Byla A-1725-662/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., L. B., G. G., R. L., E. M., R. P. ir D. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Tauragės rajono apylinkės teismui dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai A. B., L. B., G. G., R. L., E. M., R. P. ir D. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami jiems priteisti iš Lietuvos valstybės nesumokėtą darbo užmokestį už darbą (budėjimą) poilsio ir švenčių dienomis už trejus metus – nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo pažymas: A. B. – 13 582,10 Lt; L. B. – 13 004,94 Lt; G. G. – 12 544,74 Lt; R. L. – 1 480,31 Lt; E. M. – 10 441,22 Lt; R. P. – 13 510,41 Lt; D. Ž. – 12 376,96 Lt.

5Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsniui. Pažymėjo, kad pagal Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. teisėjai budėjo poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nei 2009 m., nei vėliau jiems nebuvo mokama už šį darbą. Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra nustatytas, šio ginčo atveju turėtų būti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kadangi budint pagal nustatytą grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, šiuo atveju taip pat taikytinos DK 193 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už viršvalandinį darbą. Pabrėžė, jog teisėjų darbą poilsio ir švenčių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjams turėjo būti apskaičiuotos ir išmokėtos minėtuose dokumentuose nurodytos sumos.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. vasario 17 d.) nuostatų pagrindu Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintame „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos apraše“ ir 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtintame „Pavyzdiniame vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraše“ numatyta tapati viršvalandinio darbo apmokėjimo tvarka, pagal kurią vienkartinė priemoka išmokama neviršijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį, o vienkartinės priemokos dydis nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus, viršvalandinį darbą ir kt. Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dieną, todėl pareiškėjų nurodyto laikotarpio dalyje, už kurį prašoma priteisti užmokestį už viršvalandinio darbo valandas, galiojo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintas „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašas“. Atsižvelgiant į tai, apmokėjimas už šio laikotarpio darbą švenčių ir poilsio dienomis turi būti skaičiuojamas vadovaujantis paminėtais teisės aktais. Teigė, kad valstybei nuolat susiduriant su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas dėl objektyvių priežasčių, todėl prašė tokio teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

9Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai pagal Tauragės rajono aplinkės teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus budėjo poilsio ir švenčių dienomis. Pažymėjo, kad pareiškėjams nebuvo sumokėta už darbą (budėjimą) poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., nes teismas neturėjo lėšų. Sutiko, kad šiuo atveju būtų taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą poilsio bei švenčių dienomis.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą poilsio ir švenčių dienomis 7 588,14 Lt (2 197,68 Eur), pareiškėjai L. B. – 8 810 Lt (2 551,55 Eur), pareiškėjai G. G. – 4 437,98 Lt (1 285,33 Eur), pareiškėjai R. L. – 660,28 Lt (191,23 Eur), pareiškėjui E. M. – 4 091,01 Lt (1 184,84 Eur), pareiškėjai R. P. – 4 818,25 Lt (1 395,46 Eur), pareiškėjai D. Ž. – 4 830,30 Lt (1 398,950 Eur), kitą skundo dalį atmetė.

12Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė aktualų teisinį reguliavimą. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas (1 str.). Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.

13Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

14Kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 straipsnio 2 dalis, t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje, o skaičiuojant kompensaciją už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatomis. Reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius DK 155 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės, kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 straipsnis, pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau, kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje.

15Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 ir nustatė, jog Tauragės rajono apylinkės teismo pateikti duomenys patvirtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininkė 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. Į-26 patvirtino Tauragės rajono apylinkės teismo vienkartinių priemokų teisėjams tvarkos aprašą, kurio 3 punktas numatė, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininkės patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, ir pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininkės iš anksto patvirtintus budėjimo grafikus budėjo poilsio ir švenčių dienomis, vykdydami įstatymais numatytas teisėjo funkcijas. Teisėjai privalėjo paskirtų budėjimų poilsio ir švenčių dienomis budėti namuose tam, kad reikalui esant, būtų atliekamos teisėjo funkcijos, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose. Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininko 2013 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. Į-26 „Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų budėjimo grafiko patvirtinimo“ buvo nustatyta teisėjams privalomai budėti darbe sekmadienį poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 11 val. ir, vykdydami šį įsakymą, teisėjai nustatytu laiku vieną valandą budėdavo darbe (b. l. 16-18, 142-143).

16Teismas išvardino, kuriomis poilsio dienomis, Teisėjų dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalo ir Teisėjų viršvalandinio, poilsio ir švenčių dienomis darbo bei budėjimų žiniaraščio (b. l. 46-95, bylos priedas) duomenimis, ginčo laikotarpiu pagal grafiką po 4 valandas budėjo pareiškėjai. Bylos medžiaga (b. l. 46-95, bylos priedas) taip pat patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai, vykdydami įstatymo numatytas teisėjo funkcijas, budėjo namuose ir darbe bei esant iškvietimui atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus atitinkamomis švenčių dienomis.

17Teismas, vadovaudamasis ankščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taip pat į byloje nustatytą faktinių aplinkybių visumą ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad visais atvejais ginčo laikotarpiu pareiškėjams budint pagal teismo pirmininkės iš anksto patvirtintus grafikus poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, darė išvadas, kad budėjimas poilsio dienomis pagal teismo pirmininkės iš anksto patvirtintus grafikus savo pobūdžiu iš esmės laikytinas budėjimu namuose (su tam tikromis išimtimis), o ne darbe, todėl vadovaujantis DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. kiekvienas budėjimas namuose poilsio dieną, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai budėdavo po 4 valandas, prilyginamas 2 darbo valandoms ir už jas, vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalies ir 186 straipsnio nuostatomis, pareiškėjams priteistinas vidutinis darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką darbo dienomis. Kadangi ginčo laikotarpiu po Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. Į-26 „Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjų budėjimo grafiko patvirtinimo“ priėmimo 1 valandą iš 4 teisėjai turėjo budėti darbe ir tuo pagrindu pareiškėjas A. B. 4 val., L. B. 4 val., G. G. 3 val., R. L. 2 val., E. M. 4 val., R. P. 2 val. ir D. Ž. 2 val. budėjo darbe, vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalimi ir 186 straipsnio nuostatomis, minėtiems asmenims už nurodytas budėjimo valandas priteistinas vidutinis darbo užmokestis už budėjimą pagal grafiką darbo vietoje tokiu būdu: A. B. – 170,52 Lt (4 val. x 42,63 Lt), L. B. – 140, 96 Lt (4 val. x 35,24 Lt), G. G. – 113,31 Lt (3 val. x 37,77 Lt), R. L. – 77,68 Lt (2 val. x 38,84 Lt), E. M. – 141,68 Lt (4 val. x 35,42 Lt), R. P. – 76,66 Lt (2 val. x 38,33 Lt) ir D. Ž. – 71, 56 Lt (2 val. x 35,78 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu poilsio dienomis namuose budint pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus tam tikrais atvejais buvo viršyta darbo laiko trukmė (pareiškėjo A. B. atžvilgiu – 44 val., pareiškėjos L. B. atžvilgiu – 100 val. ir pareiškėjos D. Ž. atžvilgiu – 8 val.), vadovaujantis DK 144 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsnio 3 dalimi ir 193 straipsnio nuostatomis, minėtiems asmenims už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis turi būti atlyginama kaip už viršvalandinį darbą, t. y. sumokant ne mažiau kaip pusantro jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl pareiškėjui A. B. priteistina suma sudaro 2 813,58 Lt (44 val. x 42,63 Lt x 1,5); L. B. – 5 286 Lt (100 val. x 35,24 Lt x 1,5) ir D. Ž. – 429,36 Lt (8 val. x 35,78 Lt x 1,5). Vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalies ir 194 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už budėjimą pagal iš anksto numatytą grafiką švenčių dienomis pareiškėjams priklauso sumokėti ne mažesnį kaip dvigubą darbo užmokestį (atsižvelgiant į tai, kad visi budėjimai (su ankščiau nurodytomis išimtimis) laikytini budėjimu namuose), todėl pareiškėjui A. B. priklauso sumokėti 852,60 Lt (10 val. x 42,63 Lt x 2); L. B. – 1 409,60 Lt (20 val. x 35,24 Lt x 2), G. G. – 604,32 Lt (8 val. x 37,77 Lt x 2); R. L. – 155, 36 Lt (2 val. x 38,84 Lt x 2); E. M. – 903,21 Lt (12,75 val. x 35,42 Lt x 2); R. P. – 766,60 Lt (10 val. x 38,33 Lt x 2); D. Ž. – 1 144,96 Lt (16 val. x 35,78 Lt x 2).

18Pareiškėjui A. B. iš viso priklauso 7 588,14 Lt (3 751,44 Lt + 170,52 Lt + 2 813,58 Lt + 852,60 Lt) kompensacija už darbą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis; pareiškėjai L. B. – 8 810 Lt (1 973,44 Lt + 140,96 Lt + 5 286 Lt + 1 409,60 Lt); pareiškėjai G. G. – 4 437,98 Lt (3 720,35 Lt + 113,31 Lt + 604,32 Lt); pareiškėjai R. L. –660,28 Lt (427,24 Lt + 77,68 Lt + 155,36 Lt); pareiškėjui E. M. – 4 091,01 Lt (3 046,12 Lt + 141,68 Lt + 903,21 Lt); pareiškėjai R. P. – 4 818,25 Lt (3 974,99 Lt + 76,66 Lt + 766,60 Lt) kompensacija už darbą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis; pareiškėjai D. Ž. – 4 830,30 Lt (3 184,42 Lt + 71,56 Lt + 429,36 Lt + 1 144,96 Lt). Pareiškėjams neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės.

19III.

20Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas yra ne kartą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-408/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-790/2009 ir kt.) nurodyta, kad nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta, jog šis įstatymas netaikomas teisėjams, tačiau pagal Teismų įstatymo 41 straipsnį, teisėjai yra valstybės pareigūnai, turintys valstybės valdžios įgaliojimus. Šiuose teisės aktuose nurodytas teisėjo apibūdinimas ir jo kompetencija iš esmės atitinka valstybės tarnybos teisinius santykius su išimtimis, būdingomis teisėjui kaip vieninteliam pareigūnui, turinčiam konstitucinius teisminės valdžios įgalinimus. Nors teisėjai ir nėra tiesiogiai sutapatinami su valstybės tarnautojais ar pareigūnais, tačiau tai nedaro teisinių santykių, atsirandančių teisėjams vykdant savo pareigas, išskirtinių ir nepriklausančių nei vienai teisės šakai. Taigi teisėjui vykdant savo darbines pareigas atsiranda valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kurie plačiąja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialūs teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, pagal analogiją turėtų būti taikomas minėtas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas DK 27 straipsnio 2 dalyje.

22Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d. ir prašė priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Akivaizdu, kad jie praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėjo skundą atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 str. 1 d.), tačiau to nepagrįstai nepadarė.

23Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą apeliacine tvarka, 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, kad šios bylos išsprendimui yra aktualus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas. Atsakovo atstovas sutinka, kad pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai, atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas, tačiau mano, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiškiai nurodytos papildomos sąlygos, kurioms egzistuojant būtų galima tenkinti pareiškėjo skundą. Mano, kad pareiškėjams atlyginti už budėjimus poilsio dienomis būtų galima tik tokiu atveju, jeigu jie būtų atlikę konkrečias funkcijas: sprendę suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. Pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių netyrė, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono apylinkės teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

25Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Pareiškėjai teismo prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį tik už 3 metų laikotarpį, nuo 2010 m. liepos l d. iki 2013 m. liepos l d., nors darbo užmokestis už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis nebuvo mokamas nuo 2009 m. sausio l d. Taigi teismas sprendimu priteisęs dalį prašomo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., nepažeidė DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto 3 metų ieškinio senaties termino. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą neprašė taikyti ieškinio senaties, nors skunde nurodė priešingas aplinkybes. Netgi jeigu teismas konstatuotų, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes atsakovo atstovas reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepateikė iki sprendimo priėmimo (DK 27 str. 5 d., CK 1.126 str. 2 d.).

27Taip pat, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepagrįstai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimą, nurodydamas, kad jame yra išaiškinta, jog teisėjams už budėjimus poilsio dienomis galima atlyginti tik tada, jeigu jie būtų atlikę konkrečias įstatymuose nurodytas funkcijas: sprendę suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir kt. Pareiškėjai dirbo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto Tauragės rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus. Teisėjai privalėjo paskirtų budėjimų poilsio ir švenčių dienomis budėti namuose tam, kad, reikalui esant, būtų atliekamos teisėjo funkcijos, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose. Todėl visiškai nepagrįsta atsakovo atstovo skunde nurodyta aplinkybė, kad teisėjams už budėjimą namuose poilsio ir švenčių dienomis neturi būti atlyginama.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo pareiškėjams (Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjams) už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

31Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kuriomis poilsio dienomis ginčo laikotarpiu pagal grafiką po 4 valandas budėjo pareiškėjai, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjai, vykdydami įstatymo numatytas teisėjo funkcijas, budėjo namuose ir darbe bei esant iškvietimui atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus atitinkamomis švenčių dienomis, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą poilsio ir švenčių dienomis 7 588,14 Lt (2 197,68 Eur), pareiškėjai L. B. – 8 810 Lt (2 551,55 Eur), pareiškėjai G. G. – 4 437,98 Lt (1 285,33 Eur), pareiškėjai R. L. – 660,28 Lt (191,23 Eur), pareiškėjui E. M. – 4 091,01 Lt (1 184,84 Eur), pareiškėjai R. P. – 4 818,25 Lt (1 395,46 Eur), pareiškėjai D. Ž. – 4 830,30 Lt (1 398,950 Eur), o kitą skundo dalį atmetė.

32Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas, tenkindamas skundą, netyrė, ar pareiškėjai budėjimo poilsio dienomis metu atliko konkrečias teisėjo funkcijas.

33Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos (ginčas buvo kilęs dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą namuose poilsio dienomis pagal patvirtintą grafiką), atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

34Nors minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tik dėl apmokėjimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje spręsdama dėl taikytinų Darbo kodekso normų, be kita ko, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą DK 194 straipsnio taikymo praktiką, akcentavo, kad Darbo kodeksas numato skirtingą mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis (DK 194 straipsnis).

35Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pažymėjo, jog DK 194 straipsnio, reglamentuojančio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 1 p.), išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuotos praktikos, kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015 ir kt.).

37Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog budėjimas poilsio dienomis pagal teismo pirmininkės iš anksto patvirtintus grafikus savo pobūdžiu iš esmės laikytinas budėjimu namuose (su tam tikromis išimtimis), o ne darbe, todėl vadovaujantis DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, budėjimas namuose prilygintas ne mažiau kaip pusei darbo laiko ir, vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalies ir 186 straipsnio nuostatomis, pareiškėjams priteistas vidutinis darbo užmokestis už budėjimą namuose pagal grafiką darbo dienomis. Taip pat, kadangi pareiškėjas A. B. 4 val., L. B. 4 val., G. G. 3 val., R. L. 2 val., E. M. 4 val., R. P. 2 val. ir D. Ž. 2 val. budėjo darbe, vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalimi ir 186 straipsnio nuostatomis, minėtiems asmenims už nurodytas budėjimo valandas priteistas vidutinis darbo užmokestis už budėjimą pagal grafiką darbo vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu poilsio dienomis namuose budint pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus tam tikrais atvejais buvo viršyta darbo laiko trukmė (pareiškėjo A. B. atžvilgiu – 44 val., pareiškėjos L. B. atžvilgiu – 100 val. ir pareiškėjos D. Ž. atžvilgiu – 8 val.), vadovaujantis DK 144 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsnio 3 dalimi ir 193 straipsnio nuostatomis, minėtiems asmenims už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis atlyginta kaip už viršvalandinį darbą, t. y. sumokant ne mažiau kaip pusantro jiems priklausančio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalies ir 194 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už budėjimą pagal iš anksto numatytą grafiką švenčių dienomis pareiškėjams priklauso sumokėti ne mažesnį kaip dvigubą darbo užmokestį (atsižvelgiant į tai, kad visi budėjimai (su ankščiau nurodytomis išimtimis) laikytini budėjimu namuose), pareiškėjams priteistos atitinkamos sumos.

38Taigi už visas šias dienas pareiškėjams turėjo būti priteistos išmokos, apskaičiuotos pritaikius DK 155 straipsnio 2 ir 3 dalies, 193 straipsnio ir 194 straipsnio nuostatas. Kadangi abejoti pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis Teisėjų dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalo ir Teisėjų viršvalandinio, poilsio ir švenčių dienomis darbo bei budėjimų žiniaraščio (b. l. 46-95, bylos priedas) duomenimis, padarytų skaičiavimų teisingumu nėra pagrindo, apeliaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuota praktika, pareiškėjams iš atsakovo priteisė atitinkamas neišmokėtas išmokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

39Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo pozicija, jog pareiškėjams kompensacija už budėjimą poilsio dienomis galėjo būti priteista tik tokiu atveju, jei pareiškėjai tomis dienomis būtų atlikę konkrečias teisėjo funkcijas. Pagal DK 155 straipsnį, budėjimas gali būti vykdomas įmonėje arba namuose. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Taigi, budėjimo vertinimas skiriasi tik pagal tai, kur jis yra atliekamas, jokie kiti vertinimo kriterijai, taip pat ir aplinkybė, ar budėjimo metu realiai buvo atliekamos tam tikros darbo funkcijos ar nebuvo atliekamos, šiame straipsnyje nėra nustatyti.

40Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Nors ginčo atveju aktualiomis poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjai realiai konkrečių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų ir neatliko, tačiau vien tai negali paneigti jų teisės į apmokėjimą už jų budėjimą, kadangi toks jų budėjimas buvo skirtas užtikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą iškilus tam poreikiui.

41Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pripažino, kad teisėjui budint pagal nustatytą grafiką, neatidėliotini procesiniai veiksmai gali būti ir neatliekami, jei neiškilo poreikis tokius veiksmus atlikti, tačiau vien tai nereiškia, kad asmuo praranda teisę į kompensaciją.

42Atsakovas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netaikė 3 metų ieškinio senaties termino, numatyto DK 27 straipsnio 2 dalyje.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti senaties termino, o nesant atsakovo prašymo pirmosios instancijos teisme ieškinio senaties terminas netaikomas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai netaikė senaties termino pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu, o atsakovo argumentai šiuo aspektu nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu.

44Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pateiktus išaiškinimus ir pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikant Darbo kodekso normas, apibrėžiančias apmokėjimo už darbą bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis tvarką.

45Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą atmesti.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai A. B., L. B., G. G.,... 5. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 7. Paaiškino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio (įstatymo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono apylinkės teismas atsiliepime... 9. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 12. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 13. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų... 14. Kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja 15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 16. Teismas išvardino, kuriomis poilsio dienomis, Teisėjų dirbtų... 17. Teismas, vadovaudamasis ankščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis,... 18. Pareiškėjui A. B. iš viso priklauso 7 588,14 Lt (3 751,44 Lt + 170,52 Lt + 2... 19. III.... 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismų... 22. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d. ir prašė priteisti... 23. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas kilusį... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono apylinkės teismas atsiliepime... 25. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį... 26. Pareiškėjai teismo prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį tik už 3... 27. Taip pat, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepagrįstai interpretuoja... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo pareiškėjams (Tauragės... 31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kuriomis poilsio dienomis ginčo... 32. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 34. Nors minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tik dėl... 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės... 37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog... 38. Taigi už visas šias dienas pareiškėjams turėjo būti priteistos išmokos,... 39. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio... 40. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime nurodė, kad pagal... 41. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 42. Atsakovas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 27 straipsnio 5 dalyje... 44. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje apeliaciniu skundu... 45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....