pardavėjais didesnėmis kainomis, todėl ieškiniu prašė priteisti kainų skirtumą nuostoliams atlyginti pagal sutarties 5.3.2 punktą.

25Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas atsakovo sutartinės pareigos atlyginti ieškovo nuostolius nebuvimą. Teismas konstatavo, kad šalių atsakomybę numatanti sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį pripažino ją niekine ir negalioja. Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės motyvuodamas netinkamu sutarties ginčo sąlygą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimu, netinkamu teismų praktikos taikymu.

26Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, kuris inter alia pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.). Sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str. 1 d.). Kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, tai šalių teisė nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu (CK 6.156 str. 4 d.).

27Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais ginčijamos teismo išvados dėl grūdų pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų imperatyvaus pobūdžio.

28Apeliantas neteisus, kad tik teisės normos, kuriose aiškiai išreikšti draudimai, vartojami žodžiai „draudimas“, „neturi teisės“, „negali“, „negalima“, yra imperatyvios. Teisės normos imperatyvus pobūdis ne visada yra akivaizdus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-432/2008; kt.).

29Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už šią produkciją sąlygas ir tvarką, taip pat lėšų už pateiktą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu neturi pakankamai lėšų sąskaitoje, nustato 1999 m. lapkričio 16 d. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtino Pavyzdines grūdų pirkimo-pardavimo, pieno pirkimo-pardavimo ir gyvulių pirkimo-pardavimo sutartis. 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 LR Vyriausybė patvirtino Tipines pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Minėtu Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta pavyzdinė pieno pirkimo-pardavimo sutartis nuo 2005 m. sausio 5 d. negalioja (LR žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 3D-675).

30Kasacinis teismas, aiškindamas dėl žemės ūkio veiklos valstybinio reguliavimo pobūdžio, yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų priėmimo dokumentai bei jų normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas rodo, kad šio įstatymo prioritetinis tikslas - įstatyminėmis garantijomis užtikrinti minimalų žemės ūkio produkcijos gamintojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį produkcijos pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose su pirkėjais (prekybos ir perdirbamosios pramonės įmonėmis); kad žemės ūkio produkcijos gamintojų interesų apsauga - viešasis interesas, kuriam užtikrinti skirtas imperatyvus įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, rašytinėje žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta šalių atsakomybė už pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą. Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose, reglamentuojančiose šalių turtinę atsakomybę, numatyta pirkėjo ir pardavėjo pareiga už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą mokėti netesybas (baudą ir delspinigius) (5.1-5.3 p.), kurių dydis nustatomas šalių susitarimu. Valstybiniu reguliavimu nustatytose kitos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygose sutarties šalių turtinė atsakomybė taip pat apibrėžta netesybomis ir palūkanomis (Pavyzdinės gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties 3.1-3.3 p.; Tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties 24-26 p.). Šios sąlygos atitinka civiliniame kodekse numatytą sutartinės atsakomybės teisinį reglamentavimą. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Sutartimi nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.3K-3-401/2008, ir kt.). Taigi, valstybiniu žemės ūkio veiklos reguliavimu nustatyta tokia žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, kuria dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusiai šaliai kompensuojami tik iš anksto nustatyti minimalūs nuostoliai. Visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, t. y. galimybę įstatymu ar sutartimi riboti atsakomybę, numato CK 6.251 straipsnio 1 dalis. Nustatyti sutarties sąlygas, kurias turi atitikti žemės ūkio produkcijos gamintojo ir didmeninio pirkėjo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, Įstatymas delegavo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (Įstatymo 3 str.), todėl jų nustatytos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos yra privalomos. Pavyzdinių grūdų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų imperatyvumą lemia Įstatymo, kurio pagrindu ji patvirtina, paskirtis ir tikslai. Tai paneigia apelianto samprotavimus, kad imperatyviosios teisės normos gali būti nustatytos tik įstatymu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Įstatyme ir Pavyzdinėje grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sąlygų imperatyvaus pobūdžio.

31Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006) pateiktos žodžių „tipinis“ (atitinkantis tam tikrą tipą, pavyzdinis) ir „pavyzdinis“ (teiktinas pavyzdžiu, sektinas) reikšmės iš esmės nepaneigia teismo nurodyto šių sąvokų aiškinimo. Apelianto argumentai dėl pavyzdine pavadintos sutarties rekomendacinio pobūdžio yra nepagrįsti. Tai, kad iki Įstatymo priėmimo buvo patvirtintos Tipinės grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kurios neteko galios patvirtinus Pavyzdines, nesudaro pagrindo spręsti apie pastarųjų neprivalomumą.

32Šalių sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.3.2 punkto sąlyga numato visišką pirkėjo nuostolių, patirtų pardavėjui tinkamai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu pristatyti tam tikrą kiekį atitinkamos rūšies ir kokybės grūdų. Ši sąlyga neatitinka privalomo pobūdžio Įstatyme ir Pavyzdinėje sutartyje numatytos šalių atsakomybės formos, todėl teismo buvo pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.78 str. 5 d. ir 1.80 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė pardavėjui galimybės gauti visišką nuostolių atlyginimą, pirkėjui atsisakius priimti tinkamą prievolės įvykdymą. Ši aplinkybė patvirtina pirmiau minėtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje išaiškintą poreikį valstybei reguliuoti žemės ūkio veiklą ir dėl nelygiavertės žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų padėties rinkoje bei dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų kaip labiau pažeidžiamos civilinės apyvartos dalyvių rėmimo. Teisinio reguliavimo poreikį lėmusios priežastys ir ginčo sutarties sudarymo aplinkybės leido teismui atsakovą laikyti silpnesniąja sandorio šalimi. Nuo ieškinio atsakovas gynėsi sutarties sąlygos, kuria grindžiamas reikalavimas, prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl ginčo sąlygos neteisėtumo.

33Atsakovo neginčijamu faktiniu ieškinio pagrindu yra sutartimi sulygto kiekio kviečių nepristatymas. Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.1 punktą ieškovas turi teisę į šia sutarties sąlyga sulygto dydžio minimalių nuostolių atlyginimą, jeigu atsakovas nustatytu terminu nepristatys viso ar dalies grūdų kiekio. Prievolės neįvykdymą atsakovas grindė tuo, kad numatytas ieškovui pateikti derlius iššalo, todėl nuo atsakomybės gynėsi sutarties 5.7. punkte nustatyta sąlyga. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs ieškovo teisės į visišką nuostolių atlyginimą, ieškinį atmetė. Įvertinus bylos viešąjį interesą, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl sutartyje numatytos atsakovo ribotos atsakomybės ir atleidimo nuo jos aplinkybių egzistavimo. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo sutartinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Išreikalavus duomenis apie pristatyto derliaus kiekį, apie žiemkenčių iššalimą bus galima nustatyti ieškovo minimalius nuostolius ir įvertinti aplinkybių, kurioms esant atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, egzistavimą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

34Sprendimo dalis, kuria ieškovui grąžinta permokėta žyminio mokesčio suma, paliktina nepakeista.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Sprendimo dalį, kuria ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ grąžintas permokėtas žyminis mokestis, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2010 m. vasario 24 d. šalys sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį, kuria... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Agrorodeo“ prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. CK yra numatyta civilinės atsakomybės formų alternatyva. Nukentėjusioji... 10. 2. Civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo... 11. 3. Imperatyviomis teisės normomis CK 6.157 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio... 12. 4. LR žemės ūkio ministras 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 269 buvo... 13. 6. Teismas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.... 14. 7. Teismas nepagrįstai atsakovą įvardijo silpnesniąja sutarties šalimi.... 15. 8. Sutarties 5.3.2. punktas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundžiamą... 17. 1. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad nebūtų pirkęs grūdų iš trečiųjų... 18. 2. Pagal šalių sutartį, atsakovas ieškovui turėjo pristatyti visą ar... 19. 3. Imperatyviomis gali būti ne tik įstatymo, tačiau ir poįstatyminio... 20. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėta civilinė... 21. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 23. Byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų,... 24. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 24 d. šalys sudarė grūdų... 25. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas atsakovo... 26. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, kuris... 27. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais ginčijamos... 28. Apeliantas neteisus, kad tik teisės normos, kuriose aiškiai išreikšti... 29. Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas,... 30. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl žemės ūkio veiklos valstybinio... 31. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas,... 32. Šalių sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.3.2 punkto sąlyga... 33. Atsakovo neginčijamu faktiniu ieškinio pagrindu yra sutartimi sulygto kiekio... 34. Sprendimo dalis, kuria ieškovui grąžinta permokėta žyminio mokesčio suma,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria... 37. Sprendimo dalį, kuria ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“...