Byla 2A-503-524/2013
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. J., bei ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. J., bei ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką 2007-10-12 kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-28351 su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu; pripažinti 2009-09-04 susitarimo Nr. 2300-2007-28351/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-28351 pakeitimo 1.4 ir 4 punktus negaliojančiais; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pasinaudodamas ekonominiu spaudimu, žinodamas, kad ieškovas yra nuo jo finansiškai priklausomas, turi ekonominių sunkumų, privertė sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį – 2009-09-04 susitarimą Nr. 2300-2007-28351/1, kuriuo buvo padidinta banko marža nuo 0,99 iki 3,83 procentų ir suteikta teisė Bankui savo iniciatyva keisti banko maržą. Tokios sąlygos ieškovui yra nesąžiningos. Susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimų ieškovas sudarė pagal atsakovo parengtas sąlygas, kurioms ieškovas daryti įtakos negalėjo. Atsakovui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį Nr. 2300-2007-28351, buvo pažeisti ieškovo, kaip vartotojo, teisėti interesai. Atsakovas nesilaikė sutartyje ir įstatyme numatytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų: įsiskolinimas, kurį sudaro pradelstas mokėti kreditas, palūkanos bei delspinigiai vienašališko kredito sutarties nutraukimo momentu nesiekė 10 procentų bendros kredito sumos, todėl kredito sutartyje numatyta sąlyga, numatanti bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjo įsiskolinimas yra didesnis ar lygus 10 procentų bendros kredito sumos, buvusios sutarties pasirašymo metu, negali būti taikoma. Įstatyme numatytų esminių sutarties pažeidimo pagrindų nėra, pagal sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, ieškovo prievolės pažeidimas yra dėl ekonominės krizės, dėl kurios itin pablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Laikinas prievolės neįvykdymas nesudarė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ateityje, kadangi ieškovas savo, kaip sutarties šalies, pareigą vykdė sąžiningai, pagal savo finansines galimybes mokėjo įmokas, didesnis įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi jis atsisakė bendradarbiauti, susitarime dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nesąžiningai nustatė tokias sutarties sąlygas, kurios itin apsunkino sutarties vykdymą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo V. V. atsakovui AB DNB bankui 2783 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojo, nes tarp šalių sudaryta kreditavimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties visų trijų būtinų požymių: jog fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad už gautą kreditą statomas gyvenamasis namas nebuvo skirtas ieškovo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, nes buvo statomas dviejų butų gyvenamasis namas, iš kurių viename ieškovas ketino apsigyventi, o kitą parduoti, t. y. siekė gauti pelno. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus, jog jis vieną iš statomo namo butų ketino panaudoti savo asmeniniams poreikiams. Atsakovė kredito sutartį vienašališkai nutraukė pagal sudarytos sutarties sąlygas, t. y., kad ieškovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nesilaikė mokėjimo terminų, juos nuolat pažeidinėjo, dėl to nedidele dalimi buvo dengiama pati paskola ir palūkanos. Dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas reikalavo sudaryti sutarties pakeitimą.

4Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neteisingai nurodė paskolos ir skolos santykį, kad ieškovas nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, nebendradarbiavo, nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties nutraukimo metu ieškovo įsiskolinimas bankui sudarė mažiau nei 10 proc. bendros suteiktos paskolos sumos, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties prieš terminą. Ieškovas ir turėdamas finansinių sunkumų siekė išsaugoti sutartinius santykius, stengėsi mokėti kredito įmokas, nors ir ne visa apimtimi ir terminais. Po sutarties nutraukimo ieškovas stengėsi atnaujinti kredito sutartį, teikė pasiūlymus bankui, šioje byloje stengėsi taikiai išspręsti kilusį ginčą. Apelianto nuomone, kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes nebuvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, t. y. atsakovė nesilaikė įstatyme numatytų sąlygų, kai sutartis gali būti vienašališkai nutraukta. Ieškovo finansiniai sunkumai atsirado dėl objektyvių ekonominės krizės pasekmių. Teismas neteisingai įvertino pateiktus duomenis, todėl nepagrįstai nepripažino sudarytos sutarties vartojimo sutartimi. Kreditas paimtas vienam gyvenamajam namui, kuriame ruošėsi gyventi ieškovas. Tik vėliau po kredito sumos išmokėjimo ieškovas priėmė sprendimą statyti sublokuotą dviejų butų namą, kurio vieną ketino parduoti, siekdamas palengvinti prievolės įvykdymą atsakovui. Šios aplinkybės teismo negalėjo būti vertinamos kaip paneigiančios ieškovo tikslą įgyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį plotą, savo asmeninių, kaip vartotojų, interesų tenkinimą. Ieškovas nebuvo verslininkas, neužsiminėjo statybų ir nekilnojamojo turto pardavimo veikla. Teigia, kad ginčo susitarimo sąlygomis buvo pakeistos sutarties sąlygos, tokiu būdu apsunkintas sutarties vykdymas, t. y. padidėjo įmokos ir sumažėjo kredito grąžinimo terminas.

5Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartis vienašališkai nutraukta dėl ieškovo kaltės, t. y. metus laiko trukusio nuolatinio kredito sutarties pažeidimo, kai pažeidimai nebuvo pašalinti per papildomus terminus prievolei įvykdyti. Kredito sutartis nutraukta teisėtai pagal sudarytos sutarties sąlygas. Kredito sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, nes kreditas panaudotas ieškovo verslo poreikių tenkinimui.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-07-12 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-28351 ir ieškovui suteiktas 246177,02 EUR kreditas gyvenamajam namui, esančiam ( - ), statyti (b. l. 12–16). Kredito grąžinimo terminas nustatytas 2047-10-31 (b. l. 12–13). 2009-09-04 susitarimu Nr. 2300-2007-28351/1 ieškovui papildomai suteikta 4045,08 EUR kredito dalis pagal kreditavimo sutartį pradelstų palūkanų ir delspinigių dengimui bei susitarimo dokumentų paruošimo mokesčiui sumokėti, pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas ir tarpiniai kredito grąžinimo terminai, 221559,31 EUR kredito daliai nustatytas grąžinimo terminas iki 2032-09-30, 4045,08 EUR kredito daliai iki 2012-08-26 (1.2 p.), iki 2010-06-26 atidėtas visų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo susitarimo pasirašymo iki 2010-05-31, mokėjimas (1.3 p.). Už laikotarpį nuo susitarimo pasirašymo iki 2010-05-31 už sudarant kreditavimo sutartį kredito gavėjui suteiktą ir negrąžintą kredito dalį (221559,31 EUR) nustatytas 3,33 proc. dydžio palūkanų skaičiavimas, po šio termino suėjimo – kintamo dydžio palūkanų skaičiavimas, t.y. palūkanų norma keičiama prie palūkanų bazės pridedant nustatytą Banko maržą (susitarimo l .4 p.). Už pasirašant susitarimą papildomai kredito gavėjui suteiktą kredito dalį (4045,08 EUR) iki 2009-11-30 nustatytas 4,91 proc. dydžio palūkanų skaičiavimas. Banko maržos dydis nuo 2010 m. birželio mėn. paskutinės dienos iki 2012 m. gegužės 31 d. nustatytas 3,83 proc. Suėjus šiam terminui banko marža gali būti keičiama ir toliau keičiama periodiškai kas dvejus metus atitinkamų Banko maržos keitimo metų birželio l dieną. 2009-12-14 susitarimu Nr. 2300-2007-28351/2 (susitarimo 1.1 p.) susitarta užbaigti 2 pavėsinių, unikalus Nr. 2196-1021-8020 ir Nr. 2196-1021-8208, esančių adresu ( - ), hipoteką (b. l. 26).

82010-02-10 raštu Nr. 30.58.37/339 atsakovė įspėjo ieškovą apie skolos valdymo perdavimą ir netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paragino per rašte nustatytą terminą padengti 1081,12 EUR įsiskolinimą (b. l. 51). 2010-03-02 raštu Nr. 30.58.37/503 ieškovas įspėtas, kad jam per 10 dienų terminą nepadengus susidariusio 1439,81 EUR įsiskolinimo (negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių), bankas vienašališkai nutrauks su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį (b. l. 52). 2010-09-10 raštu Nr. 30.58.17/6005 dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo pakartotinai ieškovui pranešta, kad nustatytu terminu nepadengus 9806,32 EUR įsiskolinimo, kreditavimo sutartis vienašališkai bus nutraukta (b. l. 53). Atsakovė 2012-09-27 vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų ir jos nutraukimo pripažinimo negaliojančiomis.

9Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, jos pakeitimo sąlygų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis, o ši sutartis nutraukta pagal nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

10Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

11Teisėjų kolegija nurodo, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR CK 1.39 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas. Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Vienas jo aspektų yra tas, kad draudžiama sutartyje įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios yra įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB ,,Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai, t. y. jis yra fizinis asmuo; fizinis asmuo sudaro sutartį su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties kaip vartojimo kvalifikavimui būtina nustatyti abu šiuos požymius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje UAB ,,Tele2“ v. IĮ ,,Rogrinta“, bylos Nr. 3K-3-579/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011).

12Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių sudaryta kredito sutartis buvo tikslinė, t. y. gyvenamajam namui, esančiam ( - ), statyti, gauto kredito grąžinimo terminas numatytas

132047-10-31. Apelianto nuomone, šie duomenys įrodo, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.193 str. aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad suteiktas kreditas buvo skirtas jo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti. Iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad po kredito gavimo ieškovo tikslas dėl gauto kredito panaudojimo pasikeitė, t. y. ieškovas nusprendė statyti du gyvenamuosius namus ir vieną jų parduoti, tokiu būdu gauti pelno ir grąžinti paimtą kreditą. Ieškovas realizavo savo sumanymą ir pastatė dviejų butų gyvenamąjį namą. 2009-02-02 ieškovas sudarė preliminarią butų ir žemės sklypo, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, ir iš trečiųjų asmenų siekė gauti 1600000 Lt sumą už parduodamus nekilnojamuosius objektus. Nors ieškovas nuolatos neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu, tačiau ir vienkartinis siekimas tenkinti ne tik savo asmeninius poreikius, tačiau ir gauti pelno iš sukurto nekilnojamojo turto objekto, paneigia galimybę kvalifikuoti sudarytą sutartį kaip vartojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad kreditas iš esmės ieškovo panaudotas pelno siekimui, o ne jo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, jog vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai šiuo atveju netaikytini.

14Dėl kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo

15Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti LR CK 6.217 str. Sutarties laisvės principas įtvirtintas ir LR CK 6.217 str. 5 d. nuostatoje, kuri leidžia sutarties šalims susitarti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais, ir vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais vienašališko jos nutraukimo pagrindais. Šiuo atveju atmetus apelianto motyvus dėl sutarties pripažinimo vartojamąja, vertinama, ar buvo laikomasi sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos.

16Iš bylos duomenų, t. y. banko pranešimų, nustatyta, kad ginčo sutartis nutraukta dėl netinkamo vykdymo. Kredito sutarties 43 p. nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį (b. l. 24). Tos pačios sutarties 46 p. nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai, tarp jų ir tie atvejai, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje nustatytų mokėjimų (sutarties 46.1 p., b. l. 24). Vadovaujantis kredito sutarties 48 p. sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių sutarties pažeidimų atvejai. Iš byloje esančių atsakovės pranešimų nustatyta, kad ginčo sutartis nutraukta 47.1 p. pagrindu (2007-10-12 kredito sutarties nuostatos iki sutarties sąlygų pakeitimo) – pažeidus kredito gavimo tvarką, t. y. įmokų mokėjimo dydį ir terminą (b. l. 27–29). Iš sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti vienašališkai kredito sutartį net vieną kartą pažeidus nustatytą įmokų mokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas finansinių sunkumų turėjo nuo 2009 m., kai jo iniciatyva buvo keičiamos sudarytos kredito sutarties sąlygos. Ekonominė krizė yra visuotinai žinoma aplinkybė (LR CPK 182 str. 1 p.), tačiau matyti, kad šiuo atveju netinkamas įmokų pagal sutartį mokėjimas buvo ne vienkartinis, o tęsėsi gan ilgą laiką. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys siekė išsaugoti sutartinius santykius – atsakovė suteikė ieškovui laiko, kad ieškovas atkurtų mokumą. Nepaisant to, 2010 m. ieškovas įsipareigojimus pagal minėtas sutartis vykdė netinkamai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2010-02-10 netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus nustatytais terminais grąžinti kredito dalis ir priskaičiuotas palūkanas pagal 2007-10-12 kreditavimo sutartį, todėl bankas raštu įspėjo ieškovą iki 2010-03-02 padengti visą pradelstą įsiskolinimą. Apeliantui nustatytais terminais nesumokėjus įsiskolinimo, bankas 2010-03-02 raštu įspėjo apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą, pakartotinai 2010-09-10 ir 2010-09-28 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 27–31). Atkreiptinas dėmesys, kad kredito sutartis buvo nutraukta sutarties 47.1 p. pagrindu, kuris pagal 47 p. šalių nustatytas kaip esminis sutarties pažeidimas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti vienašališkai sudarytą kredito sutartį ir šie atsakovės veiksmai atitiko šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad bendrosios kredito sutarties dalies 47.1 p. nuostata, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjo įsiskolinimas yra didesnis ar 10 proc. bendros dalies, taikytina tik tais atvejais, jeigu specialiojoje dalyje buvo nurodyta, kad suteiktas vartojimo kreditas (b. l. 25). Iš byloje esančios kreditavimo sutarties specialiosios dalies matyti, kad ieškovui suteiktas kreditas gyvenamajam namui, o ne vartojimo reikmėms (b. l. 12). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad bendrosios kredito sutarties dalies 47.1 p. nuostata šiuo atveju netaikytina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kreditavimo sutartys buvo nutrauktos teisėtai – esant sutartyse numatytiems sutarčių nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyse nustatytos tvarkos.

17Dėl CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo

18LR CK 1.91 str. 1 d. nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011).

19Tam, kad ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas būtų pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: ieškovui buvo grasinama; grasinimas buvo realus; sutarties pakeitimą jis sudarė dėl grasinimo. Realaus grasinimo samprata apibrėžta LR CK 1.91 str. 4 d.. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

20Apelianto nuomone, atsakovė, pasinaudodamas ekonomine situacija šalyje, grasino pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį, pareikalauti viso kredito grąžinimo ir pradėti priverstinį išieškojimą iš ieškovo įkeisto turto. Nors kredito sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: kredito gavėjas siekia gauti kreditą, kad jį panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo kredito davėjo, turtinius interesus, o kredito davėjas siekia suteikti kreditą ir (paprastai) gauti atlyginimą už kredito suteikimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašė sudaryti sutarties pakeitimus, atsakovė žinojo apie ieškovo finansinius sutrikimus, nes įsipareigojimus bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis ieškovas vykdė netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama kredito davėja, ieškovui netinkamai vykdant sutartį galėjo ginti savo pažeistas teises kitu sutartyje nustatytu būdu, pavyzdžiui, pradėti priverstines skolos išieškojimo procedūras, tačiau atsižvelgė į ieškovo prašymą ir pasiūlė sudaryti kreditavimo sutarties 2009-09-04 pakeitimą. Dėl to pasiūlymas sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimą ieškovui, kurio atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartį buvo sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Byloje nenustatyta, kad toks atsakovės pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. ieškovui padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jis prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė kredito sutarties pakeitimą. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovas (LR CPK 178 str.). Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl teiginys, kad kreditavimo sutarties pakeitimą jis sudarė dėl atsakovės grasinimo, byloje neįrodytas. Pažymėtina, kad teisėti iš kredito sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į sutarties šalių teisėtus interesus, juos derinant laikantis proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje šis principas įgyvendintas kredito sutarties pakeitimais, kuriais atsakovė siekė užtikrinti mažesnę suteikto kredito grąžinimo riziką, o ieškovas – normalizuoti savo finansinę situaciją.

21Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu reikalavimas patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 5 d.). LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė turėjo 2420 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtų rekomendacijų 8.11 p. nustatyta maksimali 1500 Lt suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje sprendžiamus klausimus, yra pagrindas mažinti šias išlaidas iki 1000 Lt.

23Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.

26Iš ieškovo V. V. priteisti atsakovei AB DNB bankui 1000 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas prašė pripažinti atsakovo vienašališką 2007-10-12 kreditavimo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškinį atmetė;... 4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-07-12 sudaryta... 8. 2010-02-10 raštu Nr. 30.58.37/339 atsakovė įspėjo ieškovą apie skolos... 9. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad sudaryta... 10. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo... 11. Teisėjų kolegija nurodo, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl... 12. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių sudaryta kredito sutartis buvo... 13. 2047-10-31. Apelianto nuomone, šie duomenys įrodo, kad buvo sudaryta... 14. Dėl kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo... 15. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 16. Iš bylos duomenų, t. y. banko pranešimų, nustatyta, kad ginčo sutartis... 17. Dėl CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 18. LR CK 1.91 str. 1 d. nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo... 19. Tam, kad ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas būtų pripažintas... 20. Apelianto nuomone, atsakovė, pasinaudodamas ekonomine situacija šalyje,... 21. Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti... 22. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1,... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Iš ieškovo V. V. priteisti atsakovei AB DNB bankui 1000 Lt išlaidų...