Byla 2-1539/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria kreditorių susirinkimo nutarimo dalis pakeista, civilinėje byloje Nr. 2-256-278/2012 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Intrapakas“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania, valstybinė įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kvistija“, uždaroji akcinė bendrovė „IGK Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Maišelis“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumu.

5Pareiškėjas BUAB „Intrapakas“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. balandžio 6 d. BUAB „Intrapakas“ kreditorių susirinkimo nutarimą „Dėl administravimo išlaidų tenkinimo iš įkeisto turto“ (t. 2, b.l. 145-147). Nurodė, kad 2012 m. balandžio 6 d. įvyko bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl administravimo išlaidų tenkinimo iš įkeisto turto ir nutarta, kad AB SEB bankas, kaip įkaito turėtojas ir hipotekos kreditorius, iš lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, apmoka pusę bankroto administravimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 66 646,64 Lt. Likusios bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš lėšų, gautų iš neįkeisto įmonės turto pardavimo, nuomos, skolų grąžinimo ir pan. Pareiškėjo teigimu, priimtas nutarimas yra palankus tik įkaito turėtojui ir pažeidžia kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nes įkeisto turto pardavimo dienai administravimo išlaidos sudaro 133 293,28 Lt, o viso parduoto turto gautų lėšų (940 437,98 Lt) net 92,83 proc. sudaro lėšos gautos iš įkeisto turto. AB SEB banko reikalavimų tenkinimui bankroto procese gauta daugiausiai lėšų už jam įkeistą parduotą turtą, bet administravimo išlaidoms bus skirta proporcingai jų mažiau nei iš kito turto, todėl sumažėja įkaito turėtojo prisidėjimas prie administravimo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kelia abejones ir nutarimo priėmimo teisėtumas procedūrine prasme. 2012 m. balandžio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime ginčo nutarimas buvo priimtas pagal AB SEB bankas pateiktą balsavimo raštu biuletenyje nurodytą formuluotę. Protokole atspindėta, kad už tokį nutarimą balsavo 73,11 proc., nors, pareiškėjo teigimu, turėtų būti 73,28 proc. Taip pat iš pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad nutarimo projektas skiriasi nuo priimto nutarimo. Jei nekiltų ginčas dėl priimto nutarimo esmės teisingumo ir teisėtumo, galima būti laikyti, kad tai formalus skirtumas ir kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ palaikė priimtą ginčo nutarimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju netikslumas balsavime keičia ir patį nutarimo priėmimą arba nepriėmimą. Pareiškėjas nurodo, kad ir kitų kreditorių palaikymas priimant ginčo nutarimą taip pat abejotinas, nes UAB „Maišelis“ balsavimo raštu biuletenyje visur balsuoja „už“, tačiau balsuojant už ginčo nutarimą nepasirašo, UAB „Kvistija“ – pasirašo balsavimo raštu biuletenyje, tačiau neaišku kaip balsuoja - „už“ ar „prieš“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą tenkino. Bankrutavusios UAB „Intrapakas“ kreditorių 2012 m. balandžio 6 d. susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo išlaidų tenkinimo iš įkeisto turto“ dalį, kuria nustatyta, kad iš AB SEB bankas įkeisto turto pardavimo gautų lėšų kreditorius skiria ne daugiau kaip 66 646,64 Lt sumą turto administravimo išlaidoms apmokėti, pakeitė, nurodant jog kreditorius AB SEB bankas apmoka 123 736,15 Lt administravimo išlaidų. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 203-205). Teismas nustatė, kad įkeisto turto pardavimo dienai įmonė buvo patyrusi 133 293,28 Lt administravimo išlaidų, iš įmonės turto pardavimo gauta 940 437,98 Lt lėšų, kurių 873 000 Lt sudarė lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą, todėl iš įkeisto turto gautos lėšos sudaro 92,83 proc. visų gautų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui įkeistas turtas buvo vertingas, jo administravimui skirtos išlaidos buvo žymiai didesnės, o likusi neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto dalis nėra didelė, teismas padarė išvadą, kad įkeisto turto pardavimo laikotarpiu 92,83 proc. patirtų administravimo išlaidų dalį turi padengti AB SEB bankas. Darant šią išvadą, teismas įvertino aplinkybę, jog įmonė ateityje dar patirs administravimo išlaidų ir iš gautinų lėšų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai nebus padengti ar net dengiami. Teismo teigimu, skundžiamas nutarimas dalyje, kuria nustatyta, kiek konkrečių išlaidų atlygins įkaito turėtojas AB SEB bankas, pažeidžia kreditorių teises, nes kreditoriai, kurių reikalavimų tenkinimas nėra užtikrintas, negali būti iš esmės daugiau atsakingi už bendrovės administravimo išlaidų padengimą nei kreditorius, kurio didesnė nei pusė patvirtinto finansinio reikalavimo yra padengiama pardavus tik dalį įkeisto turto. Todėl ginčijamu nutarimu AB SEB bankas skirta apmokėti 66 646,64 Lt suma iš 133 293,28 Lt patirtų administravimo išlaidų yra aiškiai per maža. Kadangi kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimą dalinai lemia kreditoriaus AB SEB bankas pozicija, todėl, siekiant neužvilkinti bankroto procedūrų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas išspręsti klausimą iš esmės ir nutarimą pakeisti, nurodant, jog bankrutavusios įmonės kreditorius AB SEB bankas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą privalo apmokėti 123 736,15 Lt administravimo išlaidų (133 293,28 x 92,83 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo nutarimo dalis keistina, dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų balsavimo raštu biuleteniuose (parašo nebuvimas, nutarimo formuluotės netikslumai) teismas nepasisakė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau – apeliantas) prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti (t. 3, b.l. 1-3). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas išsprendė kreditorių kompetencijai priskirtą klausimą dėl lėšų skirstymo, nors teismas, apelianto nuomone, turėtų tik panaikinti tuos kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ir perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Apeliantas nurodo, kad nereikėtų preziumuoti, jog kreditorių susirinkimas, spręsdamas iš naujo klausimą, ignoruos teismo argumentus ir priims tokį pat nutarimą kaip ir panaikintasis.
  2. Teismas pritarė abejotinai lėšų skirstymo formuluotei (kriterijams): administravimo išlaidos tenkinamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo dienai. Iš to sektų, kad jei būtų parduotas tik įkeistas turtas, šimtas procentų administravimo išlaidų būtų išskaičiuojama iš šio turto vertės. Likęs turtas, kuris bus parduodamas vėliau, bei visos kitos vėliau gautos lėšos nebus „apmokestinamos“, t.y. nebus iš jų atskaitoma administravimo išlaidoms dengti.
  3. Teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, nurodė, kad likusi neparduoto įkeisto ir neįkeisto turto dalis nėra didelė, o įmonė ir ateityje patirs administravimo išlaidų. Apelianto teigimu, konkrečiau visa tai galėtų paskaičiuoti patys kreditoriai. Taip pat įmonėje yra likę nemažai dar neparduoto turto, kuris nėra įkeistas SEB bankui, todėl neįvertinus, neteisinga dabar kategoriškai spręsti, kad vienas hipotekos kreditorius jau dabar turi padengti 92,83 proc. visų administravimo išlaidų. Apelianto teigimu, teismas išsprendė klausimą iš esmės neištyręs visumos bylos aplinkybių.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Intrapakas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 8-9). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-250/2012 konkrečiai nurodomas kreditoriaus įkaito turėtojo administravimo išlaidų tenkinimo proporcingumo principas. Ta pačia nutartimi pasisakyta ir dėl teismo įsikišimo į kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir jų pakeitimą, jei šie nutarimai neatitinka įstatyminio reglamentavimo.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį palikti galioti (t. 3, b.l. 11-13). Nurodo, kad proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismo išvada, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą, atitinka teismų praktiką ir ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis nustatyta, iš kokių lėšų atlyginamos administravimo išlaidos. Teismas, pakeisdamas ginčo nutarimą, tinkamai ir objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino visas aplinkybes, pateiktus duomenis apie gautas lėšas ir administravimo dydį. Teismo nutartis yra pagrįsta ir, pareiškėjo nuomone, neviršijanti savo kompetencijos. Taip pat teismas nutartyje vadovavosi ne prielaidomis, o pateiktais faktais apie gautas lėšas bankroto procese ir administravimo išlaidų dydį, taigi, teismas turėjo visus tikslius duomenis nutarčiai priimti.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b.l. 20-22). Nurodo, kad kreditorius AB SEB bankas yra įgijęs lygias teises kartu su visais kitais kreditoriais dalyvauti įmonės bankroto procese, todėl kartu su visais kreditoriais įgijo ir vienodas pareigas, kylančias iš bankroto procedūrų vykdymo, įskaitant ir pareigą atlyginti bankroto proceso metu susidariusias administravimo išlaidas. Todėl VĮ Turto bankas nesutinka, kad kreditorius AB SEB bankas turi atlyginti mažiau administravimo išlaidų nei kiti kreditoriai, nes tai prieštarauja visų kreditorių lygybės ir teisėtų lūkesčių principui.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo išlaidų tenkinimo iš įkeisto turto“ dalį, kuria nustatyta, kad iš AB SEB bankas įkeisto turto pardavimo gautų lėšų kreditorius skiria ne daugiau kaip 66 646,64 Lt sumą turto administravimo išlaidoms apmokėti, pakeitė, nurodant jog apeliantas apmoka 123‘736,15 Lt administravimo išlaidų. Taigi, iš esmės teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas apskųstoje jo dalyje yra neteisėtas, ir faktiškai pasisakė, kad buvo teisėtas kitas (įmonės administratoriaus) kreditorių susirinkimui pateiktas pasiūlymas. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo skundu neprašė nustatyti apelianto kokio nors konkretaus prisidėjimo administravimo išlaidų padengime, prašė tik panaikinti nutarimą, kuriuo kreditorių susirinkime buvo nutarta patenkinti apelianto pasiūlymą.

17Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl privilegijuoto kreditoriaus (apelianto) administravimo išlaidų apimties ir jos apskaičiavimo principo realizavus įkeistą jam turtą bei teismo kompetencijos nustatyti administravimo išlaidoms konkrečią privilegijuoto kreditoriaus mokėtiną sumą.

18Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

19Bankroto bylose pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

20Nagrinėjamo atskirojo skundo argumentų kontekste matyti, kad apeliantas nekvestionuoja savo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo. Todėl šiuo aspektu išsamiau teisėjų kolegija nepasisako.

21ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Įstatymas nedraudžia kreditorių susirinkimui nustatyti atskaitytiną iš hipotekos kreditoriaus administravimo išlaidoms sumą ar jos apskaičiavimo principus ir iki turto realizavimo. Bet kuriuo atveju tiek administravimo išlaidoms kreditorių skirtiną sumą apskritai, tiek hipotekos kreditoriaus administravimo išlaidoms, realizavus įkeistą turtą, skirtiną sumą konkrečiai įstatymas paveda kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 str. 5 d., 33 str. 6 d.). Pažymėtina, kad ĮBĮ 23 straipsnis nustato plačias kreditorių susirinkimo sprendžiamojo balso teises visoje eilėje bankroto procedūrų metu spręstinų klausimų. Taigi, iš esmės sutiktina su apeliantu, kad kreditorių susirinkimas tam tikra prasme sprendžia klausimus savivaldos principu, susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Turint galvoje plačias kreditorių susirinkimo teises kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Įstatymas nenumato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti savo iniciatyva teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių surinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio teismo įsikišimas (kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas) galėtų būti pateisinamas tik išimtinais atvejais, t.y. kai priimami nutarimai yra aiškiai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir akivaizdu, kad dėl atskiru atveju susiklosčiusios situacijos (vieno kreditoriaus dominavimo, kelių kreditorių nesąžiningų susitarimų ir pan.) kitokie nutarimai susirinkime ir nebus priimti. Šiame kontekste pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantas, nors ir turintis didelį balsų skaičių, atskirajame skunde nurodo, kad jeigu šiai bylai aktualus klausimas dėl jo dalies administravimo išlaidose nustatymo būtų sprendžiamas iš naujo, teismo procesinis sprendimas nebūtų ignoruojamas tokiu būdu, kad būtinai bus priimtas tik toks nutarimas, kuris jau buvo priimtas ir skundžiamas šioje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą ir paminėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo nustatant konkrečią apelianto išlaidų sumą administravimo išlaidoms atlyginti. Tokios išvados nešalina ir teismo motyvas, kad tai daroma siekiant bankroto procedūrų operatyvumo, nes bankroto procedūrų operatyvumo ir administravimo išlaidų nedidinimo aspektais turi būti suinteresuoti ir patys kreditoriai, be to, procedūrų operatyvumas nėra savitikslis ir jis, kaip ir teismo aktyvumo pareiga bankroto bylose, negali pateisinti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimo. Todėl skundžiama nutartis ta apimtimi, kuria kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl apelianto skirtinos administravimo išlaidų sumos buvo pakeista nustatant konkrečią apelianto skirtiną sumą administravimo išlaidoms, nepripažintina pagrįsta.

22Kaip minėta, pareiškėjas savo skundu prašė tik panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundą tenkina, tačiau toliau nurodė nustatantis kitokią apelianto skirtiną administravimo išlaidų sumą. Apeliantas savo atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl to, kad aptariama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis buvo teisėta ir pagrįsta, o neteisėtas ar nepagrįstas yra būtent teismo nesutikimas su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu ir skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies pirmojoje dalyje nurodytas procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo patenkinimo. Todėl atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria konstatuota, jog pareiškėjo skundas tenkinamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, paliekama nepakeista, ir į tai, kad nutarties dalis dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo nustatant konkrečią administravimo išlaidų sumą, kaip minėta, nėra pagrįsta, skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies antroji dalis išdėstoma pagal pareiškėjo pareikšto ir tenkinto skundo reikalavimą.

23Dėl aukščiau padarytų išvadų atskirojo skundo argumentai, susiję su administravimo išlaidų, tenkančių hipotekos kreditoriui iš gautų lėšų realizavus įkeistą turtą, apskaičiavimo principų esminės reikšmės ginčo dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo išsprendimui neturi. Todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako, tik pastebi, kad administravimo išlaidų paskirstymas proporcingai lėšoms, gautoms iš įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo, nors ir nėra numatytas įstatyme, bet ir neatmestinas bei pripažįstamas teisminėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Šiame kontekste pastebėtina, kad iš aptariamos bankroto bylos duomenų matyti, jog dalis tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto apskritai dar nėra parduoti, todėl ir proporcingumo principo taikymo atveju nustatyti teisingas proporcijas nėra galimybes bei iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog kito turto vertė nėra didelė, administravimo išlaidos bus patiriamos ir ateityje, vadovavosi prielaidomis (anot apelianto, „iš akies“). Kita vertus, bendrąja prasme galima svarstyti ir tai, ar proporcingumo principas yra besąlygiškai vienintelis visais atvejais, pavyzdžiui, tuomet, kai itin ženkli administravimo išlaidų suma patiriama dėl neįkeisto turto, o įkeistas turtas iš esmės tiesioginių išlaidų nereikalauja. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai bet kuriuo atveju turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, turintis galimybę betarpiškai gauti informaciją iš administratoriaus ir kontroliuoti procedūrų eigą.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti išdėstant jos rezoliucinės dalies antrąją dalį taip:

26Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intrapakas“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų tenkinimo iš įkeisto turto“ ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

27Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su kreditorių susirinkimo nutarimo... 5. Pareiškėjas BUAB „Intrapakas“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau – apeliantas) prašo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Intrapakas“ prašo... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 16. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių... 17. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl privilegijuoto kreditoriaus... 18. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Bankroto bylose pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės... 20. Nagrinėjamo atskirojo skundo argumentų kontekste matyti, kad apeliantas... 21. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už... 22. Kaip minėta, pareiškėjas savo skundu prašė tik panaikinti skundžiamą... 23. Dėl aukščiau padarytų išvadų atskirojo skundo argumentai, susiję su... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį pakeisti... 26. Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intrapakas“... 27. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....