Byla e2-636-330/2018
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nikoptikas“ kreditorių 2017 m. lapkričio 15 d. susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nikoptikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotera“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1166-450/2018 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nikoptikas“ kreditorių 2017 m. lapkričio 15 d. susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nikoptikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotera“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) teismui pateiktame skunde prašė panaikinti UAB „Nikoptikas“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta UAB „Nikoptikas“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik tada, jeigu yra dvi sąlygos: teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad UAB „Nikoptikas“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2017 m. lapkričio 27 d. duomenimis buvo 2 317,02 Eur.
  3. Pareiškėjo nuomone, UAB „Nikoptikas“ nuo 2017 m. rugsėjo mėn. nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, t. y. sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Nikoptikas“ sąskaitos bei perduoti Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau - PLAIS). Pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu bei elektroniniu paštu išdėstė savo nesutikimo (prieštaravimo) priežastis dėl galimybės bankroto procesui vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjos sprendimas išieškoti skolą yra vykdomasis dokumentas.
  4. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikoptikas“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad įstatymo nuostata, kuria rėmėsi pareiškėjas, nėra imperatyvi. Suinteresuoto asmens nuomone, bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka didžiosios daugumos kreditorių yra laikomas kaip įgyvendinantis bankroto proceso tikslą – patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, kreditorių daugumos valią bei ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedūrų teikiamas galimybes, pareiškėjo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo neturėtų būti laikomas kliūtimi bankroto procedūras vykdyti neteismine tvarka.
  5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas pirmiausia turėtų vertinti neteisminio bankroto procedūrų taikymo sąlygų tikslingumą, o esmine neteisminio bankroto proceso sąlyga laikytina ta, kad kreditorių dauguma ir įmonės savininkai išreiškia savo valią ir jaučiasi pajėgūs bankroto procedūras atlikti patys. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo sprendimas nurašyti mokestinę nepriemoką yra teisiškai netikslingas ir neracionalus, o skundžiamo kreditorių nutarimo panaikinimu būtų paneigiama didžiosios dalies kreditorių valia ir jų interesai.
  6. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, kad jo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką yra vykdomasis dokumentas. Suinteresuoto asmens nuomone, sprendimo dėl nepriemokos išieškojimo priėmimas dar nėra pats išieškojimas, kadangi toks nurodymas dar turi būti perduodamas vykdyti antstoliui proceso įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad toks išieškojimas ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu nevyko.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo priėmimo metu buvo priimtas pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas dėl skolos socialinio draudimo biudžetui išieškojimo priverstine tvarka. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šis pareiškėjo sprendimas dar galėjo būti skundžiamas, taigi ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sprendimas išieškoti nepriemoką buvo vykdomas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo sprendimo pagrindu pradėjo priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Šio sprendimo pagrindu kredito įstaigoms bei PLAIS buvo pateikti reikalavimai iš įmonės sąskaitų nurašyti mokestinę nepriemoką. Įmonė neturi registruotino turto, todėl taikyti turto areštą nebuvo pagrindo.
    2. Aplinkybės dėl neteisminio bankroto proceso negalimumo buvo nurodytos įmonės vadovui, tačiau į pareiškėjo argumentus ir prieštaravimus neatsižvelgta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu egzistavo sąlyga, draudžianti neteisminį bankroto procesą.
    3. Įmonė turėjo galimybę apskųsti pareiškėjo sprendimą dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo, tačiau savo teise nepasinaudojo, kas leidžia daryti išvadą, kad su įsiskolinimu sutiko. Šiuo metu įsiskolinimas biudžetui sudaro 20 659,16 Eur. Neteisminio bankroto procedūra inicijuota skubotai.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB „Nikoptikas“ bankroto administratorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sprendimas priverstinai išieškoti nepriemoką ginčui aktualiu metu dar nebuvo įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinkama su atskirojo skundo argumentu, jog neteisminio bankroto proceso inicijavimas buvo skubotas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).
  3. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
  4. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
  5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Nikoptikas“ teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nikoptikas“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (7.2)7.10-140341). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris sudarė pagrindą pradėti neteisminio bankroto procesą, priėmimo metu egzistavo UAB „Nikoptikas“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui pagal paminėtą pareiškėjo sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.
  6. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, teigdamas, jog jo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo patvirtina, kad įmonės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, o tai savaime paneigia neteisminio bankroto proceso galimybę. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikoptikas“ nesutiko su pareiškėjo pozicija. Jo nuomone, išieškojimas, draudžiantis pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, prasideda tuomet, kai vykdytinas dokumentas pateikiamas antstoliui vykdyti. Be to, suinteresuotos asmens teigimu, įstatymo nuostata, draudžianti dėl vykdomo priverstinio skolos išieškojimo pradėti neteisminį bankroto procesą, nėra imperatyvi. Pirmosios instancijos teismo motyvai apskųstoje nutartyje leidžia daryti išvadą, jog teismas iš esmės pritarė pareiškėjo pozicijai, jog 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas dėl skolos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, tačiau konstatavo, kad tas sprendimas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs ir vykdomas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
  7. Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėdamas esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą, nurodė, kad aiškinant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ribojimų turinį, būtina analizuoti nurodytos normos dispoziciją. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei skolininkei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Apeliacinis teismas konstatavo, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi. Ši norma turi būti suprantama taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka galima pradėti vykdyti tik tada, jeigu yra tenkinamos abi sąlygos, t. y. 1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir 2) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra tenkinama, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016). Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, suinteresuoto asmens UAB „Nikoptikas“ argumentai, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti draudimai nėra imperatyvūs, jog sprendimo teisė vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka visais atvejais priklauso nuo kreditorių daugumos valios, pripažįstami nepagrįstais.
  8. Apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo pritarti suinteresuoto asmens pozicijai, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytoje sąlygoje (dėl vykdomo išieškojimo iš įmonės) yra numatyti tik atvejai, kai teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, taipogi išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjas analizuojamą sąlygą siektų būtent tiek susiaurinti, tai šioje sąlygoje būtų papildomai nurodyta, kad bankroto procedūrų ne teismo tvarka vykdymas galimas, kai iš įmonės skolininkės Civilinio proceso kodekse nustatyta vykdymo tvarka nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, arba įstatymų leidėjas konkrečiai įvardintų įmonės skolininkės atžvilgiu išduotus dokumentus vykdantį subjektą – antstolį ar identifikuotų išieškojimo rūšies kriterijus (ar išieškojimo sąvoka apima priverstinį ir (ar) ikiteisminį skolų išieškojimo būdus). Taigi ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo analizuojamą ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies sąlygą vertinti tik CPK 650 straipsnio nuostatų kontekste. Tuo pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo sprendimas išieškoti skolą priverstinai yra vykdomasis dokumentas, kurį išdavus pradedamas vykdymo (priverstinio išieškojimo) procesas.
  9. Apeliaciniam teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka yra vykdomasis dokumentas, kuris, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, galėjo (ir turėjo) būti privalomai vykdomas. Pažymėtina, kad tokios rūšies dokumentų priskyrimas vykdomųjų dokumentų kategorijai nurodytas proceso įstatyme (CPK 587 straipsnio 10 punktas), valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojančiame teisės akte – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kuriame nurodyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai dėl skolų išieškojimo gali būti pateikiami vykdyti antstoliui.
  10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, kadangi dar nebuvo pasibaigęs sprendimo apskundimo terminas. Apeliacinis teismas pažymi, kad VSDFV išduodami vykdomieji dokumentai (jų įsigaliojimo ir (ar) vykdytinumo prasme) negali būti tapatinami su teismų procesiniais sprendimais, kurie įsiteisėja ir tampa vykdytini pasibaigus jų apskundimo terminui. Išties VSDFV Vilniaus skyriaus išduotas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka galėjo būti skundžiamas per 20 darbo dienų (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokia draudėjo teisė išaiškinta ir pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendime. Tačiau teisės aktuose nėra numatyta, kad tokios rūšies VSDFV teritorinių skyrių sprendimai (dėl išieškojimo) įsiteisėja tik pasibaigus jų apskundimo terminui. Priešingai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatos (pvz., 18 punktas) patvirtina, kad sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdomi neatsižvelgiant į jų apskundimo terminų eigą. Kita vertus, suinteresuotas asmuo tik abstrakčiai akcentuoja nepasibaigusio apskundimo termino aplinkybę, kadangi, kaip matyti iš jo pozicijos, pareiškėjo finansinių reikalavimų jis neginčijo ir neketina to daryti. Vadinasi, analizuojamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl nepasibaigusio apskundimo termino pareiškėjo išduotas vykdomasis dokumentas nebuvo įsiteisėjęs ar vykdytinas.
  11. Apeliacinis teismas pažymi, kad VSDFV teritorinių skyrių priimti sprendimai (išduoti vykdomieji dokumentai) vykdomi priverstinai, pačiam mokesčių administratoriui atliekant vykdymo veiksmus, kurie apima ir dalį Civilinio proceso kodekse numatytos antstolio kompetencijos (pvz., raginimo siuntimas, lėšų ir turto areštas, lėšų, esančių sąskaitoje nurašymas, išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kt.). Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pastaba, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad įmonės - skolininkės atžvilgiu buvo imtasi atitinkamų (konkrečių) priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Nikoptikas“ pirmosios instancijos teisme iš esmės ir neneigė aplinkybės, jog iš jos yra išieškoma pagal pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. priimtą sprendimą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad UAB „Nikoptikas“ vadovas dar iki kreditorių susirinkimo pradžios buvo informuotas, jog įmonės atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kas ne tik patvirtina ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo egzistavimą, bet ir įmonės kreditoriaus nesutikimą bankroto procedūras pradėti vykdyti ne teismo tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad priverstinio skolos išieškojimo procesas kreditorių susirinkimo, kuriame nuspręsta dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, metu dar nevyko.
  12. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Nikoptikas“ kreditorių 2017 m. lapkričio 15 d. susirinkime priimant nutarimą pradėti UAB „Nikoptikas“ neteisminį bankroto procesą, iš šios įmonės (UAB „Nikoptikas“) buvo vykdomas išieškojimas pagal VSDFV Vilniaus skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą. Vadinasi, tuo momentu egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąlyga, imperatyviai draudžianti pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad UAB „Nikoptikas“ bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvų ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl 2017 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kurio pagrindu buvo pradėtas UAB „Nikoptikas“ bankroto procesas ne teismo tvarka, naikinamas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

7Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Nikoptikas“ kreditorių 2017 m. lapkričio 15 d. susirinkime priimtą nutarimą, kurio pagrindu pradėtas uždarosios akcinės bendrovės „Nikoptikas“ bankroto procesas ne teismo tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai