Byla 2A-594-159/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, trečiųjų asmenų atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-379-325/2010 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys A. B., D. B., sodininkų bendrija „Minija“, UAB „Geostatybiniai sprendimai“, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas D. K. 2010-03-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymą Nr. 4-2063-(1.3). Nurodė, kad ieškovui nuo 2005-05-24 nuosavybės teise priklauso 0,110 ha žemės sklypas, esantis Rubulių k., Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Minija“, sklypo Nr. 69. Minėtas žemės sklypas susideda iš dviejų žemės plotų: 8,05 arų ir 2,95 arų. Žemės sklypą 2005-05-24 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš ankstesnės sklypo savininkės Ž. K.. 2008 metais UAB „Kartografiniai projektai“ organizavo jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymą ir paženklinimą. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, jame pasirašė gretimo sklypo Nr. 70 savininkės A. B. ir D. B.. 2009 m. pavasarį, galbūt gegužės mėnesį, pastebėjo, kad gretimo sklypo Nr. 70 savininkės panaikino senuosius riboženklius, perkėlė ribą į jo žemės sklypo dalį ir užtvėrė tvorą. Ieškovas sužinojo, kad 2008-07-31 UAB „Geostatybiniai sprendimai“ atliko A. B. ir D. B. žemės sklypo Nr. 70 kadastrinius matavimus. Jų pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymu Nr. 4-2063-(1.3) papildyti kadastriniai duomenys A. B. ir D. B. žemės sklypui. Ieškovas mano, kad atlikti kadastriniai sklypo Nr. 70 matavimai bei jo pagrindu priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas yra nepagrįstas. Ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymas Nr. 4-2063-(1.3) neteisėtas, turi būti panaikintas, nes žemės sklypo duomenys pakeisti/patikslinti pažeidus LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 15 punktą, 15.1, 15.6 papunkčius, 25, 27, 29.6, 29.7 , 29.8.14 punktus (t. 2, b. l. 5–7).

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymą Nr. 4-2063-(1.3) „Dėl A. B., D. B. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Rubulių k., Kretingos r., sodininkų bendrijos „Minija“ kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2 031 Lt D. K.. Nurodė, kad 2008-07-30 UAB „Geostatybiniai sprendimai“ atliktas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, sudarytas pažeidus LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles“. Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Į žemės sklypo ribų paženklinimą nebuvo kviestas gretimo sklypo Nr. 69 naudotojas D. K.. Minimų taisyklių 29.7 punkte nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas 2008-07-30. Buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas A. B. paaiškino, kad jis nedalyvavo atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą. Jis tik pasirašė akte 2008-12-01, praėjus keturiems mėnesiams, tačiau faktiškai nedalyvavo nustatant sklypų ribas. Teismas konstatavo, kad esant paminėtiems LR žemės ūkio ministro taisyklių pažeidimams nebuvo atlikti tikslūs žemės sklypo ribų matavimai, nes nedalyvavo gretimo sklypo naudotojas D. K. ir sodininkų bendrijos pirmininkas A. B.. Norint pašalinti ginčus būtina atlikti pakartotinį sklypų ribų paženklinimą –parodymą, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovo teigimu, po žemės sklypo ribų nustatymo ieškovo žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjo 36 kv. m (t. 2, b. l. 98–100).

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-12-21 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jeigu: 1) žemės sklypo savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų; 2) ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Apeliantė teigia, kad žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Tai atitinka tiek CK 4.45 straipsnio reikalavimus, tiek nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kretingos žemėtvarkos skyrius, tikrindamas A. B. ir D. B. žemės sklypui atliktus kadastrinius matavimus (kadastro Nr. 5654/0006:70), vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu, jame nurodytas 0,1094 ha plotas atitinka 1992-07-08 eksplikaciją bei Nekilnojamojo turto registro planinę medžiagą, kurioje gretimybėje nurodyta SB „Minija“ žemė. Sodų bendrijos pirmininkas pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo akte. A. B. ir D. B. 2008-04-15 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3168 įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. 5654/0006:70), jo plotas 0,1094 ha. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymą Nr. 4-2063-(1.3) dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, ginčo neišsprendė. Asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartis. Nenuginčijus ir teismo sprendimu nepanaikinus pirkimo–pardavimo sutarties, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo ex officio patikrina, ar žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Sprendžiant klausimą, ar sandoris dėl žemės sklypo įgijimo nebuvo niekinis visiškai ar iš dalies, pavyzdžiui, dėl to, kad realiai neegzistavo ir objektyviai negalėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kurį asmuo pirko, tai sandoris gali būti laikomas niekiniu visiškai ar iš dalies dėl sandorio absoliutaus negalimumo, t. y. nesant objekto ar jo dalies. Turi būti nustatyta, kad objekto negalimumas yra objektyvus ir absoliutus, pvz., kad gretimybėse apskritai nebuvo žemės ploto, iš kurio galėjo būti suformuotas žemės sklypas pardavimui. Jeigu dalis parduoto žemės sklypo yra nenaudojama arba naudojama kitų asmenų, arba sklypas sumažėja dėl gretimų naudotojų kaltų veiksmų, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirkimo–pardavimo sandoris dėl žemės sklypo buvo niekinis ir kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise nepriklauso visas žemės sklypo plotas arba jo dalis (t. 2, b. l. 102–107).

6Trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. atstovas advokatas Laimonas Strauka 2010-12-28 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą jokių teisės aktų nepažeidė. Ieškovas D. K. suklaidino

7D. B. ir A. B., nes nusipirkusios joms priklausančius žemės sklypus, remdamosi ieškovo paaiškinimais manė, jog iš tiesų jam priklauso gretimybėje esantis žemės sklypas. D. B. ir

8A. B. rengiant joms priklausančių žemės sklypų tiksliuosius matavimus, buvo nustatyta, kad gretimybėse yra tik sodininkų bendrijai priklausanti žemės sklypo dalis, kuria niekas nesinaudoja, nes D. K. neturi sodininkų bendrijos sprendimo dėl šios žemės sklypo dalies suteikimo. Dėl šių priežasčių apeliantės mano, kad pagrįstai kadastrinius matavimus atlikęs specialistas nesiuntė pranešimo D. K.. Nors ieškovas nurodo, kad jo žemės sklypas padalytas į du žemės sklypus, tačiau tokių aplinkybių ieškinyje nepagrindė leistinais įrodymais. Priešingai, byloje esantis išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas viename žemės sklype. Šis įrodymas yra oficialus dokumentas, jis nepaneigtas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes paneigia ir pridedamos ištraukos iš kadastro žemėlapių, juose indeksu 69 pažymėtas ieškovo žemės sklypas (apibrauktas raudona spalva), A. B. ir

9D. B. žemės sklypai yra pažymėti indeksais 70 ir 71 (apibraukti žalia spalva), žemės sklypo dalis tarp sklypo, pažymėto indeksu 70 ir sklypo, pažymėto indeksu 354, neprivatizuota, priklauso sodininkų bendrijai, bet ne ieškovui. Įrašai Nekilnojamojo turto registre laikomi teisingais, kol nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šio įstatymų reikalavimo ieškovas nepaneigė. A. B. ir D. B. žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, nepažeidus jokių teisės aktų reikalavimų. Į bylą nepateikti jokie kiti įrodymai, patvirtinantys, kaip ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas pažeidžia ieškovo teises (t. 2, b. l. 114–115).

10Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ieškovas D. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Kretingos žemėtvarkos skyrius, tikrindamas ir po to suderindamas atliktus kadastrinius matavimus, savo pareigas atliko aplaidžiai, nekreipė dėmesio į aiškius ir šiurkščius kadastrinių matavimų duomenų rinkimo, tikslinimo reikalavimų pažeidimus. Iš byloje esančio 2008-07-30 akto matyti, kad ši procedūra atlikta pažeidus LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25–29 punktų reikalavimus – pirmiau žemės sklypas ženklinamas vietoje (29.6. punktas) ir po to surašomas aktas (29.7 punktas). Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas 2008-07-30, šios procedūros atlikimo metu neva dalyvavę asmenys jame pasirašė 2008-12-01. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog sandoriai, pagal kuriuos buvo įgyta žemė ar jos dalis, yra niekiniai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tiek pirminė žemės sklypo privatizacija, tiek vėlesni sandoriai sudaryti vadovaujantis jų sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, todėl abstraktūs apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju reikia taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, yra nepagrįsti (t. 2, b. l. 121–122).

11Apeliaciniai skundai atmestini.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Remdamasis CPK 2 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Anot CPK 12 ir

14178 straipsnių, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

15Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymo Nr. 4-2063-(1.3) „Dėl A. B., D. B. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Rubulių k., Kretingos r., SB „Minija“ kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“, būtent: 2008-07-30 UAB „Geostatybiniai sprendimai“ atliko trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo pagrindu 2008-07-30 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Remdamasis tuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu 2009-03-31 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 4-2063-(1.3) (t. 1, b. l. 11–14).

16Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarka įtvirtinta LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Šių taisyklių 25 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Šių taisyklių 29.7 punkte numatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas.

17Iš byloje esančio 2008-07-30 UAB „Geostatybiniai sprendimai“ žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto matyti, kad žemės sklypo ribų paženklinimas atliktas pažeidžiant LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 ir 29.7 punktus. Į žemės sklypo ribų paženklinimą nebuvo kviestas gretimo sklypo Nr. 69 naudotojas ieškovas D. K.. D. B., A. B. ir sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkas A. B. 2008-07-30 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašė tik 2008-12-01 (t. 1, b. l. 36). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius (šiuo metu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemėtvarkos ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyrius), tikrindamas ir suderindamas atliktus kadastrinius matavimus, pareigas atliko aplaidžiai, nekreipė dėmesio į aiškius kadastrinių matavimų duomenų rinkimo, tikslinimo reikalavimų pažeidimus. Esant tokiems pažeidimams, trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastrinius matavimus neturėjo teisės derinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius.

18Pirmosios instancijos teismas nustatęs tokius padarytus pažeidimus sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo atlikti tikslūs žemės sklypo ribų matavimai, norint pašalinti pažeidimus, būtina atlikti pakartotinį sklypų ribų paženklinimą–parodymą, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Būtent dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymą Nr. 4-2063-(1.3) „Dėl A. B., D. B. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Rubulių k., Kretingos r., SB „Minija“ kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“.

19Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentai dėl CK 4.45 str. taikymo ir kad teismas turėjo teisingai paskirstyti atsakomybės naštą, t. y. nustatyti ne tik viešojo administravimo subjekto, bet ir D. B., A. B. ir UAB „ Geostatytiniai sprendimai“ procesinę padėtį, į bylą neįtrauktas proceso dalyvis – UAB „Kartografiniai projektai“, atlikęs ieškovui kadastrinius matavimus, nes nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ne CK 4.45 str. pagrindu, ieškovas nereikalavo nustatyti ribas žemės sklypui, o prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, kuriuo papildyti kadastriniai duomenys trečiųjų asmenų žemės sklypui.

20Teisėjų kolegija nesutinka su trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. atstovo advokato L. Straukos apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad ieškovas D. K. suklaidino trečiuosius asmenis ir kad ieškovas ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog jam priklausantis žemės sklypas padalytas į du žemės sklypus, nepagrindė leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime įvertino į bylą pateiktą 2008-06-13 UAB „Kartografiniai projektai“ surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, nes jame pasirašė A. B. ir D. B., kaip gretimo žemės sklypo naudotojos ir joms turėjo būti žinoma, kad D. K. yra šalia esančio žemės sklypo Nr. 69 naudotojas (t. 1, b. l. 19). Kretingos miesto sodininkų bendrijos „Minija“ narės Ž. K., žemės sklypo, esančio Rubulių k., Kretingos r., sodo sklypo Nr. 69 planas patvirtina D. K. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad iš buvusios sodo sklypo Nr. 69 savininkės Ž. K. įgytas žemės sklypas susideda iš dviejų dalių: 8,05 arų ir 2,95 arų (t. 1, b. l. 24). Nors VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale D. K. įregistruotas 0,1100 ha dydžio žemės sklypas Nr. 69, esantis Rubulių k., Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Minija“, nuosavybės teisėmis kaip vienas sklypas (t. 1, b. l. 89–90), tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui taip pat pateiktas 1992-07-08 žemės sklypo Nr. 69, esančio Rubulių k., Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Minija“, planas, iš jo matyti, kad žemės sklypas Nr. 69 susideda iš dviejų dalų: 8,05 arų ir 2,95 arų ( t. 1, b. l. 91). Kretingos rajono valdybos potvarkiu ankstesnei sodininkų bendrijos „Minija“ narei Ž. K. leista papildomai nusipirkti sodo sklypo Nr. 69 – 295 kv. m (t. 1, b. l. 93).

21Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Jo naikinti atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui D. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 128, CPK 98 straipsnio 3 dalis).

23Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, 500 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui D. K., asmens kodas ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas D. K. 2010-03-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. atstovas advokatas Laimonas Strauka... 7. D. B. ir A. B., nes nusipirkusios joms priklausančius žemės sklypus,... 8. A. B. rengiant joms priklausančių žemės sklypų tiksliuosius matavimus,... 9. D. B. žemės sklypai yra pažymėti indeksais 70 ir 71 (apibraukti žalia... 10. Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 11. Apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Remdamasis CPK 2 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą... 14. 178 straipsnių, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo... 15. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko... 16. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų... 17. Iš byloje esančio 2008-07-30 UAB „Geostatybiniai sprendimai“ žemės... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs tokius padarytus pažeidimus sprendime... 19. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliantės... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. atstovo... 21. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui D. K.... 23. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 24. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio...