Byla Ik-930-365/2011
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui, atsakovės atstovei Linai Vairei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K., D. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 09 08 sprendimo Nr. I-1699 ,,Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo” 2 ir 4 punktus (b. l. 1-4).

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė perdavė jam, P. K. ir D. K. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, suteikiančias galimybę parengti žemės sklypų, esančių ( - ), Vilniuje, detalųjį planą. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 03 13 išdavė pareiškėjui planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, o 2009 12 17 detaliojo plano rengėjas UAB“PROVIT“ pateikė Departamentui tvirtinti detalųjį planą, pagal kurį buvo apjungti du G. priklausantys žemės sklypai /unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) suformuojant vieną sklypą, pakeista K. ir K. priklausanti sklypo dalis /unikalus Nr. ( - ) konfigūracija bei suformuotas naujas 166 kv. m. žemė sklypas, kurio naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija /pagal detalųjį planą tai sklypas Nr. 3/. Miesto plėtros departamentas 2010 06 02 nurodymu Nr. A51-12523 (.l.89) atsisakė pateikti Tarybai svarstyti Detalųjį planą, kadangi jis nesutiko pasirašyti preliminarią ir pagrindinę Paramos sutartis ir neatlygintinai perduoti savivaldybei jam nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype suformuoto 166 kv. m. infrastruktūros naudojimo būdo sklypo. Savo poziciją grindė savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymu Nr. 30-2235.(b.l.90-99). Taryba, grįsdama savo poziciją minėtu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymu, 2010 09 08 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino detalųjį planą , o 2 punktu įgaliojo administracijos direktoriaus pavaduotoją J. U. dėl sklypo Nr. 3 pasirašyti paramos sutartį dėl sklypo perdavimo savivaldybės nuosavybėn pagal minėto 2009 10 22 įsakymu patvirtintą formą. Ketvirtu šio sprendimo punktu pasiūlė miesto plėtros departamentui išduoti statybos leidimą,statytojui pasirašius paramos sutartį (b.l.108-109), t.y. įtvirtino nuostatą, kad statybos leidimas galės būti išduotas tik pasirašius Paramos sutartį. Pareiškėjo teigimu skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymu Nr. 30-2235 ,,Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo”, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 06 04 sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymas Nr. 30-2235 prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d., CK 6.249 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. Skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teisę disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, nes nepagrįstai apribojama jo teisė gauti statybos leidimą.

4Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 123-126) nurodė nesutinkanti su pareiškėjo argumentais dėl ginčijamo sprendimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymo Nr. 30-2235 neteisėtumo. Iš ginčijamo sprendimo 2 punkto turinio matyti, kad šiuo punktu jokios pareiškėjo teisės nėra ribojamos, minėtu punktu suteikiami įgaliojimai Administracijos direktoriaus pavaduotojui J. U. pasirašyti paramos sutartį su pareiškėju, jeigu pareiškėjas ateityje norėtų teikti paramą Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymu „Dėl Paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ patvirtintos Paramos sutarties formos 5.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius šalių tinkamai įgaliotiems atstovams, ją notariškai patvirtinus ir galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš aukščiau pateikto punkto turinio, matyti, kad paramos sutartį gali pasirašyti tik tinkamai įgaliotas atstovas, būtent todėl į ginčijamą Sprendimą įtrauktas 2 punktas, kuris leidžia Administracijos direktoriaus pavaduotojui J. U., esant pareiškėjo norui pasirašyti paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn su atsakove, pasirašyti paramos sutartį. Įtraukus 2 punktą į ginčijamą Sprendimą, esant pareiškėjo norui pasirašyti paramos sutartį, ateityje nereikės rengti atskiro Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo J. U. įgaliojimo pasirašyti paramos sutartį su pareiškėju. Pažymėjo, kad Sprendimo 2 punktas gali sukelti teisines pasekmes, tačiau ne pareiškėjui, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, tik jeigu jis pasirašytų paramos sutartį su pareiškėju. Nurodo, kad Miesto plėtros departamentas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Skundžiamu sprendimu 4 punktu, siūloma, o ne įpareigojama Miesto plėtros departamentui išduoti statybos leidimą statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) pasirašius paramos sutartį. Ginčijamo Sprendimo 2, 4 punktai reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimą nenustatantys teisių ir pareigų kitiems subjektams, tame tarpe ir pareiškėjui. Minėtais punktais turi vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. Taigi, tiek ginčijamų Sprendimo punktų turinys, tiek jų priėmimo tikslas įrodo, kad jie skirti vidaus administravimui, kurių tikslai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjas klaidina teismą, skunde nurodydamas, kad pareiškėjas statybos leidimą galėtų gauti tik pasirašęs paramos sutartį. Nei 2, nei 4 ginčijamo Sprendimo punktuose nenustatyta pareiškėjo pareiga pasirašyti paramos sutartį, todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, kad nepasirašęs paramos sutarties, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišduotų pareiškėjui statybos leidimo. Be to, ginčijamais Sprendimo punktais jokiu būdu nėra užkertamas kelias pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka skųsti atsisakymą išduoti leidimą bei siekti, kad toks atsisakymas būtų įvertintas galiojančių viešosios teisės požiūriu, o ne pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teisiniu pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, dėl ko skundas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje nėra kalbos apie jokią sutartį, pareiškėjas skundžia administracinio akto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 09 08 sprendimo Nr. 1-1699 2 ir 4 punktus. Tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl skundžiamo Sprendimo 2 ir 4 punktai niekaip nepažeidžia sutarties laisvės principą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 punktų parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas. Ginčijamo Sprendimo 2 ir 4 punktai nepažeidžia savanoriškumo principo, nes minėtuose punktuose nėra įtvirtinto konkretaus įpareigojimo pareiškėjui privalomai teikti paramą infrastruktūros plėtrai.

5Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

6Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Išsakė nuomonę, kad siūlymas išduoti statybos leidimą, tik pasirašius paramos sutartį, yra neįsakmus ir nesukelia pareiškėjui kokių nors pasekmių, t.y. nežeidžia jo teisių.

7Skundas tenkinamas.

8Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 11 04 sprendimu Nr. 1-1267 ,,Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo”, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 07 15 sprendimu Nr. 1-1128 ,,Dėl laikinų paramos socialinės infrastuktūros plėtrai dydžių nustatymo“ ir atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymą Nr. 30-2235 ,,Dėl paramos dėl sutarčių infrastuktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“, 2010 09 08 priėmė sprendimą Nr. 1-1699 „Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti 851 kv. m. sklypo (kadastro Nr. ( - )) ir 431 kv. m. sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ), Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Sprendimo 2 p. įgaliojo Administracijos direktoriaus pavaduotoją J. U. dėl 1.3 punkte nurodyto sklypo pasirašyti paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn (pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2235 patvirtintą formą). Sprendimo 4 punkte siūlo Miesto plėtros departamentui išduoti statybos leidimą statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) pasirašius paramos sutartį dėl socialinės infrastruktūros plėtros.(b.l.109-108).

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 06 04 sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymas Nr. 30-2235 prieštarauja galiojantiems norminiams aktams ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymą Nr. 30-2235. Teismas pabrėžė, kad ginčijamas įsakymas ir juo remiantis patvirtintos paramos sutartys yra vientisas dokumentas . Pagal šį įsakymą paruoštos patvirtintos sutarties 14 punktą, paramos gavėjas įgyja teisę neišduoti paramos teikėjui projektavimo sąlygų sąvado, o tai prieštarauja Statybos įstatymo 20str.2d., t.y. paramos sutartis ir jos nuostatos prieštarauja galiojantiems norminiams aktams. Teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas, kaip aktas, kuriuo siekiama priversti paramos teikėjus teikti paramą savivaldybei, savo esme prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymui, todėl visa apimtimi turi būti panaikintas.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 04 07 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 06 04 sprendimą paliko nepakeistą. Todėl pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymu Nr. 30-2235 ,,Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo” (toliau - Įsakymas).

11LVAT priimtoje nutartyje konstatavo, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 12 22 įsakymo Nr. 30-2235, kuriuo patvirtintos paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formos bei nustatytos tokių sutarčių pasirašymo sąlygos, turinio matyti, kad šis įsakymas prieštarauja įstatyme įtvirtintam paramos teikimo savanoriškumo principui. Įsakymo 4 punkto formuluotės yra išdėstytos kategoriška (imperatyvia) forma ir jos sudaro pagrindą teigti, kad asmenys, planuojantys atitinkamus sklypus, kartu privalės ir sudaryti sutartis dėl paramos savivaldybei teikimo. Iš įsakymo turinio neišplaukia, kad paramos sutartys bus sudaromos tik esant pačių paramos teikėjų kreipimuisi dėl paramos suteikimo. Atsakovas įpareigojo savo padalinius veikti taip, kad šie keltų reikalavimus paramos teikėjams sudaryti paramos sutartis. Toks prielaidų pažeisti Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintą savanoriškumo principą sudarymas negali būti laikomas teisėtu elgesiu.

12Pareiškėjas 2010 06 28 raštu (b.l.102-103) pranešė atsakovui, kad reikalavimus dėl paramos sutarties sudarymo ir žemės sklypo perleidimo savivaldybei laiko neteisėtais ir su jais nesutinka. Todėl ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 09 08 sprendimo 2 ir 4 punktas , akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo valiai, nes suformuluoti tokiu būdu ir forma, kuri leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas privalės sudaryti “paramos” sutartis, norėdamas gauti leidimą statybai. Tokios aplinkybės prieštarauja Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintam savanoriškumo principui ir ginčijamo sprendimo 2 ir 4 punktai negali būti laikomi teisėtais, t.y., pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos ir skundas tenkinamas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

Nutarė

14Pareiškėjo G. G. skundą patenkinti.

15Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 09 08 sprendimo Nr. I-1699 ,,Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo” 2 ir 4 punktus.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai