Byla 2A-533-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

3sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovei L. S. ,

5atsakovo atstovei Rimai Stepučinskienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui Lietuvos bankui dėl įsakymo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo ir darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2009-12-11 įsakymas Nr. 188p. „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ L. S. paskirti drausminę nuobaudą – pastabą yra nepagrįstas ir priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, panaikinti 2010-03-18 Lietuvos banko darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo darbo ginčų komisija nusprendė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2009-12-11 įsakymu Nr. 188p. „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ L. S. paskirta drausminė nuobauda – pastaba yra pagrįsta ir nusprendė atmesti ieškovės L. S. reikalavimą panaikinti minėtu įsakymu jai paskirtą drausminę nuobaudą.

9Nurodė, kad pagal 2009-05-22 įgaliojimą Nr. V 2009 „Dėl litų ir bazinės valiutos keitimo sandorių“ yra įgaliota sudaryti litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorius. 2009-11-12 ieškovė sudarė sandorį su Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriumi. Pagal sandorių sudarymo taisykles, po sandorio sudarymo telefonu, iš karto turi būti pasikeičiama sandorio patvirtinimu, patvirtinimais apsikeičiama per SWIFT sistemą. Už tinkamai pateiktą sandorio patvirtinimą yra atsakingi kiti Lietuvos banko tarnautojai, o patvirtinimo detales sutikrina ROD Tarptautinių mokėjimų ir atsiskaitymų skyriaus darbuotojai. Negavus sandorių patvirtinimo tą pačią dieną, arba jeigu sandorio patvirtinimai tarp sandorio šalių nesutampa, laikoma, kad sandoris nebuvo sudarytas. Po 2009-11-12 sandorio sudarymo jo patvirtinimo detalės nebuvo tinkamai ir laiku sutikrintos, nes ROD Tarptautinių mokėjimų ir atsiskaitymų skyriaus darbuotojas, atsakingas už sandorių patvirtinimą, darbą baigia anksčiau nei pasibaigia oficialios Lietuvos banko darbo valandos, tai sutrukdė imtis priemonių nesutapimams pašalinti. Sutikrinus sandorį kitą dieną buvo pastebėta, kad patvirtinimai nesutampa.

10Atsakovas neteisingai paskyrė jai drausminę nuobaudą – pastabą. Ji drausmės pažeidimo nepadarė, nuobaudą jai paskyrė neišsiaiškinę visų aplinkybių, neišsaugoję būtino jos telefoninio pokalbio įrašo. Ji neformino sandorio, telefonu gautą informaciją įvedė į informacinę sistemą. Jos duomenis turėjo tikrinti kito padalinio ir kitur esantys darbuotojai. Kai duomenys sutampa yra tvirtinamas sandoris. Pagal jos įvestus duomenis nebuvo sudarytas sandoris, operacija buvo atšaukta, telefoninio pokalbio įrašas nebuvo išsaugotas. Operacijos atšaukimą sąlygojo ne jos veiksmai, bet neprincipingas Lietuvos Banko požiūris, nepagrįstas nusileidimas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus norams.

11Ieškovė nurodė, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos kreipėsi į atsakovo Darbo ginčų komisiją, kuri netenkino jos prašymo dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nusprendusi vienašališkai vadovautis įrašu, kurio nėra girdėjusi ir kurio patikimumas nėra patvirtintas. Su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, nes jos interesų komisija negynė.

12Atsakovas Lietuvos bankas nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškovei skirta mažiausia drausminė nuobauda už padarytą pažeidimą, nes ji į banko informacinę sistemą įvedė neteisingus valiutos keitimo duomenis: vietoj 20 milijonų eurų pirkimo įformino 20 milijonų eurų pardavimą. Darbo ginčų komisija išklausiusi Nordea Bank įrašą pripažino ieškovės padaryto drausmės pažeidimo faktą ir skirtos nuobaudos nenaikino. Skiriant ieškovei drausminę nuobaudą nebuvo pažeistos nustatytos įstatymais procedūros, kad skirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.

13Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad buvo pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę už tai, kad ji nesilaikė Darbo kodekso 228 str. nustatytų pareigų tiksliai vykdyti darbines funkcijas pagal darbdavio nurodymus, t.y. kad ji 2009 m. lapkričio 12 d. netinkamai vykdė jos pareigybių aprašymo 5.1 p., nes byloje yra duomenys, kad ji neteisingai sudarė litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, sudarė 20 mln. eurų pardavimo , o ne pirkimo sandorį ir suvedė neteisingus duomenis į Iždo ir rizikos valdymo ir Valiutos pirkimo-pardavimo bei keitimo sandorių apdorojimo informacines sistemas.

15Teismas atmetė ieškovės motyvą, kad kiti atsakovo darbuotojai turėjo konstatuoti jos padarytą klaidą ir jie turėjo imtis priemonių, kad klaidinga operacija nebūtų vykdoma, nurodydamas, kad ši aplinkybė yra susijusi su ieškovės padarytos klaidos pasekmių šalinimu, bet ji nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės padarytos klaidos faktu. Klaidos padarymas atliekant darbines funkcijas pripažįstamas netinkamu pareigų vykdymu (DK 228 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai padarant šį darbo drausmės pažeidimą atitinka neatsargumu padarytos veikos požymius, ieškovės kaltę padarius darbo drausmės pažeidimą atsakovas įrodė ( CPK 178 str.).

16Teismas nenustatė, kad atsakovas parinko ieškovei drausminę nuobaudą nesilaikydamas darbo kodekso 238 straipsnio nustatytos tvarkos, jai paskirta švelniausia drausminė nuobauda - pastaba ( DK 237 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas taip pat atmetė reikalavimą panaikinti ir 2010-03-18 Lietuvos Banko darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo išspręstas ieškovės darbo ginčas dėl 2009-12-11 įsakymu Nr. 188p jai skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, kadangi Darbo ginčų komisija turėjo teisę nagrinėti ieškovės ginčą ikiteismine tvarka, darbo ginčą išnagrinėjo nepažeisdama darbo įstatymų, išklausydama abi kilusio darbo ginčo šalis, vertindama įrodymus.

18Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, klaidingai konstatuojant esminius bylos faktus. Teismas netinkamai taikė Darbo kodekso 234 str. konstatuodamas tariamą ieškovės darbo drausmės pažeidimą. Teismo sprendimo motyvai nepagrindžia ieškovės kaltės, t.y. nei tyčios, nei neatsargumo, nėra nustatytas ir pagrįstas jos neteisėtas veiksmas, kuris sąlygotų drausminės atsakomybės atsiradimą.

19Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovė į banko informacinę sistemą įvedė neteisingus duomenis, kadangi buvo įvesti ne klaidingi, tačiau tokie duomenys, kokius 2009-11-12 pateikė Nordea Bank Plc. skyrius.

20Be to, atsakovas dėl nenustatytų darbuotojų kaltės neatliko 2009-11-12 sudaromo sandorio telefoninio įrašo, jo neturėjo, nors pagal Lietuvos banko 2005-03-10 nutarimu Nr. 41 patvirtintas Profesinės veiklos taisykles telefonu sudaromi valiutos keitimo sandoriai turi būti įrašomi, be to, atitinkamai saugomi. Lietuvos bankas nenustatė darbuotojų, dėl kurių kaltės nebuvo padarytas nurodytos dienos sandorio įrašas, sudaromų sandorių įrašymas ir tinkamas įrašų saugojimas nėra susijęs su ieškovės atliekamomis darbo funkcijomis ir jos pareigomis, todėl negali būti drausminės atsakomybės pagrindu. Tuo pačiu nurodo, kad atsakovas melagingai nurodė, kad sudaromų sandorių įrašai nėra būtini. 2009-11-13 atsakovas pagal Nordea Bank Plc pageidavimą pakeitė prieš dieną sudarytą sandorį, o tam, kad pateisintų 2009-11-12 sandorio detales, įformino sandorio pakeitimo kortelę. Apeliantė nurodo, kad Nordea banko Plc. telefoninis įrašas, kuriuo buvo pasinaudota paaiškėjus, kad atsakovas 2009-11-12 telefoninio įrašo neturi, yra ginčytinas, jo patikimumą gali nustatyti ir patvirtinti tik ekspertizė, tačiau teismas iš viso net nesusipažino su šiuo įrašu, neinicijavo jo išklausymo.

21Teismas klaidingai konstatavo, kad sandorio įrašas, nagrinėjant skundą darbo ginčų komisijoje, buvo perklausytas, kadangi komisijai nebuvo suteiktas leidimas išklausyti telefonu sudaryto sandorio įrašo, ji šio įrašo neklausė, todėl vertinti negalėjo. Teismas, siekdamas objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą, išplėsdamas ieškinio ribas, turėjo teisę išsireikalauti tokius esminius bylai įrodymus.

22Ieškovei nebuvo suteikta galimybė įsitikinti, kad įrašas nėra suklastotas, nors ji aiškiai buvo pareiškusi, kad minėto įrašo patikimumu netiki, abejoja jo autentiškumu.

23Teismo sprendime klaidingai teigiama, kad ieškovė neva atliko darbo drausmės pažeidimą dėl neatsargumu padarytos veikos, tačiau nėra įrodyta, kokiais konkrečiais veiksmais galėjo būti padarytas šis pažeidimas, ir vadovaujamasi abstrakčiais teiginiais. Bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų ieškovės kaltei įrodyti.

24Apeliantė nurodo, kad ji buvo teismui pateikusi prašymą apklausti R.Š., kaip asmenį, skyrusį ieškovei drausminę nuobaudą, nes ieškovės žiniomis, šio asmens dukra dirba Nordea Bank Plc ir faktiškai yra galimybė, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių buvo tiesiogiai suinteresuotas vykdyti Nordea Bank reikalavimą.

25Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad liudytojo A. R. liudijimas, jam neatvykus į posėdį, yra nebūtinas, nors šis asmuo patvirtintų faktą, kad 2009-11-12 ir 13 d. su Nordea Bank sudarius sandorį buvo nesilaikoma teisės aktų ir Lietuvos banko nustatytos tvarkos patvirtinti sudaromus sandorius.

26Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra atsakingas dėl netinkamai organizuoto darbo dėl tyčios, kai buvo padarytas sprendimas neužtikrinti sudaromų sandorių įrašų ir tuo pažeistos teisės aktais nustatytos Lietuvos banko taisyklės. Žalingus padarinius sukėlė ne ieškovė, bet atsakovas, piktnaudžiaudamas jam pavestais įgaliojimais tinkamai organizuoti darbą.

27Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei drausminė nuobauda – pastaba skirta pagrįstai, nes ji netinkamai vykdė jos pareigybių aprašymo 5.1 p. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia sandorio įrašymo bei jo patikimumo klausimą. Pažymi, kad 2009-11-13 buvo perklausytas sandorio šalies įrašytas Litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio tarp apeliantės ir sandorio šalies įgalioto atstovo R. Š. įrašas. Apeliantė, išklausiusi minėtą įrašą, pasirašė 2009-11-13 Litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo protokolą Nr. 1 ir jokių pastabų ar pretenzijų dėl jo nepareiškė. Be to, nagrinėjant ginčą Lietuvos banko darbo ginčų komisijoje, apeliantei buvo siūlyta prašyti atlikti įrašo tikrumo ekspertizę, tačiau šia teise ji atsisakė pasinaudoti, tokio prašymo ji nepateikė ir pirmosios instancijos teismui.

28Atsakovo telefoninio įrašo nebuvimo faktas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė nepadarė darbe klaidos.

29Teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojo A. R. apklausa nėra būtina, nes byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių sandorio sudarymą ir netinkamą apeliantės darbinių funkcijų atlikimą.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.).

32Bylos medžiaga nustatyta, kad L. S. dirba Lietuvos banko pinigų politikos operacijų skyriaus vyresniąja specialiste (b.l. 11). Vadovaujantis jos pareigybės aprašymo (b.l. 41) 5.1 p. ir 2009-05-22 įgaliojimu Nr. V 2009/ (7.13-0700)-26-3 „Dėl litų ir bazinės valiutos keitimo sandorių“ (b.l. 43-44), ji yra įgaliota atstovauti Lietuvos banką sudarant litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorius (b.l. 43-44). 2009-12-11 Lietuvos Banko valdybos pirmininko įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 188 p. ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba, kuri ginčijama šiuo ieškiniu. Pastaba ieškovei paskirta už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 12 d. netinkamai vykdė jos pareigybių aprašymo 5.1 punktą, nes neteisingai sudarė litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, t.y. sudarė 20 mln. eurų pardavimo, o ne pirkimo sandorį ir suvedė neteisingus duomenis į Iždo ir rizikos valdymo ir Valiutos pirkimo-pardavimo bei keitimo sandorių apdorojimo informacines sistemas (b.l. 7, 9-10, 31). 2009-11-13 Litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo protokole užfiksuota, kad perklausius pokalbio įrašą nustatyta, kad sandorio šalis (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) Lietuvos bankui pardavė 20,0 mln. eurų atsiskaitant už sandorį 2009-11-16 (b.l. 35). Iš 2009-11-13 užpildytos atšaukimo/pataisymo kortelės Nr. 216, kurią užpildė L. S. , matyti, kad buvo atšauktas pranešimas apie sandorio patvirtinimą, taisomi duomenys apie sandorio kryptį, t.y. kad buvo nupirkta 20 mln. eurų, bet ne parduota (b.l. 40). Darbo ginčų komisija 2010-03-18 sprendimu pripažino, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2009-12-11 įsakymu Nr. 188p „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. S. paskirta drausminė nuobauda – pastaba, pagrįsta, ir atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti minėtu įsakymu jai paskirtą drausminę nuobaudą (b.l. 15-20).

33Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo (CPK 185 str.), taip pat netinkamo materialinės teisės normos, reglamentuojančios darbo drausmės pažeidimą (DK 234 str.), t.y. jo objektyviąją ir subjektyviąją pusę, taikymo. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.

34Dėl darbo drausmės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės

35Darbo kodekso 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos Darbo kodekso 228 str. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose Darbo kodekso straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos. Darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šios atsakomybės tikslas yra tiek darbo drausmės pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę. Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Katra“, bylos Nr. 3K-3-536/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

36Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nurodydama, kad nėra tinkamai įrodyta, kokiais konkrečiais veiksmais galėjo būti padarytas ieškovės darbo drausmės pažeidimas, teismas remiasi abstrakčiais teiginiais, o tokia formuluote įrodyti asmens kaltės nėra galimybės, bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų ieškovės kaltei įrodyti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas sąlygas ieškovės drausminei atsakomybei atsirasti. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, konstatavo, kad ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė [darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas)] yra ieškovės 2009-11-12 neteisingai sudarytas sandorio įvedimo į atsakovo informacinę sistemą faktas, todėl teigti, kad teismas netinkamai, abstrakčiai pagrindė ieškovės netinkamą darbo pareigų atlikimą kaip darbo drausmės pažeidimo sudėties elementą nėra pagrindo.

37Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo subjektyviąją pusę, t.y. ieškovės kaltę. Kadangi ieškovė suklydo atlikdama tiesiogines darbines funkcijas ir neteisingai įvedė sudaromo sandorio duomenis į Lietuvos banko informacines sistemas ir nebuvo nustatyta, kad ieškovės veiksmuose būtų tyčia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėtą veiksmą ieškovė atliko dėl neatsargumo.

38Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė pagal pareigybės aprašymo, su kuriuo buvo supažindinta pasirašytinai, 5.1 p. (atstovauja Lietuvos banką sudarant su Lietuvoje įsteigtais bankais litų ir bazinės valiutos keitimo sandorius bei įveda pačiam atstovaujant sudarytų sandorių duomenis į Lietuvos banko informacines sistemas) ir 2009-05-22 Lietuvos banko valdybos pirmininko įgaliojimą, kuriuo įgaliota atstovauti Lietuvos banką sudarant litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorius turėjo tinkamai atlikti jai pavestas aukščiau nurodytas darbines funkcijas, tačiau 2009-11-12 sandorio sudarymo metu į Lietuvos banko informacines sistemas įvedė neteisingus duomenis apie sudaromą sandorį su kita sandorio šalimi Nordea Bank Plc., kas jau buvo konstatuota ankščiau šia nutartimi, tokio jos veiksmo atlikimo neįtakojo nei kiti atsakovo darbuotojai, nei darbo sąlygos ar kitos pašalinės aplinkybės, kurias įvardijo apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, tik pačios ieškovės nerūpestingumas ir neatidumas, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti nebuvus ieškovės kaltės dėl nurodyto veiksmo atlikimo.

39Apeliantės teigimu, teismas neįvertino įrodymų, susijusių su tuo, kad kiti atsakovo darbuotojai neatliko reikiamų veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kitų darbuotojų veiksmai vertintini kaip ieškovės padarytos klaidos pasekmių šalinimas, tačiau nėra priežastiniame ryšyje su jos netinkamai atliktu veiksmu.

40Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas Lietuvos bankas yra atsakingas dėl netinkamai organizuoto darbo dėl tyčios, kai buvo padarytas sprendimas neužtikrinti sudaromų sandorių įrašų ir tuo pažeistos teisės aktais nustatytos Lietuvos banko taisyklės, dėl atsakovo piktnaudžiavimo jam suteiktais įgaliojimais tinkamai organizuoti darbą, atsirado žalingos pasekmės, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokio telefoninio įrašo buvimas ar nebuvimas nepaneigia ieškovės padarytos klaidos, todėl jo nebuvimas negali eliminuoti ieškovės kaltės netinkamai vykdant jos tiesiogines darbo funkcijas esant į bylą pateiktiems ieškovės klaidos padarymą patvirtinantiems kitiems įrodymams, taip pat ir pačios ieškovės pripažinimui dėl tokios klaidos padarymo.

41Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji į banko informacinę sistemą įvedė neteisingus duomenis, nurodydama, jog buvo įvesti ne klaidingi, tačiau tokie duomenys, kokius 2009-11-12 pateikė Nordea Bank Plc. skyrius. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma - Lietuvos Banko rinkos operacijų departamento pinigų politikos operacijų skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybiniu raštu, surašytu 2009-12-10 (b.l. 9-10), Lietuvos Banko ginčų komisijos nario V.Stanionio atskirąja nuomone, pareikšta svarstant ieškovės darbo ginčą (b.l. 22-23), Lietuvos Banko rinkos operacijų departamento litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo protokolu ( b.l. 35), patvirtinančia, kad dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė neatsargumu į Lietuvos banko informacines sistemas buvo įvesti būtent klaidingi duomenys apie sudaromą litų ir bazinės valiutos eurų keitimo sandorį su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti tokią aplinkybę.

42Atkreiptinas dėmesys, kad nors įrašas, padarytas kitos sandorio šalies, nebuvo išklausytas, nes, kaip buvo nustatyta, tokios galimybės ne Rinkos operacijų departamento tarnautojams nenumato Lietuvos banko vidaus teisės aktai (b.l. 17), tačiau, kaip patvirtina Lietuvos banko Darbo ginčų komisijos protokolas, ieškovė pati neginčijo įrašo perklausymo protokolo išvados, kurioje teigiama, kad iš pokalbio įrašo nustatyta, jog sandorio šalis Lietuvos bankui pardavė, o ne pirko 20 mln. eurų ir minėtą protokolą pasirašė, be to, ji užpildė atšaukimo / pataisymo kortelę, pažymėdama joje, kad pataisymo priežastis – klaida, ji neprašė skirti ekspertizės įrašo tikrumui nustatyti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais ieškovė pripažino savo klaidą.

43Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti ar telefoninis įrašas, kurį padarė kita sandorio šalis Nordea bankas Plc., nėra suklastotas, tačiau toks jos argumentas yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos medžiagai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-11-13 buvo perklausytas sandorio šalies Nordea bank Finland Plc įrašytas Litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio tarp apeliantės ir sandorio šalies įgalioto atstovo įrašas, kurį perklausius nustatyta, jog sandorio šalis Lietuvos bankui pardavė 20,0 mln. eurų, atsiskaitant už sandorį 2009-11-16 (b.l. 35), ieškovė, išklausiusi minėtą įrašą, pasirašė 2009-11-13 Litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo protokolą, jokių pastabų ar pretenzijų dėl jo nepareiškė. Nagrinėjant ieškovės skundą Lietuvos banko Darbo ginčų komisijoje ieškovei pasiūlius prašyti atlikti įrašo tikrumo ekspertizę, ji tokios savo teisės atsisakė, tokio prašymo skirti įrašo tikrumo ekspertizę ieškovė nepateikė ir pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė negalėjo realizuoti šios savo teisės dėl teismo kaltės. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismui nebuvo pagrindo inicijuoti šio įrašo perklausymo bylos nagrinėjimo metu.

44Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad 2009-11-13 atsakovas Lietuvos bankas pagal Nordea Bank Plc pageidavimą pakeitė prieš dieną sudarytą sandorį, o tam, kad pateisintų 2009-11-12 sandorio detales, įformino sandorio pakeitimo kortelę; kad atsakovas dėl nenustatytų priežasčių pažeisdamas sandorių sudarymo taisykles, neatliko 2009-11-12 sudaromo sandorio telefoninio įrašo, tuo sukeldamas deliktą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie tai, kad ieškovė netinkamai atliko jai pavestas darbines funkcijas sudarydama 2009-11-12 sandorį ir dėl to atsakovas jai pagrįstai skyrė pačią švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą.

45Apeliantė nurodo, kad atsakovas teismui melagingai nurodė, jog sudaromų sandorių įrašai nėra būtini, toks Lietuvos banko atsakingų tarnautojų savavališkas sprendimas neatlikti tokių įrašų turi nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 228 str., tačiau kolegija pažymi, kad apeliantė tokiu argumentu išeina už apeliacinio skundo ir už nagrinėjamos bylos ribos, kas prieštarauja CPK 320 str. nuostatoms, todėl plačiau dėl to nepasisako.

46Pasak apeliantės, teismo sprendime nepagrįstai, klaidingai teigiama, jog Lietuvos banko darbo ginčų komisija išklausiusi 2009-11-12 su Nordea Bank sudaryto sandorio telefonu įrašą, pripažino ieškovės padaryto drausmės pažeidimo faktą ir nuobaudos nenaikino, - toks faktas neatitinka CPK 270 str. 4 p. reikalavimų, Lietuvos banko darbo ginčų komisijai nebuvo suteiktas leidimas išklausyti telefonu sudaryto sandorio įrašo, tokio įrašo niekada neklausė ir vertinti jo negalėjo.

47Kolegijos vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, CPK 270 str. įtvirtintų reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui, taip pat jo motyvuojamajai daliai (4 d.) nepažeidė, todėl nėra pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad teismas apeliantės nurodomą aplinkybę paminėjo sprendimo aprašomojoje dalyje, aprašydamas atsakovo atstovės poziciją ginčo klausimu, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje toks faktas nėra konstatuojamas. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atlikdama savo darbines funkcijas padarė klaidą, ką be kitų įrodymų patvirtina Lietuvos banko rinkos operacijų departamento litų ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorio sudarymo telefoninio pokalbio įrašo perklausymo protokolas (b.l. 35). Teismas, vadovaudamasis tuo, jog ieškovė šį protokolą pasirašė, pastabų jam neturėjo, jokio prieštaravimo ar nesutikimo dėl perklausyto įrašo nepadarė, konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ieškovė pripažino, kad buvo padaryta klaida ir kad šią klaidą padarė ji.

48Dėl liudytojų apklausos

49Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė buvo pateikusi prašymą bylos nagrinėjimo metu apklausti R.Š., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šį prašymą ji pareiškė parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris buvo atidėtas siekiant suteikti ieškovei galimybę patikslinti jos reiškiamus reikalavimus darbo byloje, ir pateikus patikslintą ieškinį, ieškovė šio asmens apklausimo liudytoju klausimo nekėlė, tokio prašymo nebereiškė ir bylą nagrinėjant iš esmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu teismas netenkino jos prašymo.

50Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog liudytojo A. R. apklausimas nėra būtinas ir todėl netinkamai vertino bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo A. R. parodymų reikšmę, padarė teisingą išvadą, kad šio liudytojo parodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, nes ieškovė, prašydama apklausti šį asmenį liudytoju nurodė, kad jam yra žinomos sandorio patvirtinimo aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dalyku yra ne sandorio patvirtinimo klausimas, o konkretūs ieškovės veiksmai – jos fiksuotas sudarytinas sandoris vadovaujantis telefoniniu pokalbiu, kuriame nurodytas asmuo nedalyvavo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitų byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad šio liudytojo privalomo dalyvavimo posėdyje nėra pagrindo pripažinti. Akreiptinas dėmesys į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismui sprendžiant dėl perėjimo į teismo posėdį, ieškovė nereiškė prašymų dėl šio jos nurodyto liudytojo apklausos, o prašė bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą nekviesti šio liudytojo į posėdį.

51Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

Nutarė

53Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir... 3. sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovei L. S. ,... 5. atsakovo atstovei Rimai Stepučinskienei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad... 9. Nurodė, kad pagal 2009-05-22 įgaliojimą Nr. V 2009 „Dėl litų ir bazinės... 10. Atsakovas neteisingai paskyrė jai drausminę nuobaudą – pastabą. Ji... 11. Ieškovė nurodė, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos kreipėsi į... 12. Atsakovas Lietuvos bankas nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad... 13. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu... 14. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad buvo pagrindas taikyti ieškovei... 15. Teismas atmetė ieškovės motyvą, kad kiti atsakovo darbuotojai turėjo... 16. Teismas nenustatė, kad atsakovas parinko ieškovei drausminę nuobaudą... 17. Teismas taip pat atmetė reikalavimą panaikinti ir 2010-03-18 Lietuvos Banko... 18. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 19. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovė į banko informacinę sistemą... 20. Be to, atsakovas dėl nenustatytų darbuotojų kaltės neatliko 2009-11-12... 21. Teismas klaidingai konstatavo, kad sandorio įrašas, nagrinėjant skundą... 22. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė įsitikinti, kad įrašas nėra... 23. Teismo sprendime klaidingai teigiama, kad ieškovė neva atliko darbo drausmės... 24. Apeliantė nurodo, kad ji buvo teismui pateikusi prašymą apklausti R.Š.,... 25. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad liudytojo A. R. liudijimas, jam... 26. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra atsakingas dėl... 27. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 28. Atsakovo telefoninio įrašo nebuvimo faktas nepatvirtina aplinkybės, kad... 29. Teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojo A. R. apklausa nėra būtina, nes... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. S. dirba Lietuvos banko pinigų politikos... 33. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo faktinių bylos... 34. Dėl darbo drausmės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės... 35. Darbo kodekso 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas –... 36. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nurodydama, kad nėra tinkamai... 37. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 38. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė pagal pareigybės... 39. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino įrodymų, susijusių su tuo, kad kiti... 40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas Lietuvos bankas yra atsakingas... 41. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji į banko informacinę sistemą... 42. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įrašas, padarytas kitos sandorio šalies,... 43. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti ar telefoninis... 44. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad 2009-11-13 atsakovas Lietuvos... 45. Apeliantė nurodo, kad atsakovas teismui melagingai nurodė, jog sudaromų... 46. Pasak apeliantės, teismo sprendime nepagrįstai, klaidingai teigiama, jog... 47. Kolegijos vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, CPK 270 str. įtvirtintų... 48. Dėl liudytojų apklausos... 49. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė buvo pateikusi prašymą... 50. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai... 51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 53. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą...