Byla 2A-1590-661/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Užupio ir Paplaujos bendruomenių ir atsakovo UAB HQ Development apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovų Užupio bendruomenės ir Paplaujos bendruomenės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir UAB „HQ Development“ dėl statybos leidimo panaikinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų LR Valstybinė kultūros paveldo komisija, ir atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinį. Teismas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai pradiniu ir patikslintu ieškiniu (b.t. I., b.l. 1-14; 79-93; b.t. VI., 188-204) prašė:
    1. atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, jeigu būtų nustatyta, jog jis buvo praleistas,
    2. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 išduotą statybos leidimą Nr. ( - )ir įpareigoti statytoją UAB „HQ Development“ per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį ar jo dalį; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę,
    3. pripažinti neteisėtu Kultūros paveldo departamento neveikimą – Kultūros paveldo departamento neveikimu 2015-08-31 IS „Infostatyba“ atliktą suderinimą techninio projekto, pagal kurį 2015-10-08 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151008-01239,
    4. ieškovų naudai iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. pavasarį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo statybos ( - ) neteisėtumą. Tuo laikotarpiu statytojas buvo inicijavęs Sklypo detaliojo plano keitimo procedūrą, tikslu sudaryti sąlygas vėliau įteisinti jau atliktą statybą. Netrukus po statybos neteisėtumo konstatavimo, iš esmės visos Lietuvos paveldosauginės institucijos, taip pat nevyriausybinė ekspertinė organizacija ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (toliau – ICOMOS LNK) ir valstybinė ekspertinė organizacija VKPK, griežtai pasisakė dėl būtinybės kaip įmanoma greičiau pašalinti šios neteisėtos statybos padarinius, neleisti įteisinti šios statybos.
  3. Ieškovai taip pat nurodo, kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad VMSA 2015 m. rudenį, likus kelioms dienoms iki neteisėtos statybos padarinių pašalinimo termino suėjimo, įteisino neteisėtą statybą 1) išduodama naują statybos leidimą pagal te1chninį projektą, pritaikytą jau faktiškai atliktai ir nelegalia pripažintai statybai. IS „Infostatyba” skelbiami duomenys apie adresu ( - ), Vilnius išduotus leidimus.
  4. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Detaliojo plano privalomųjų reglamentų pažeidimais, nes Sklype statomo pastato aukštingumas (aukštų skaičius) yra cokolinis aukštas + 4 aukštai, vietoje Detaliajame plane numatytų 2 aukštų su mansarda; pažeistas reikalavimas projektuoti šlaitinį stogą su maksimaliu karnizo aukščiu 8,5 m nuo žemės paviršiaus; pažeistas reikalavimas projektuoti pastatą, kurio aukštis – iki 12 m nuo žemės paviršiaus; galimai pažeistas intensyvumas – 1,2; kt. (121 psl. ir 413 psl. „projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių stovėjimo saugykla po pastatu“).
  5. Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento“ bei Paveldo tvarkybos reglamento Nr. 3.0601 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų rengimo taisyklės“ reikalavimai. Vykdant statybą Sklype neatsižvelgta į šių teisės aktų paveldosaugos reikalavimus.
  6. Detaliajame plane nebuvo numatytas žemės sklypo reljefo keitimas, derinimo su visuomene metu, teikiant paaiškinimus visuomenės nariams, buvo akcentuojamas nusistovėjęs žemės paviršius, reljefas. 2014-2015 m. pagal arch. H. Š. sumanymą keičiant reljefą Sklype, t.y. giliomis iškasomis nukasus dalį šlaito (iškasa ribojasi su Bernardinų kapinių fizinio poveikio apsaugos zona), tam nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo gautas KPD pritarimas tokiam sklypo reljefo keitimui, nors tai privaloma pagal NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p.
  7. Bendrajame plane nustatyta, kad Senamiesčio ir kitų kultūrinių urbanistinių draustinių apsaugos (buferinėje) zonoje saugomi tarpusavio vizualiniai ryšiai tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingi panoraminiai vaizdai ir siluetai, ribojamas naujų statinių aukštis ir užstatymas
  8. Nesilaikoma Bendrojo plano reglamentų reikalavimų. Jame nustatyta, kad „Senamiesčio ir kitų siūlomų urbanistinių draustinių teritorijoje, jų apsaugos (buferinės) zonos teritorijoje, kitose saugomose teritorijose, LR kultūros paveldo objektų sąraše nurodytų objektų ir jų apsaugos zonų teritorijose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Saugomi statinių kompleksai ir vietovės tvarkomi pagal jų specialiuosius planus“.
  9. Statomas pastatas ( - ) žaloja artimiausios Senamiesčio aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingąją savybę – užstoja ir pakeičia Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso vaizdą, istorinę erdvinę panoramos struktūrą, jos estetinę vertę, siluetą; pažeidžia tradicinį sodybinį šios Vilnelės slėnio dalies užstatymą; žaloja saugomą Vilnelės šlaitą.
  10. Sklype statomas didelio tūrio pastatas pažeidžia, žaloja bei keičia Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos vietoje esantį Vilniaus senamiesčio ir jo paribių kultūrinį kraštovaizdį su valstybinės reikšmės Bernardinų kapinių vertingą Vilnelės upės šlaitų reljefą, Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus, keičia Vilnelės slėnio dalyje iš dalies išlikusią ir/ar buvusią tradicinę sodybinę 1-2 a. užstatymo struktūrą.
  11. Sklype statant pastatą pagal ginčijamą statybos leidimą pažeidžiami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. Dabartinio aukščio ir tūrio pastatas Sklype akivaizdžiai trukdo apžvelgti nacionalinės reikšmės Bernardinų kapinių kompleksą, pažeidžia ir Vilniaus senamiesčio apsaugos (buferinėje) zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, jau dabar itin žaloja vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus.
  12. Pastatas ( - ) jau šiuo metu labai kenkia nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui bei optimaliai jų (ypač Bernardinų kapinių) apžvalgai. Sklype statomas daugiabutis užstoja Bernardinų kapinių vaizdą nuo Zarasų g. ir Drujos g. Daugiabutis matomas ir iš pačių Bernardinų kapinių – iš esmės keičiasi kraštovaizdis.
  13. Vadovaujantis Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų koncepcija šios apsaugos zonos dalies kodas 33, tai Vilniaus senamiesčio gretimybė. Čia yra galimas urbanistinės struktūros vystymasis, 2) tačiau turi būti išsaugotas gamtos ir užstatymo silueto santykis, rekomenduojamas užstatymo tipas – sodybinis, aukštingumas – iki 16 m, įvertinant aplinkinio užstatymo morfotipą, cit:
  14. Statinys ( - ) ir jau įvykdytai statybai pritaikytas techninis projektas neatitinka nei vieno iš Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų koncepcijos reikalavimų ir rekomendacijų: grubiai pažeidžiamas gamtos ir užstatymo silueto santykis; priimant sprendimą dėl konkretaus statinio aukščio ir (ypač) tūrio nėra įvertintas aplinkinis sodybinio morfotipo mažaaukštis užstatymas (sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse suformuoti kiti gyvenamojo naudojimo būdo sklypai, kuriuose pastatyti vienbučiai gyvenamieji namai); statomas daugiabutis nėra sodybinio morfotipo (vienbutis-dvibutis). Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, norint statyti statinį Sklype turi būti gautas KPD (vieno iš atsakovų) sutikimas.
  15. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, gina ne tik Užupio ir Paplaujos bendruomenių interesus į darniai vystomą aplinką, bet ir viešąjį interesą, siekdama išsaugoti valstybės saugomos teritorijos kraštovaizdį. Vietos bendruomenių svarba tinkamai rūpinantis kultūros paveldu akcentuojama ir tarptautinės bendruomenės, tai įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose, šiuolaikinės paveldosaugos doktrinoje. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu remiantis jų įstatais (b. l.79-93).
  16. Trečiasis asmuo Valstybinė kultūros paveldo komisija atsiliepime (b.t. II., b.l. 7) į ieškinį nurodė, ( - ) statomas 6 aukštų pastatas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. NKPAĮ 19 straipsnio dalyje numatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Ne tik 6 aukštų, bet ir daug mažesnis pastatas trukdytų apžvelgti nacionalinės reikšmės Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, kompleksą, pažeis ir Vilniaus senamiesčio apsaugos (buferinėje) zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, jau dabar itin žaloja vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus.
  17. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343, Daugiabutis gyvenamas namas buvo statomas pažeidžiant šiuo metu galiojantį, 2012 m. UAB „Archikadas“ (Projekto vadovas – A. Ž., architektas – E. R.) parengtą ir Vilniaus miesto tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr. I¬-440 patvirtintą žemės sklypo ( - ) detalųjį planą. Detaliajame plane nustatytas statinio aukštų skaičius – 2 aukštai su mansarda, statinio aukštis – 12 m, užstatymo intensyvumas – 1,2. Nurodyti 5 saugomi ir 2 kertami medžiai. Kelia abejonių suplanuota požeminė 18 vietų automobilių saugykla (neišvengiamas šlaito ar jo pagrindo nukasimas). Pastato ( - ) 2014 m. statybos projekto brėžiniuose pateikti sumažinti, t.y. nerealus ir neteisingas pastato aukščiai (fasadų ir pjūvių brėžiniai). Pažeisti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti pastatų aukščio nustatymo reikalavimai. Taip siekta dirbtinai „sumažinti“ pastato aukštį. „0“ altitudė „pakabinta“ virš aplink pastatus esančio žemės sklypo.
  18. Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento“ bei Paveldo tvarkybos reglamento Nr. 3.0601 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų rengimo taisyklės“ reikalavimai. Vykdant ( - ) daugiaaukščio namo statybą neatsižvelgta į šių teisės aktų paveldosaugos reikalavimus (t.7.b.l.156-162).
  19. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį; netenkinus pirmojo prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.t. III., b.l. 1), savivaldybės nuomone ieškovai kreipdamiesi į teismą ir grįsdami savo teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje Konvencijos 9 straipsniu, privalo įrodyti, jog ginčijamo leidimo pagrindu vykdoma statyba patenka į Konvencijoje nurodomus tris atvejus. Ginčijamu Statybos leidimu buvo leista vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą. Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba į Orhuso konvencijos I priede 1-19 dalyse konkrečiai išvardytas rūšis nepatenka. Taip pat nėra jokių duomenų, jog nagrinėjamos apimties statybai (daugiabučio gyvenamojo namo statybai) turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, t.y. tokia veikla nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 2 d. išvardytus atvejus. Ieškovai ieškinyje nieko nemini ir nepateikia jokių įrodymų, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę ginčo daugiabučio gyvenamojo namo statyba turi būti laikoma turinčia didelį poveikį aplinkai. Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu šis statinys nepriskirtas prie visuomenei svarbių statinių (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ priedas Nr. 4.). Iš viso to seka, jog nagrinėjamas atvejis dėl veiklos pobūdžio ir masto nepatenka į Konvencijos 6 str. veikimo sritį. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovai savo teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą Statybos leidimą, negali grįsti Konvencijos 9 str. bei AAĮ 7 str. 2 dalimi.
  20. CK 49 str. 2 d. suteikia teisę ieškovams įstatymų numatytais atvejais ginti viešąjį interesą. Tačiau kaip jau buvo minėta, jokie įstatymai jiems nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą ginčijant Statybos leidimą nagrinėjamas atvejis nepatenka į Konvencijos 9 str. sritį, todėl darytina išvada, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje neturi įstatyme numatytos teisės ginti viešąjį interesą.
  21. Ieškovai ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia faktinėmis aplinkybėmis apie faktiškai pastatytą ar statomą statinį. Statybos leidimas išduotas vadovaujantis ne faktiniais statinio matavimais ar duomenimis, o statybos projektui, vadovaujantis jame pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Jei statinys neatitinka statybos projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog Statybos leidimas laikytinas neteisėtu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai tikrinti, ar faktiškai vykdoma statyba atitinka suderintą statybos projektą pagal išduotą Statybos leidimą. Statybos valstybinę priežiūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
  22. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas 2015-10- 08. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 45 str., informacija apie ginčijamus leidimus patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Iš Leidimų statybai registre bei sistemoje „Infostatyba“ nurodytų duomenų galima buvo nustatyti leidimus išdavusius asmenis, aktų pavadinimus, priėmimo datą bei turinį, t.y. visą informaciją, kuriai, remiantis teismų praktika, esant žinomai, laikoma, jog suinteresuotas asmuo žino apie atitinkamą teisės aktą. Faktą, jog ieškovai žinojo apie ginčijamo statybos leidimo paskelbimą viešai prieinamuose registruose, patvirtina pačių ieškovų teiginiai, kuriais nurodoma, jog jie tikrino IS „Infostatyba“ duomenis (Ieškinio 3 psl. „2015-11-02 atsitiktinai pastebėjus 1S „Infostatyba“ duomenis apie ginčijamą statybos leidimą“. Taigi, nagrinėjamu atveju vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas vėliausiai skaičiuotinas nuo 2015-11-02. Todėl laikytina, jog jis suėjo 2015-12-02, tuo tarpu Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausį, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo leidimo išdavimo ir paskelbimo bei dviems mėnesiams nuo pačių ieškovių nurodomos sužinojimo datos.
  23. Atsakovas UAB „HQ Development“ atsiliepime prašė ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti ir laikėsi panašios pozicijos kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b.t.V., b.l. 1).
  24. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) pareiškė savarankiškus reikalavimus (b.t. V., b.l. 116), kuriais prašė:
    1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - )ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą;
    2. įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje, pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
    3. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje, kuriai buvo išduotas 2015-10-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - )ir jo Versija Nr. 2 bei Versija Nr. 3, padarinius - t. y. pertvarkyti statinį taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę.
  25. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad faktinė pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka projekte nurodytosios ir viršija minėtu detaliuoju planu reglamentuotą pastato viršaus absoliutinę altitudę (115.00). Šie projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, nuostatas. Taip pat nurodė ir kitus pažeidimus.
  26. Atsakovas UAB „HQ Development“ atsiliepime prašė patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savarankikškus reikalavimus atmesti (b.t.V., b.l. 119).
  27. Atsakovas UAB „HQ Development“ pateikė priešieškinį (b.t. VI., b.l. 146), kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2016-02-10 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)PS1-2 ir iš atsakovo pagal priešieškinį Inspekcijos UAB „HQ Development“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  28. Atsakovas nurodė, kad Statytojui 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas jau pradėto statyti Pastato statybos leidimas Nr. ( - )(SLD versija 1). Šio leidimo nauja versija buvo išduota 2015 m. spalio 10 d, ištaisius techninę klaidą, susijusią su pastato tūrio apskaičiavimu (SLD versija 2). Dar viena šio leidimo versija, buvo išduota 2016 m. sausio 12 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su Pastato aukščio apskaičiavimu ir jo priskyrimu ypatingų statinių kategorijai (SLD versija 3). Visos aukščiau aptartos statybos leidimo versijos toliau bendrai vadinamos Statybos leidimu. Statybos leidimas buvo išduotas pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Vilniaus m., statybos projektą Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m. (Techninis projektas). Techninio projekto esminiai sprendiniai, t.y. pastato matmenys, vieta sklype, konstrukcijų išdėstymas ir pan. dėl klaidų taisymo keičiami nebuvo.
  29. Ginčo patikrinimo aktas buvo parengtas, taikant netinkamą procedūrą ir numatant perteklinius reikalavimus naujų Statybos leidimo versijų išdavimui ir todėl Patikrinimo aktas prieštarauja teisės aktų reikalavimams (prieštarauja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punktui) ir turėtų būti panaikinamas.
  30. Pastato antžeminės dalies ir cokolio viršaus altitudės nesikeitė. Techniniame projekte jos nurodytos pastato pjūviuose ir fasaduose. Pastato nulinės altitudės, kuri remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas “ 8 priedo 8.4.2. punkto trečiuoju papunkčiu sutampa su pastato pirmojo aukšto grindų lygiu, rodiklis yra 0,0000 = 103,50 m. Analizuojamu atveju nulinė altitudė sutampa ir su žemės paviršiaus vidutine altitude statinių statybos zonoje, kuri taip pat lygi 103,50 m. Stogo kraigo altitudė nuo nulinio lygio - 12,00 m, kas atitinka absoliutinę altitudę 115,50. Pastato aukštis - 12 m. Gatvės altitudė - 102,00 yra už sklypo ribų, todėl pagal ją spręsti apie pastato aukštį nėra jokio pagrindo.
  31. Trečiasis asmuo Inspekcija nesutiko (b.t. VI., b.l. 182), kad pareikštas priešieškinys būtų priimtas, nes juo ginčijamas patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė atsakovui UAB „HQ Development“ ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Patikrinimo aktas, kuriame buvo konstatuota statybą leidžiančių dokumentų pažeidimai, nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas administraciniu sprendimu.
  32. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi priešieškinį sutiko su atsakovo UAB „HQ Development“ pozicija ir mano, kad patikrinimo aktas yra nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams - Inspekcija Patikrinimo akte netinkamai taikė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų techninio pobūdžio klaidų taisymą ir naujų versijų išdavimą, nepagrįstai nurodė, kad išduodant naujas ginčo statybos leidimo versijas privalėjo būti teikiamas naujos laidos techninis projektas, neteisingai vertino ginčo statybos leidimo techninio projekto sprendinių atitiktį žemės sklypo, adresu ( - ), detaliajam planui ir t.t.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu. Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - )ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą. Įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje, pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tenkinti.
  2. Priimti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 pareikštų reikalavimų, t. y. reikalavimo Nr. 3, atsiėmimą ir Inspekcijos pareiškimą toje dalyje palikti nenagrinėtu.
  3. Atsakovo UAB „HQ „Development“ bylą iškeltą pagal priešieškinį nutraukti ir grąžinti atsakovui UAB „HQ „Development“ 28 Eur žyminio mokesčio.
  4. Teismas dėl ieškinio konstatavo, kad Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotos visuomenės nariams kreiptis į nacionalinį teismą dėl joje nurodytais aplinkos apsaugos klausimais priimtų sprendimų. Ši teisė įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Lietuvos Respublikoje suinteresuotos visuomenės teisė ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje užtikrinama Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos įstatymo 7 str. 2 dalimi.
  5. Pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą nagrinėjama veikla nepateko į šio Įstatymo sąrašą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai paliktini nenagrinėtais. Be to ieškovai praleido ieškininės senaties terminą, nustatyta ABTĮ 33 straipsnio l dalyje.
  6. Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų teismas konstatavo, kad jie yra pagrįsti. Teismas sprendė, jog KPD 2015-08-31 laiku nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui) sistema automatiškai sugeneravo automatinį pritarimą projektui. Dėl KPD nustatytu terminu neatlikto teisės aktuose privalomo projekto patikrinimo, automatiškai buvo pritarta pateiktam projektui, ir dėl to buvo išduotas ginčo statybos leidimas, nors 2014-09-11 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti, o nauji neišduoti. Be to, projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje, detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440, nurodytų apribojimų.
  7. Dėl atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinio teismas konstatavo, jog VPTSI patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų, kuris tiesiogiai nesukūrė atsakovui UAB „HQ Development“ ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Teismas priešieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, be to konstatavo, jog atsakovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

3III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4

  1. Apeliantės ieškovės Užupio ir Paplaujos bendruomenės pateikė apeliacinį skundą (b.t. X., b.l. 70), kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 panaikinti dalyje, kuria ieškovių Užupio bendruomenės ir Paplaujos bendruomenės ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies, t.y.: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - )ir jo versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą; ir 2) įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, per 6 mėnesius teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje, pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
  2. Apeliantės nurodo, kad jog su ginčijamu sprendimu sutinka tik iš dalies. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai patenkino trečiojo suinteresuoto asmens VTPSI savarankiškai pareikštus reikalavimus dėl VMSA Statytojui išduoto statybos leidimo panaikinimo, tačiau be jokio teisinio pagrindo paliko apeliančių ieškinį nenagrinėtu. Užupio ir Paplaujos bendruomenių ieškiniu reikšti reikalavimai iš dalies sutapo su skundžiamu sprendimu patenkintais trečiojo asmens pareikštais reikalavimais, todėl šioje dalyje teismas turėjo ieškinį patenkinti. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai paneigta apeliančių teisę reikšti reikalavimus dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
  3. Teismas skundžiamame sprendime visiškai ignoravo materialinės teisės normas, įtvirtinančias savivaldybės gyvenamosios vietovės bendruomenės teisę dalyvauti, sprendžiant klausimus, susijusius su bendruomenės narių gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais, bei tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Kreipdamasi į teismą, ieškovė nurodė, jog gina Užupio ir Paplaujos bendruomenių interesus į darniai vystomą aplinką. Akivaizdu, jog ieškovės yra suinteresuotos, jog aplinka, betarpiškai susijusi su jos narių gyvenamąja vieta, statant naujus statinius, būtų pakeista, tik laikantis statybą reguliuojančių teisės normų reikalavimų, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, žemesnės instancijos teismas šių aplinkybių apskritai neanalizavo, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą, kuriuo ieškovių reikalavimus paliko nenagrinėtais.
  4. Skundžiamu sprendimu teismas klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias suinteresuotos visuomenės (visuomeninių organizacijų) teisę ginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą aplinkosaugos srityje, dėl to nepagrįstai pripažino, jog ieškovėms tokia teisė nesuteikta, nors atskirai šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog: „pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą nagrinėjama veika nepateko į prie šio Įstatymo sąrašą“. Iš to daroma išvada, kad ieškovų reikalavimai palikti nenagrinėtais Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovų ginčyto statybos leidimo pagrindu atliekami statybos darbai daro itin didelę žalą valstybės saugomos teritorijos kraštovaizdžiui, todėl darytina išvada, jog ieškovės turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šio statybos leidimo panaikinimo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tokia ieškovių teisė nepagrįstai paneigta.
  5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai praleido terminą kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Žemesnės instancijos teismas klaidingai sprendė, jog terminas apskųsti ieškovų ginčijamą statybos leidimą baigėsi 2015 m. gruodžio 2 d., kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog galimybė susipažinti su skundžiamo statybą leidžiančio dokumento turiniu ieškovėms sudaryta tik 2015 m. gruodžio 10 d. Tai reiškia, jog terminas teikti skundą dėl šio administracinio akto panaikinimo baigėsi 2016 m. sausio 10 d., kurio ieškovės nepraleido.
  6. Atsakovas UAB „HQ Development“ pateikė apeliacinį skundą (b.t. X., b.l. 86), kuriuo prašo:
    1. Panaikinti 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir priimti nutartį, kuria ši byla būtų nutraukta.
    2. Apelianto pateiktą priešieškinį perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
  7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neįžvelgs bylos nutraukimo pagrindo, prašo:
    1. panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje yra patenkintas Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos savarankiškas reikalavimas.
  8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neįžvelgs bylos perdavimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų, reglamentuotų CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą anksčiau nurodytose dalyse, ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašo atmesti VTPSĮ reikalavimus panaikinti 2015-10-08 UAB „HQ Development“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti gyvenamą namą sklype, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, kadastrinis numeris ( - ), Leidimo Nr. ( - )bei antrą ir trečią jo versijas.
  9. Patenkinti UAB „HQ Development“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui pareikštą ieškinį ir panaikinti šios institucijos 2016-02-10 namo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)PSl-2.
  10. Apeliantas UAB „HQ Development“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepimuose į ieškinį, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus ir priešieškinyje. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad nutraukdamas bylą pareikšto priešieškinio dalyje, teismas rėmėsi CPK 293 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau, jo nuomone, nei vienas šio straipsnio punktas sprendžiant priešieškinį negalėjo būti taikomas. Be to, teismas tokiu būdu užkirto atsakovui kelią ginčyti patikrinimo akto išvadas, kurios, apelianto nuomone, nepagrįstos. Apelianto teigimu, teismas sprendime plačiai naudojo patikrinimo akto turinį bei išvadas, o ginčyti jo nesuteikė galimybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad patikrinimo aktas byloje yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis atitinkamas aplinkybes ir padarytus teisės aktų pažeidimus, todėl teismas, laikydamas jį leistinu ir tinkamu įrodymu byloje, pagrįstai juo vadovavosi ir padarė atitinkamas išvadas.
  11. Apeliantas skunde nurodo, kad Kultūros paveldo departamentas (KPD) pritarė statybos leidimo Versijai Nr. 3 STR 1.07.01:2010 15 p. nustatyta tvarka, pagal kurią subjektas, patikrinęs projektą, nurodyto reglamento nustatytu terminu turi paskelbti pritarimą šiam projektui, ir nurodyti tai informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui pritarta.
  12. Apelianto nuomone, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra neapibrėžta, o teismo sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtinto Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, yra neaiškus ir nesuprantamas. Apelianto teigimu, rezoliucinės dalies neapibrėžtumas ne tik neleidžia tinkamai įvykdyti skundžiamą sprendimą, bet ir sudaro galimybę proceso dalyviams, turintiems procesinius interesus, prieštaraujantiems apelianto interesams, piktnaudžiauti savo nuožiūra traktuojant tokį rezoliucinės dalies turinį, atimant galimybę realiai įvykdyti teismo sprendimą.
  13. Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliantų skundus (b.t. X., b.l. 102). Inspekcija prašo atsakovo UAB „HQ Development“ skundą atmesti, o ieškovių apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
  14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė (b.t. X., b.l. 112), kad skundus palieka spręsti teismo nuožiūra. Be to, nurodė, kad Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 punkte įtvirtinta, jog statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos projekte buvo nurodyta, jog numatomas statyti dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas - pastato aukštis iki stogo viršaus nurodytas 12 m, stogo altitudė 115,50; karnizo altitudė 5,30 m, užstatymo intensyvumas 1,14. Šie rodikliai pateikti ir Statybos projekto techniniuose brėžiniuose. Statybos leidimas išduotas vadovaujantis ne faktiniais statinio matavimais ar duomenimis, o Statybos projektui, vadovaujantis jame pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Taip pat paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai tikrinti, ar faktiškai vykdoma statyba atitinka suderintą Statybos projektą pagal išduotą Statybos leidimą. Statybos valstybinę priežiūrą, vadovaujantis Statybos statymo 27 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
  15. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ((b.t. X., b.l. 121).

5IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

7Dėl ieškovių apeliacinio skundo

8

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-393-10, dėl visuomenės narių teisės kreiptis į teismą, remiantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatomis, atkreipė dėmesį, kad pirmiausia, organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Tačiau būtina pabrėžti, kad ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) įgalinimai (teisė) ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, reiškia, kad asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Skundą (prašymą) tokiu atveju turėtų būti atsisakoma priimti ( ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 2 d. 1 p.), o jei jis jau priimtas – byla nutrauktina ( ABTĮ 4 str. 6 d., 101 str. 1 p.). Administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti asmenų, kuriems įstatymai akivaizdžiai nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, skundų (prašymų) dėl viešojo intereso gynimo (žr., pvz., pagal analogiją su civiliniu procesu – Krivka, E. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese: monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, p. 125-126).
  2. Minėtos nuostatos analogiškai taikomos ir civiliniame procese. CPK 49 str. 2 d. teisę bendruomenei ginti viešąjį interesą suteikia tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju ieškovės gindamos viešąjį interesą ginčija išduotą Statybos leidimą. Tačiau nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nei kiti įstatymai ieškovėms (bendruomenėms) nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą Statybos leidimą. Ieškovės teisę ginti viešąjį interesą kildina iš Orhuso konvencijos 9 str. bei Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos įstatymo (toliau AAĮ) 7 str. 2 d., tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės negali remtis minėtomis teisės normomis, nes Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. yra numatyta, jog kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais užtikrina, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymą nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis ir kai tai numatyta nacionalinėje teisėje bei nepažeidžiant šios straipsnio 3 dalies, kitomis atitinkamomis šios konvencijos nuostatomis. Taigi, Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotos visuomenės nariams kreiptis į nacionalinį teismą dėl joje nurodytais aplinkos apsaugos klausimais priimtų sprendimų. Ši teisė įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Lietuvos Respublikoje suinteresuotos visuomenės teisė ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje užtikrinama AAĮ 7 str. 2 dalimi.
  3. Ieškovės kreipdamosios į teismą ir grįsdamos savo teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje Konvencijos 9 straipsniu, privalo įrodyti, jog ginčijamo leidimo pagrindu vykdoma statyba patenka į aukščiau išvardytus Konvencijos I priedo 1-19 dalyse nurodytos veiklos rūšis. Tačiau apeliantės šių sąlygų nepagrindė.
  4. Ieškovės nagrinėjamu atveju nelaikytinos suinteresuotomis ir pagal Orhuso konvencijos 2 str. 5 d. suinteresuota visuomenė - tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo aplinkos srityje procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios nacionalinės teisės reikalavimus, laikomos suinteresuotosiomis organizacijomis. Kaip pačios ieškovės nurodė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas Orhuso konvencijos nuostatas, konstatavo, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus (žr. 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013, Lietuvos . Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, p. 271-302). Tačiau ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių neįrodė
  5. Statybos įstatymo 281 str. 1 d. įtvirtina subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ieškovės privalėjo įrodyti, jog ginčijamu Statybos leidimu pažeidžiamos jų turimos teisės ar teisėti interesai, t. y. privalo pagrįsti, kaip ginčijamas Statybos leidimas konkrečiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, saugomus įstatymo, tačiau to nepadarė.
  6. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko apeliančių (ieškovių) ieškinius nenagrinėtais. Kiti apeliančių skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas apeliančių (ieškovių) apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

9Dėl atsakovo UAB „HQ Development“ apeliacinio skundo

10

  1. Dėl atsakovo teisės pareikšti priešieškinį. CPK 143 str. 2 d. nustato, kad teismas priima priešieškinį, jeigu: priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (1 p.); patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio (2p.); tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (3 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis buvo priimtas, kai trečiasis asmuo Inspekcija pareiškė savarankiškus reikalavimus. CPK 46 str. 2 d. nustato, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.
  2. Trečiasis asmuo Inspekcija pareiškė savarankiškus reikalavimus šioje byloje vykdydama valstybinę statybos priežiūrą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi ir pareiškimo pateikimo teismui metu galiojusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 (Žin. 2010, 116-5946).
  3. Skundžiamas apelianto patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų, jis tiesiogiai nesukūrė atsakovui UAB „HQ Development" ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Patikrinimo aktas, kuriame buvo konstatuota statybą leidžiančių dokumentų pažeidimai, nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas administraciniu sprendimu. Administracinių sprendimų priėmimas - teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje AS -502-550/2013). Teismas, nagrinėdamas priešieškinį dėl teisinių pasekmių negalinčio sukelti akto, negalėtų apginti asmens teisių, nes priešieškinio tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Ginčijamu patikrinimo aktu nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo atsakovui UAB „HQ Development”.
  4. Apeliantas skunde nurodo, kad „Kultūros paveldo departamentas pritarė statybos leidimo Versijai Nr. 3 STR 1.07.01:2010 15 p. nustatyta tvarka, pagal kurią subjektas, patikrinęs projektą, nurodyto reglamento nustatytu terminu turi paskelbti pritarimą šiam projektui, ir nurodyti tai informacinėje sistemoje „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui pritarta.
  5. Bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje nustatyta ir esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad projektinė dokumentacija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - KPD) nebuvo patikrinta, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos. IS „Infostatyba“ duomenimis, 2015-07-16 patikrinus su pirminiu prašymu išduoti statybos leidimą pateiktą projektą, KPD projektui nepritarė ir nurodė šias pastabas: „1) projekte numatytas aukštų cokolinis + 4 aukštai) skaičius neatitinka detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr. 1-440 (toliau - DP), numatyto - 2 aukštai su mansarda; 2) viršijamas DP leidžiamas aukštis iki karnizo, kuris turi būti 8.50 m“. Statytojui pateikus pakartotinį prašymą ir KPD gavus paraišką tikrinti projektą, projektui buvo pritarta 2015-08-31 automatiškai, kadangi projektas nebuvo patikrintas laiku.
  6. Vadovaujantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 20, 23 ir 34 straipsniuose nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektai statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau - Reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“). Nagrinėjamu atveju, KPD 2015-08-31 laiku nepateikė savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui) ir sistema automatiškai sugeneravo automatini pritarimą projektui.
  7. Reglamento 13 punkte taip pat nurodyta, kad jei statybą leidžiantis dokumentas dar neišduotas, subjektas, norėdamas pakeisti savo sprendimą pritarti ar nepritarti projektui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą) turi teisę raštu ar el. paštu kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu pakartotinai pateikti patikrinti projektą, pridėdamas motyvus, dėl kurių norima sprendimą pritarti ar nepritarti projektui pakeisti. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs sprendimo pakeitimo motyvus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nusprendžia, ar šie motyvai pagrįsti. Esant pagrįstiems sprendimo pakeitimo motyvams, prašymas patikrinti projektą teikiamas pakartotinai. Jei prašymas patikrinti projektą pateiktas ne pagal subjekto kompetenciją, subjektas turi teisę prašymą atmesti, apie tai paskelbdamas IS „Infostatyba“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai sprendė, kad projektas nebuvo patikrintas KPD, dėl ko automatiškai buvo pritarta pateiktam projektui, ir dėl to buvo išduotas ginčo statybos leidimas. Beje, bylos nagrinėjimo metu KPD palaikė trečiojo asmens Inspekcijos reikalavimus visa apimtimi ir prašė juos tenkinti. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
  8. Kolegija ištyrusi bylos medžiagą pažymi, jog konstatuoti ginčijami patikrinimo akte pažeidimai atsakovo nepaneigti, kaip antai projekto sprendiniuose maksimali absoliutinė altitudė nurodyta 115.50, tačiau brėžiniuose fasadų, pjūvių grafinis vaizdas neatitinka juose nurodytų duomenų: gatvės absoliutinė altitudė nurodyta 102.00, cokolinio aukšto langų viršaus absoliutinė altitudė vizualiai atitinka gatvės absoliutinę altitudę 102.00, tačiau šių elementų absoliutinė altitudė nurodyta apie 103.20. Tokiu būdu faktinė pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka projekte nurodytosios ir viršija minėtu detaliuoju planu reglamentuotą pastato viršaus absoliutinę altitudę (115.00). Šie projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, nuostatas. Taip pat ginčijamame patikrinimo akte buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, kurie buvo konstatuoti teismo kaip įrodyti ir atsakovo nepaneigti.

11Dėl statybos padarinių šalinimo

12

  1. Apelianto teigimu, rezoliucinės dalies neapibrėžtumas ne tik neleidžia tinkamai įvykdyti skundžiamą sprendimą, bet ir sudaro galimybę proceso dalyviams, turintiems procesinius interesus, prieštaraujantiems apelianto interesams, piktnaudžiauti savo nuožiūra traktuojant tokį rezoliucinės dalies turinį, atimant galimybę realiai įvykdyti teismo sprendimą. Kolegija nesutinka su šiais argumerntais.
  2. CK 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija), reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 281 straipsnis. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo iš esmės pakeistos Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
  3. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje išvardyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje įtvirtinta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis per nustatytą terminą nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas, ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), bet ir leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. leisti įteisinti statybą. Tačiau pagal šią įstatymo normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
  4. Taigi Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima iš esmės skirtingas situacijas, kurias turi identifikuoti teismas, priimdamas sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, kai jis savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Teismas turi įvertinti, pirma, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis byloje 3K-7-134-916/2016).
  5. Bylos nagrinėjimo metu iki 2016-12-31 galiojusio Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Analogiška nuostata reglamentuota nuo 2017-01-01 įsigaliojusios naujos Statybos įstatymo redakcijos 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, ginčijama teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka įstatyme įtvirtintą formuluotę, yra suprantama ir apibrėžta, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

13Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Nutarė

14ieškovių Užupio ir Paplaujos bendruomenės ir atsakovo UAB „HQ Development“ apeliacinius skundus atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai