Byla 2A-1633-275/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams N. K. ir O. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš O. K. ir N. K. solidariai 4 200 Lt skolą, 772,80 Lt delspinigių, 944,14 Lt palūkanų ir 214 Lt bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 178 Lt žyminis mokestis, 20 Lt išlaidų už paskolos sutarties vertimą, 1 Lt išlaidos už dokumentų kopijas ir 15 Lt už nutarties patvirtinimą) bei prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimus ieškovas J. V. grindė tuo, kad jis paskolino atsakovams 5 200 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo jam grąžinti iki 2002-09-16, tačiau minėto sumos negrąžino iki šiol. Iki šiol atsakovai ieškovui yra grąžinę tik 1 000 Lt iš visos paskolintos sumos. Negrąžintos paskolos dalis šiai dienai yra 4 200 Lt. Už laikotarpį nuo 2010-03-22 iki 2010-09-21 ieškovas priskaičiavo paskolos sutartyje sutartus delspinigius. Teigė, kad atsakovai ieškovą patys susirado ir prašė jo paskolinti pinigų. Su visomis pinigų paskolos sąlygomis atsakovai sutiko. Pinigų paskolinimą atsakovams įrodo byloje pateikta paskolos sutartis, kuria ieškovas prašė vadovautis. Paminėjo, kad ieškovas jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo ir grynųjų pinigų skolinimo verslu neužsiima. Teigė, kad už paskolos grąžinimo termino praleidimą atsakovai pagal įstatymą privalo mokėti palūkanas (CK 6.874 str.), kadangi be ieškovo sutikimo naudojosi jo piniginėmis lėšomis. Reikalaujamos priteisti 5 proc., palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovai pripažino savo prievolę ieškovui, o dėl atsakovų neįvykdytos prievolės ieškovas jaučiasi apgautas. Ieškovas sutiko delspinigius sumažinti iki 0,1 proc. per dieną vadovaudamasis Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-48-724/2011.

4Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp atsakovų O. K. ir N. K. bei ieškovo J. V. sudarytą sutartį dėl 5 200 Lt paskolos. Nurodė, kad ieškovo pateikta paskolos sutartis yra negaliojanti, nes ieškovas J. V. ginčijamos paskolos sudarymo metu užsiiminėjo komercine veikla - paskolų gyventojams teikimu. Pagal teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis, J. V. nuo minėtos duomenų bazės veikimo pradžios iki 2010-09-21, 38 kartus buvo kreditorius ir 117 kartų ieškovas. Nacionalinės teismų administracijos internetinėje svetainėje nurodyta, kad LITEKO sistemos pagrindas buvo sukurtas 2004 metais, todėl ji galimai įdiegta Visagino miesto apylinkės teisme 2005 metais. Tokiu būdu ieškovas per 5 metus pareiškė net 155 pareiškimus ir ieškinių dėl skolų priteisimo, t.y. beveik kas savaitę po ieškinį arba pareiškimą ir tiktai Visagino miesto apylinkės teisme, neskaitant kitų gretimų Zarasų ir Ignalinos teismų. Atsakovų ir jo atstovų nuomone tai įrodo, kad J. V. paskolų išdavimu užsiima masiškai, užsidirba palūkanas ir delspinigius, todėl jo veikla yra komercinė. Nurodė, kad ginčijama sutartis yra be datos. Mokėjimo datos tik patvirtina, kad ji sudaryta 2002 metų pradžioje. Teigia, kad tuo metu galiojęs Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas ir dabar galiojantis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato kiekvieno fizinio asmens, gaunančio pajamas prievolę mokėti pajamų mokestį. Pagal tuo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 1 str., ieškovas, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, laikomas mokesčių mokėtoju. Taip pat minėto įstatymo 20 str., numatė, kad mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą mokesčio administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. To paties įstatymo 43 str., numatė, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis kaip mokesčio mokėtojas. Atsakovų nuomone, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo registruotas mokesčių mokėtoju už pajamas, gaunamas iš paskolų teikimo veiklos, kad mokėjo mokesčius ir tvarkė pajamų apskaitą, o tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas paskolas teikė neteisėtai, todėl mano, kad iš neteisėtos veiklos ir pagal negaliojančią sutartį ieškovas neturi teisės užsidirbti delspinigių ir palūkanų, nes priešingu atveju teisę į palūkanas ir delspinigius turėtų būti pripažinta ir kitiems nelegaliai veikiantiems verslininkams, pvz., kontrabandinio kuro, cigarečių prekiniams, nelegaliai veikiantiems įvairių paslaugų, pvz., medicinos, įdarbinimo užsienyje tiekėjams ir pan.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų N. K. ir O. K. ieškovo J. V. naudai 4 200,00 Lt skolą, 772,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-03-22 iki 2010-09-21, 944,14 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-09-22 iki 2010-03-21, 5 proc., metinių palūkanų už priteistą 5 916,94 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų O. K. ir N. K. priešieškinį atmetė.

7Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu atsakovė N. K. patvirtino, jog ji, kartu su savo sūnumi O. K. iš J. V. pasiskolino 5 200 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2002-09-16. Iki 2002-09-16, jie J. V. grąžino tik 1 000 Lt. Patvirtino, kad ji kartu su savo sūnumi J. V. yra skolingi 4 200 Lt. Tą patį patvirtino ir J. V. duodamas paaiškinimus teisme. Byloje atsakovai nepateikė įrodymų, kad J. V. 2002 metais vykdė neteisėtą komercinę veiklą, kuri pasireiškė paskolų suteikimu fiziniams asmenims. Atsakovė pati patvirtino, kad J. V. susirado pati su savo sūnumi O. K. ir paprašė jo paskolinti pinigų. J. V. sutiko tai padaryti ir jie visi trys laisva valia susitarė dėl pinigų grąžinimo, nustatė terminą skolai grąžinti. J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesireklamavo, jog teikia paskolas fiziniams asmenims. Jis turėjo grynųjų pinigų ir jeigu žmogus į jį kreipdavosi prašydamas paskolinti, tai jis ir paskolindavo. Taip pat buvo ir su N. K. bei O. K.. Teismas motyvavo, kad sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Niekas negali įsipareigoti ar įpareigoti kito pažeisti įstatymą, kitų asmenų teises, daryti nusikaltimus. Negalioja sandoriai, kuriais siekiama padaryti žalos kitam asmeniui. Negalioja sandoris, kurio tikslas apeiti įstatymą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas J. V., kaip fizinis asmuo, skolindamas pinigus N. K. ir O. K. pažeidė įstatymą, N. K. ir O. K. teises, ar vertė juo daryti nusikaltimus. Duomenų, kad sudarant sutartį tarp J. V. ir N. K. bei O. K. dėl pinigų paskolinimo, tiek J. V., tiek N. K. ir O. K. buvo neveiksnūs, teismui nepateikta. Paskolos sutarčiai notarinė forma nėra privaloma. Taip pat teismui nepateikta įrodymų, kad O. K., N. K. ir J. V. sudaryta sutartis dėl pinigų paskolinimo prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad N. K. ir O. K. patvirtino su J. V. sudarytą sandorį, nes sumokėjo dalį paskolintos pinigų sumos, t.y. 1 000 Lt. Civilinio kodekso 1.79 str. 2 d. 1 p., numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią, t.y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtino formos ir sąlygų. Teismui nepateikta duomenų, kad J. V. sandorio patvirtinimą iš K. gavo vartojant prievartą, grasinant, apgaule, pasinaudojant nežinojimu. Patvirtintas sandoris tampa neginčijamas. Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Tačiau tokią prezumpciją galima paneigti, jeigu sandoris vykdytas patiriant prievartą, grasinimą ar nežinant visų aplinkybių (suklydus, esant apgautam). N. K. ir O. K. skolą J. V. patvirtina sutartis, taip pat 2002-06-21, 2002-07-21, 2002-08-21, skolos raštelis bei J. V. raštelis, kuriuo pratęstas skolos grąžinimo terminas. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo aplinkybę, kad atsakovai N. K. ir O. K. grąžindami skolą J. V. dalimis, pripažino su juo sudarytą paskolos sutartį dėl 5 200 Lt skolos, todėl jie neturi teisės jos ginčyti.

8Teismas taip pat nurodė, jog Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d. numatyta, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo paskolos davėjui mokėti šalių susitarimu nustatytas palūkanas iki jos grąžinimo dienos. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (palūkanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą) reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Ieškovas teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovių 5 proc., dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad šis jo reikalavimas pagrįstas. Pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., iš skolininko priteisiamos palūkanos už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra tik kompensuojamojo pobūdžio vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Procesinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dydžiai yra nurodyti Civilinio kodekso6.210 str. Kitoks Civilinio kodekso6.37 str. 2 d. aiškinimas neatitiktų procesinių palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų balansą (LAT 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas O. K. ir N. K. priešieškinys ir ieškovo J. V. naudai iš atsakovų O. K. ir N. K. solidariai priteista 772,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-03-22 iki 2010-09-21, 944,14 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-09-22 iki 2010-03-21, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 916,94 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčijamoje dalyje priimti naują sprendimą: tarp atsakovų O. K. ir N. K. bei ieškovo J. V. sudarytą sutartį dėl 5 200 Lt paskolos pripažinti negaliojančia, ieškinį dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo atmesti bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad teismas visiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, kurias buvo grindžiamas priešieškinys, ir nenurodė jokių motyvų dėl pateiktų įrodymų atmetimo, tuo buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo priėmimą reglamentuojančios teisės normos, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo civilinėse bylose. Priešieškinys buvo grindžiamas faktine aplinkybe, kad ieškovas J. V. ginčijamos paskolos sudarymo metu neteisėtai užsiiminėjo komercine veikla - paskolų gyventojams teikimu. Šiai aplinkybei patvirtinti buvo pateikti tokie įrodymai: Visagino miesto apylinkės teismo 2010-11-02 pažyma apie tai, kad pagal teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis per laikotarpį nuo šios sistemos veikimo pradžios iki 2010-09-21 J. V. Visagino miesto apylinkės teismo bylose dėl skolų priteisimo buvo 38 kartus kreditorius ir 117 kartų ieškovas; Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-25 pažyma apie tai, kad J. V. nėra įregistravęs individualios veiklos paskolų teikimui; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011-02-19 pažyma apie J. V. socialinio draudimo laikotarpius, kurioje matyti, kad 2002 metais J. V. turėjo tik 704,37 Lt pajamų, 2003 metais išvis niekur nedirbo; 2005-05-02 Turto deklaracija apie turtą ir J. V. paskolas, suteiktas ir negrąžintas iki 2003-12-31, kurioje matyti, kad J. V. 2003-12-31 turėjo 130 skolininkų pagal paskolos sutartis, o paskolų suma siekė pusę milijono litų; J. V. metinės pajamų deklaracijos už 2003, 2005, 2006, 2007, 2008 m. kuriose deklaruojama gavus palūkanas, kaip neapmokestinamąsias pajamas. Taip pat priešieškinys buvo grindžiamas tuo, kad paskolų teikimas neregistruojant tokios veiklos, nevedant buhalterinės apskaitos, neteikiant pajamų deklaracijų prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas buvo susipažinęs su įrodymais, kuriais buvo grindžiamas priešieškinys, ir jeigu pateikti įrodymai atrodė visiškai neįrodantys, kad J. V. užsiminėjo paskolų teikimu, bei neužtenkant J. V. pripažinto fakto, kad jis užsiiminėjo paskolų teikimu, teismas turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Tokiu atveju papildomais įrodymais galėtų tapti 130-ties skolininkų, nurodytų 2005-05-02 Turto deklaracijoje apie turtą ir J. V. paskolas, suteiktas ir negrąžintas iki 2003-12-31, paskolos sutartys, bei J. V. sutartys dėl pinigų skolinimosi iš kitų asmenų, o neužtenkant šių įrodymų, galėjo prireikti ištirti tų 150-ties Visagino miesto aplinkės teismo civilinių bylų medžiaga, kuriose J. V. paskutinių 5 metų laikotarpyje buvo ieškovas ar pareiškėjas. Tačiau pateikti papildomus įrodymus atsakovams pasiūlyta nebuvo. Visagino miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra paminėta apskritai nė vieno žodžio apie minėtus rašytinius įrodymus ir nėra jokių motyvų, kodėl teismas juos atmetė. Taip pat sprendime nėra jokių išvadų dėl priešieškinyje nurodytų teisinių argumentų: ar privalėjo teikiantis paskolas J. V. registruoti tokią veiklą, vesti buhalterinę apskaitą, teikti pajamų deklaracijas. Todėl sprendimas dalyje dėl priešieškinio, priimtas neįvertinant įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais priešieškinys buvo grindžiamas, iš esmės neatitinka jo turiniui keliamiems reikalavimams, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai dėl įrodinėjimo civilinėse bylose, ir yra neteisėtas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų kad ieškovas J. V. ginčijamos paskolos sudarymo metu neteisėtai užsiiminėjo komercine veikla - paskolų gyventojams teikimu. Aplinkybę, kad gyventojams teikdavo paskolas J. V. pripažino teismo posėdyje, neginčijo atsiliepime į priešieškinį, tačiau tvirtino, kad tai nėra komercinė veikla. Todėl tiek surinktų įrodymų, tiek ieškovo pripažinimo buvo pakankama nustatyti, kad J. V. ginčijamos paskolos sudarymo metu neteisėtai užsiiminėjo komercine veikla - paskolų gyventojams teikimu. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog J. V. vertėsi paskolų teikimu, negu tokia veikla nesivertė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai patvirtino sandorį, motyvuodamas tuo, kad atsakovai grąžino ieškovui 1 000 Lt skolos, t.y. įvykdė dalį sandorio. Pagal Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis. Pagal Civilinio kodekso 1.78 str. 1 d. šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi sudaryta paskolos sutartis prieštarauja minėtoms imperatyvioms Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms, ji yra niekinė. Kadangi šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, teismas negali daryti išvados, kad atsakovai patvirtino sandorį. Apeliantė nėra patvirtinusi paskolos sutarties, o yra grąžinusi dalį gautų pinigų ir sutinka grąžinti ieškovui likusią dalį gautos paskolos, nes pripažinus sutartį negaliojančia vis tiek išliks pareiga grąžinti tai, kas buvo gauta pagal sutartį. Tačiau apeliantė nesutinka su reikalavimu mokėti palūkanas ir delspinigius. Šis ieškovo reikalavimas pažeidžia apeliantės teises, nes tuo kėsinamasi į jos nuosavybę. Iš neteisėtos veiklos ieškovas neturi teisės turėti pajamas.

12Ieškovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė be jokio pagrindo apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas užsiima paskolų teikimu. Tokios aplinkybės pirmos instancijos teisme ieškovas nėra pripažinęs. Apeliantė, nevykdydama sutarties sąlygų, pati daro tęstinį pažeidimą, ir nenorėdama mokėti netesybų (delspinigių ir palūkanų), Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, taip vilkindama prievolės ieškovui įvykdymą. Pagal įstatymą, už naudojimąsi ieškovo pinigais ir praleidus skolos grąžinimo terminą, atsakovė turi ieškovui mokėti netesybas – palūkanas. Už netesybas mokėti mokesčių nereikia. Apeliaciniame skunde apeliantė nepateikė nė vieno įrodymo savo nuomonei patvirtinti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas atmestinas.

15Nustatyta, kad atsakovai priešieškiniu prašydami panaikinti paskolos sutartį, sudarytą su ieškovu, reikalavimą grindė CK 1.80 straipsniu, tačiau nenurodė, kokiai imperatyviai įstatymo normai prieštaravo sandoris, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovams 5200 Lt ir šalys sutartyje numatė, jog atsakovai už kiekvieną uždelstą skolos dieną įsipareigoja mokėti 1 procentą delspinigių nuo negrąžintos sumos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnyje, ( sandorio sudarymo metu galiojusioje jo redakcijoje nuo 2002-01-01) buvo numatyta, kad :

161. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių kaip mokesčio mokėtojas.

172. Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, pas vietos mokesčio administratorių registruojasi per savo darbdavį.

183. Kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis pas vietos mokesčio administratorių ir pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, sąrašą pagal nustatytą formą ir tvarką.

19Tai, kad asmuo privalėjo registruotis kaip mokesčių mokėtojas, tačiau to nepadarė, yra pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, įpareigoti jį sumokėti priklausantį mokestį, tačiau tai nėra pagrindu naikinti asmens, pažeidusio Mokesčių administravimo įstatymą, sudarytą sandorį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepateikta byloje įrodymų, jog ieškovas vykdė neteisėtą komercinę veiklą.

20Apeliacinės instancijos teismo kolegija ištyrė atsakovų nurodytą aplinkybę dėl ieškovo nuolatinės veiklos, kaip neteisėtos, skolinant asmenims lėšas, išreikalaudama 2013 m. birželio mėn. 3 d. Mokestinės ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus J. V. 2012-02-06 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2011-11-25 sprendimo. Jame nurodyta, jog Utenos rajono apylinkės prokuratūroje 2007-01-23 nutarimu buvo nutraukta baudžiamoji byla, kurioje buvo nagrinėjami J. V. veiksmai, suteikiant paskolas asmenims 1997-2005 metais. Sprendime nurodyta, kad ieškovui paskirta bauda už fizinių asmenų pajamų mokesčio nemokėjimą, tačiau mokesčių administravimo institucijos netaikė administracinės atsakomybės ieškovui už neteisėtą paskolų teikimą, t.y. neteisėtą komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad, suteikdamas paskolą atsakovams, ieškovas vykdė tokią veikslą. Pagrindas pripažinti, kad paskolos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. draudimui užsiimti neteisėta komercine veikla, būtų tuo atveju, jei ieškovas, sudarydamas paskolos sutartis su gyventojais, tuo būtų padaręs nusikaltimą ar administracinės teisės pažeidimą. Iš medžiagos, kuri buvo gauta iš Utenos valstybinės mokesčių inspekcijos ( b.l.194-222) matyti, kad ieškovas buvo įpareigotas sumokėti Fizinių asmenų pajamų mokestį, delspinigius, FAPM baudą. Iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-09-25 patikrinimo akto matyti, kad 6275 Lt bauda jam paskirta už tai, kad ieškovas, kaip mokesčių mokėtojas, neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, todėl jam buvo priskaičiuota trūkstamo mokesčio suma, ir nuo šios sumos jos buvo paskirta 30 procentų bauda. 2013 m. birželio mėn. 3 d. Mokestinės ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu ši nauda buvo sumažinta iki 6161 Lt. Taigi, šie ieškovo padaryti pažeidimai, galimai ir sutarties, sudarytos su atsakovais, pasekoje, buvo po paskolos sutarties sudarymo su atsakovais, todėl daryti išvadą, kad, sudarydamas paskolos sutartį su atsakovais, jis pažeidė imperatyvią įstatymo normą ir šis pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su sutartimi, nėra pagrindo.

21Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nepriteisti iš jos palūkanų ir delspinigių, tačiau pripažinus, kad sandoris galioja, ir, padarius išvadą, kad atsakovai yra negrąžinę ieškovui dalies gautos paskolos nustatytu terminu, reikalavimai tiek dėl palūkanų, tiek dėl delspinigių priteisimo patenkinti pagrįstai. CK 6.73 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius gali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Ieškovas sutiko, kad jam būtų priteisti ne sutartyje numatyto dydžio, o mažesni delspinigiai, t.y. po 0,1 procento nuo nesumokėtos s,t.y. todėl reikalavimai, kuri patenkinti pagrįstai,

22Taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę į palūkanų priteisimą, nes atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę.

23Atsakovei prašant panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteisti delspinigiai, teismas, vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi patikrina, ar nėra pažeistas viešasis interesas, nustatant priteistinų delspinigių dydį. Sutartyje buvo numatyti neprotingai dideli ( 1 procentas už kiekvieną uždelstą dieną) delspinigiai, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog 0,1 procento nuo negrąžintos laiku skolos delspinigiai nėra per dideli, atitinka CK 6.73 straipsnio nuostatų reikalavimus.

24Analogiškoje ( ieškovu yra tas pats asmuo, reikalavimas - dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-551-560/2013 buvo nustatyta, kad ieškovas J. V. ir atsakovai 2005-03-15 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovams paskolino 7 300 Lt. Ieškovas 2012-02-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų priteisti 7 300 Lt skolą, 2 552,08 Lt delspinigius ( nuo 2011-08-17 iki 2012-02-16) ieškovo sumažintus nuo 1 procento iki 0,19 procentų, 2 702,45 Lt palūkanas ( už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2011-08-16), 378 Lt bylinėjimosi išlaidas ( 377 Lt-žyminis mokestis, 1 Lt- kopijavimo išlaidos) bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo 2012-02-17 iki sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 7 300 Lt skolą, 1 343,20 Lt delspinigių, 1 933,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2011-08-16, 317,58 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 576,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t.y. buvo pripažinta, jog nėra per dideli 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną paskolos davėjui mokėtini delspinigiai.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

26Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu atsakovė N. K. patvirtino, jog... 8. Teismas taip pat nurodė, jog Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d. numatyta, kad... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo... 11. Nurodo, kad teismas visiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, kurias... 12. Ieškovas J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Skundas atmestinas.... 15. Nustatyta, kad atsakovai priešieškiniu prašydami panaikinti paskolos... 16. 1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti... 17. 2. Kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, pas vietos... 18. 3. Kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis pas vietos... 19. Tai, kad asmuo privalėjo registruotis kaip mokesčių mokėtojas, tačiau to... 20. Apeliacinės instancijos teismo kolegija ištyrė atsakovų nurodytą... 21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nepriteisti iš jos palūkanų ir... 22. Taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę į palūkanų... 23. Atsakovei prašant panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteisti... 24. Analogiškoje ( ieškovu yra tas pats asmuo, reikalavimas - dėl paskolos,... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321,... 26. Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti...