Byla 2-788/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „City Service“ ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Lazdynų būstas“, dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo sutartį pasirašyti bei vykdyti, neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų panaikinimo paliktas nenagrinėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, UAB „Lazdynų būstas“, dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo sutartį pasirašyti bei vykdyti, neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, tenkindamas generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, atnaujino procesą šioje civilinėje byloje ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi 2008 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „City Service“ ieškinį paliko nenagrinėtu, nes ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Teismas pažymėjo, kad prokuroras tinkamai gina viešąjį interesą kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

102. Bylos nagrinėjimas turi apsiriboti proceso atnaujinimo pagrindais, o kadangi byla nagrinėjama iš naujo generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, iniciatyva, žyminis mokestis neturėtų būti mokamas. Šiuo atveju, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, gali būti nagrinėjamas klausimas tik dėl šalių pasirašytos taikos sutarties.

113. Teismas nepagrįstai nurodė, kad viešasis interesas nebus pažeistas, nes generalinis prokuroras viešąjį interesą tinkamai gina kitoje civilinėje byloje. Kitoje byloje generalinis prokuroras nereiškia reikalavimų, susijusių su akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, be to, byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „City Service“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji neužkerta kelio byloje dalyvaujantiems asmenims reikšti atitinkamus reikalavimus bei inicijuoti naujas civilines bylas.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Atnaujinus procesą byla nėra nagrinėjama visa apimtimi iš naujo. Byloje turėjo būti tik nagrinėjama ar tarp šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, remiantis motyvais, kurie buvo pagrindas atnaujinti procesą byloje.

14Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, nes jis teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Taigi skundžiama nutartis sietina su ankstesne teismo nutartimi, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, kaip už turtinį reikalavimą, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju taip pat turi būti sprendžiamas klausimas ar teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo jį primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

19CPK 305 straipsnis nustato apeliacinio skundo subjektus, tai yra asmenis, turinčius teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį). Remiantis CPK 338 straipsniu, CPK 305 straipsnis taip pat reglamentuoja ir atskirojo skundo subjektus. Apeliantu gali būti tik byloje dalyvaujantis asmuo. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas arba panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis). Teisinis suinteresuotumas reiškia visišką ar dalinį byloje dalyvaujančio asmens reikalavimų nepatenkinimą pirmosios instancijos teisme. Teisiškai suinteresuotu gali būti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundžiamas sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Nors nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis apelianto teisių tiesiogiai nevaržo ir nenustato jam papildomų pareigų, jis yra laikomas tinkamu atskirojo skundo subjektu, nes, aiškinant CPK 298 straipsnio nuostatą, nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu skųsti turi teisę visi byloje dalyvaujantys asmenys.

20Apelianto argumentas, kad šiuo atveju, atnaujinus procesą pagal generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, neperžengiant ribų, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindais, turi būti sprendžiamas tik klausimas dėl šalių pasirašytos taikos sutarties, yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „City Service“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, UAB „Lazdynų būstas“, dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, įpareigojimo sutartį pasirašyti bei vykdyti, neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų panaikinimo, kurioje buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta taikos sutartis. Atnaujinus procesą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai sprendė klausimą ar tarp šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi, neperžengdamas proceso atnaujinimo ribų, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, nes ji pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias privatizavimo sandorio sudarymo procedūrą ir reikalavimą dėl privalomo Privatizavimo komisijos pritarimo pirkimo – pardavimo sutarties projektui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi klausimas dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties jau yra išspręstas. Kadangi nutartis, kuria yra patvirtinta taikos sutartis, yra panaikinta, tai panaikinta yra ir pati tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Todėl tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas ir ieškinys turi būti nagrinėjamas iš naujo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis, kuris indeksuojamas CPK 82 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, nes ieškinio reikalavimai kyla dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo bei vykdymo. Nors akcijos yra nematerialusis turtas, tačiau jų vertė gali būti nustatyta pinigine išraiška. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi asmuo įgyja (perleidžia) nematerialųjį turtą, kuris jam suteikia tam tikras turtines ir neturtines teises ir kurį galimą įkainuoti. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipiantis į teismą sumokėjo tinkamo dydžio žyminį mokestį. Tačiau, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, 75 procentai žyminio mokesčio, CPK 87 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, buvo grąžinti ieškovui. Tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra panaikinta, šalių ginčas nagrinėjamas iš naujo, o ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl nebeliko pagrindo grąžinti ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio ir, ieškovui norint, kad teismas ieškinį išnagrinėtų, jis privalo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys neatitinka turinio bei formos reikalavimų ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalintį, tai yra primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

22Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas leidžia asmenims patiems, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį. Tai reiškia, kad asmenys yra savo procesinių teisių šeimininkais, jie gali tomis teisėmis naudotis arba nesinaudoti, patys rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Tik patys teisių turėtojai gali nuspręsti, ginti jiems savo teises ar ne. Vykstant procesui, asmenims naudojantis savo procesinėmis teisėmis, jie gali veikti proceso eigą. Dispozityvumo principas taip pat reiškia, kad niekas negali priversti asmenį pareikšti ieškinį (CPK 5 str.), todėl civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, trūkstamos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo. Tokiu elgesiu ieškovas išreiškė savo poziciją dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, kurią patvirtino atsiliepime į atskirąjį skundą nurodydamas, kad jo manymu skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Taigi ieškovas neišreikė noro toliau bylinėtis, jis nėra suinteresuotas tolimesniu bylos nagrinėjimu. Teismas tinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą – išaiškino ieškovui, kad neprimokėjus trūkstamos žyminio mokesčio dalies ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, tačiau teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui tęsti bylinėjimąsi. Kadangi ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, teismas, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 2 dalimi, pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.

23Apelianto argumentas, kad nebus tinkamai apgintas viešasis interesas nėra pagrįstas ir neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, nes tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pažeidžianti imperatyvias įstatymų nuostatas, yra panaikinta apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi. Be to, generalinis prokuroras viešąjį interesą gina kitoje civilinėje byloje.

24Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „City Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 9. 1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimai yra turtinio... 10. 2. Bylos nagrinėjimas turi apsiriboti proceso atnaujinimo pagrindais, o... 11. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad viešasis interesas nebus pažeistas, nes... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „City Service“ prašo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba... 14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko... 19. CPK 305 straipsnis nustato apeliacinio skundo subjektus, tai yra asmenis,... 20. Apelianto argumentas, kad šiuo atveju, atnaujinus procesą pagal generalinio... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė... 22. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir... 23. Apelianto argumentas, kad nebus tinkamai apgintas viešasis interesas nėra... 24. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija... 25. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....