Byla e2-21184-871/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V.P.,

4atsakovei R.T., jos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Vertelytei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R.T. dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

6Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 941,70 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-10-13 Savanorių pr. 16, Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta stovinti A.Š. priklausanti transporto priemonė BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos R.T., kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos, kaltės. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1883,39 EUR dydžio draudimo išmoką. Pasak ieškovo, automobilio BMW 520D, valst. Nr. ( - ), valdytojas nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytų pareigų, kadangi pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatas draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką už asmenį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, turi teisę į išmokos susigrąžinimą. Ieškovas nurodo, kad 2013-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad atsakovė apgadino automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Nors administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. kilti nebuvo visų būtinų sąlygų, tačiau šie faktai yra pakankamos sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovui pastarojo išmokėtą draudimo išmoką, bet kadangi pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, pasišalinimas dėl neatsargumo negali sukleti tokių pasekmių, kaip tyčinis pasišalinimas, todėl pretenzijos suma mažinama iki 50 proc., t.y. 941,70 EUR.

7Atsakovė R.T. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nėra pasišalinusi iš eismo įvykio, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutarimas. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl atsakovės patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nutraukta nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ieškovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė R.T. papildomai paaiškino, kad jos automobilis buvo naujas, buvo važinėjusi kelias savaites. Atsakovė važiuodama atbuline eiga išgirdo garsinius parkavimosi signalus, kurie rodė, kad artėja kliūtis. Garsiniai parkavimosi signalai pasirodė kitokie, tokių nebuvo girdėjusi. Išlipo pasižiūrėti. Smūgio, garso atsakovė negirdėjo. Buvo tamsu ir lijo. Automobilis buvo arti kito naujo automobilio, paėmė mobilų telefoną, įjungė prožektorių, apglostė savo ir tą kitą automobilį, tokių kaip bamperio laužymas nebuvo. Pavažiavo į priekį, vėl išlipo, apglostė abiejų automobilių bamperius. Matė trečiuosius įtartinus asmenis, sėdinčius ant tvorelės, jie matė atsakovę. Todėl nebuvo tikslo bėgti, buvo apdraudusi automobilį, taip pat ir Kasko draudimu. Jei būtų buvusi siaubinga avarija, būtų kreipusis į Kasko. Atsakovės supratimu avarijos ir pažeidimų nebuvo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Po tam tikro laiko gavo Kelių policijos pranešimą, nuvyko į policiją, sekančią dieną buvo iškviesta kito automobilio vairuotoja, kuri dalyvavo tolesniuose veiksmuose tą vakarą. Buvo padarytas automobilių sugretinimas. Automobilio vairuotoja pasakė, kad davikliai ir purškikliai buvo anksčiau iškritę, įbrėžta buvo anksčiau. Nauji pažeidimai – 2 įbrėžimai ant bamperio. Automobilių sugretinime dalyvavo ta pati vairuotoja, kuri rašė pareiškimą policijai, ponia L., pavardės neprisimena. Atsakovė patikslino, kad girdėjo tik garsinį parkavimo signalą, kai lėtai atbuline eiga važiavo iš parkavimosi vietos. Signalas yra girdimas, kai įjungiama atbulinė pavara ir artėja kliūtis; parkavimo signalas iš pradžių lėtai pypsi, paskui intensyvėja, intensyvėja. Atsakovės automobilio pažeidimas sugretinimo metu nustatytas siūlo storio apie 10 cm siūliukas ant bamperio viršaus. Atsakovė nurodė, kad kito automobilio signalizacija neįsijungė, atsakovė iš automobilio lipo dėl įdomumo, kodėl pradėjo pypsėti parkavimo signalas. Buvo su šeima, vyrui sako – „nieko nėra“, vyras sako – „atidžiau pažiūrėk“, todėl atsakovė apžiūrėjo antrą kartą, sako nieko nėra. Atsakovė galvojo gal prisilietė. Garsiniai parkavimosi signalai yra 3 lygių: žalia, geltona, raudona, pypsėti pradeda nuo žalio lygio, o tuo atveju garsinis signalas buvo įėjęs į raudoną lygį. Tokius pažeidimus kaip iškritę davikliai ir sulaužytas bamperis – aklas pamatytų. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus, atsakovė nurodė, kad apžiūrėjus nukentėjusį automobilį, atsakovė šviežių sugadinimų nematė, atsakovė matė senus sugadinimus – kad bamperyje, kur davikliai, buvo skylutės, kiaurymės, matė, kad bamperis buvo gerokai iš anksčiau apgadintas. Tos vietos, kur atsakovės automobilis stovėjo arčiausiai, atsakovė nematė apgadinimų. Tie apgadinimai seni, nes buvo parūdiję. Atsakovė matė kiaurymes bamperyje, jei tai būtų atsakovės pažeidimai padaryti, tai ant žemės turėjo gulėti iškritę davikliai, o ne išgaravę kažkur.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2013-10-02 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu apdraudė transporto priemonę BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, draudimo laikotarpis 2013-10-11 – 2014-10-10 (el. b., 1 t., b. l. 17-18.). 2013-10-13 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A.Š. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla – 2013-11-29 atsakovei R.T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-4253623-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., kuriuo administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo R.T., pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės – „2013-10-13 apie 21 val. Vilniuje, Savanorių pr. 16, vairuodama automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus“ (1 t., b.l. 8-9). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-10-13 pažymoje nurodyti automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – „priekinė dalis“ (1 t., b.l. 10). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-14308-655/2013 medžiagoje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį (adm. b., b.l.5) matyti, kad automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. ( - )), nustatyti sugadinimo požymiai: priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14308-655/2013 pripažino atsakovę R.T. kalta dėl 2010-10-13 eismo įvykio, kuriuo konstatavo, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, nutarė R.T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 100 Lt baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje R.T. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti (1 t., b.l. 13-15). Iš Vilniaus apskrities VPK 2014-01-23 pažymos matyti, kad 2013-10-13 (duomenys neskelbtini), apie 21.40 val. eismo įvykyje dalyvavo BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotoja L.D., transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės žibintas, ir automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R.T., transporto priemonės sugadinimai – užpakalinis bamperis; eismo įvykio kaltininkas –R.T., pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda (1 t., b.l. 11) .

12Ieškovas dėl automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo 2014-04-23 išmokėjo bendrą 6 502,96 Lt (1883,39 EUR) draudimo išmoką (iš 6851,05 Lt nuostolio sumos išskaičiavus 348,09 Lt detalių nusidėvėjimą) (el. b.l. 37,38, 39). Nuostolių suma apskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą remonto darbų sąmatą.

13Išmokėjęs draudimo išmoką, 2014-04-29 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakingą už žalą asmenį R.T., prašydamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (el. b.l. 7).

14Kadangi atsakovė negrąžino ieškovui išmokėtos draudimo išmokos, ieškovas 2015-04-21 kreipėsi į teismą, prašydamas 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 940,70 EUR, priteisti iš eismo įvykio pasišalinusios atsakovės R.T.

15Tarp šalių byloje ginčo dėl 2013-10-13 eismo įvykio kaltininko nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutarimu R.T. yra pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jai skirta 100 Lt bauda (žr. 2013-12-20 nutarimą, 1 t., b.l. 13-15). Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad R.T. 2013-10-13, apie 21.00 val., Savanorių p. 16, Vilniuje, vairuodama automobilį BMV 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMV 5er Reihe, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. „Administracinio teisės pažeidimo byloje R.T. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi“ (1 t., b.l. 13-15). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (2013-11-29 R.T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-4253623-13, Vilniaus apskrities VPK 2014-01-23 pažyma (1 t., b.l. 11 ), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-14308-655/2013 esantis policijos pareigūno 2013-10-13 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, liudytojo T.R. paaiškinimas, L.D. paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos fotolentelė ir kiti duomenys), pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad atsakovė važiuodama atbuline eiga išgirdo garsinius parkavimosi signalus, kurie rodė, kad artėja kliūtis, garsiniai parkavimosi signalai pasirodė kitokie, tokių nebuvo girdėjusi, kad garsinis signalas buvo įėjęs į raudoną lygį, jog atsakovės automobilis ir kitas stovintis automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo arti vienas kito, jog atsakovė kelis kartus lipo apžiūrėti automobilių, jog atsakovės automobilio apgadintas galinis bamperis, patvirtina, kad R.T. vairuojamas automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo 2013-10-13 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykis įvyko dėl R.T. kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose yra ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad įrodymų visetas patvirtina, kad R.T. 2013-10-13, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMV 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMV 5er Reihe, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius, o eismo įvykis įvyko dėl R.T. kaltės.

16Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę pagal LR TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad administracinio teisės pažeidimo teisena atsakovei, pradėta pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukta nenustačius būtino pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės, t.y. ji teigia, kad ieškovas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teises į ją, kadangi ji nėra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. (už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). Ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – ieškinyje kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime nenustatė atsakovės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos (administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės). Atsakovė ir atsakovės atstovė tvirtina, kad nurodytas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovė nepasišalino iš eismo įvykio. Šį atsakovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą dėl tokių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną atsakovei, pradėtą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nenustačius būtino pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės (pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės), tačiau teismas nekonstatavo, kad nebuvo pažeidimo įvykio. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Aplinkybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinės teisės pažeidimo byloje ir civilinėje byloje nėra tapati dėl skirtingos atsakomybės rūšies taikymo tikslų ir įrodinėjimo specifikos. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Antra, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo –draudėjo – yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (LR CPK 178 str.). Pagal LR CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, t.y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių, bet ir kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtinu buvus atitinkamą faktą, nei jo nebuvus (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154-656/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

17Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Šios bylos atsakovė administracine tvarka nenubausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14308-655/2013 esantys dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, liudytojo T.R. paaiškinimas, L.D. paaiškinimas, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos fotolentelė ir kt.) vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.).

18Atsakovė nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio, tačiau teismas tokį atsakovės argumentą laiko nepagrįstu. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14308-655/2013 esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (adm. b. Nr. Nr. A2.6.-14308-655/2013 b. l. 2), pareigūno tarnybinis pranešimas (adm. b. b. l. 3) patvirtina, kad R.T. atvykus pareigūnams į įvykio vietą nebuvo. Toje pačioje byloje esantys liudytojo T.R. paaiškinimai (b. l. 6) patvirtina, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, kalbant apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, iš 2013-12-20 nutarimo spręstina, kad nepaneigtas pats faktas, kad atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta nenustačius tyčios pasišalinti jos veiksmuose (subjektyviosios pusės). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose yra ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas, vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad įrodymų visetas patvirtina, kad R.T. vairuojamas automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo 2013-10-13 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R.T. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aplinkybę, kad automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį, pastebėjo net asmenys, buvę 20 metrų atstumu nuo įvykio vietos, t.y. 2010-10-13 maždaug 21 val. buvę automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, T.R. ir pranešė apie eismo įvykį nukentėjusio automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai L.D. (adm.b., b.l. 6, 4, 7). Kadangi apgadinto, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo, atsakovė privalėjo nedelsdama pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas atsakovės teiginius, kad ji išvažiavo iš įvykio vietos, nes smūgio, garso negirdėjo, o apžiūrėjus abu automobilius šviežių apgadinimų nematė, vertina kritiškai. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė suvokė, jog galėjo kontaktuoti su automobiliu BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes pati pripažino, kad važiuodama atbuline eiga išgirdo garsinius parkavimosi signalus, kurie rodė, kad artėja kliūtis, garsiniai parkavimosi signalai pasirodė kitokie, tokių nebuvo girdėjusi, paaiškino, kad garsiniai parkavimosi signalai yra 3 lygių: žalia, geltona, raudona, pypsėti pradeda nuo žalio lygio, o tuo atveju garsinis signalas buvo įėjęs į raudoną lygį, atsakovė kelis kartus lipo apžiūrėti automobilius, pirmą kartą –apžiūrėjus, jie buvo arti vienas kito, atsakovė nurodė, kad pavažiavo į priekį, ir tada dar kartą apžiūrėjo; atsakovė, atsakydama į ieškovo atstovo klausimus, pripažino, kad matė automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus: kad priekiniame bamperyje, kur daviklis, yra tuščia kiaurymė, taigi iškritęs daviklis, kad bamperis buvo gerokai apgadintas, tačiau teigė, kad jos supratimu šie apgadinimai buvo atsiradę anksčiau. Tokiu būdu atsakovė tikėtina suvokdama, kad galėjo kontaktuoti su automobiliu BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelaukė apgadinto automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, apgadinimų kilmę, nepranešė policijai, o tiesiog pasikliaudama vien savo subjektyvia nuomone, išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu prisiimdama riziką sau dėl neigiamų pasekmių atsiradimo. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-10-13 pažymoje nurodyti automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – „priekinė dalis“ (1 t., b.l. 10). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-14308-655/2013 medžiagoje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį (adm. b., b.l.5) matyti, kad automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti sugadinimo požymiai: priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas. 2013-12-03 Kelių transporto priemonės apžiūrėjimo akte Nr. 2131203 (1 t., b.l. 27-28) konstatuoti automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Iš 2013-11-29 transporto priemonės techninės apžiūros akto (adm.b., b.l. 17) matyti, kad automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti sugadinimai: nežymiai lenktas galinis bamperis. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos fotolentelės (adm.b., b.l. 18, 19, 20) matyti, kad buvo užfiksuotas automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lūžęs priekinis bamperis, lenktas priekinis bamperis, skilęs priekinės dešinės pusės žibintas, o atlikus automobilių BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų sugretinimą, konstatuota, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (adm.b., b.l. 20). Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymus dėl apgadinimų pobūdžio ar patvirtinančių, kad automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio ir priekinės dešinės pusės žibinto apgadinimai buvo padaryti ne 2013-10-13 eismo įvykio metu. Atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, paneigiančių administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovo pateiktus įrodymus. Priešingai, įrodymų visuma (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-10-13 pažyma (1 t., b.l. 10), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-14308-655/2013 medžiagoje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį (adm. b., b.l.5), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos fotolentelė (adm.b., b.l. 18, 19, 20), ieškovo pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 34-35, 91-93), Kelių transporto priemonės apžiūrėjimo aktas Nr. 2131203 (1 t., b.l. 27-28) leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad užfiksuoti automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, padaryti 2013-10-13 eismo įvykio metu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad automobilių apžiūros policijoje metu jo vairuotoja Liana nurodė, kad daviklis ir bamperio apgadinimai buvo padaryti anksčiau, o neva nauji pažeidimai – du įbrėžimai ant bamperio (CPK 178 str.). Priešingai, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio L.D. 2013-10-13 paaiškinimo (adm.b., b.l. 7) matyti, kad L.D. nurodė, kad automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-13, apie 20:30 val. (duomenys neskelbtini) antro aukšto automobilio stovėjimo aikštelėje „paliko tvarkingai priparkuotą, neapgadintą“ <...>, Po tam tikro laiko grįžusi prie automobilio „apžiūrėjo savo automobilį ir rado apgadintą priekinį bamperį bei priekinį dešinės pusės žibintą“. Šiuos L.D. paaiškinimus atitinka ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovo minimi automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai jau buvo iki šio įvykio, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013-10-13 eismo įvykio metu automobiliui BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas, policijoje atlikus automobilių sugretinimą, konstatuota, kad apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka. Kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, kad apgadinto automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. neturėjo atsakovei pretenzijų, nes tokių teiginių nepatvirtina bylos įrodymai, L.D. 2013-11-29 tik papildė savo paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje , kad „prašo netaikyti griežtos bausmės BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojai“ (adm. b., b.l. 7). Be to, atsakovė 2013-10-13 išvažiavusi iš įvykio vietos, pasikliaudama vien savo subjektyvia nuomone, nekvietusi policijos, nelaukusi apgadinto automobilio vairuotojos, pati tokiais savo veiksmais prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Atsakovės teiginiai, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo apdraudusi automobilį ir turėjo Kasko draudimą nepaneigia bylos įrodymų viseto, kad R.T. vairuojamas automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo 2013-10-13 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R.T. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie įvykį policijai. Aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal CPK 130 str. 1 d. nutraukta, nenustačius atsakovės tyčios, nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės, nes civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovės neatsargumas pasireiškė tuo, kad ji tikėtina suvokusi, jog galimai kliudė šalia stovintį automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (šią aplinkybę patvirtina, atsakovės paaiškinimai, jog ji išgirdo parkavimo daviklio signalą, kuris buvo pasiekęs aukščiausią raudoną lygį, išlipusi iš savo automobilio apžiūrėjo savo ir nukentėjusiojo automobilius), nesiėmė visų būtinų priemonių, kad įsitikintų, jog neapgadino šalia stovinčio automobilio, neatsižvelgė į tai, jog buvo tamsus paros metas, ji neturi specialių žinių transporto srityje, pasikliaudama vien savo subjektyvia nuomone, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šviežių apgadinimų nematė, o jos teigimu buvo seni apgadinimai - bamperyje, kur davikliai, buvo skylutės, kiaurymės, matė, kad bamperis buvo gerokai iš anksčiau apgadintas. Taigi tuo labiau atsakovė matydama tokius automobilio pažeidimus privalėjo bent sulaukti apgadinto automobilio vairuotojos ir išsiaiškinti aplinkybes, galimus apgadinimus, o ne vien remiantis savo subjektyvia nuomone, kad apgadinimai seni, pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiu būdu atsakovė savo veiksmais prisiėmė tokių savo veiksmų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Šioje situacijoje rūpestingas ir atsargus vairuotojas privalėjo imtis visų būtinų protingų priemonių, kad būtų pašalinta bent menkiausia tikimybė, jog įvyko eismo įvykis (apgadintas šalia stovintis automobilis) ir tik tada išvažiuoti iš įvykio. Tokios priemonės galėjo būti: policijos pareigūnų iškvietimas, pašalinių žmonių pagalba, sulaukimas, kol sugrįš prekybos centro 2 aukšto aikštelėje stovinčio automobilio vairuotoja ir pan. Todėl konstatuotina, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

19Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas įstatyme numatytas sąlygas civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.245 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad R.T. atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldama eismo įvykį), pasišalino iš įvykio vietos, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o dėl neteisėtų veiksmų buvo apgadintas automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo valdytojas patyrė žalą, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas atsakovės argumentus, kurių pagrindu ji grindžia ieškinio nepagrįstumą, laiko nepagrįstais ir neįrodytais, todėl jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos R.T. civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Ieškovo pateikti įrodymai (1 t., b.l. 8, 9, 10, 11-12, 13-15, 21-22, 23-28, 29-32, 33-36, 37, 38, 39) ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai įrodymai (adm.b., b.l. 1a, 3, 4, 5, 6, 7, 17, 18-20) patvirtina žalą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir R.T. vairuojant automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo įrodymus. O atsakovės išdėstyti deklaratyvūs teiginiai yra nieko nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių, kilusios civilinės atsakomybės, žalos dydžio bei pateiktų ieškovo įrodymų. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytų transporto priemonei BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autoįvykio metu sužalojimų kiekį ir dydį.

20Automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta pas ieškovą. Kaip minėta, ieškovas dėl automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo išmokėjo 6 502,96 Lt (1883,39 EUR) draudimo išmoką (iš 6851,05 Lt nuostolio sumos išskaičiavus 348,09 Lt detalių nusidėvėjimą) (el. b.l. 37,38, 39). Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė LR TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Remdamasis nurodytomis teisės normomis, teismas pažymi, kad, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniu, draudikas įgyja iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, šiam pasitraukus iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad ieškovo atgręžtinis reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės yra pagrįstas, nes ieškovas įrodė, kad R.T. pasišalino iš eismo įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas atsižvelgė į tai, kad atsakovės pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, o pasišalinimas dėl neatsargumo negali sukleti tokių pasekmių, kaip tyčinis pasišalinimas, todėl sumažino pretenzijos sumą iki 50 %, t.y. 941,70 EUR. Kadangi atsakovė geruoju pretenzijos sumos neatlygino, 941,70 EUR suma yra priteistina ieškovui iš atsakovės (CK 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.).

21Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo. CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanų dydis 5 procentai, dėl to patenkinus ieškinį, šios procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

22Ieškovas už ieškinį sumokėjo 21 EUR. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 21 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

23Iš atsakovės pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 str.).

24Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

25Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

26Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

27Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 941,70 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 941,70 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-22 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 20 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R.T, a.k. (duomenys neskelbtini).

28Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V.P.,... 4. atsakovei R.T., jos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Vertelytei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. Atsakovė R.T. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nėra... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko,... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2013-10-02... 12. Ieškovas dėl automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),... 13. Išmokėjęs draudimo išmoką, 2014-04-29 ieškovas su pretenzija kreipėsi į... 14. Kadangi atsakovė negrąžino ieškovui išmokėtos draudimo išmokos,... 15. Tarp šalių byloje ginčo dėl 2013-10-13 eismo įvykio kaltininko nėra,... 16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio... 17. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą,... 18. Atsakovė nesutinka, kad pasišalino iš eismo įvykio, tačiau teismas tokį... 19. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas įstatyme numatytas sąlygas... 20. Automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė... 21. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo... 22. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 21 EUR. Patenkinus ieškinį visiškai, iš... 23. Iš atsakovės pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija Lietuvos... 24. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi... 25. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270... 26. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 941,70 EUR žalos atlyginimo, 5... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...