Byla 2A-154-656/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. J. 3742,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 122,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2009-02-12 eismo įvykio metu, atsakovo vairuojamas automobilis VW Vento, valst. Nr. ( - ) atsitrenkęs apgadino automobilį MB E320, valst. Nr. ( - ) Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Eismo priežiūros tarnyba nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Po eismo įvykio atsakovas pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį VW Vento, valst. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Ergo Lietuva“. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 3742,55 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d., ieškovas įgijo į atsakovą atgręžtinio reikalavimo teisę.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas nenustatytas, todėl ieškovas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Priteisė iš G. J. 3742,55 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3742,55 Lt žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-04-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UADB „Ergo Lietuva“. Priteisė iš G. J. 12,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-979901. 2009-02-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas susidūrė su MB E320 automobiliu, kurį apgadino. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirta 3400,00 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, t.y. jis buvo nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė MB E320, valst. Nr. ( - ) bei už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2010-12-20 nutartimi pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarimo rezoliucinę dalį, pripažindamas atsakovą kaltu padarius teisės pažeidimą numatytą ATP 127 str. 2 d. o administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo civiline tvarka klausimą yra svarbu nustatyti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą ir nėra svarbu, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, ar jo veiksmuose tyčios nebuvo. Teismo vertinimu, įstatymas draudiko, sumokėjusio išmoką, teisės reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, nesieja su asmens nubaudimu administracine tvarka pagal ATPK 130 str. 1 d. Teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pripažino ieškovui regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą (b.l. 58-60).

11Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr.N444-2739/2010) administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta atsakovo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. (už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Remiantis CPK 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nesant atsakovo veiksmuose tyčios, apelianto teigimu, ieškovas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teises į jį.

12Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti (b.l.62-64).

13Atsiliepimas grindžiamas argumentais, jog administracinėje byloje Nr.N444-2739/2010 priimta nutartis prejudicinės reikšmės neturi nagrinėjant šią civilinę bylą, nes administracinės ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos. Reminatis CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Administracinėje byloje Nr.N444-2739/2010 nustatyta, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Todėl minėtas nutarimas savaime nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės, kuriai kilti pakanka bet kokios kaltės formos. Be to, taikant administracinę ir civilinę atsakomybę skiriasi įrodinėjimo pareiga: administracinėje – galioja nekaltumo prezumpcija, o civilinėje – skolininko kaltė yra preziumuojama.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 320 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

16Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atsakovo pareigos atlyginti draudikui šio sumokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, buvimo ar nebuvimo, tinkamai išaiškino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro.

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-979901 (b.l. 6). 2009-02-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas susidūrė su MB E320 automobiliu, jį apgadino (b.l. 11-12). Atsakovo kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą įrodyta (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-12-20 nutartis). Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą ją patyrusiam asmeniui išmokėdamas 3742,55 Lt draudimo išmoką ir reikalauja, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovas, kaip atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes jis pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ ) 22 str. 1 d. 4 p. ).

18Taigi ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – ieškinyje kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės, esant privalomojo draudimo civiliniams teisiniams santykiams, įgyvendinimo klausimas. Apeliantas apeliaciniame skunde nekvestionuoja nei žalos padarymo nukentėjusiajam asmeniui fakto, nei jos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, o apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neįrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje, tai turi prejudicinę galią ir šioje byloje, todėl nekyla atsakomybė TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu grąžinti draudikui jo išmokėtas sumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

19Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 12 str.). TPVCAPDĮ 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, taip pat bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 str. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos (Taisyklių 59.4 p.).

20Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas sprendimas šiuo atveju turi prejudicinę galią. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs) būtent institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo pareigą įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Pats atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 str.) Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t.y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).

21Iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 38) bei transporto priemonės apžiūros – defektų akto Nr. TPA 232099 (b.l. 21) daugiau tikėtina, kad automobilių susidūrimo metu atsiradę apgadinimai (sudaužytas bamperis, žibintas), jų pobūdis bei mechanizmas turėjo lemti, kad atsakovas atbuline eiga vairuodamas automobilį turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį. Todėl pripažintina, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos sąmoningai ir tai suvokdamas.

22Atsižvelgtina ir į tai, kad net ir nesant atsakovo tiesioginės tyčios, didesnio pavojaus šaltinio valdytojams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Transporto priemonės vairuotojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, juo labiau, važiuodamas atbuline eiga, todėl jam atsakomybė gali kilti ir esant dideliam nerūpestingumui (nors ir nenori pasekmių, bet turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų išvengti), nes civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčinei kaltės formai.

23Taigi nustačius, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos tyčia ar esant dideliam nerūpestingumui, jam kyla atsakomybė regreso tvarka grąžinti draudikui jo išmokėtas sumas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Be to, nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau toks apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 60.1. p.), šia teise ieškovas ir pasinaudojo.

24Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas... 2. I.Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo sudaryta... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 10. Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo... 12. Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 13. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, jog administracinėje byloje... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios... 17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovo 2008-12-01 buvo... 18. Taigi ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui –... 19. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką... 20. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės... 21. Iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų administracinio teisės... 22. Atsižvelgtina ir į tai, kad net ir nesant atsakovo tiesioginės tyčios,... 23. Taigi nustačius, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos tyčia ar esant... 24. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti...